- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2-841-407/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00993-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Vokietijoje registruotų bendrovių „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“
- Atsakovas
- Slovėnijoje registruotai bendrovei „Sandoz Pharmaceuticals d.d.“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Vokietijoje registruotų bendrovių „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovių „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“ ieškinį atsakovei Slovėnijoje registruotai bendrovei „Sandoz Pharmaceuticals d.d.“ dėl patento pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Vokietijoje registruotos bendrovės „Bayer Intellectual Property GmbH“ ir „Bayer AG“ bei uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bayer“ (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamos: 1) įpareigoti atsakovę „Sandoz Pharmaceuticals d.d.“ (toliau – ir atsakovė) nutraukti prekybą Lietuvos Respublikoje vaistiniu preparatu „Runaplax“ (10 mg, 15 mg, 20 mg stiprumo); 2) uždrausti atsakovei pačiai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą „Runaplax“ (10 mg, 15 mg, 20 mg stiprumo) ar kitą vaistinį preparatą, pažeidžiančius patentą, iki baigsis patento EP 1845961 galiojimo terminas; 3) nustatyti, kad atsakovė privalo mokėti ieškovėms 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti įpareigojimą nutraukti prekybą.
2. Ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei pačiai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą „Runaplax“ (10 mg, 15 mg, 20 mg stiprumo) ar kitą vaistinį preparatą, pažeidžiančius patentą EP 1845961 (toliau – ir patentas), iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės nurodė, kad atsakovė pradėjo prekybą vaistiniu preparatu „Runaplax“ (toliau – ir generinis vaistas), nepaisydamas patento galiojimo. Ieškovių teigimu, jeigu ieškinio reikalavimų įgyvendinimas nebus užtikrintas, atsakovė galės nevaržomai platinti generinį vaistą Lietuvoje ir taip pažeisti ieškovių teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovių nurodomi atsakovės veiksmai, t. y. kad atsakovė artimiausiu metu pradės generinio vaisto platinimą, yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovių teises į patentą. Teismo nutartyje akcentuota, kad dar 2017 m. spalio 9 d. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įregistravo generinį vaistą Lietuvos Respublikoje, o jo registruotoja yra atsakovė, t. y. ieškovės daugiau nei 7 metus nesiėmė veiksmų galimam savo teisių pažeidimui pašalinti, o tai, teismo vertinimu, patvirtina, jog nėra skubos riboti atsakovės teises iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės galbūt palankaus ieškovėms teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovės „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“ bei UAB „Bayer“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės daugiau nei 7 metus nesiėmė veiksmų galimam savo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui pašalinti. Vaistinio preparato registracija nereiškia, kad jis iš karto, po registracijos bus importuotas ir platinamas Lietuvoje. Ieškovės 2024 m. birželio mėnesį sužinojo informaciją, kad generinis vaistas artimiausiu metu bus įrašytas į Valstybinės ligonių kasos kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną (toliau – kainynas), o tai reiškia, kad pagal įsigaliojusį kainyno pakeitimą atsakovė turės užtikrinti generinio vaisto tiekimą, todėl ieškovės nedelsdamos kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu.
6.2. Europos Sąjungos valstybių narių teismuose yra priimti procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (generinių vaistų iki patento galiojimo pabaigos), pripažįstant, kad jų taikymas yra proporcingas.
6.3. Atsakovė pradėjo prekybą generiniu vaistu nepaisydama patento galiojimo, t. y. elgėsi nesąžiningai.
6.4. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieno asmens interesas gauti finansinę naudą bus svarbesnis nei ieškovių interesas apginti galiojantį patentą. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka proporcingumo, ekonomiškumo reikalavimus. Kiti interesų gynimo būdai, įskaitant reikalavimą atlyginti žalą, yra netinkami, siekiant užtikrinti savalaikį ieškovių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo išvengimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė „Sandoz Pharmaceuticals d.d.“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Užsienio valstybių teismuose yra priimti sprendimai dėl ieškovių patento pripažinimo negaliojančiu.
7.2. Jei būtų priimtas galbūt ieškovėms palankus teismo sprendimas, patirta žala galėtų būti pašalinta taikant nuostolių atlyginimą.
