Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-09 · Civilinė byla Nr. e2A-25-1012/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-01-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-09
Bylos Nr.
e2A-25-1012/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00253-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 3.1.14.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-25-1012/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00253-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.6(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškinio atsisakymo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės (apeliantės) E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. M. ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-221205-00036 (toliau – Privalomasis nurodymas). Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. Ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais valdo 0,5791 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ieškovei. Kadangi gyvenamasis namas yra kūrenamas malkomis, ieškovė jos nuolat naudojamojo žemės sklypo dalyje pastatė malkinę be pamato, kuriai statybas leidžiantis dokumentas nereikalingas. Malkinė yra pastatyta pagal tuos pačius matmenis vietoje, kurioje anksčiau stovėjo šuns voljeras.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-28995-925/2021 dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Pagal gyvenamojo namo bendraturtės skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – Inspekcija) buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinėje dalyje pastatytas medinių lentų sandėliukas, kurio išmatavimai 5,15 m x 2,25 m. aukštis 2,09 m aukščiausiame taške. Inspekcija nurodė, kad ieškovė privalo nugriauti šį pagalbinio ūkio pastatą. Taip pat Inspekcija kaip alternatyvą Privalomojo nurodymo įvykdymui nurodė, kad iki 2023 m. birželio 1 d. Inspekcijai galima pateikti: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų rašytinius pritarimus/sutikimus atliktiems statybos darbams arba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, pagal kurią pastatytas statinys, pateks į ieškovės naudojimo tvarką numatytą sklypo dalį, tokiu atveju bendrasavininkų rašytiniai sutikimai yra neprivalomi. Ieškovė su privalomuoju nurodymu nesutinka.

1.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentele, įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis ? 1 iki ? 2 m, priskiriamos I gr. nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams. Taigi, pastatyta malkinė pagal techninius parametrus priskiriama I gr. nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pastatytai malkinei statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, o atsižvelgiant į savavališkos statybos apibrėžimą, jos statyba nebelaikoma savavališka.

1.4. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsniu, šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad statyba yra savavališka, taip pat savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, taigi, nesant surašytam savavališkos statybos aktui, negali būti ir surašomas privalomasis nurodymas. Be to, TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad tuo atveju, kai nereikia parengti projekto, privalomasis nurodymas gali būti išduodamas tik tuomet, kai kreipiamasi ir gaunamos institucijų? išvados, kad tas statinys toje vietoje stovėti negali. Tik tokiu atveju galėjo būti surašytas Privalomasis nurodymas. Prie Privalomojo nurodymo turėjo būti pateikiami kiti duomenys, kur institucijos atsakingos už? statyba?, t. y. tiek savivaldybe?, tiek Nacionaline? žemės tarnyba (toliau – NŽT) būtų? išdavusios išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Tik tokiu atveju galėjo būti priimtas privalomasis nurodymas toki? statini? nugriauti. Tokiu? išvadų? nebuvimas, daro pati? Privalomąji? nurodymą? neteisėtu.

1.5. TPSVPĮ nuostatomis, tuo atveju kai yra kažkokie trūkumai, suteikiama asmenims teise? tuos trūkumus šalinti, o ne reikalaujama statini? nugriauti. Inspekcija turi suformuluoti savo reikalavimą? aiškiai ir nuosekliai pagrįsdama teisės aktu? reikalavimais. Statybos inspekcija nepagri?stai nesuteike? ies?kovei galimybe?s tru?kumu? pas?alinti (gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus), o nurode? ginc?ijama? statini? nugriauti. Privalomajame nurodyme ne?ra jokiu? objektyviu? duomenu?, kuriu? pagrindu galima bu?tu? teigti, kad ne?ra galimybe?s pas?alinti tru?kumus.

1.6. Žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise privatiems asmenims ir statinio statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tai reiškia, kad Inspekcija kišasi į privačių subjektų tarpusavio santykius, nes nei valstybės interesai, nei viešasis interesas nėra pažeisti.

2. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė:

2.1. Inspekcija gauto skundo pagrindu 2022 m. lapkričio 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 7 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK-2275. Inspekcija, vykdydama tyrimą ir remdamasi 2022 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatė, kad žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė keliems bendrasavininkams, tarp jų ir ieškovei ir Lietuvos Respublikai, kurios turtą patikėjimo teise valdo NŽT. Inspekcija 2022 m. gruodžio 5 d. surašė ieškovei Privalomąjį nurodymą.

2.2. Remiantis teisiniu reguliavimu, ginčo statinio statybai neprivaloma rengti projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, nes teritorija, kurioje pastatytas statinys, nėra kultūros paveldo ar saugoma teritorija, tačiau žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams – ieškovei priklauso 91/1931 dalys žemės sklypo. Byloje nėra ginčo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, taigi žemės sklypo bendrasavininkai nėra sutarę, kokia konkrečiai žemės sklypo dalimi naudojasi kiekvienas iš jų.

2.3. Inspekcija nustatė, kad žemės sklype nenustatyta žemės naudojimosi tvarka, taigi nėra duomenų, kad ieškovė galėjo vykdyti ginčo statinio statybą jos pasirinktoje žemės sklypo vietoje ir kad tokių ginčo statinio statybos darbų vykdymui sutikimą išreiškė kiti žemės sklypo bendrasavininkai. Kadangi statytoja nepateikė bendraturčių sutikimų vykdyti statinio statybą žemės sklype, nesant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai žemės sklypo bendrasavininkams kartu aiškiai išreiškiant sutikimą, kad ieškovė vykdytų statinio statybą jos naudojamoje žemės sklypo dalyje, ieškovė, t. y. statytoja, neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. negalėjo įgyvendinti statytojo teisės ir pastatyti statinį žemės sklype. Šiuo atveju Privalomuoju nurodymu pagrįstai nustatyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 straipsnio 5 dalies pažeidimai, dėl to Privalomasis nurodymas statytojai surašytas pagrįstai ir teisėtai.

2.4. TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies, nuostatos (kurių pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas) suteikia teisę Inspekcijai surašyti Privalomąjį nurodymą nustačius kitų teisės aktų pažeidimų, tačiau nekonstatavus savavališkos statybos fakto, tuo tarpu esant nustatytai savavališkai statybai, taikomos TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatos ir, vadovaujantis TPSVPĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėtų būti surašomi savavališkos statybos aktas bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiuo atveju Privalomasis nurodymas ieškovei surašytas nustačius būtent Statybos įstatymo 3 straipsnio pažeidimus, tačiau nenustačius savavališkos statybos fakto. Inspekcijai nagrinėjamu atveju statybos patikrinimo metu nekilo įtarimų, kad statinio statyba žemės sklype pagal teisės aktus negalima, tuo labiau Privalomuoju nurodymu nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su statybų vykdymu saugomoje teritorijoje, todėl Inspekcija, priešingai nei teigia ieškovė, neturėjo pagrindo, vadovaudamasi TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalimi, kreiptis į NŽT ar savivaldybę dėl informacijos pateikimo, ar statinio statyba yra galima žemės sklype.

2.5. Ieškovės teiginiai apie Privalomuoju nurodymu netinkamai suformuotą reikalavimą nepagrįsti. Privalomojo nurodymo turinys atitinka TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat ieškovei suteiktas 6 mėnesių terminas nurodytam Privalomajam nurodymui įvykdyti. Taip pat pateikta informacija apie teisės aktų reikalavimus neteisėtai atliktos statybos įteisinimui. Iš ieškovės pateikiamų paaiškinimų galima spręsti, kad ieškovė žino apie galimybę įvykdyti Privalomąjį nurodymą tiek nugriaunant neteisėtai pastatytą ginčo statinį, tiek gaunant žemės sklypo bendraturčių sutikimus ginčo statinio statybai.

