Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-08 · Civilinė byla Nr. eB2-1941-653/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-08
Bylos Nr.
eB2-1941-653/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01529-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Suinteresuotas asmuo
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1941-653/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01529-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11; 3.1.7.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mirovita“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Sesnita“, pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mirovita“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Sesnita“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 11 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi buvusiam BUAB „Mirovita“ vadovui R. M. paskirta 300,00 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą.

3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2023 m. gegužės 29 d. ir 2023 m. liepos 18 d. nutartimis.

4. Teisme 2023 m. kovo 16 d. gautas įmonės nemokumo administratorės prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir aplinkybę, jog tyčinis bankrotas kilo dėl R. M. veiksmų (neveikimo). Taip pat prašė informuoti prokurorą apie R. M. atliktas nusikalstamas veikas.

5. Nurodė, kad pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Mirovita“ jau buvo nemoki, nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, kas atitiko įmonės nemokumo apibrėžimą. Įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Neinformavus kreditorių apie įmonės prastą finansinė padėtį iš jų gavo paslaugas, didino kreditorinius reikalavimus.

6. 2023 m. sausio 12 d. nemokumo administratorės įgaliotas asmuo J. V. išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) UAB „Mirovita“ direktoriui R. M., 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kopiją ir 2023 m. sausio 5 d. administratorės įsakymą Nr.1 dėl dokumentų ir turto perdavimo. 2023 m. sausio 18 d. el. p. R. M. informavo, kad negalės susitikti, buhalterei perduoti visi sąskaitų likučiai. Po šio pranešimo R. M. daugiau su administratore nebendravo, dokumentų ir turto neperdavė. Terminas dokumentų ir turto perdavimui baigėsi 2023 m. vasario 2 d.

7. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, nevykdė pareigų organizuoti buhalterinę apskaitą ir atsakyti už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą. Neturėdamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nemokumo administratorius neturi galimybės patikrinti sudarytų įmonės sandorių, kurie galimai pažeidžia kreditorių interesus. Atsakovas, tikėtina, tyčia slepia dokumentus, kad nebūtų atskleisti sandoriai priešingi kreditorių interesams. Nemokumo administratorius, neturėdamas įmonės dokumentų, negali organizuoti įmonės turto pardavimo, įmonės sandorių patikrinimo, debitorinių skolų išieškojimo. Nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas atsakovas, administratorius neturi galimybės atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 93 straipsnyje nustatytų pareigų bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorinius reikalavimus.

8. Įmonei esant nemokiai, ir toliau iš kreditorių gavo paslaugas, skolos kreditoriams augo, o su jais atsiskaitoma nebuvo. Įmonės nemokumą įrodo susikaupusios skolos kreditoriams: 1) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriui (3 829,70 Eur); 2) skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (4 363,97 Eur); 3) skola UAB „Legal Balance“ (448,02 Eur); 4) skola darbuotojams (31 244,68 Eur). Yra pagrindas teigti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto bei patikrinti sudarytų įmonės sandorių. Įmonei esant nemokiai, ir toliau buvo didinami kreditorių įsiskolinimai, akivaizdu, kad nebuvo siekiama su šiais kreditoriais atsiskaityti.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu prašo pareiškimo netenkinti.

10. Nurodo, kad neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie galėjo privesti prie UAB „Mirovita“ bankroto ir neblogino tyčia jos finansinės padėties. Prašo teismo savo iniciatyva išsireikalauti įrodymus iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ Psichiatrijos klinikos, kurie parodo, kad atsakovo komunikavimas su bankroto administratoriumi nutrūko dėl objektyvių priežasčių, atsakovui susirgus ir gydantis ligoninės skyriuje.

11. 2023 m. kovo 24 d. pasirašytinai perdavė bankroto administratoriui visus turėtus pas jį UAB „Mirovita“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Bendradarbiavo ir teikė visą būtiną informaciją UAB „Sesnita“, todėl kritiškai vertina pateikiamus argumentus dėl galimo duomenų paslėpimo ar neišsaugojimo bei apgaulingos apskaitos organizavimo. Nors pareiškėja nurodė, kad įmonė buvo nemoki jau 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau jis direktoriumi tapo tik 2022 m. kovo 17 d., todėl nėra atsakingas už laikotarpį, kurį įmonė buvo valdoma iki jo ir šis argumentas negali būti naudojamas šios bylos kontekste kaip teisėtas.

12. Pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų ir argumentų, kokias konkrečiais R. M. veiksmais sprendžiama, jog įmonė buvo valdoma nerūpestingai ir neatsakingai, taip pat nenurodoma, kokiais duomenimis remdamasi pareiškėja teigia, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir pažeidžiant įstatymų nuostatas. Į bylą nėra pateikta jokių UAB „Mirovita“ sandorio ar ūkinės operacijos nuo 2022- m. kovo 17 d. duomenų, kurie galėtų būti pripažinti kaip apgaulingi, žalingi ar neatitinkantys kreditorių interesų. Pareiškėja turi pagrįsti, kodėl ji mano, kad UAB „Mirovita“ buvo valdoma netinkamai ir dėl to kreditoriai patyrė žalą. Tai turi būti ne tik administratorės įsitikinimas.

