Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-3652-302/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ ieškinį atsakovui Vilniaus Karoliniškių gimnazijai dėl užstato grąžinimo ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas Vilniaus Karoliniškių gimnazija supaprastintų skelbiamų derybų būdu organizavo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato, esančio Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimo darbų viešąjį pirkimą ir su laimėtoju ūkio subjektų grupe – ieškovu AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, UAB „Dalsta“ ir UAB ,,Bekusta“, 2010-05-28 sudarė Rekonstravimo darbų sutartį (toliau – Sutartis), kurios kaina 2 890 000 Lt, įvykdymo terminas – 2010-10-25. Šalys 2010-08-27 pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2010-12-22. Sutartyje nustatyta, kad atliktus darbus ieškovas perduoda atsakovui etapais kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos pagal atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas bei PVM sąskaitas-faktūras.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurią atsakovas Vilniaus Karoliniškių gimnazija buvo įgaliojusi vykdyti šį projektą, 2010-12-30 raštu pranešė ieškovui, kad Sutartyje įvardinti darbai nėra baigti, todėl vadovaujantis Sutarties 12.5 punktu šiam yra pritaikoma sankcija – negrąžinamas ūkio subjektų grupės sumokėtas 231 200 Lt užstatas Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui.

Remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Sutarties 10.1.10 punktu bei CK 6.44 straipsnio 1 dalimi, 6.691 straipsnio 1 dalimi, ieškovas prašė jo reikalavimą patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas darbus baigė 2010-12-22, pateikęs atliktų darbų aktą ir kartu 2010-12-22 raštu Nr. 180 pranešęs apie visų pastato renovavimo darbų pabaigimą: Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovas, pasirašydamas 2010-12-22, nenurodė jokių darbų trūkumų, nes pagal specifinį atsiskaitymo būdą mokama už tiek darbų, kiek tą einamąjį mėnesį atlikta, o visi Sutartyje numatyti darbai turi būti įvykdomi iki galutinio darbų atlikimo termino. Atsakovas, pasirašydamas tarpinius priėmimo-perdavimo aktus pagal Sutarties 5.1 punktą, neturėjo pareigos įvertinti atliktų darbų kokybės bei kiekio, nes rangovui neįgyvendinus atitinkamo mėnesio suplanuotų darbų, jie nusikelia į kitą einamąjį mėnesį. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktą įrodymus. Minėtas 2010-12-22 aktas buvo pateiktas tik formaliai laikantis Sutartyje nustatytų terminų, siekiant išvengti Sutartyje numatytos atsakomybės už laiku nebaigtus darbus. Tai patvirtina antstolio A. B. užfiksuoti neatlikti darbai, kuriuos teismas be pagrindo įvertino kaip atliktų ir priimtų darbų trūkumus. Nesumontuotas ventiliatorius turi būti vertinamas kaip nebaigtas vėdinimo sistemos darbas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šie darbai nėra numatyti Statybos darbų žurnale Nr. 1 kaip defektų turinčių darbų ištaisymas. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtus nebaigtus darbus atliko laiku, t. y. iki 2010-12-22, taip pat neteigė, kad šie darbai iš viso neturėjo būti atlikti.Teismas neatsižvelgė į tai, kad už 2010 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus buvo apmokėta pagal atliktų darbų įvykdymo procentą. Kaip matyti iš Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos Nr. 5, darbų įvykdymo procentas nesiekia 100 procentų.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepažeidė Sutartyje nustatyto termino, kuris buvo viena iš esminių sutarties sąlygų, nes rekonstruojamas objektas yra švietimo įstaiga, kuriai svarbu netrukdomai veikti:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas, reglamentuojančias ieškovo pareigą pateikti Baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas darbus atliko laiku, o atsakovas neturėjo pagrindo taikyti sankcijos ieškovo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į juos argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieškovo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

Nagrinėdama apeliantų argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus motyvus, susijusius su Baigiamojo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu. Kaip minėta, teismas nustatė, kad Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, jog už atliktus darbus atsiskaitoma etapais, t. y. ieškovas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 25 dieną pateikia atsakovui įvykdytą (arba atliktų) darbų aktą, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir PVM sąskaitas-faktūras, jog pagal Sutarties 5.6 punktą tarpinis darbų priėmimas-perdavimas (tarpiniai aktai) nėra Baigiamasis darbų priėmimas-perdavimas, jog toks tarpinis darbų priėmimas yra atliekamas tinkamo Sutarties vykdymo kontrolei užtikrinti bei atsiskaitymams kiekvieną mėnesį vykdyti. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad Sutartyje nėra nustatyta nei Baigiamojo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo tvarka, nei terminas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, teismas ne tik atsižvelgė į Sutarties 5.6 punktą, bet ir jį analizavo ir tuo pagrindu teisingai sprendė, jog šalims Sutartyje konkrečiai nesusitarus dėl Baigiamojo akto, turi būti taikomos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios tokių aktų pasirašymo tvarką, pagal kurias pareiga organizuoti tokio akto pasirašymą tenka atsakovui, tačiau jis šios pareigos nevykdė (CK 6.691 str., 6.681 str. 1 d., 6.694 str. 1, 6 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados nepaneigia apeliantų teiginiai, jog ieškovo pareiga pateikti Baigiamąjį aktą įtvirtinta Sutarties 5.1 ir 5.7 punktuose. Kaip matyti iš Sutarties turinio, 5.1 punkte reglamentuojama per mėnesį įvykdytų darbų priėmimo-perdavimo aktų pateikimo tvarka, o Sutarties 5.7 punkte nurodoma, kad kartu su kiekvienu tokiu aktu Rangovas Užsakovui pateikia atitinkamą dalį vykdomųjų dokumentų. Apeliantai, netinkamai aiškindami šiuos punktus, be pagrindo plečiamai aiškina juose nustatytas ieškovo pareigas (CPK 185 str.). Iš tiesų, pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti įstatymams neprieštaraujančias tarpusavio teises bei pareigas, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tačiau kaip matyti iš šių paminėtų bei kitų Sutarties punktų, juose ieškovo pareiga pateikti Baigiamąjį aktą nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties 11 skirsnis, reglamentuojantis Rangovo pareigas ir teises, taip pat nenustato tokios jo pareigos, o Sutarties 11.1.1 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio ieškovo pareiga nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti Užsakovui visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus per objekto garantinį laiką – Sutartyje nėra detalizuota, išskyrus pirmiau minėtas Sutarties 5.1 punkto nuostatas. Be to, pagal Sutarties 12.5 punkto nuostatas, sankcijos taikymas – užstato negrąžinimas – yra siejamas su Sutarties 2.1 punkte nustatytu terminu: ,,darbus baigia iki 2010-12-22“. Taigi sankcijos taikymą apeliantai iš viso be pagrindo sieja su Baigiamojo akto savalaikiu nepasirašymu/nesurašymu.

Atsiliepimuose ieškovas teisingai nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tokiu atveju, kai įstatymas nereglamentuoja specialios privalomos darbų priėmimo-perdavimo akto formos, tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nustatytus priėmimo-perdavimo akto požymius, esminę reikšmę turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, nuorodos apie atliktų darbų priėmimą su išlygomis arba be jų, jį sudariusių šalių valia, tikslai; kad net ir tokiu atveju, kai užsakovas atsisako pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, teismas išvadą dėl atliktų ir perduotų darbų gali padaryti remdamasis kiekvienu konkrečiu atveju nustatęs ir įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-17/2007, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423, ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, teismas nustatė, kad ieškovas, laikydamasis Sutartyje nustatytos tvarkos, 2010-12-22 raštu informavo atsakovą, jog atliko visus Sutartyje numatytus Karoliniškių gimnazijos pastato renovavimo darbus bei paprašė organizuoti šio pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, taip pat 2010-12-22 pateikė atsakovui Atliktų darbų aktą, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei PVM sąskaitą-faktūrą. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuos dokumentus, nenurodydami jokių pastabų, pasirašė tiek atsakovas Vilniaus Karoliniškių gimnazija, tiek trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kurią atsakovas buvo įgaliojęs vykdyti šį projektą. Pagal Statybos darbų žurnalo Nr. 6 duomenis paskutinis įrašas apie darbų atlikimą (darbai baigti 2010.12.22), padarytas 2010-12-22 ir patvirtintas UAB „Vilniaus vystymo kompanija” spaudu. Vertinant šias aplinkybes, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas už ieškovo atliktus darbus su juo visiškai atsiskaitė, be to jam iš viso neskaičiavo Sutarties 12.5 punkte nustatytų delspinigių. Taigi, konstatavus, kad ieškovas visus atliktus darbus atsakovui perdavė tarpiniais aktais, taip pat ir paskutiniuoju, surašytu 2010-12-22, o šis juos priėmė ir dėl jų nepareiškė jokių pastabų, taip pat atsižvelgiant į pirmiau išanalizuotas kitas faktines aplinkybes, paminėtas teismų praktikoje suformuluotas nuostatas, kolegijos nuomone, apeliantų teiginiai, jog teismas neteisingai sprendė, kad visi darbai perduoti iki 2010-12-22, atmestini kaip nepagrįsti. Jau minėta, kad šalys nepasirašė vieno bendro Baigiamuoju pavadinto darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau, priešingai nei teigia apeliantai, teismas turėjo pagrindą spręsti, jog tai neturi esminės reikšmės siekiant nustatyti, ar ieškovas laiku įvykdė visus darbus ir ar atsakovas turi faktinį bei teisinį pagrindą jam taikyti sutartines sankcijas (Sutarties 12.5 p., 2.1 p.).

