Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. K., A. J. (A. Y.), uždarosios akcinės bendrovės ,,Rail Skyway Systems LTD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų N. K., A. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rail Skyway Systems LTD“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

17.5. Laikini nuosavybės teisės apribojimai buvo taikyti pagrįstai, nes buvo būtina užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, buvo siekiama išsiaiškinti, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, taigi taikyti apribojimai buvo būtini ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Byloje nustatyta, kad FNTT 2014 m. spalio 6 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, kuris 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu buvo nutrauktas. Ieškovų teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint pakankamai duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, pareigūnai ikiteisminį tyrimą organizavo netinkamai, todėl jis truko nepagrįstai ilgai, o ieškovų atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės – nuosavybės teisės apribojimas – buvo neproporcingos ir taikytos per ilgai. Ieškovai nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo institucija turėjo pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, ikiteisminis tyrimas užtruko dėl pateisinamų priežasčių, o procesinės prievartos priemonės buvo taikytos pagrįstai.

Dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo

20. Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, jog kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

21. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo

23. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019)

24. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, neturint pakankamai duomenų apie ieškovų galimai padarytas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK 168 straipsnio 1 ir 3 dalies teisės normas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo.

25. FNTT 2014 m. spalio 6 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos banko pranešimą, kuriame nurodyta, kad internetiniame portale www.traders.lt asmenys, veikiantys „Eva.U“ ir „lawris“ slapyvardžiais, kvietė investuoti į naujos kartos styginio transporto projektus, įsigyjant Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“ akcijas. Be to, nurodyta, kad Lietuvos bankui kyla pagrįstų įtarimų dėl galimai neteisėtos veiklos – abejotina įmonių registrui deklaruota sukaupto kapitalo vertė, neaiškios jau investavusių asmenų teisės ir gautinos grąžos pagrįstumas.

26. BK 202 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi ir įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai Reglamento (ES) 2017/1129 (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą, išskyrus Reglamente ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytas išimtis (VPĮ 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos bankas dar 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu kreipėsi į UAB „Rail Skyway Systems LTD“ su prašymu pagrįsti, kad bendrovės „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“ akcijos platinamos laikantis teisės aktų reikalavimų (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 27) ir, nors UAB „Rail skyway systems LTD“ bendrovės atstovė 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu patikino, kad su UAB „Rail skyway systems LTD“ susiję asmenys nebuvo prisidėję prie viešo „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“ akcijų siūlymo, o UAB „Rail skyway systems LTD“ nėra susijusi su „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“ (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 29), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos banko išreikšti įtarimai dėl galimai neteisėtos veiklos buvo pakankamai pagrįsti. Lietuvos bankas su pareiškimu pateikė Anglijos ir Velso įmonių registro išrašo kopijas, iš kurių matyti, kad bendrovės „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“ akcininkai yra A. J. ir „Global Transport Investmens Inc.“. Bendrovės „Global Transport Investmens Inc.“ vardu veikė N. K. – A. J. sutuoktinė (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 45, 52; 6 t., b. l. 11). Bendrovės UAB „Rail skyway systems LTD“ steigėjas taip pat buvo ieškovas A. J.. UAB „Rail skyway systems LTD“ 2014 m. spalio 3 d. išmokėjo darbo užmokestį N. K. ir A. J. (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 78). Be to, bendrovę „Euroasian Rail Sky way Systems Ltd.“ pristatančiuose tinklapiuose nurodyta informacija ir apie jos turimas atstovybes, iš kurių viena registruota Lietuvos Respublikoje – UAB „Rail skyway systems LTD“. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo institucijai pateikti duomenys leido daryti pagrįstą prielaidą, jog akcijas galbūt platino su šiomis bendrovėmis susiję asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminis tyrimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas turint pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstama veika buvo padaryta.

27. Atmestini ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neištyrus, kas yra asmenys su slapyvardžiais „Eva.U“ ir „lawris“, o vien Lietuvos banko abejonės negalėjo būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nenustačius konkrečių asmenų, kurie galimai atliko nusikalstamą veiką, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, FNTT turėjo pakankamus duomenis, kad bendrovės „Euroasian Rail Sky way Systems Ltd.“ akcijos Lietuvos Respublikoje buvo platinamos galimai neteisėtai. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis). Taigi pareigūnai, inicijuodami ikiteisminį tyrimą, neprivalėjo konkrečiai nustatyti, kas tiksliai atliko galimai neteisėtą akcijų platinimą, tam pakako turėti pagrįstų duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

28. Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo pradėtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, bei pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tam, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį nebuvo pradėtas vien tik Lietuvos bankui išreiškus abejones dėl UAB „Rail skyway systems LTD“ sukaupto kapitalo teisėtumo, šie duomenys buvo patikslinti pagal FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos surinktą informaciją. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2014 m. spalio 6 d. rašte dėl informacijos perdavimo nurodė, kad A. J. 2014 m. birželio 2 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jo įsteigtos bendrovės UAB „Sky way valdymas“ ir UAB „Rail skyway systems LTD“ dalyvavo žemės sklypų nuomos projektuose ir gavo teisę lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti Šiaulių savivaldybės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esančius sklypus bandymų laboratorijų steigimui. Buvo nustatyta, kad A. J. vardu nuo 2014 m. gegužės 3 d. yra atidaryta sąskaita AB DnB banke, apyvarta šioje sąskaitoje siekė 1 mln. Lt, iš kurių didžioji dalis (898 120 Lt) buvo įnešta grynaisiais pinigais, šiomis lėšomis buvo didinamas UAB „Rail skyway systems LTD“ įstatinis kapitalas. Nustatyta, kad įstatinis bendrovės kapitalas taip pat buvo didinamas ir iš A. J. sutuoktinės N. K. asmeninės banko sąskaitos pervestų piniginių lėšų, kurios buvo įnešamos į banko sąskaitą grynaisiais pinigais. Pranešime, be kita ko, pažymėta, kad nėra duomenų apie grynųjų pinigų įvežimo deklaracijas kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pranešime nurodyta, kad AB DnB bankas kilus įtarimams sustabdė visas bendrovės UAB „Rail skyway systems LTD“ finansines operacijas; įtarimus, be kita ko, sukėlė ir A. J. pateikti paaiškinimai dėl ekonominio atliekamų pavedimų pagrįstumo (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 6–8), taip pat paaiškinimai apie „Global Transport Investmens Inc.“ valdymą ir pinigų kilmę (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 82). Teisėjų kolegijos vertinimu, surinkti duomenys buvo pakankami ikiteisminiam tyrimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį pradėti. Ieškovai nepateikė duomenų, kad FNTT turėjo akivaizdžiai neteisingus duomenis, taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT didžiosios kolegijos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, o Lietuvos banko pateikta ir kita informacija buvo patikima ir pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir kiti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pat pradžios).

Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės

31. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą).

33. Ieškovų teigimu, ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai, baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, beveik visi reikalingi duomenys byloje surinkti iki 2015 m. liepos mėnesio. Ieškovų teigimu, nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. birželio 29 d. bei nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai praktiškai nebuvo atliekami, o įtariamojo A. J. veiksmai niekaip negalėjo daryti įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

34. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ikiteisminis tyrimas buvo aktyviai vykdomas iki 2015 m. liepos mėnesio – apklausti pagrindiniai liudytojai (baudžiamosios bylos 4 t., b. l. 1–4, 6–11, 98–100, 113–115, 120–121, 123–124 ir kt.), perduoti UAB „Rail skyway systems LTD“ dokumentai (pavyzdžiui, baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 45, 46, 47), atliktos kratos (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 28–29, 30–31 ir kt., 36–37, 38–39 ir kt.), vykdyta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 135–136, 139, 141–143 ir kt.). Tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. birželio 29 d. bei nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai praktiškai nebuvo atliekami. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo laikotarpiu buvo renkami duomenys teikiant teisinės pagalbos prašymus į trečiąsias šalis, rengiant dokumentų vertimus iš / į lietuvių kalbą, buvo gaunama daug informacijos, kuri buvo apibendrinama ir priimami sprendimai dėl tolimesnių veiksmų, pavyzdžiui:

34.1. 2015 m. birželio 8 d. buvo pateikta UAB „Rail skyway systems LTD“ atstovybės Minske, Baltarusijoje „Rail skayway systems“ audito ataskaita rusų kalba (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 118);

34.2. 2015 m. liepos 3 d. pateiktas prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2015 m. spalio 5 d., kadangi išsiųsti paklausimai į Interpolą ir finansinės žvalgybos padalinius dėl galimybės nustatyti A. J. ir N. K. turimas banko sąskaitas kitos valstybėse, dėl „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“ registracijos vietos ir jų atstovų nustatymo, dėl kitos informacijos pateikimo apie A. J. ir N. K.. Taip pat nurodyta, kad planuojama rengti teisinės pagalbos prašymus (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 13);

34.3. 2015 m. liepos 8 d. buvo pateikti tyrimui reikalingi dokumentai – styginių transporto sistemų panaudojimo Naujojo Pietų Velso keleiviniame geležinkelyje ekonominio pagrįstumo analizė, pranešimas žiniasklaidai, žemės nuomos sutartys ir kt. anglų, rusų kalbomis, visi dokumentai ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiami į lietuvių kalbą (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 56–57, 58–74, 75–91, 92–94, 95–101, 102–103 ir kt.);

34.4. 2015 m. spalio 5 d. pateiktas prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2016 m. sausio 6 d., kadangi išsiųsti paklausimai į Interpolą ir finansinės žvalgybos padalinius dėl galimybės nustatyti A. J. ir N. K. turimas banko sąskaitas kitos valstybėse, dėl „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“ registracijos vietos ir jų atstovų nustatymo, dėl kitos informacijos pateikimo apie A. J. ir N. K. (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 9);

34.5. 2015 m. spalio 15 d. pateiktas prašymas Interpolui patikslinti informaciją apie „Global Transport Investments Inc.“ direktoriaus A. G. duomenis, registracijos ir gyvenamųjų vietų adresus (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 5);

34.6. 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos bankas ikiteisminio tyrimo institucijai elektroniniu paštu perdavė informaciją, kad 2015 m. spalio 15 d. 19 val. viešbutyje „Šarūnas“ vyks neteisėtas UAB „Rail Skyway Systems“ akcijų platinimas (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 78), buvo pateikta užklausa atsakingiems viešbučio „Šarūnas“ darbuotojams, gautas atsakymas;

34.7. 2015 m. spalio 20 d. gauti Rusijos Federacijos finansinės žvalgybos padalinio ir Ukrainos finansinės žvalgybos padalinio atsakymai į paklausimą apie N. K. ir A. J., jų turimas banko sąskaitas; paklausimas buvo išsiųstas 2015 m. vasario 19 d. (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 29);

34.8. 2015 m. lapkričio 25 d. buvo parengtas teisinės pagalbos prašymas Rusijos Federacijos teisėsaugoms institucijoms, siekiant patikrinti pateiktus duomenis apie A. J. turimų lėšų teisėtumą, o būtent – prašoma apklausti A. K. N., kuris atstovavo OOO „Apriant Choldings Ltd.“, ir nustatyti, ar jis iš tiesų pasirašė dalies įstatinio kapitalo OOO „Strunnyj transport Junitskogo“ pirkimo – pardavimo sutartį ir įsigijo 20 procentų pastarosios bendrovės akcijų už 762 366 200 rublių, juos sumokėdamas A. J. (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 186); atsakymai į šį pagalbos prašymą buvo gauti tik 2016 m. lapkričio 23 d. (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 1) ir 2017 m. rugsėjo 25 d. (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 18);

34.9. laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. buvo atliekama pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, kontrolė, informacija kaupiama ir fiksuojama (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 1–21); 2014 m. gruodžio 18 d., 2016 m. birželio 8 d. surašyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 157, 158, 176), o 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtas nutarimas dėl informacijos sunaikinimo (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 22 – 24), 2016 m. spalio 21 d. surašytas informacijos sunaikinimo aktas (baudžiamosios bylos 3 t., b. l. 25–26);

34.10. 2016 m. sausio 5 d. pateiktas prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą iki 2016 m. balandžio 6 d., kadangi išsiųsti paklausimai į Interpolą ir finansinės žvalgybos padalinius dėl galimybės nustatyti A. J. ir N. K. turimas banko sąskaitas kitos valstybėse, dėl „Euroasian Rail Sky way Systems Ltd.“ registracijos vietos ir jų atstovų nustatymo, dėl kitos informacijos pateikimo apie A. J. ir N. K. (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 15);

34.11. 2016 m. birželio 29 d. parengtas teisinės pagalbos prašymas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms, kuriuo buvo prašoma įteikti pranešimą apie įtarimą A. J. ir apklausti jį įtariamuoju užduodant iš anksto suformuluotus klausimus (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 150 – 163); informacija dėl šio prašymo gauta tik 2016 m. lapkričio 23 d., dokumentai išversti į valstybinę kalbą 2017 m. balandžio 21 d. (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 171);

34.12. 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas Lietuvos Banko raštas „Dėl Sky Way kompanijos veiklos Lietuvoje“, kuriame pateikta papildoma informacija apie galimai neteisėtą akcijų platinimą (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 79–87);

34.13. 2016 m. spalio 17 d. liudytoju dėl akcijų platinimo apklaustas A. A. D. (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 93–95).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ginčo laikotarpiu ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas santykinai nedidelis kiekis procesinių veiksmų, tačiau, įvertinus tai, kad visi dokumentai FNTT buvo teikiami skirtingomis užsienio kalbomis, buvo atliekami dokumentų vertimai, vien dokumentų persiuntimas atitinkamoms institucijoms užtrukdavo ne vieną mėnesį, atsakymų į teisinės pagalbos prašymus buvo laukiama nuo pusmečio iki metų, nėra pagrindo teigti, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą buvo netinkamas. Be to, šiai bylai būdingas vadinamasis tarptautinis elementas, jis EŽTT praktikoje išskiriamas kaip svarbus bylos sudėtingumo rodiklis, atsižvelgiant į specifines laiko sąnaudas, susijusias su tarptautine teisine pagalba, galintis pateisinti ilgesnį procesą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, įtariamojo A. J. apklausos Baltarusijos Respublikoje protokolo vertimą į lietuvių kalbą FNTT gavo tik 2017 m. balandžio 21 d., o jau 2017 m. gegužės 26 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo įvertinta ir sprendimai įtariamojo atžvilgiu priimti operatyviai.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2015 m. spalio 23 d. buvo gautas A. J. gynėjo advokato prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo eiga yra ganėtinai ilga, duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, gauta nebuvo (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 62–63), tačiau minėtas prašymas Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. lapkričio 25 d. prokuroro ir 2015 m. gruodžio 21 d. aukštesniojo prokuroro nutarimais buvo atmestas (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 64–65, 31–34), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi A. J. gynėjo skundą dalyje dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės paliko nenagrinėtą, o kitoje dalyje skundą atmetė, Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal BPK 215 straipsnį teisė kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo atsiranda tik tuo atveju, jei įtariamas yra apklaustas ir per šešis mėnesius ikiteisminis tyrimas nėra baigiamas. Kadangi A. J. nebuvo apklaustas, pranešimas apie įtarimą jam nebuvo įteiktas, jo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo paliktas nenagrinėtas. Teismas taip pat nurodė, kad pagal tuo metu surinktus duomenis buvo pagrindas spręsti, jog įtariamasis galimai įvykdė jam inkriminuojamas veikas, todėl nebuvo pagrindo nutraukti ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 71–73). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis palikta nepakeista (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 67).

37. Ieškovai teigia, kad A. J. buvo suinteresuotas kuo greičiau būti apklausiamas, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vilniaus apygardos prokuratūra 2014 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą apklausti A. J., kaip liudytoją, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 58). Iš 2014 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. J. per UAB „Rail Skyway Systems“ generalinio direktoriaus pavaduotoją A. V. į apklausą buvo šaukiamas specialiuoju liudytoju du kartus – 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. Advokatas E. V. 2014 m. lapkričio 18 d. informavo, kad atstovaus A. J. ir atvyks kartu su juo į apklausą 2014 m. gruodžio 5 d., tačiau į apklausą niekas neatvyko, advokatas perdavė pažymą apie ieškovui atliktą stomatologinę operaciją. Klausantis telefoninių pokalbių buvo nustatyta, kad A. J. nebesigydo ir 2014 m. gruodžio 14 d. išvyko į Egipto Arabų Respubliką (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 61). Iš 2014 m. lapkričio 4 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 14732162 matyti, kad A. J. planavo iš Sharm El Sheikh, Egipto Arabų Respublikos 2015 m. sausio 4 d. grįžti į Lietuvos Respubliką (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 41), tačiau, nors ir žinojo, kad Lietuvos Respublikoje jį ketinama apklausti specialiuoju liudytoju, į Lietuvos Respubliką nebegrįžo ir išvyko į Baltarusijos Respubliką (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 133). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors A. J. neturėjo pareigos bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir padėti joms vykdant ikiteisminį tyrimą, tačiau šiuo atveju jo elgesys – sąmoningas negrįžimas į Lietuvos Respubliką žinant, kad ketinama jį apklausti – objektyviai lėmė tai, jog ikiteisminio tyrimo laikas buvo ilgesnis.

38. Nors A. J. advokatas 2015 m. sausio 22 d. pateikė prašymą apklausti A. J. Baltarusijos Respublikos teritorijoje (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 44–45), tačiau 2015 m. kovo 2 d. raštu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad toks procesinis veiksmas netikslingas, kadangi kitos valstybės pareigūnai nėra susipažinę su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir negalėtų tinkamai atlikti šio procesinio veiksmo (baudžiamosios bylos 7 t., b. l. 58). Duomenų, kad minėtas raštas būtų apskųstas, byloje nėra. Todėl A. J. žinojo ir turėjo žinoti, kad turės būti apklausiamas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai tikėjosi įtariamojo apklausą įvykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pats sprendimas kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo įteikti įtarimus ir apklausti A. J. buvo priimtas ganėtinai vėlai, tačiau, nepaistant to, ikiteisminis tyrimas visą laiką vyko pakankamai intensyviai, buvo surinkta daug ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų. Akivaizdu, kad surinkus didelį kiekį duomenų, galima atlikti išsamesnę ir ikiteisminiam tyrimui naudingesnę įtariamojo apklausą, tad, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju pareigūnai netinkamai organizavo ikiteisminio tyrimo procesą.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, N. K. apklausta kaip liudytoja 2014 m. gruodžio 5 d. (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 168–170), tačiau dėl A. J. apklausos buvo rengiamas teisinės pagalbos prašymas Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms, dokumentai verčiami į rusų kalbą, siunčiami kelioms įstaigoms, turinčioms teisę bendradarbiauti suteikiant teisinę pagalbą. A. J. apklausa faktiškai įvyko ir įtarimai jam buvo oficialiai pareikšti 2016 m. rugsėjo 19 d. (baudžiamosios bylos 6 t., b. l. 180–184), tačiau dokumentai į ikiteisminio tyrimo bylą gauti tik 2016 m. lapkričio 23 d., o išversti – tik 2017 m. balandžio 11 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminis tyrimas faktiškai užsitęsė dėl ieškovo A. J. sąmoningų veiksmų, už kuriuos valstybė nėra atsakinga. Taigi atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo A. J. elgesys neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei.

40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad A. J. apklausa neturėjo įtakos ikiteisminio tyrimo baigčiai, kadangi jau iki įtariamojo apklausos, kuri įvyko 2016 m. rugsėjo 19 d., nebuvo surinkta duomenų, kad jis ar kiti asmenys padarė nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, dar Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje nurodė, kad pagal surinktus duomenis buvo pagrindas spręsti, jog įtariamasis A. J. galimai įvykdė jam inkriminuojamas veikas, todėl nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo nutraukti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą ikiteisminio tyrimo medžiagą civilinės bylos kontekste, neturi pagrindo padaryti priešingos išvados. Iki įtariamojo apklausos dar nebuvo surinkti visi duomenys, reikšmingi ikiteisminiam tyrimui, o tuo metu ikiteisminio tyrimo byloje buvusių duomenų nepakako, kad būtų galima spręsti, jog nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Pavyzdžiui, dar nebuvo gautas atsakymas į 2014 m. gruodžio 4 d. FNTT siųstą raštą Nr. 04/10-1-24-3754, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar bendrovė OOO „Apriant Choldings Ltd.“ turėjo įtartinų ūkinių operacijų, taip pat nebuvo atsakymo į 2015 m. lapkričio 25 d. teisinės pagalbos prašymą, kuriuo buvo prašoma liudytoju apklausti OOO „Apriant Choldings Ltd.“ atstovą A. K. N., minėti atsakymai gauti tik po įtariamojo apklausos – 2016 m. lapkričio 23 d. A. J. apklausos duomenys taip pat buvo reikšmingi visapusiškam ikiteisminio tyrimo atlikimui. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, matyti, kad A. J. duoti parodymai buvo tikrinami ir siejami su kita bylos medžiaga – anksčiau teiktais paaiškinimais, kitų liudytojų parodymais, analizuojamos reikšmingos faktinės aplinkybės – grynųjų pinigų įnešimas į UAB „Rail Skyway Systems“ ir asmenines banko sąskaitas, paskolos suteikimas iš bendrovės „Global Transport invest Inc.“, kt.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ikiteisminio tyrimo trukmė nelaikytina per ilga.

Dėl nuosavybės teisių apribojimo teisėtumo

42. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras nutarimu gali laikinai apriboti nuosavybės teises trims asmenų grupėms: 1) įtariamajam; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui; 3) fiziniam asmeniui, kuris turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Taigi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – gali būti taikoma ne tik įtariamajam, bet ir kitiems fiziniams asmenims, kurie materialiai atsakingi už įtariamojo veiksmus ar kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Pažymėtina, kad skiriant kardomąsias bei procesines prievartos priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o sprendžiama, ar yra pakankamas pagrindas taikyti vienokio ar kitokio pobūdžio procesinę priemonę. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Be to, BPK 116 straipsnyje nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

43. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

44. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, iš kokių ikiteisminio tyrimo duomenų buvo pagrindas spręsti, jog ieškovams priklausantis turtas galėjo būti nusikalstamos veikos rezultatas. Ieškovai vertina, kad procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisių ribojimas – buvo tęsiamos nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

45. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl tyčinių dviejų sunkių (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1dalį) ir vieno apysunkio (pagal BK 202 straipsnio 1 dalį) nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams ir finansų sistemai padarymo. Ikiteisminis tyrimas, be kita ko, pradėtas įtariant, kad A. J. ir N. K. į UAB „Rail Skyway Systems LTD“ banko sąskaitas galimai perveda pinigines lėšas, įgytas nusikalstamu būdu. Kadangi nusikalstamu būdu įgytas turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, gali būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis), taip pat laikinas nuosavybės ribojimas šiuo atveju buvo skirtas ir galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti, nėra pagrindo teigti, kad procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. spalio 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai grąžinus 1 000 000 Lt užstatą pagal investicijų sutartį UAB „Rail Skyway Systems LTD“, iš karto buvo atliktas mokėjimo nurodymas ir 489 808 Lt buvo tą pačią dieną pervesti „Unitary Enterprise Rail Skyway Sys tems“ (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 78, 80). Taigi buvo pagrindas manyti, kad turtas gali būti paslėptas ar sunaudotas, todėl atmestini ieškovų apeliacinio skundo argumentai, jog taikytos priemonės buvo neproporcingos ar nepagrįstos.

46. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tai, jog ieškovai ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo teise apskųsti nutarimų, kuriais buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, ir nutarčių, kuriomis buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės terminas, savaime nereiškia, kad šios priemonės buvo taikytos visiškai teisėtai. Tačiau baudžiamųjų procesinių garantijų panaudojimo aspektas yra svarbus vertinant konkrečios procesinės prievartos priemonės pobūdį, intensyvumą, reikšmę pačiam subjektui, kurio atžvilgiu procesinės prievartos priemonės buvo taikomos. Ieškovai neskundė nei vienos nutarties, kuria buvo pratęstas nuosavybės teisės ribojimo terminas, nors terminas buvo tęsiamas daug kartų. Be to, UAB „Rail Skyway Systems LTD“ 2014 m. lapkričio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymus leisti mokėti privalomus mokesčius (baudžiamosios bylos 5 t., b. l. 144–149), tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. sausio 7 d. nutarimu prašymai nebuvo tenkinti motyvuojant tuo, kad bendrovės sąskaitos buvo naudojamos galimai nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimui, tad panaikinti apribojimus nėra pagrindo. Nutarime išaiškinta ir jo apskundimo tvarka, tačiau suinteresuoti asmenys jo taip pat neskundė. Civilinės bylos kontekste tai patvirtina aplinkybę, kad taikytos procesinės prievartos priemonės buvo proporcingos ir pagrįstos.

47. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir panaikintos visos taikytos procesinės prievartos priemonės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad laikinas nuosavybės teisių ribojimas buvo taikytas ir tęsiamas pagrįstai, naikinti šios sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo teisinius santykius, nepažeidė proceso teisės normų, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.