Šalies argumentai

13. Dubliku pareiškėja palaikė pareiškime nurodytą poziciją. Papildomai nurodė, kad 2023 m. kovo 24 d. atsakovas perdavė tik dalį UAB „Mirovita“ dokumentų. Nebuvo perduoti kreditorių ir debitorių sąrašai, nepateikti dokumentai, įrodantys įsiskolinimus darbuotojams, nebuvo sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai bankroto bylos iškėlimo dienai. Iš perduotų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti nei įmonės kreditorių, nei debitorių, nei įsiskolinimų darbuotojams. Bendraujant telefoninio pokalbio metu su atsakovu, jis vis aiškino, kad nesupranta ko administratorė iš jo reikalauja, kad dokumentų jis neturi galimybės perduoti. Po keleto kartų bendravimo su atsakovu, tik 2023 m. gegužės 2 d. el. paštu buvo atsiųstas kreditorių sąrašas, skolos darbuotojams ir debitorių sąrašas. Bendraujant su atsakovu paaiškėjo, kad debitorių sąrašas netikras ir kad tokių įsiskolinimų nėra. Pagal perduotus dokumentus patikrinus atsakovo teiginius, nepavyko nustatyti debitorinių įsiskolinimų tikrumo, nes tokių dokumentų, įrodančių debitorinius įsiskolinimus, išvis nėra. Gavusi kreditorių sąrašą, nemokumo administratorė visiems pateiktiems kreditoriams išsiuntė pranešimus prašydama pateikti kreditorinius reikalavimus. Per nustatytą terminą savo reikalavimus pateikė 7 kreditoriai. Prie reikalavimų pateikti dokumentai įrodantys skolos susidarymą ir jos dydį.

14. Pareiškėja negalėjo ginčyti jokio įmonės sandorio, nes iki pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įmones dokumentai administratorei nebuvo perduoti, sandoriai nepatikrinti. Tapdamas direktoriumi, jis privalėjo žinoti apie blogą įmonės padėtį ir turėjo imtis veiksmų, reglamentuojamų JANĮ 6 straipsnyje, o to nepadarydamas, atsakovas tik dar labiau blogino įmonės finansinę situaciją.

Atsiliepimas

15. Tripliku R. M. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad 2023 m. kovo 24 d. buvo perduoti 5 segtuvai (1 712 lapų), tarp kurių yra ir kreditorių ir debitorių sąrašai, dokumentai, įrodantys įsiskolinimus darbuotojams, finansinių ataskaitų rinkiniai ir kt. Duomenų yra pakankamai, kad būtų galima nustatyti to, ko reikia administratoriui. Galimai dokumentai nėra suvesti patogioje formoje, nenuoseklūs, nesugrupuoti, tačiau tai nereiškia, kad duomenų nėra ar jie yra ne visi. Jis, kaip direktorius, ir buhalterė galimai neskyrė pakankamai dėmesio preciziškam apskaitos suvedimui ir susisteminimui, tačiau šiuo atveju ši pareiga tenka administratorei.

16. Administratorė nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų trūksta, už kokį laikotarpį, apsiriboja tik deklaratyviomis frazėmis. Mano, kad pareiškėja nėra išanalizavusi tinkamai duomenų. Nėra aišku, kas trukdė administratorei išanalizuoti įmonės dokumentus, kai jie jai 2023 m. kovo 24 d. buvo pateikti; dėl kokių faktinių aplinkybių paaiškėjo, kad pateiktas debitorių sąrašas netikras ir kad tokių įsiskolinimų nėra. Nepateikta duomenų, kokie konkretūs sandoriai ar veiksmai buvo žalingi, akivaizdžiai nuostolingi įmonei, nėra jokios analizės už laikotarpius nuo 2022 m. kovo 24 d., nėra palyginamojo vertinimo, ar vadovas veikė įmonės naudai ar priešingai.

17. Neneigia, kad įmonę įsigijo su skolomis, tačiau stengėsi įmonę išvesti iš sunkumų, o tai įrodo bendrovės apskaitos dokumentai, VSDFV ir VMI duomenys. Įmonė vykdė veiklą, mokėjo algas, mokesčius ir kt. Byloje nėra įrodymų, dėl ko atsakovo veikla būtų vertinama kritiškai ir sąmoningai nukreipta prieš įmonę.

Pareiškimas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonei vadovavo du asmenys – 1) M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 16 d. (reg.) iki 2022 m. kovo 17 d.; 2) R. M. laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

19. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

20. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

23. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB „Mirovita“ bankrotą tyčiniu dėl to, kad: 1) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto bei patikrinti sudarytų įmonės sandorių; 2) įmonei esant nemokiai, ir toliau buvo didinami kreditorių įsiskolinimai, nebuvo siekiama su kreditoriais atsiskaityti.

Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo

24. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi, kuria įmonės buvusiam vadovui paskirta teismo nuobauda, nustatyta, kad 2023 m. sausio 3 d. nutartimi, kuria UAB „Mirovita“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi buvusiam BUAB „Mirovita“ vadovui R. M. paskirta 300,00 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą. Nutartis įsiteisėjo.

25. Atsiliepimu ir tripliku R. M. nurodo, kad pareigą perduoti dokumentus nemokumo administratorei įvykdė 2023 m. kovo 24 d. Iš į bylą pateiktų 2023 m. kovo 24 d. dokumentų perdavimo aktų, pasirašytų R. M. ir J. V. (nemokumo administratorės įgalioto asmens) matyti, kad buvo perduoti įvairūs buhalteriniai dokumentai penkiais segtuvais, tame tarpe darbo sutartys, prašymai, pirkimų sąskaitos, sutartys, pranešimai, sąskaitos, finansinės ataskaitos ir kt. Be to, administratorius patvirtino, kad 2023 m. gegužės 2 d. el. laišku papildomai gavo kreditorių sąrašus, dokumentus apie skolas darbuotojams ir debitorių sąrašas. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad administratorei perduoti ir jos priimti dokumentai yra netikri, administratorė nepateikė, todėl šie nemokumo administratorės teiginiai vertintini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad buvo siekiama nuslėpti tam tikrus sandorius, kad iš perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės turimo turto bei patikrinti sudarytų įmonės sandorių, administratorė nenurodė, perduotų dokumentų analizės nepateikė.

26. Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovas netinkamai atliko savo pareigą – neperdavė dokumentų iki pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, ne laiku perdavė dokumentus, taip pat galimai įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, dėl ko nemokumo administratorius negalėjo įsitikinti pateikto debitorių sąrašo pagrįstumu – tačiau vien šios aplinkybės, pareiškėjui nenurodžius ir neįrodžius konkrečių aplinkybių apie sąmoningą blogą įmonės valdymą tikslu privesti įmonės prie bankroto, nesudaro pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Dėl įmonės finansinės būklės bloginimo

27. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

28. Nemokumo administratorė nurodė, kad įmonė jau pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balansą buvo nemoki. R. M. įmonės vadovu tapo 2022 m. kovo 17 d.; nemokumo administratorė nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp R. M. veiksmų jam valdant įmonę ir įmonės bankroto, jei įmonė buvo nemoki 2021 m., kaip teigė administratorė. Pareiškėjas nurodė aplinkybes apie įmonės kreditorių reikalavimų dydžius, tačiau nenurodė jokių argumentų apie šių skolų dinamiką: kada atsirado šios skolos, kaip jos keitėsi R. M. valdymo laikotarpiu, konkrečių atsakovo veiksmų, kaip pavyzdžiui, atitinkamų sandorių sudarymo, siekiant sumažinti įmonės turtą, tam tikrų veiksmų atlikimą, kurie lėmė įmonės nemokumą ir pan. (CPK 178 straipsnis).

29. Taip pat nemokumo administratorė pateikė 2022 m. balandžio 30 d. datos balansą (parengtas 2022 m. liepos 6 d.), kuriame nurodyta, jog įmonės trumpalaikis turtas siekė 26 380,61 Eur, o duomenų apie ilgalaikį turtą balanse nėra. Bendra turtinių įsipareigojimų suma – 33 979,29 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai sudarė 22 622,02 Eur. Nurodyta neigiama pelno išraiška – 10 494,88 Eur. Trumpalaikį turtą įprastai sudaro debitorių skolos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2021). Šiuo atveju debitorių skolos sudarė 10 989,21 Eur (beveik pusę viso įmonės turimo turto). Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Duomenų, apie tuometines realias galimybes gauti trumpalaikį turtą, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į šiuos ir aukščiau aptartus duomenis, galima daryti išvadą, kad įmonė buvo nemoki 2022 m. balandžio 30 d. Kokie konkretūs įmonės vadovo R. M. neteisėti veiksmai sąlygojo įmonės finansinės padėties pokyčius pareiškėjas nenurodė.

30. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

31. Kaip buvo konstatuota aukščiau, R. M., nors ir pavėluotai, perdavė administratorei tam tikrus dokumentus. Nagrinėjamu atveju nėra nurodyti ir įrodyti konkretūs R. M. veiksmai (neveikimas), kurie buvo nenaudingi įmonei ir kuriais buvo kryptingai nesąžiningai siekiama sukelti tyčinį įmonės bankrotą (CPK 178 straipsnis).

32. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo UAB „Mirovita“ bankrotą pripažinti tyčiniu nesant JANĮ 70 straipsnyje ir teismų praktikoje nustatytų tyčinio bankroto sąlygų (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) ir dėl to atsakingu pripažinti R. M..

33. Suinteresuoto asmens prašymas dėl įrodymų išreikalavimo (atsiliepimo į pareiškimo 3 p.) netenkinamas nesant ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 180 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199, 290-291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jelena Šiškina