2.6. Inspekcija nesikiša į privačių asmenų santykius. Žemės sklypo dalies bendrasavininkė yra Lietuvos Respublika, todėl Inspekcija, vykdydama savo funkcijas ir siekdama apginti viešąjį interesą, teisėtai ir pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Privalomasis nurodymas ieškovei surašytas TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, kuri suteikia teisę Inspekcijai surašyti Privalomąjį nurodymą nustačius kitų teisės aktų pažeidimų, tačiau nekonstatavus savavališkos statybos fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kadangi buvo nustatyta, kad statyba nėra savavališka, taip pat savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, tai nesant surašytam savavališkos statybos aktui, negali būti ir surašomas privalomasis nurodymas.

5.2. Privalomasis nurodymas gali būti išduodamas tik tuomet, kai kreipiamasi ir gaunamos institucijų išvados, kad statinys toje vietoje stovėti negali. Atsižvelgiant į tai, prie Privalomojo nurodymo turėjo būti pateikiami atitinkami tam tikrų institucijų duomenys ir išvados, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

5.3. Kadangi šiuo atveju reikalingas tik žemės sklypo bendraturčių sutikimas statinio statybai įteisinti, Inspekcija turėjo vadovaudamasi TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalimi, suteikti asmeniui teisę tuos trūkumus šalinti, o ne reikalauti statinį nugriauti. Privalomajame nurodyme nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad nėra galimybės pašalinti trūkumus.

5.4. Inspekcijos informacinio pobūdžio raštas kuriame yra nurodytas alternatyvus Privalomojo nurodymo įvykdymas t. y. arba gauti bendrasavininkų sutikimus statybai, arba nusistatyti naudojimosi sklypu tvarką, nėra laikomas sudėtine privalomojo nurodymo dalis.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Privalomasis nurodymas ieškovei surašytas nustačius Statybos įstatymo 3 straipsnio pažeidimus, tačiau nenustačius savavališkos statybos fakto. Inspekcijai nagrinėjamu atveju statybos patikrinimo metu nekilo įtarimų, kad statinio statyba žemės sklype pagal teisės aktus negalima, tuo labiau Privalomuoju nurodymu nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su statybų vykdymu saugomoje teritorijoje, todėl teismas teisingai ir pagrįstai sprendime pažymėjo, kad Inspekcija, priešingai nei teigia ieškovė, neturėjo pagrindo, vadovaudamasi TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalimi, kreiptis į NŽT ar savivaldybę dėl informacijos pateikimo, ar statinio statyba yra galima žemės sklype.

6.2. Privalomojo nurodymo turinys atitinka TPSVPĮ 11 straipsni 6 straipsni nuostatas, taip pat ieškovei suteiktas 6 mėnesių terminas nurodytam Privalomajam nurodymui įvykdyti.

6.3. Privalomajame nurodyme, priešingai nei teigia ieškovė, aiškiai ir nedviprasmiškai suformuotas reikalavimas taip pat išaiškinant, kad: ,,Neteisėtai atlikti statybos darbai gali būti įteisinti tik tais atvejais, jei tokie veiksmai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.“ Taigi ieškovei Privalomuoju nurodymu taip pat pateikta informacija apie teisės aktų reikalavimus neteisėtai atliktos statybos įteisinimui.

6.4. Ieškovė neįrodė, kad Inspekcijos administracinis aktas, t. y. Privalomasis nurodymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat ieškovė neįrodė, kad inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų administracinių sprendimų.

7. 2023 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-330-925/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-23587-2021-9.

