- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-3937-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08225-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. prašymą dėl vykdymo veiksmų padalijimo ir bendros sutuoktinių prievolės nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. K., antstolė Jurgita Žilinskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) nustatyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. sudarytos skolos prievolės yra bendra sutuoktinių nuosavybė; 2) padalyti vykdymo veiksmus, t. y. iš pareiškėjos išieškoti tik ½ sumos; 3) sustabdyti išieškojimą pareiškėjos atžvilgiu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šio prašymo klausimu; 4) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 5) patvirtinti, kad pareiškėjos paveldėtas turtas negali būti naudojamas santuokinei skolai išieškoti ir kad turtui pritaikytas areštas yra neteisėtas.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. K. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Credit Consulting Services“ (dabar Neo Finance, AB). Vekselis pasirašytas santuokos metu. Išieškojimas vykdomas pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-15764-451/2018. Antstolė Jurgita Žilinskaitė išieškojimą vykdo tik iš pareiškėjos, nors prievolė buvo sudaryta abiejų sutuoktinių. Apie vykdomąją bylą Nr. 0161/18/02076 pareiškėja sužinojo tik 2025 m. spalio mėn., tačiau ji nuo 2019 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo paveldėtas, todėl jis nepriklauso bendram sutuoktinių turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-15764-451/2018, teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės V. K. ieškovei UAB „NEO Finance“ 4 000 Eur negrąžintą kredito dalį, 376,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 23,00 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 000 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 602,13 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 800 Eur administravimo mokestį, 4,62 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2018 m. vasario 9 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 153 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Sprendimas už akių yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstine tvarka. Nurodė, kad šiuo atveju vykdymo procesas vyksta pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių priimtą civilinėje byloje Nr. e2-15764-451/2018. Teismo sprendime už akių aiškiai nurodytas skolininkas, iš kurio kreditoriui priteista skola. Teismas išaiškino, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių turinį vykdymo procese, todėl pareiškėjos prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (dalyje dėl 1 ir 2, reikalavimo, bei iš jų kildinamo 3 reikalavimo).
5. Teismas paaiškino, kad nors pareiškėja prašo patvirtinti, jog jos paveldėtas turtas negali būti naudojamas santuokinei skolai išieškoti ir kad turtui pritaikytas areštas yra neteisėtas, tačiau teismas tokių faktų netvirtina. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su antstolio veiksmais, turi teisę juo skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad norėdama realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėja tai turi daryti naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Nustatė, kad pareiškėjos elektroniniu paštu pateiktas prašymas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas, jo pateikimo būdas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį, priimti pareiškėjos prašymą ir įvertinti jos objektyvias aplinkybes dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir negalėjimo naudotis kvalifikuotu el. parašu.
8. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo būti pasirašytas kvalifikuotu el. parašu ar prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO). Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas atitinka visus CPK reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdymo veiksmų padalijimo ir bendros sutuoktinių prievolės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
11. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai)
12. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu ir po jo pateikimo, t. y. laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 24 d. iki 2025 m. lapkričio 10 d. teismui pateikė eilę dokumentų, kurių dalis yra sutampanti jau su pateiktais dokumentais kartu su pirminiu prašymu, o likusios dalies pateiktų dokumentų kilmės data yra po skundžiamos nutarties priėmimo. Pastarųjų dokumentų turinys nėra susijęs su atskirojo skundo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atsisakė priimti dėl trijų aspektų: 1) vykdymo procesas, kuriame pareiškėja prašė pakeisti skolininką, vyksta pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą už akių priimtą civilinėje byloje Nr. e2-15764-451/2018, kuriame aiškiai nurodytas skolininkas, o teismui nėra numatyta galimybė keisti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių turinį vykdymo procese; 2) teismas netvirtina faktų, jog asmens paveldėtas turtas negali būti naudojamas sutuoktinei skolai išieškoti; 3) pareiškėjos elektroniniu paštu pateiktas prašymas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas, jo pateikimo būdas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos.
14. Pareiškėjos atskirasis skundas teisme gautas 2025 m. spalio 24 d. Matyti, kad jis buvo pateiktas identiška forma – atskirąjį skundą teismui atsiunčiant elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 27 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė.
15. Taigi, susiklostė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, akcentavo pareiškėjos prievolę procesinius dokumentus teismui pateikti įstatymo nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis, nurodydamas, jog pateikimas el. paštu yra netinkamas, tačiau atskirąjį skundą, pateiktą identišku būdu, priėmė.
16. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį, elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte (aktuali redakcija nuo 2024 m. balandžio 12 d.) nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu arba Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema.
17. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
18. Nustačius, kad procesiniai dokumentai teismui negali būti siunčiami elektroniniu paštu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumui ištaisyti – įpareigoti atskirąjį skundą pateikti tinkama forma. Vietoje to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, prieštaraudamas savo skundžiamos nutarties motyvui dėl būtinybės laikytis procesinių dokumentų tvarkos, nepagrįstai nutarė priimti apeliantės 2025 m. spalio 24 d. atskirąjį skundą ir persiųsti jį apeliacinės instancijos teismui.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo, atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą nurodytų trūkumų nepašalina, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Skundo trūkumų nepašalinimas sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 5 dalis).
20. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atskirojo skundo trūkumą, turėtų apeliantei nustatyti terminą ištaisyti jo trūkumus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į apeliantės atskirojo skundo turinį, t. y. aplinkybę, kad apeliantė nesutinka tik su vienu iš trijų pirmosios instancijos teismo motyvų dėl netinkamo pareiškimo pateikimo (netinkamos formos), tačiau kitų dviejų teismo išvadų dėl pareiškimo dalyko netinkamumo neskundžia, o tai reiškia, jog skundžiamos nutarties motyvo vertinimas ir atskirojo skundo nagrinėjimas nekeistų skundžiamos nutarties rezultato esmės, padaro išvadą, jog atskirojo skundo trūkumų pašalinimas nagrinėjamu atveju netikslingas. Tokiu atveju apeliantės 2025 m. spalio 24 d. atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (316 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia apeliantės dėmesį, kad šalies subjektyvus civilinio proceso taisyklių vertinimas nėra imperatyvus teismui. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, vadovaujasi CPK ir kitų, šioje nutartyje paminėtų, teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, o apeliantės atskirojo skundo pasirašymas ranka ir tokio dokumento fotonuotraukos pateikimas savaime nereiškia aukščiau nustatytų teisės aktų reikalavimų atitikties. Išimtys asmeniui, gyvenančiam užsienyje, įstatyme nėra numatytos, todėl asmuo, prieš pateikdamas dokumentus teismui, turi pasirinkti tokią procesinio dokumento pateikimo teismui formą, kuri atitiks teisės aktų reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 316, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.