Kaip minėta, apeliantai teigia, jog teismo išvadą dėl savalaikio visų darbų atlikimo paneigia aplinkybė, kad paskutinė ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra yra apmokėta tik pagal atliktų darbų įvykdymo procentą, gi sprendžiant ar ieškovas tinkamai ir laiku atliko visus sutartinius darbus, yra būtina vertinti visus minimus aktus ir visas išlaidų apmokėjimo pažymas. Kolegija atmeta šį motyvą kaip nepagrįstą, nes, visų pirma, patys apeliantai teismams neteikė įrodymų bei argumentų, grindžiamų pasirašytų tarpinių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų bei išlaidų apmokėjimo pažymų analize (CPK 178 str.), antra, kaip minėta, šalys buvo susitarusios dėl kas mėnesį vykdomų dalinių atsiskaitymų, o ne vienkartinio visiško atsiskaitymo po darbų atlikimo, tuo tarpu nė viename akte atsakovas nėra kėlęs klausimo dėl nesavalaikio, nekokybiško darbų atlikimo, o taip pat dėl šių aktų neatitikimo faktinei situacijai, tai yra dėl reikalavimo priimti bei apmokėti darbus, kurie nėra atlikti (CPK 185 str.). Tuo labiau, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog atsakovui ar tretiesiems asmenims nebūtų žinoma ir suprantama tiek CPK 178 straipsnyje nustatyta šalies pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tiek kasacinio teismo procesiniuose sprendimuose ne kartą pateikti nurodymai šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pasirašydami tarpinius priėmimo-perdavimo aktus, jie neturėjo pareigos įvertinti juose nurodytų atliktų darbų kokybės bei kiekio. Kaip matyti iš Sutarties 5.1 punkto nuostatų, jame aiškiai nurodoma, kad užsakovas privalo apžiūrėti priduodamus atliktus darbus ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba motyvuotai nuo to atisakyti per 7 darbo dienas, tuo atveju, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad atliktų darbų kiekis neatitinka nurodytų rangovo pateiktame akte arba jie atlikti su trūkumais, rangovas privalo ištaisyti minėtą aktą ir pateikti ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Kaip minėta, patys apeliantai skunduose teigia, kad šalys laisvos susitarti dėl Sutartyje nustatomų teisių ir pareigų, taigi akivaizdu, kad dėl ko nors susitarusios, pačios privalo tai vykdyti, tuo tarpu nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų, kad Sutarties 5.1 punkto normomis būtų pasinaudota. Be to, teismas teisingai sprendė, kad tokiu atveju, kai darbų priėmimo metu atsakovas (užsakovas) trūkumų nenustatė bei nenurodė, jie gali būti nustatyti po priėmimo ir dėl to gali būti reiškiamos pretenzijos. Sutarties 9.1 punkte taip pat yra įtvirtinta rangovo pareiga nemokamai ištaisyti atsiradusius defektus, nustatyti garantinio laikotarpio terminai. Tačiau aplinkybė, kad vėliau išaiškėja atliktų darbų trūkumai, priešingai nei teigia apeliantai, pati savaime nereiškia, kad priimti darbai nebuvo atlikti sutartu laiku ir tokiu būdu atsiranda pagrindas taikyti sutartines, be to, maksimalias, sankcijas (CPK 178 str.).