8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-121-925/2024, teisminio proceso Nr. 2-68-3-23587-2021-9, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu minėtoje byloje atsakovės E. M. patikslintą priešieškinį patenkino:

8.1. Atidalino natūra iš 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei E. M. priklausančią žemės sklypo 1001/5793 dalį, nustatant, kad po atidalinimo: 1) E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 1001 kv. m., UAB „TOPOKADA“ 2023-08-21 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu A; 2) S. B., J. B., B. K., J. S., L. P., E. M., Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys žemės sklypas 4790 kv. m. ploto, UAB „TOPOKADA“ 2023-08-21 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas indeksu B, sekančiai: J. B. 318/4790 dalis (318 kv. m.), S. B. 318/4790 dalis (318 kv. m.), B. K. 637/4790 dalis (637 kv. m.), J. S. 638/4790 dalis (638 kv. m.), L. P. 405/4790 dalis (405 kv. m.), E. M. 273/4790 dalis (273 kv. m.); Lietuvos Respublikai 2201/4790 dalis (2201 kv. m.);

8.2. Nustatė naudojimosi tvarką 5791 kv. m. bendro ploto žemės sklypu, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal 2022-02-24 UAB „TOPOKADA“ naudojimosi tvarkos planą: S. B. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą D (318 kv. m.); J. B. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą C (305 kv. m.) ir bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta I (91 kv. m.); B. K. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą E (637 kv. m.); J. S. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalis, pažymėtas F1 (89 kv. m.) ir F2 (549 kv. m.); L. P. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalis, pažymėtas B1 (240 kv. m.) ir B2 (165 kv. m.); E. M. paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą G (273 kv. m.); Lietuvos Respublikai paskirti naudotis atskirai žemės sklypo dalį, pažymėtą A1 (290 kv. m.), A2 (1883 kv. m.) ir paskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalį, pažymėtą I (91 kv. m.).

9. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-997-730/2024, teisminio proceso Nr. 2-68-3-23587-2021-9, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-121-925/2024 nepakeistą.

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujino nagrinėtinos apeliacine tvarka civilinės bylos Nr. e2A-25-1012/2025 nagrinėjimą ir pasiūlė ginčo šalims pateikti rašytinius paaiškinimus nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytais aspektais.

11. 2025 m. sausio 3 d. teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma priimti teikiamus rašytinius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus bei nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, o jos nenutraukus, apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad:

11.1. Inspekcija patikrino skundžiamo Privalomojo nurodymo įvykdymą ir 2024 m. gruodžio 31 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-241231-00071, kuriame nurodoma, kad apeliantė įvykdė Privalomąjį nurodymą.

11.2. Apeliantei įvykdžius skundžiamą Privalomąjį nurodymą, laikytini nepagrįstais apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Privalomojo nurodymo neteisėtumo, nes nagrinėjamoje byloje ginčijamas administracinis aktas apeliantei nebesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių.

12. Teisme 2025 m. sausio 6 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašoma priimti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylą nutraukti. Pareiškime nurodoma:

12.1. Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, todėl teikiamas prašymas dėl ieškinio atsisakymo.

12.2. Ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Ieškinio atsisakymas priimamas, byla nutraukiama.

13. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar pažeidžia kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, nenustatytas ir tokio atsisakymo nuo ieškinio prieštaravimas viešajam interesui. Priežastys, dėl kurių ieškovė atsisako savo reikalavimų, pagrįstos kitoje civilinėje byloje nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl ginčijamas privalomasis įrodymas yra įvykdytas. Be to, pareiškime aiškiai nurodoma, kad ieškovei yra žinomi ir suprantami ieškinio atsisakymo teisiniai padariniai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos priimti ieškinio atsisakymą.

15. Pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Priėmus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas panaikinamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus ieškinio atsisakymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas panaikinamas ir civilinė byla nutraukiama, darytina išvada, jog nutraukus bylą, nebeliko apeliacijos objekto, todėl ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas netenka teisinės prasmės.

17. Ieškovei atsisakius ieškinio, jai grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas 105 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės E. M. ieškinio atsisakymą priimti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo nutraukti.

Grąžinti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš valstybės biudžeto 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gegužės 30 d., pervedimo Nr. 632541659, ir 2023 m. rugpjūčio 8 d., registracijos Nr. 112025254.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėRūta Latvelė Ieva Navickaitė-Sakalauskienė