- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- e2-3478-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09569-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- M. R.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. S. teismui pateikė ieškinį, atsakovui M. R. pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, o šio ieškinio reikalavimus patikslino dublike. Patikslinęs ieškinį dublike, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo: 1) 2 174 Eur kompensuojamųjų palūkanų, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkis metus, skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ieškovui priteistos 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumos turtinei žalai atlyginti, palūkanas skaičiuojant už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. (Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-14257-1030/2019 iškėlimo); 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo atsakovo neatlygintos ieškovui turtinės žalos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013, laikotarpiu nuo Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-14257-1030/2019 iškėlimo 2019 m. gruodžio 16 d. iki ieškovui priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) atmesti ieškovo reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą arba ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo iš atsakovo M. R. priteisė ieškovui E. S. 8 688,60 Eur (30 000 Lt) turtinę žalą ir taikė nuosavybės teisių apribojimą į atsakovo turtą – 43,34 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) iki civilinio ieškinio įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį paliko galioti be pakeitimų civilinio ieškinio išsprendimui ir iki turtinės žalos visiško atlyginimo pratęsė nuosavybės teisių apribojimą į atsakovo turtą. Įsiteisėjus 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiui, atsakovas pateko į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų asmenų ratą, turinčių pareigą įvykdyti piniginę prievolę, atsiradusią įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. išdavė ieškovui vykdomojo rašto dublikatą dėl 8 688,60 Eur sumos išieškojimo iš atsakovo M. R.. Atsakovas nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki šiol nėra atlyginęs ieškovui priteistos turtinės žalos. Atsakovas, nevykdydamas prievolės atlyginti priteistą sumą po priimto teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui kaip kreditoriui ir taip pažeidžia ieškovo teises, ieškovas patyrė ir patiria nuostolius. Baudžiamojoje byloje ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl kompensuojamųjų – procesinių palūkanų priteisimo, todėl tokį reikalavimą reiškia atskiroje civilinėje byloje. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis ir kitos materialinės teisės normos nedraudžia ieškovui reikalauti priteisti iš skolininko įstatymo nustatytas palūkanas ir po teismo nuosprendžio, kuriuo ieškovui priteista žalos atlyginimas. Kreditorius visada turi teisę į palūkanas, kaip patiriamų nuostolių kompensaciją, kai skolininkas nevykdo savo piniginės prievolės. Kadangi įstatymas numato palūkanų priteisimą iki pat teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai teisė reikalauti palūkanų ieškovui išlieka iki pat to momento, kai teismo sprendimu ar nuosprendžiu priteista suma žalai atlyginti bus visiškai sumokėta ieškovo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti priteisti procesines palūkanas nuo skolos, kurios pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį priteisiamos tik nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau tokį reikalavimą turėjo pateikti per palūkanų priteisimui nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, t. y. 2014 m. gegužės 19 d., ir pasibaigė 2019 m. gegužės 19 d. Todėl ieškovas nebeturi tokio reikalavimo teisės ir jo visas ieškinio reikalavimas turi būti atmestas pritaikius ieškinio senatį. Ieškovo prašomoms priteisti palūkanoms CK 6.37 straipsnio nuostatos netaikomos. Kompensacines palūkanas leidžiama priteisti CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose numatytais atvejais. Šio ginčo atvejui CK 6.210 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes atsakovo prievolė sumokėti ieškovui pinigus yra atsiradusi iš delikto, t. y. priteisti pinigai kaip nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, o CK 6.210 straipsnis taikomas tik sutartinėms prievolėms ir netaikomos kitais pagrindais atsiradusioms prievolėms. CK 6.261 straipsnio nuostatos šiuo atveju taip pat netaikomos, nes minėtas straipsnis taikomas tik esant sutartiniams santykiams.
Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame su atsiliepimu į ieškinį nesutinka, tačiau patikslino ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, patikslindamas palūkanų skaičiavimo laikotarpį ir atitinkamai reikalavimo sumą. Ieškovas prašo priteisti 2 174 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Dublike nurodoma, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis yra bendroji prievolių teisės norma, o prievolių atsiradimo pagrindas yra tiek sutartis, tiek deliktas. Ši teisės norma yra bendroji procesinių (kompensacinių) palūkanų nuostata, nepriklausomai nuo to, iš kokios prievolės kyla žala. Nagrinėjamu atveju teismas priteisė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nustatė civilinės atsakomybės sąlygų visetą, nukentėjęs asmuo (kreditorius) patyrė žalos, todėl procesinėmis palūkanomis siekiama kuo greičiau pašalinti padarytos žalos sukeltus neigiamus padarinius. Atsakovo (skolininko) pareiga atlyginti padarytą žalą yra piniginio pobūdžio (piniginė prievolė), t. y. deliktinės prievolės objektas – pinigai, o dalykas – skolininko pareiga atlyginti žalą (perduoti ieškovui pinigus). CK 6.37straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinės palūkanos yra įstatymo nustatyto dydžio. CK vienintelė teisės norma, nustatanti įstatyminį palūkanų dydį, yra CK 6.210 straipsnis, todėl šia teisės norma remiamasi. Baudžiamojoje byloje pripažinus ieškovą civiliniu ieškovu ir patenkinus civilinį ieškinį, buvo nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos), tai prejudiciniai faktai šioje nagrinėjamoje byloje, todėl jų nereikia įrodinėti. Baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo (kreditoriaus ir skolininko) prievoliniai santykiai kilo iš sutartinių teisinių santykių, kurie užfiksuoti teismo apkaltinamajame nuosprendyje, iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio pinigine prievole 30 000 Lt. Šiai piniginei prievolei įvykdyti atsakovas praleido terminą, skaičiuojamą nuo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas daro tęstinį piniginės prievolės pažeidimą, dėl to ieškovas patiria nuostolius, nes piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes šiuo atveju ieškinio senaties pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią teisės normą kai vyksta tęstinis piniginės prievolės nevykdymas, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną, kol tęsiasi šis pažeidimas. Piniginės prievolės nevykdymas reiškia tęstinį ieškovo teisės gauti pinigus pažeidimą. Toks ieškovo teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną iki šiol, atsakovas neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui ir taip pažeidžia ieškovo teises, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo, t. y. 2014 m. gegužės 19 d., ir pasibaigė 2019 m. gegužės 19 d. Pažymėjo, kad ieškovui iš atsakovo priteisti pinigai yra kaip nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas, tai yra deliktinė atsakomybė, o ne kaip atlyginimas, kad atsakovas neįvykdė sutarties ieškovui. Atsakovas su ieškovu neturėjo jokios sutarties, nes sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir ribotos atsakomybės juridinio asmens, kurio valdymo organu buvo atsakovas. Be to, nėra jokio pagrindo atnaujinti ieškovui praleistą senaties terminą, nes jis praleistas dėl jo paties aplaidumo. Tai, kad baudžiamojoje byloje jam buvo atnaujintas terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, nesudaro prejudicinio pagrindo, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo kreiptis dėl palūkanų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų už nuosprendžiu baudžiamojoje byloje priteistą turtinės žalos atlyginimą priteisimo.
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-31-380/2013 iš M. R. priteisė E. S. 8 688,60 Eur (30 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo, taip pat taikė nuosavybės teisių apribojimą atsakovo turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1A-222/2014 Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendį dalyje dėl ieškovui priteisto žalos atlyginimo ir atsakovo turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo paliko nepakeistą.
Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi tenkino E. S. prašymą atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą ir nutarė išduoti E. S. vykdomojo rašto dublikatą Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis palikta nepakeista. 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovui išduotas vykdomojo rašto dublikatas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013 dėl 8 688,60 Eur (30 000 Lt) turtinės žalos išieškojimo. Antstolio Jono Petriko išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, jog 2020 m. vasario 18 d. E. S. iš M. R. yra išieškota 207,22 Eur suma, likusi išieškoti suma yra 8 481,38 Eur.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovas M. R. prašo atmesti ieškinį, nes yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti. Ieškovas E. S. su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį nesutinka, o, teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo yra nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį pagal bendrąją taisyklę atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai ieškinio senaties terminą kreiptis dėl palūkanų priteisimo skaičiuoja nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo 2014 m. gegužės 19 d. Ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia reikalavimams išieškoti periodines išmokas (delspinigius ir palūkanas) turi tam tikrų ypatumų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas (savo pobūdžiu) reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Todėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji teisės norma (CK 1.127 straipsnio 1 dalies požiūriu), įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Atsakovui kiekvieną dieną neįvykdžius pagrindinės prievolės, dėl palūkanų išieškojimo kiekvieną tą dieną ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Reikalavimui dėl palūkanų išieškojimo pareikšti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai. Todėl už paskutiniuosius penkerius metus iki ieškinio dėl palūkanų išieškojimo pareiškimo palūkanos gali būti priteisiamos, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Tokios nuomonės panašiose bylose (dėl delspinigių priteisimo) laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000).
Šiame kontekste pabrėžtina, kad iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo M. R. savo pagrindinės prievolės atlyginti turtinę žalą nebuvo įvykdęs. Pabrėžtina ir tai, kad, dubliku patikslinęs savo reikalavimą, ieškovas prašo kompensuojamąsias palūkanas priteisti būtent už penkerius metus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. iki šios civilinės bylos iškėlimo. Taigi, ieškovas, formuluodamas savo reikalavimą, yra pritaikęs ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo teigti, kad jis yra praleistas.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų už penkerius metus iki šios civilinės bylos iškėlimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, be kita ko, prašo jam priteisti 2 174 Eur kompensuojamąsias palūkanas už nuosprendžiu priteistą turtinės žalos atlyginimą už penkerius metus iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo (dubliko 6.1 punkto pirma pastraipa).