Kaip jau minėta šioje nutartyje, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, tai yra, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliantai, teigdami, kad ieškovas neatliko visų Sutartyje numatytų darbų, remiasi statinio statybos techninės priežiūros vadovo įrašais apie defektų pašalinimą, esančiais Statybos darbų žurnale Nr. 1, kurie padaryti po 2010-12-22, o taip pat 2010-12-31 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 42/10/195, kuriame nurodyta, kad stogelis virš įėjimo į gimnazijos pastatą neapskardintas, koridoriuje nesumontuotos penkios lubų apdailos plokštės, trečiame aukšte esančiame tualete nesumontuotas ventiliatorius. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad minėtas protokolas nepaneigia 2010-12-22 darbų priėmimo-perdavimo aktu užfiksuotų darbų perdavimo-priėmimo faktų bei neįrodo atsakovų teiginių. Visų pirma, kaip teisingai atsiliepime teigia ieškovas, apeliantai nenurodė jokių pirminiais dokumentais (projektinė dokumentacija, techninis projetas, etc.) pagrįstų argumentų, kad antstolio protokole užfiksuoti darbai, pvz.: stogelio apskardinimas, iš viso turėjo būti atlikti. Antra, kaip teisingai nurodė teismas, šie faktai konstatuoti tik po to, kai atsakovas ieškovui 2010-12-30 išsiuntė pranešimą dėl sankcijų taikymo, kuriame iš viso nebuvo įvardinti darbai, kurie traktuojami kaip nebaigti (1 t., 101 b. l.). Trečia, pažymėtina, jog antstolio protokole nurodytus, atsakovų žodžiais tariant, neatliktus darbus, pagal jų pobūdį, vietą nėra pagrindo traktuoti, kaip tokius, kurių trūkumai, jų neatlikimas negali būti pastebėtas darbų priėmimo metų (paslėpti trūkumai), tuo tarpu darbų priėmimo aktuose apie tai iš viso nėra nurodyta. Tarp šalių kilus ginčui dėl šių faktinių aplinkybių vertinimo, kaip žinia, turi būti vertinamas byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetas, be kita ko taikant taip pat ir įrodymų pakankamumo taisyklę, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantų argumentai bei pateiktas rašytinis įrodymas, kaip jau minėta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu (CPK 185 str.).

Kolegijos nuomone, taip pat nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog teismo išvadą, kad minėtame antstolio protokole užfiksuoti darbai vertintini kaip atliktų darbų trūkumas, paneigia tai, kad Statybos darbų žurnale Nr. 1 esantys įrašai rodo, jog ieškovas laikotarpiu po paskutinio 2010-12-22 akto pasirašymo naudojosi Sutartyje nustatyta nekokybiškai atliktų darbų defektų pašalinimo tvarka, tačiau dėl antstolio protokole nurodytų darbų klausimas nebuvo keliamas. Iš tiesų, kaip matyti iš minimų įrašų, po 2010-12-22 pasikeitus oro sąlygoms ir pakilus oro temperatūrai, išryškėjo, kai kurie ieškovo atliktų darbų defektai, kuriuos atsakovas nurodė jam ištaisyti (pvz.: ,,nuograndų defektus ašyje 1/Y-U, pasireiškusius per atlydį, ištaisyti įrengiant naują nuograndą, darbus atlikti esant palankioms oro sąlygoms“, ,,ašyse 8/A ir 8/K būtina nuimti esamo dekoro sluoksnį, iš naujo perdažyti, darbus atlikti esant palankioms oro sąlygoms“ ir kt.). Prie šių įrašų esančios atsakovo atstovo atžymos leidžia spręsti, kad šie trūkumai buvo ištaisyti. Beje, byloje nėra duomenų, kad atsakovas keltų klausimą, jog šie ištaisymai atlikti nekokybiškai. Tačiau ir šie argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia teismo išvadų, susijusių su sutartinių sankcijų taikymu, pagrįstumo, nes, kaip jau minėta, atsakovas iš viso nereiškė pastabų ir nereikalavo atlikti minėtame protokole nurodytus darbus nei paskutiniame – 2010-12-22 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, nei 2011-03-03 statybos užbaigimo akte, taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, jog šiuos trūkumus ištaisė ir minimus darbus atliko pats atsakovas (CPK 185 str.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos medžiagą visų Sutartyje nustatytų gimnazijos pastato renovavimo darbų bendra vertė sudarė 2 890 000 Lt (fasado apdaila, sienų šiltinimas, stogo, šildymo sistemos vamzdyno, vandentiekio tinklų, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemos rekonstrukcija ir kt.), ieškovas be kita ko, rekonstravo visą gimnazijos pastato vėdinimo sistemą, valė vėdinimo kanalus, keitė stoginius ventiliatorius, montavo ortakius, groteles, vožtuvus, triukšmo slopintuvus, sklendes, difuzorius, ugnies vožtuvus, o sporto, aktų salėse įrengė specialius, tokioms patalpoms pritaikytus vėdinimo sistemos įrenginius, derino ventiliacijos sistemą, – visų vėdinimo sistemos renovavimo darbų vertė yra 174 810,62 Lt (t. 1 b. l. 89-99). Taigi atsižvelgiant į sutartinių darbų mastą bei kiekį, akivaizdu, kad ventiliatoriaus nesumontavimas viename iš tualetų – trečiojo aukšto tualete, o taip pat stogelio neapskardinimas, kelių lubų plokščių nesumontavimas, nesuteikia pagrindo ieškovui taikyti nurodytą sankciją už sutartinių darbų neatlikimą šalių sulygtu terminu. Priešingas šių faktų vertinimas prieštarautų ne tik rangos teisiniams santykiams taikomiems bet ir bendriesiems – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, principų reikalavimams (CK 6. 200 str., 6.691 str., CPK 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad pačių apeliantų teigimu, renovuojamu pastatu buvo naudojamasi nepertraukiamai visų darbų atlikimo metu. Tad ir ši aplinkybė akivaizdžiai rodo, jog stogelio neapskardinimas ar vieno ventiliatoriaus nesumontavimas, neturėjo įtakos pastato naudojimui, nesukėlė nuostolių atsiradimo (CPK 178 str.). Todėl atmestini, kaip visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad antstolio protokole užfiksuotų darbų neatlikimas privalėjo būti vertinamas kaip esminės Sutarties sąlygos – darbų atlikimo termino, pažeidimas (Sutarties 2.1 p., 11.1.1 p., CK 6.681 str., 6.695 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat atmestini apeliantų teiginiai, jog teismas be pagrindo ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio normomis. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantai, teismas, spręsdamas šį klausimą, rėmėsi tiek CK 6.210 straipsnio, tiek CK 6.37 straipsnio normomis. Antra, kaip žinoma, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti ir pagrindas jas priteisti yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, be pagrindo naudodamasis kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeisdamas jo interesus. Iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant CK 6.210 straipsnyje nustatytą atitinkamą dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas neturėjo pagrindo taikyti sankcijų ieškovo atžvilgiu ir negrąžinti užstato, remdamasis CK 6.37 straipsniu, pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė jam 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas 3 500 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas yra nepagrįstai didelis ir turėtų būti mažinamas. Šis motyvas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, šių išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių bei atitinka bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Antra, priešingai nei teigia apeliantai, byla yra pakankamai sudėtinga, joje analizuotos rangos teisinius santykius kvalifikuojančios teisės normos, jų konkurencija su šalių sudarytos Sutarties normomis, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad mažinti minėtų išlaidų atlyginimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98, 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, susijusius su 51,65 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimu į valstybės biudžetą. Kaip minėta, teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, jog 51,65 Lt pašto išlaidos priteisiamos iš atsakovo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos. Tačiau sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas be pagrindo laikė, kad šios išlaidos nepriteistinos, nes jų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą. Kaip žinia, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt, taigi, lėšos, ją viršijančios, priteisiamos į valstybės biudžetą. Dėl paminėto teisėjų kolegija sprendžia, jog iš atsakovo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos į valstybės biudžetą minėtos išlaidos yra priteistos pagrįstai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ ieškinį, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinius skundus atmeta, nenagrinėdama kitų juose nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).

Netenkinus trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinių skundų, ieškovui AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus įrodymus šios išlaidos sudaro 2 250 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytus dydžius, į apeliacinės bylos sudėtingumą, į tai, kad atsiliepimai į skundus nebuvo susijęs su papildomų ar naujų prašymų, įrodymų pateikimu, kad byla šiame teisme buvo išnagrinėta pirmajame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, o atsiliepimai į du skundus iš esmės yra tapatūs, etc. – šis ieškovo prašymas tenkinamas iš dalies ir minėtų išlaidų atlyginimui iš trečiųjų asmenų priteisiama 1 000 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui akcinei bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“ iš trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vystymo kompanija“ priteisti 1 000 (vienas tūkstantis) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.