- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-1748-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11481-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., A. U.
- Skolininkas
- A. B., J. B.
- Kreditorius
- A. U.-K., Vilniaus teritorijų planavimo
- Kategorijos
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. B. ir A. U.–K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys – skolininkai A. B., J. B., išieškotoja A. U.-K., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Antstolė B. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkams J. B. ir A. B. už kiekvieną uždelstą įvykdyti taikos sutartį dieną išieškotojos A. U.-K. naudai. Nurodė, jog vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/04867 ir Nr. 0171-14-04866, pradėtose pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2257-728/2013, patvarkymais skolininkai A. B. ir J. B. buvo įpareigoti įvykdyti taikos sutarties sąlygų 4 ir 6 punktus bei pateikti įrodymus apie pilną darbų įvykdymą, tačiau įpareigojimų neįvykdė. Dėl šios priežasties tikslinga, remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, skirti jiems baudą.
Šalies argumentai
Skolininkai A. B. ir J. B. su prašymu nesutiko, nurodė, jog taikos sutarties 4 punkte prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo faktą įrodo į bylą pateiktas D. K. apžiūros aktas, o tam, kad pilnai įgyvendinti taikos sutartį, reikia įrengti ir suprojektuotą mūrinę sieną, kuriai reikalingas bendraturtės sutikimas. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad po antstolio 2014 m. vasario 18 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nebuvo atliekami jokie statybos darbai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. U.-K. palaikė antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Nurodė, jog byloje esantis eksperto apžiūros aktas patvirtina, jog darbai nėra atlikti.
Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime nurodė teismui savo nuožiūra spręsti dėl baudos skyrimo ir šiuo klausimu iš esmės nepasisakė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino - skyrė J. B. ir A. B. 5 EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti taikos sutarties 4 punktą dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki taikos sutarties 4 punkte numatytų sąlygų visiško įvykdymo išieškotojos A. U.-K. naudai. Teismas nustatė, kad, nors skolininkai ir teigia, kad taikos sutarties sąlygos yra įvykdytos, o siena nepastatyta dėl to, kad A. U.-K. neduoda tam sutikimo, tačiau šioms aplinkybėms įrodyti nepateikė jokių pagrįstų įrodymų. Skolininkai savo poziciją grindžia D. K. apžiūros aktu, nors šiame akte nurodyta, kad antrame aukšte mūrinė siena nėra įrengta, nors pagal projektą turi būti įrengta. Apžiūros akte pateikta nuomonė, jog mūrinės sienos įrengimui yra reikalingas bendraturtės sutikimas, nepagrįsta jokiais argumentais, objektyviais duomenimis. Antstolės teismui pateikto apžiūros akto ir skolininkų pateikto apžiūros akto, kurį patvirtino skolininkų atstovas, turinys skiriasi, tačiau skolininkai antstolės pateikto akto pagrįstai nepaneigė. Aplinkybę, jog po antstolio 2014 m. vasario 18 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris buvo vertintas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1164-603/2015, nebuvo atliekami jokie darbai, pripažino patys skolininkai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta bei į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog skolininkų papildomai pateiktas apžiūros aktas neįrodo nei taikos sutarties 4 punkto įvykdymo, nei aplinkybės, jog, norint įrengti antrame aukšte sieną, būtinas bendraturtės sutikimas. Priešingai, pateiktas apžiūros aktas įrodo, jog taikos sutarties 4 punkto sąlygos nėra įvykdytos pilna apimtimi.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas A. B. prašo nutartį panaikinti ir antstolės B. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodo, jog taikos sutarties 4 punktas yra pilnai įvykdytas, kitaip jo įvykdyti neįmanoma, tačiau išieškotoja šio fakto antstolei nepatvirtina. Taikos sutartyje nekalbama apie sienos sumūrijimą, o kalbama tik apie jos sutvirtinimą, kas yra atlikta. Tai patvirtina ir eksperto apžiūros protokolas. Tai, kad išieškotoja neduoda raštiško leidimo ugniasienės sumūrijimui, reiškia, jog ji pati piktybiškai trukdo sienos sumūrijimui. Teismas neteisingai vertino specialisto eksperto išvadą, kurioje aiškiai pasakyta, kad darbai pagal taikos sutarties 4 punktą yra atlikti. Išieškotoja A. U.-K. sąmoningai ir tyčia nevykdo taikos sutarties 4 ir 5 punktų, todėl susiklostė situacija, kai skolininkai daugiau negali nieko padaryti. Skolininkams taip pat buvo išduotas vykdomasis raštas dėl to, kad A. U.-K. nevykdo tos pačios taikos sutarties to paties 4 punkto.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo išieškotoja A. U.-K. su nutartimi nesutinka iš dalies ir prašo ją pakeisti, A. B. ir J. B. skiriant 10 EUR baudą už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2013-11-02 iki taikos sutarties 4 punkte numatytų sąlygų visiško įvykdymo jos naudai bei priteisti teisinių paslaugų įmonei išieškotojos sumokėtas 200 EUR išlaidas. Nurodo, jog skirta bauda nėra proporcinga įpareigojimų neįvykdymo sukeltoms pasekmėms, todėl turėtų būti padidinta. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė išieškotojos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Antstolė B. P. atsiliepime į A. B. atskirąjį skundą su skundu nesutinka. Nurodo, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1567-345/2014 nustatytas faktas, jog aptariami darbai iki 2014 m. vasario 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo atlikti nebuvo. Patys skolininkai pripažino, jog po šio akto surašymo jokių darbų daugiau neatliko, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog taikos sutarties 4 punkte aptarti darbai yra tinkamai atlikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus susijusius su statybos leidimu (b.l. 132-135).
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirieji skundai iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2257-728/2013 buvo patvirtinta A. B., J. B. bei A. U.-K. ir J. A. K. 2013 m. gegužės 14 d. pasirašyta taikos sutartis, kurios 4 punktu atsakovai (A. U.-K. ir J. A. K.) sutiko, kad „ieškovai (A. B. ir J. B.) atliktų savo gyvenamosios namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą, o A. B. ir J. B. įsipareigojo garaže papildomai sumūryti (pridėti prie esančios) 25 cm sieną ir tą pačią sieną sutvirtinti namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą“. Ginčas kilo dėl šio taikos sutarties punkto vykdymo - išieškotoja A. U.-K. kreipėsi į antstolę B. P. dėl priverstinio sutarties sąlygos įvykdymo, tvirtindama, kad sąlyga nėra įvykdyta, ir antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkams už įpareigojimų nevykdymą. Skolininkai A. B. ir J. B. tvirtina, kad sąlyga yra įvykdyta, kitaip ją įvykdyti nėra galimybės dėl to, kad išieškotoja neduoda sutikimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, skyrė skolininkams 5 EUR dydžio baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 2 d., iki sąlygų visiško įvykdymo. Atskiruoju skundu A. B. prašo nutartį panaikinti, motyvuodamas tuo, kad taikos sutarties 4 punktas yra pilnai įvykdytas, o jame nėra numatytas sienos antrame namo aukšte pastatymas. Tuo tarpu išieškotoja elgiasi piktybiškai, neduodama sutikimo skolininkams taip pat pastatyti ir ugniasienę, kuri atskirtų namo dalis ir leistų jiems jį padalinti. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Taigi nagrinėjamu atveju skolininkai A. B. ir J. B., nesutikdami su antstolės pareiškimu dėl baudos skyrimo, iš esmės remiasi D. K. sudarytu apžiūros aktu, kuris, skolininkų teigimu, įrodo, jog taikos sutarties 4 punktas yra įvykdytas, o siena neįrengta dėl to, kad A. U.-Kazlauskienė neduoda sutikimo, o aplinkybę, kad toks sutikimas yra reikalingas, skolininkai įrodinėjo antstolio D. K. 2015-05-15 sprendimo nevykdymo aktu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skolininkų argumentus ir pateiktus įrodymus, o taip pat pasiremdamas prejudicinėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimis, padarė išvadą, jog skolininkai neįrodo, kad taikos sutarties 4 punktas įvykdytas pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka.