Šio reikalavimo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamųjų palūkanų ne tik sutartinės civilinės atsakomybės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).
Šiame kontekste dėl atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kad E. S. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą turėjo išsiieškoti iš buto, kuriam baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisių ribojimas, tačiau savo neveikimu laiku nesiėmė to padaryti, teismas pažymi, kad, nepaneigiant kiekvienos iš teisinio santykio šalių pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, pareiga įvykdyti piniginę prievolę, šiuo atveju sumokėti priteistą žalos atlyginimą, tenka skolininkui ir būtent jam pirmiausiai tenka pareiga rūpintis savo prievolės įvykdymu. Todėl atsakomybės už prievolės atlyginti teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą neįvykdymą negalima perkelti kreditoriui, kuris gali pasirinkti, kada savo teisę į priteistą žalos atlyginimą realizuoti ir šios jo teisės įgyvendinimą riboja tik įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, kuris, kaip minėta, nėra praleistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios nenustato ribojimų, kad išieškotojas savo turtinių reikalavimų patenkinimą galėtų ar privalėtų gauti tik iš kurio nors konkretaus turto.
Pagal bendrąją taisyklę kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Nustatyta, jog teismo nuosprendis, kuriuo tenkintas ieškovo civilinis ieškinys dėl 8 688,60 Eur (30 000 Lt) turtinės žalos atlyginimo, įsiteisėjo 2014 m. gegužės 19 d. Atsakovui gera valia nevykdant prievolės, 2019 m. gruodžio 9 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu pradėtas priverstinis žalos išieškojimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė prievolė – sumokėti ieškovui teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą – nėra įvykdyta. Dalis skolos (207,22 Eur) išieškota jau prasidėjus teisminiam ginčui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esant tęstiniam prievolės pažeidimui, t. y. skolininkui nesumokėjus teismo sprendimu kreditoriui priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti visus nuostolius, padarytus jam per visą prievolės pažeidimo laikotarpį, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius. Skolininkui iki visiško prievolės įvykdymo naudojantis kreditoriaus pinigais, jis už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, atsakovui neįvykdžius prievolės, t. y. nesumokėjus 8 688,60 Eur turtinės žalos, priteistos baudžiamojoje byloje, ieškovas įgijo naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tai, kad atsakovas nevykdė prievolės sumokėti turtinę žalą po teismo nuosprendžio priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Taigi konstatuotina, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 2 174 Eur kompensuojamųjų palūkanų, t. y. įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ieškovui priteistos 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumos bei neviršijant įstatyme numatyto 5 metų senaties termino (nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, be kita ko, prašo jam priteisti procesines palūkanas už nuosprendžiu priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo (dubliko 6.1 punkto antra pastraipa).
Paminėtina, kad nagrinėjama civilinė byla yra iškelta 2019 m. gruodžio 16 d., priėmus kreditoriaus E. S. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-2997-1030/2020.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015).
Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas.
Nustatyta, kad ieškovas, kurio civilinis ieškinys dėl baudžiamojoje byloje yra patenkintas, toje baudžiamojoje nereiškė reikalavimo priteisti jam procesines palūkanas. Minėtoje baudžiamojoje byloje jam priteistas 8 688,60 Eur (30 000 Lt) turtinės žalos atlyginimas.
Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, 3K-3-217-690/2018 ir kt., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, Nr. 2K-11-303/2019 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nenustato taisyklės, pagal kurią procesinės palūkanos mokamos (skaičiuojamos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo materialiojo subjekto reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2020 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-378/2020).
Šiame kontekste pabrėžtina, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas (kreditorius) nebuvo suformulavęs reikalavimo dėl šių procesinių palūkanų priteisimo, toks reikalavimas buvo pareikštas tik ieškinyje, pateiktame atsakovui (skolininkui) pareiškus prieštaravimus. Aptariamas ieškinys buvo priimtas 2020 m. kovo 9 d., taigi būtent nuo šios datos ieškovui priteistinos procesinės palūkanos, nes tada priimtas teisme ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už nuosprendžiu priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo atsakovo neatlygintos ieškovui turtinės žalos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013, laikotarpiu nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo 2020 m. kovo 9 d. iki ieškovui priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 734 Eur bylinėjimosi išlaidas: 49 Eur už patikslintą reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio, 185 Eur už advokatės suteiktas teisines konsultacijas ir prašymą išduoti teismo įsakymą, 250 Eur advokatės teisinę pagalbą rengiant ieškinį, 250 Eur už advokatės teisinę pagalbą rengiant dubliką.
Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo, o atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovui E. S. 2 174 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas už Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-380/2013 E. S. priteistą (8 688,60 Eur) ir likusią neatlygintą turtinę žalą nuo civilinės bylos pagal ieškovo reikalavimą iškėlimo 2020 m. kovo 9 d. iki visiško turtinės žalos, priteistos nurodytoje baudžiamojoje byloje, atlyginimo, bei 734 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.