7.3. Atsakovės generinio vaisto platinimas užtikrins, kad rinkoje bus reikiami vaistai, o dėl pasiūlos fakto galės būti mažinamos preparatų kainos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūrų koordinavimo grupės 2019 m. gegužės mėnesio raštą kartu su vertimu, Pietų Afrikos Respublikos teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą su vertimu, Miuncheno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą su vertimu, Estijos Harju apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį su vertimu, mokslinių publikacijų ištraukas su vertimu, ekspertinę nuomonę apie vaistinio preparato analizę su vertimu, teismų procesinių sprendimus su vertimais. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė vaistinio preparato mokslinio tyrimo protokolą su vertimu, vaistinio preparato informacinį lapelį, mokslinio tyrimo publikaciją apie generinį vaistą su vertimu.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei ieškovės, nei atsakovė nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, be to, pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, šie įrodymai parodo vaistinių preparatų mokslinį įvertinimą, ekspertinį patento galiojimo vertinimą, taip pat tai, jog skirtingose jurisdikcijose buvo kilę ginčai dėl generinio vaisto patento, tačiau nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Be to, pažymėtina, kad užsienio teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo bylose dėl patento yra tarpinio pobūdžio teismo procesiniai sprendimai. Tarpiniai sprendimai priimti teismams įvertinus sąlygas kitose rinkose, kurios gali būti reikšmingos teismui sprendžiant dėl apeliantėms galbūt daromos žalos esminio ir negrįžtamo pobūdžio ir kurios nebūtinai sutampa su sąlygomis, susiklosčiusiomis Lietuvos Respublikos rinkoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020 19 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja CPK ir šis įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, t. y.: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio statymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises; 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises; 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; tuo tikslu taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu; 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones.
15. Apeliantės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad prevencinis ieškinys yra preliminariai (prima facie) pagrįstas, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl grėsmės galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui
16. Apeliančių teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas, užtikrintų ieškovių interesų apsaugą bei apsaugotų nuo patirtinos žalos. Be to, vaistinio preparato registracija nereiškia, kad jis po registracijos bus importuotas ir platinamas Lietuvoje. Ieškovės tik 2024 m. birželio mėnesį sužinojo informaciją, kad generinis vaistas artimiausiu metu bus įrašytas į kainyną.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės ieškinio reikalavimais siekia uždrausti atsakovei atlikti veiksmus platinant generinį vaistą, nes tokiais atsakovės veiksmais yra daroma žala apeliantėms. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu tokio pobūdžio bylose bei teisingai konstatavo, jog apeliantėms teigiant, kad dėl atsakovės veiksmų jos patirs žalą, jos gali reikšti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, taikymas patentų ginčuose paprastai yra susijęs su itin reikšmingomis teisinėmis pasekmėmis atsakovei, todėl gali būti pateisinamas tik esant pakankamai akivaizdžiam ieškovių teisių pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-823/2018, 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020).
19. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovėmis, kad jos apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo tik 2024 m. birželio mėnesį (sužinojusios, kad generinis vaistas artimiausiu metu bus įrašytas į kainyną). Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2017 m. spalio 9 d. įregistravo generinį vaistą Lietuvos Respublikoje, o jo registruotoja yra atsakovė. Taigi apeliantės beveik 7 metus nesiėmė veiksmų galimam savo teisių pažeidimui pašalinti, t. y. nebuvo kreipusios į teismą dėl galimo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo (pvz., generinio vaisto, patenkančio į patento apsaugos ribas, registracijos, atitinkamai nepatekimo į rinką). Nuo galimo pažeidimo pradžios iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo beveik septyneri metai (2017 m. spalio 9 d. generinis vaistas įregistruotas, o prevencinis ieškinys pareikštas 2024 m. rugsėjo 6 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks terminas, yra pakankamai ilgas, kad pats savaime leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų uždraudimo skubos poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020 23 punktas).
20. Apeliantės taip pat neįrodė, kad nenutraukus (nesustabdžius) laikinai atsakovės galbūt neteisėtų veiksmų joms bus padaryta turtinė žala, kurios nagrinėjamu atveju nebūtų galima tinkamai išsiieškoti nuostolių atlyginimo forma. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmai nepažeidžia konkurencijos teisės, taip pat atsakovės generinis vaistas yra praėjęs valstybės reguliuojamą registravimo procedūrą, kurios duomenys yra viešai prieinami, ir ieškovėms, kaip farmacinėms kompanijoms, veikiančioms Lietuvos Respublikos rinkoje, turėjo (galėjo) būti žinomi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantėmis, kad jų pateikti Europos Sąjungos valstybių narių teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo generinių vaistų bylose patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje yra proporcingas ir Europos Sąjungos teismų vertinimas turėtų būti vieningas. Pažymėtina, kad Europos patento pažeidimai nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus, o tarpiniai užsienio teismų procesiniai sprendimai bylose dėl patento pažeidimo nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020 19 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas prekiauti generiniu vaistu, kuris Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2017 m. spalio 9 d. registruotas Lietuvos Respublikoje, prieštarautų viešajam interesui (vartotojų teisei rinktis pigesnį generinį ar brangesnį originalų vaistą). Nagrinėjamu atveju apeliantės neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kad jų, kaip patento naudotojų, teisės yra pažeidžiamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas atsakovei Lietuvoje tiekti įregistruotą generinį vaistą, kai dėl tokio draudimo (prevencinio ieškinio reikalavimas) vyksta ginčas iš esmės, neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.