Minėtose įsiteisėjusiose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyse, kuriomis atmestas skundas dėl antstolės B. P. veiksmų, yra konstatuota, kad skolininkų nurodytos aplinkybės apie tariamą taikos sutarties 4 punkto įvykdymą pateiktais įrodymais yra neįrodytos. Nagrinėjamoje byloje pateiktame D. K. apžiūros akte konstatuota, kad esami atlikti statybos darbai – sumontuotos metalinės sijos yra paruoštos įrengti mūrinę sieną kaip numatoma projekte, taip pat nurodyta, kad esami atlikti statybos darbai (garažo patalpose išmūryta siena ir antrame aukšte sumontuotos sijos) atitinka taikos sutarties sąlygas. Pilnai įvykdyti taikos sutarčiai reikia įrengti suprojektuotą mūrinę sieną. Taigi pačių skolininkų pateiktas apžiūros aktas tvirtina, kad antrame aukšte mūrinė siena nėra įrengta, nors pagal projektą turi būti įrengta, todėl nėra pilnai įgyvendinta aptariama taikos sutarties sąlyga. Tokią išvadą sąlygoja ir antstolio 2014-02-18 surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys bei pačių skolininkų pripažinimas, kad po šio akto surašymo jokie darbai nebuvo atliekami. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikos sutarties 4 punkto sąlygos nėra įvykdytos pilna apimtimi, yra pagrįsta ir teisinga.
Skolininkų pateiktas antstolio D. K. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, taip pat neįrodo, jog skolininkai negali pilnai vykdyti taikos sutarties 4 punkto sąlygos, nes, visų pirma, taikos sutartyje atsakovai (A. U.-K. ir J. A. K.) sutiko, kad ieškovai (A. B. ir J. B.) atliktų savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją pagal teismui pateiktą pasiūlymą, o skolininkai įsipareigojo garaže sumūryti (pridėti prie esančios) 25 cm sieną ir tą pačią sieną sutvirtinti namo antrame aukšte savo patalpose pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Antra, skolininkai nepateikė įrodymų, jog būtent taikos sutarties 4 punkte prisiimtų įsipareigojimų apimtyje reikalingas išieškotojų atskiras sutikimas dėl rekonstrukcijos projekto bei sutikimas užbaigti statybos darbus pagal atskirą architektūrinį sprendimą. Skolininkų pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-07-29 raštas tokių aplinkybių nepatvirtina, o skolininkai nepateikė įrodymų, kad rekonstrukcijos projektas, kuriam neva turėtų būti duotas bendraturčių sutikimas yra būtent tas projektas, kuris buvo aptartas taikos sutarties 4 punkte. Dėl to apeliacinės instancijos teismas apelianto A. B. skundo argumentus atmeta.
Aplinkybė, kad išieškotoja A. U.-K. ir J. A. K. (skolininkai pagal kitą vykdomąjį dokumentą) galimai nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą taikos sutartį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neatleidžia skolininkų A. B. ir J. B. nuo tinkamo taikos sutarties 4 punkto įvykdymo.
Atskirajame skunde apeliantė A. U.-K. teigia, jog teismo paskirta 5 EUR bauda yra neproporcinga, lyginant su jos patiriamais nuostoliais dėl taikos sutarties įvykdymo, todėl, apeliantės prašymu, turėtų būti skirta didesnio dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus atmeta ir pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį teismas savo nuožiūra skiria skolininkui, nevykdančiam teismo sprendimo, iki 289 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas pačiam teismui suteikia diskrecijos teisę įvertinti sprendimo neįvykdymo teisinius padarinius bei išieškotojo patiriamą žalą ir skirti baudą numatytos sumos ribose. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamoje nutartyje pakankamai motyvavo skiriamos baudos dydį, tuo tarpu išieškotoja (apeliantė) tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę skirti didesnę baudą dėl jos patiriamų nuostolių ar neigiamų pasekmių (apskritai tokių aplinkybių ar patiriamų nuostolių dydžio nagrinėjamoje byloje nenurodė ir neįrodinėjo). Dėl to nėra pagrindo tenkinti jos atskirąjį skundą aptartu motyvu.
Kiti išieškotojos A. U.-K. atskirojo skundo argumentai yra susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, t.y. apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos tesimas nepagrįstai nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ir šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys teismų šiuo klausimu formuojamai praktikai. Pareiškėja pateikė teismui sąskaitą faktūrą Nr. 2015/05/14, įrodančią 200 EUR sumokėjimą UAB „A.J.A. Baristera“ už teisinių paslaugų suteikimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismų praktikoje tokos išlaidos nėra prilyginamos atstovavimo išlaidoms, todėl nėra atlyginamos. Kasacinis teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Dėl to ir aptartas atskirojo skundo argumentas atmestinas.
Kiti abiejų apeliantų atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą