Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus vyninė“, UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 299,60 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Šopeno g. 3-4, Vilniuje. Bute įrengti 4 elektros skaitikliai, kadangi butas buvo nuomojamas 4 šeimoms. Ieškovo duomenimis, nuomos santykiai nutrūko 2009 m. vasario 2 d., tačiau bute energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms, nes tai būtina išlaikyti ir išsaugoti turtui. Kiekvienas bendraturtis turi proporcingai prisidėti prie visų išlaidų skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti (CK 4.76 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi apmokėti išlaidas susijusias su jam priklausančio turto išlaikymu, t.y. už elektros energiją suvartotą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. liepos 1 d.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė pasiūlyti netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, t.y. SĮ Vilniaus miesto būstas ir UAB „Vilniaus vyninė“. Ieškovui nesutikus, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad atsakovas yra buto V. Šopeno g. 3-4, Vilnius savininkas, tačiau šį turtą patikėjimo teise iki 2013 m. lapkričio 29 d. valdė SĮ Vilniaus miesto būstas“, t.y. savivaldybės įsteigtam savarankiškam juridiniam asmeniui, kurio veiklos paskirtis yra Vilniaus miesto gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiūra bei atstovavimas bylose susijusiose su šiuo turtu, todėl ieškovą teisiniai santykiai sieja su SĮ Vilniaus miesto būstas, o ne Vilniaus miesto savivaldybe. VĮ Vilniaus miesto būstas 2013 m. lapkričio 29 d. aktu perdavė Vilniaus miesto savivaldybei 13 netinkamų gyventi patalpų, tarp kurių ir ginčo patalpos. Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. kovo 19 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią minėtos patalpos išnuomotos UAB „Vilniaus vyninė“. Pagal nuomos sutarties 6 p. mokesčius teisės aktų nustatyta tvarka moka nuomininkas. Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. kovo 19 d. negyvenamos patalpos Šopeno g. 3, Vilnius nebuvo eksploatuojamos, todėl elektros energija negalėjo būti naudojama. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio skolos susidarymą, kurį reikalaujama priteisti.Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas. Pažymėjo, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą už elektros energiją grindžia vieninteliu įrodymu – ieškovo sudarytomis lentelėmis. Šie įrodymai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų dokumentams, įforminantiems elektros energijos tiekimo ir atsiskaitymo už tai santykius ir nepatvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Butas pats savaime nenaudoja elektros energijos bendro naudojimo patalpose, o naudojimas prasideda tuomet, kai bute gyvena nuomininkas, kuris ir tampa elektros naudotoju. Ieškovas nėra pastatų administratorius, kurio reikalavimai atsakovui yra privalomi ir vykdytini. Teikdamas ieškinį ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad iki ieškinio padavimo būtų teikęs sąskaitas ir reiškęs pretenzijas atsakovui, nors turėjo jas reikšti kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, net ir pripažinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą priteistinas nuostolių dydis mažintinas remiantis CK 6.259 str.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė teismo spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. d. sprendimu ieškinį atmetė. Netenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priteisė valstybei iš ieškovo 5,04 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, būdamas tiekėju, turi teisę reikalauti iš patalpų savininkų sumokėti skolą už bendroms reikmėms suteiktą elektros energiją. Tačiau įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad ieškovas neįrodė apskaičiuotos skolos dydžio bei jos apskaičiavimo pagrįstumo.Ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovui buvo apskaičiuota už elektros energiją, sunaudotą bendroms reikmėms, būtent skaitiklio Nr. 802117 rodmenų pagrindu. Nepagrindė aplinkybės, jog bendra namo savininkų skolos suma turėjo būti dalinama būtent iš tokio bendro ploto, kurį nurodė ieškovas – 1401,58 kv. m. Skolos paskaičiavimo pagrįstumo taip pat neįrodo ir ieškovo pateikta pavyzdinė skolos paskaičiavimo formulė. Remiantis vien lentelėse nurodytomis sumomis, nėra pagrindo spręsti, jog juose nurodytos sumos yra pagrįstos ir teisingos. Apskaičiuotos skolos pagrįstumo taip pat neįrodo ir ieškovo pateikti skaitiklio Nr. 802117 patikrinimo aktai, kadangi vien juose užfiksuotais rodmenimis nėra galimybės patikrinti skolų lentelėse nurodytų sumų pagrįstumo. Be to ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prieštaringai aiškino skolos už elektros energiją skaičiavimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovui būtų siuntęs apmokėjimo dokumentus, todėl ieškovui prašant priteisti skolą už beveik 3 metų laikotarpį ir nesant duomenų, jog atsakovas būtų informuojamas apie skolos dydį, jos apskaičiavimui taikomą tvarką, aptartą Susitarime, ieškovas prisiėmė riziką, kad kilus ginčui dėl mokėtinos sumos dydžio, jam teks našta pateikti ne tik lenteles, kuriuose būtų nurodytos mokėtinos sumos, bet ir pirminius duomenis, kurių pagrindu buvo apskaičiuotas skolos dydis, jo apskaičiavimo pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi byloje nėra duomenų, kad tarp AB „Lesto“ ir UAB „Vilniaus vyninė“, SĮ „Vilniaus misto būstas“ būtų sudaryta rašytinė sutartis dėl elektros energijos tiekimo. Be to duomenų, kad atsakovas būtų išviešinęs turto perdavimą patikėjimo teise, nepateikta, todėl atsakovas prarado teisę naudotis patikėjimo sutartimi prieš trečiuosius asmenis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lesto“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.Nurodė, kad atsakovas turi prievolę atsiskaityti už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 p.ir CK 4.76 str. Koks elektros energijos kiekis buvo sunaudotas namo bendroms reikmėms parodo skaitiklio patikrinimų užduotys. Laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. buvo sunaudota 11836 kWh elektros energijos ir atsakovui proporcingai jam nuosavybės teise priklausančio buto plotui tenka apmokėti dalį sunaudotos energijos.Pirmosios instancijos teismas reikalaudamas iš ieškovo pateikti kiekvieną mėnesį apskaičiuotos sumos pagrindimą netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir visiškai neatsižvelgė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo taip pat turi teikti įrodymus pagrindžiančius poziciją, tačiau nepateikė jokių įrodymu susijusių su mokėtinų sumų paskaičiavimais. Ieškovo pateiktose lentelėse yra tiksliai nurodyta kokios sumos ir už kokį laikotarpį yra paskaičiuotos proporcingai konkretaus buto plotui. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus į bylą nepateikta, todėl ieškinys atmestas nepagrįstai.Atsakovas ir trečiasis asmuo žinodami, jog nenuomojant patalpų prievolė mokėti už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją tenka savininkui, tačiau siekdami išvengti šios prievolės ieškovui nepateikė informacijos apie atsilaisvinusias patalpas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su juo nesutiko ir prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, paremti klaidinga rungimosi principo interpretacija. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantas turėjo pareigą įrodyti reikalavimų pagrįstumą. Ieškovo pateikta informacinio pobūdžio lentelė negali būti laikoma tinkamu dokumentu pagrindžiančiu ieškinio reikalavimą. Teismo posėdžio metu apeliantas negalėjo paaiškinti kodėl skola buvo apskaičiuota būtent skaitiklio Nr. 802117 rodmenų pagrindu. Taip pat nepateikė duomenų, kad skolos lentelėse nurodytos sumos atitinka susitarime nurodytą formulę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas nepasinaudojo procesinėmis teisėmis įrodinėti ieškinio pagrįstumą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Vilniaus vyninė“ bankroto administratorius prašė nagrinėti skundą teismo nuožiūra.SĮ Vilniaus miesto būstas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškinį. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas painioja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 p.ir CK 4.76 str. numatytą atsakovo kaip turto savininko prievolę atsiskaityti su ieškovo reikalavimų dėl skolos priteisimo faktiniu pagrįstumu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą paskaičiavimas bendrosioms namo reikmėms sunaudotą energiją atlieka ir skolą butų savininkams paskirsto administratoriai, o ieškovo reikalavimai turi būti pagrįsti administratoriaus atliktais paskaičiavimus ir savininkams išrašytomis sąskaitomis, o ne ieškovo sudarytomis lentelėmis. Teismas skundžiamu sprendimu nepaneigė ieškovo teisės gauti atlygį už suvartotą elektros energiją, tačiau reikalavo pateikti įrodymus dėl skolos dydžio, kurių ieškovas nepateikė. Bet teikdamas apeliacinį skundą, ieškovas negali paaiškinti jo paties atliktų atsakovo skolos apskaičiavimų. Ieškovas atsakovo skolos dydį nustatančio skaitiklio parodymus nustatė tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje taip pat nėra įrodymų, kiek skaitiklių susiję atsakovo skolos apskaita, kadangi iš pradžių ieškovas nurodė 4, po to 2 ir galiausiai 1 skaitiklį. Teikdamas skundą ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Ieškovas turi būti aktyviąja šalimi, nes jam tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrindą, tuo tarpu atsakovas įrodymais nepagrįstų reikalavimų neanalizavo ir įrodymų dėl jų neteisėtumo nerinko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo paskaičiuotos skolos už elektros energiją bendroms reikmėms pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog ieškovo pateikti įrodymai neįrodo skolos dydžio bei jos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl sprendė, kad yra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo skolos paskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Atkreiptinas dėmesys, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame ieškovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, apsiriboja teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepagrįstos. Teismo vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad patalpos, esančios V. Šopeno g. 3-4, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2012-02-01 tarp AB „Lesto“ ir UAB „Senamiesčio ūkis“ pasirašytas susitarimas dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pagal apskaičiuotą vidurkį. Skaitiklio Nr. 802117 patikrinimo aktais užfiksuoti rodmenys: 2009-10-27 – 026463, 2011-05-16 – 033995, 2014-12-18 – 045831. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 299,60 EUR skolos už elektros energija pateiktą bendroms buto esančio V. Šopeno g. 3-4, Vilniuje, reikmėms. Kaip pagrįstai nurodyta, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse apmokėjimo dokumentu laikoma apskaitos dokumentas, atitinkantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, PVM sąskaita-faktūra arba sąskaita-faktūra, atsiskaitomoji knygelė ar kitas dokumentas, jų elektroninis atitikmuo, kurių pagrindu elektros energijos vartotojas atsiskaito kitai sutarties šaliai už patiektą elektros energiją, patiektą ar perduotą į operatoriaus tinklą reaktyviąją energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas. Tuo tarpu ieškovas savo reikalavimą grindžia lentelėmis, kuriose nurodyta mokėtina suma (T. 1, b. l. 12-23, 157-168), Susitarimu (T. 1, b. l. 131) bei skaitiklio Nr. 802117 apskaitos patikrinimo aktais (T. 1, b. l. 141-142, 156). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino ne tik ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ieškovo pateiktus įrodymus, bet ir šalių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Kaip minėta, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju būtent ieškovas reikalaudamas priteisti skolą už elektros energiją turėjo procesinę pareigą įrodyti tokio dydžio skolos susidarymo pagrindą ir jos apskaičiavimo metodiką. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo pozicija dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir prieštaringa, ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti kokiu būdu atlikti skolos už elektros energiją skaičiavimai. Keitė poziciją dėl to, kiek elektros skaitiklių fiksuoja suvartotą energijos kiekį ginčo bute, taip pat dėl elektros suvartojimo skaičiavimo tvarkos. Skirtingai nei nurodo apeliantas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolos pagrįstumo taip pat neįrodo ir ieškovo pateikti skaitiklio Nr. 802117 patikrinimo aktai, kadangi vien juose užfiksuotais rodmenimis nėra galimybės patikrinti skolų lentelėse nurodytų sumų pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Priešingai, išsamiai įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle bei vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, paskaičiuotos skolos dydžio ir jos apskaičiavimo pagrįstumo. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.