- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- AN2-58-875/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00078-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauko asmens M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nubaustas :
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį – 1200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;
pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, įpareigojant baudą sumokėti iki 2019 m. liepos 1 d.
Iš M. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. G. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 21 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau - KET). Eismo įvykio metu apgadintas gatvės apšvietimo stulpas (UAB „(duomenys neskelbtini) padaryta 300 eurų žala) bei apgadintas automobilis. Vairuotojas iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (apie 1 valandą iki patikrinimo) vartojo alkoholį ir patikrinimo metu jam nustatytas 0,07 promilių girtumas. Šiais veiksmais M. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu M. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei neskirti specialiosios teisės atėmimo, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.
2.1. Skunde nurodo, kad po eismo įvykio alkoholio vartojo labai mažą kiekį, kuris nesukėlė ir negalėjo sukelti ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių, tai yra, jam buvo nustatytas tik 0,07 promilės neblaivumas, kai tuo tarpu šio straipsnio dispozicijoje, už kurį jam pritaikyta administracinė atsakomybė, numatyta 0,4 promilės, kai atsiranda atsakomybė, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, todėl nagrinėjant jo administracinę bylą, jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
2.2. Pažymi, kad sutikdamas su tuo, kad padarė administracinės teisės pažeidimą, labai gailisi, sutinka sumokėti teismo jam paskirtą baudą bei atlyginti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2.3. Nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad dėl jo veikos turi būti skiriama nuobauda - specialiosios teisės atėmimas 3 metų terminui, teismo prašo atsižvelgti į visas lengvinančias aplinkybes, į tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, pasižada susimokėti paskirtą baudą bei atlyginti žalą. Jo žmona laukiasi, jis padeda mamai ūkio darbuose, todėl yra reikalinga vairuoti transporto priemonę ir skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą ir sumažinti specialiosios teisės atėmimo laikotarpį. Pažymėjo, kad su paskirtu baudos dydžiu sutinka.
Atsiliepimas
3. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. G. skundo netenkinti, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas objektyvas ir subjektyvias aplinkybes, kurios reikšmingos teisingam bylos išspendimui.
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad M. G. jiems padarytą žalą atlygino, todėl jokių prieštaravimų dėl apeliacinio skundo neturi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde nutarimo dalis dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nėra ginčijama. Tačiau nesutinkama su teismo išvadomis dėl M. G. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Taip pat prašo sumažinti administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.
6. Administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį užtraukia alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Vertinant ar asmens veiksmuose yra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai turi būti nustatytas eismo įvykio, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusio kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo), faktas, taip pat faktas, kad asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo turi suvokti, kad yra susijęs su eismo įvykiu, tačiau nepaisant to vartoja alkoholį suprasdamas tokį savo elgesio neteisėtumą.
7. Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 221 punkte nurodyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.
8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, dar kartą ją įvertinęs, daro išvadą, kad apylinkės teismas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius M. G. veiksmuose nustatė tinkamai, jų buvimą pagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, savo išvadas dėl M. G. kaltės padarius aptariamą administracinį nusižengimą išsamiai argumentavo.
9. Iš teismui pateiktos medžiagos ir paties M. G. prisipažinimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei pateikto skundo matyti, kad M. G. neneigė, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį, tačiau nurodo, kad jo suvartojo labai mažai. Iš Šiaulių apskrities VPK pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad M. G. 2019 m. sausio 22 d. 12.43 val. buvo nustatytas 0,07 prom. neblaivumas (b. l. 13). Šios aplinkybės pagrindžia skundžiamame nutarime padarytą išvadą, kad M. G., suprasdamas, kad jam pasišalinus iš eismo įvykio vietos, šio įvykio aplinkybės nėra nustatytos, nes neiškvietė policijos pareigūnų, vartojo alkoholį. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas yra siejamas ne su alkoholio koncentracija, o su pačiu alkoholio vartojimo faktu, kuris šiuo atveju yra nustatytas ir abejonių nekelia. M. G. nebuvo kaltinamas dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, todėl skundo argumentai dėl to, kad jam nustatytas neblaivumas neviršijo leistinos normos, sprendžiant jo atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį klausimą, nelaikytini teisiškai reikšmingais. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos teismai (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-24-175/2018, kai asmeniui buvo nustatytas 0,28 prom. neblaivumas; Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-322-360/2018, kai asmeniui nustatytas 0,14 prom. nebelaivumas).
10. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
11. Pažymėtina, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.
12. Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
13. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam M. G. skyrė minimalią ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą bei minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažeidėjas su bauda sutinka, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemone, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam skirti švelnesnę nuobaudą - trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
14. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
15. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių jo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas M. G. nuobaudą, atsižvelgė į jo padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą) bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę, be to, sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas automobilio konfiskavimas. Taigi, pažeidėjui taikytos įstatymo numatytos minimalios sankcijos rodo, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad M. G. prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir įvertino tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
16. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones M. G. reikalinga, nes jo žmona laukiasi ir padeda mamai ūkio darbuose, negali būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą – būtent tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Šiuo atveju M. G., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tinkamai pasirūpinti savo šeima, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti apelianto teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės terminą, ar juo labiau, jos visai neskirti.
17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tinkamai, įrodymų vertinimą reglamentuojančios ANK normos nebuvo pažeistos. Nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl M. G. kaltės argumentuotos ir pagrįstos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimas atitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.