Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-322-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
AN2-322-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00017-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
D. P.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-322-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00017-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. D. P. nubaustas už tai, kad 2018 m. kovo 5 d., 00 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepadraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos automobilį apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slydžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į elektros stulpą su atrama; eismo įvykio metu jis apgadino automobilį ir elektros stulpo atramas; po eismo įvykio vairuotojas nukentėjusiajam padaręs turtinę žalą, nedelsdamas apie tai nepranešė nukentėjusiajam, taip pat apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimo dalį dėl D. P. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 423 straipsnio 3 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šių nusižengimų nutraukti, o nustačius, jog minėtų nusižengimų sudėtis vis dėlto yra, nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, sušvelninti paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad tiek savo paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. P. tvirtino, kad dėl slidžios kelio dangos nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į elektros stulpą. Ar elektros stulpas buvo sugadintas, nesant toje vietoje apšvietimo, jis nepastebėjo. K. D. paskambinus jam ir pranešus, kas atsitiko, jis paprašė V. D. paskambinti policijai ir pranešti apie eismo įvykį. Pats neturėjo galimybės pranešti policijai, nes jo mobilaus ryšio telefonas buvo išsikrovęs. Nors teismas skundžiamame nutarime kritiškai vertino D. P. nurodytas aplinkybes, kad dėl tamsaus paros meto jis nematė sugadintos atramos ir, kaip nurodyta nutarime, nutrauktų laidų, byloje nėra nustatyta objektyvių duomenų apie tai, kad D. P. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, apgadino stulpo atramą ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos pasišalino neišsiaiškinus įvykio aplinkybių. Teismas nurodė ne visas esmines bylos aplinkybes, reikšmingas aiškinantis D. P. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltės, motyvo, tikslo turinį. Pirmosios instancijos teismas nutarime akcentavo tik dalį aplinkybių, t. y., kad D. P. suprato, kad atsitrenkė į atramą ir ją sugadino, po stipraus jo vairuojamo automobilio į atramą smūgio privalėjo sustoti ir pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti nukentėjusiajam ar policijai, tačiau teismas neišsiaiškino tokio elgesio motyvų ir tikslų turinio ir nepagrįstai konstatavo D. P. kaltumą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės, kad esant slidžiai kelio dangai D. P. vairuojamas automobilis pradėjo slysti, nuvažiavęs nuo kelio sankasos atsitrenkė į elektros stulpą su atrama. To, kad D. P. vairuojamas automobilis atsirėmė į elektros stulpą, D. P. neneigė, paaiškindamas, kad jis negalėjo išlipti iš mašinos, nes atidaryti dureles trukdė stulpas. Byloje nėra įrodymų, pagal kuriuos teismas galėjo spręsti, kad automobilio ir atramos kontaktas buvo smūginis, stiprus, sukėlęs duslų trenksmą. Policijos pareigūno R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta D. P., kuri lauke girdėjo duslų garsą, teismo posėdžio metu nebuvo apklausta. Be to, R. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. P. neigė vairavęs automobilį, prieštarauja policijos pareigūno V. V. parodymams, jog D. P. alkotesteriu nustačius neblaivumą, pripažino vairavęs automobilį. Taigi pareigūnų I. K. ir V. V. parodymuose yra prieštaravimų, nors jie kartu vykdė užduotį, ir teismas šių prieštaravimų nepašalino. Eismo įvykis įvyko nakties metu, neapšviestame kelyje. Po automobilio susidūrimo nuvažiavus nuo sankasos, liudytoja A. M. patvirtino, kad įvykio vietoje matėsi automobilio slydimo žymės, kurios vedė iki atsitrenkimo į stulpą. Tai reiškia, kad dėl slidžios kelio dangos automobilis negalėjo išvystyti didelį greitį ir nuslydus nuo kelio, kontakto metu negalėjo sukelti didelio triukšmo. Byloje nenustatyta, kad dėl kontakto elektros stulpas ir jo atrama būtų nuvirtę. Pasak liudytojos A. M., po susidūrimo stulpas buvo pasviręs, laidai kybojo, bet nebuvo nutraukti. Liudytojai V. V., V. B. nurodė, kad nakties metu įžvelgti, kad atrama sugadinta būtų sunkoka. Šios aplinkybės neneigė ir pareigūnė A. M.. Įvertinant nurodytų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad D. P., nors ir atsitrenkė į elektros stulpo atramą, tačiau nakties metu, neapšviestoje teritorijoje negalėjo suprasti ir matyti, kad sugadino atramą. Be to, D. P. paliko automobilį įvykio vietoje. Automobilis „Ford Mondeo“ registruotas jo vardu, niekam neperduotas valdyti pagal įgaliojimus. Apie eismo įvykį, D. P. paprašytas, bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 pranešė V. D.. Nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad kai V. D. skambino pranešti apie įvykį, D. P. buvo šalia, jo paaiškinimai, nurodyti skundžiamame nutarime, neteisingi. Teismo posėdžio metu V. D. nurodė, kad, kai jis skambino policijai, D. P. buvo išėjęs į namus. Byloje nėra nustatyta buvus D. P. ir V. D. susitarimą suklaidinti policijos pareigūnus dėl atsakomybės prisiėmimo dėl eismo įvykio. Taip pat byloje nustatyta, kad D. P. po eismo įvykio nesislapstė nuo pareigūnų, o tetai mobiliuoju telefonu jam pranešus, kad jo ieško policija, jis informavo, kad yra pakeliui į namus, ir atvykus pareigūnams jis galės su jai bendrauti. Taigi teismo išvada, kad jis po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos ir nepranešė policijai, paneigia byloje paminėtos reikšmingos aplinkybės. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad iš eismo įvykio vietos D. P. pasitraukė dėl savo neblaivumo. Byloje apklausti liudytojai D. D., K. D., V. D., S. B. nurodė kad bendraujant su D. P. 2018 m. kovo 5 d. naktį nekilo abejonių dėl jo blaivumo. Taigi policijos pareigūnams pranešus apie eismo įvykį, eismo įvykio mechanizmas buvo operatyvia išaiškintas, įprastinių pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pasekmių nesukėlė. Pažymėtina tai, kad D. P. nevengė atsakomybės atlyginti nukentėjusiajam žalą. Tapus žinoma, kad AI „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala, D. P. kitą dieną išsiuntė užklausimą nukentėjusiajam dėl padarytos žalos dydžio ir laukė apskaičiavimo. D. P. sutiko su nustatytu turtinės žalos dydžiu ir sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Taigi išdėstyti duomenys ir aplinkybės rodo, kad asmuo iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia, tai padarė sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Išvardintos aplinkybės paneigia D. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjektyviąją pusę - tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl nesant objektyvių duomenų apie tai, kad D. P. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino stulpo atramą ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos pasišalino, nesiaiškinus įvykio aplinkybių, vadovaujantis in dubio pro reo principu, teismas nepagrįstai nustatė D. P. veikoje esant ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir nepagrįstai jį nubaudė. Atsižvelgiant į tai, nutarimo dalis, kuria D. P. nubaustas už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, naikintina.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad D. P. teigimu, po eismo įvykio jis buvo stresinės būsenos, susijaudinęs, sušalęs, ieškant pagalbos, kas padėtų ištraukti automobilį, jį S. B. pavaišino kava ir apie 30-50 g trauktinės. Taigi D. P. neginčija aplinkybės, kad po eismo įvykio vartojo alkoholio. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, jog D. P. nesuvokė sugadinęs elektros stulpo atramą ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos pasišalino nesiaiškinus įvykio aplinkybių, darytina išvada, kad D. P. nemanė, kad jam po eismo įvykio kyla pareiga nevartoti alkoholinių gėrimų, todėl jo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios pažeisti ANK 423 straipsnio 3 dalį, taigi naikintina skundžiamo nutarimo dalis dėl D. P. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina tai, kad D. P. nustatytas 0,14 prom. neblaivumas nesukelia ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių, nes asmuo laikomas neblaiviu, kai neblaivumas yra daugiau negu 0,4 prom. Toks aiškinimas sietinas su Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis.

Apeliaciniame skunde prašant sušvelninti skirtą nuobaudą pažymima, kad autoįvykis įvyko tamsiu paros metu, o D. P. nesuprato padaręs žalos, pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir iki eismo įvykio nustatymo vartojo nedidelį kiekį alkoholio, būdamas išsigandęs ir pasimetęs. Aplinkybę, jog išsigando, dėl ko pasielgė neatsakingai, patvirtina jo elgesys po sukeltos avarijos - V. D. paprašė pranešti policijai apie įvykį. Nukentėjusiajam atlygino žalą. D. P. už analogiškus nusižengimus nėra baustas, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taip pat D. P. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad teistas nėra, manoma, kad nuobauda - teisės vairuoti transporte priemones atėmimas 3 metams, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Atimta teisė vairuoti transporto priemones sukeltų skaudžias pasekmes, nes tai pakenktų D. P. šeimos gerovei. Administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neatėmus teisės vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju D. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl trijų administracinių nusižengimų: už tai, kad vairavo transporto priemonę nepadraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos automobilį apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ANK 415 straipsnio 1 dalis), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slydžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į elektros stulpą su atrama, eismo įvykio metu jis apgadino automobilį ir elektros stulpo atramas, po eismo įvykio vairuotojas nukentėjusiajam padaręs turtinę žalą, nedelsdamas apie tai nepranešė nukentėjusiajam, taip pat apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino (ANK 426 straipsnio 1 dalis), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (ANK 423 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neneigiamas ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas, nesutinkama su D. P. nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei ANK 423 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad D. P. nesuprato, kad sugadino atramą, į kurią atsitrenkė, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, bet sąžiningai klysdamas, o kadangi nesuvokė, jog sugadino stulpo atramą, nemanė, jog negali vartoti alkoholio iki aplinkybių nustatymo. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK normų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, itin išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, juos sugretino, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, skundžiamame nutarime jokių prieštaravimų nėra, ištirti įrodymai aptarti, sugretinti tarpusavyje. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti išsamiai argumentuotoms skundžiamo nutarimo išvadoms dėl D. P. kaltės.

Apeliaciniame skunde pateikiama versija, jog D. P., atsitrenkęs į stulpo atramą, nesuvokė ją apgadinęs ir dėl to turėjęs nepasišalinti iš įvykio vietos. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad analogiška versija buvo keliama ir apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, tokią D. P. gynybinę poziciją motyvuotai paneigė bei išsamiai argumentavo. Apygardos teismas su šiais nutarimo motyvais visiškai sutinka. Iš bylos duomenų nekyla net menkiausios abejonės, jog D. P. aiškiai suvokė, kad atsitrenkė į stulpo atramą ir šią apgadino. Tai patvirtina policijos pareigūnų užfiksuoti akivaizdūs ir ženklūs automobilio bei atramos sugadinimai, kurie galėjo atsirasti tik stipraus kontakto metu ir buvo matomi po eismo įvykio iš transporto priemonės išlipusiam asmeniui. Nepaisant to, kaip nurodo ir D. P., jis iš įvykio vietos pasišalino, nors skundžiamame nutarime aptarti KET reikalavimai nustato aiškią pareigą vairuotojams, sukėlusiems eismo įvykį, kurio metu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma, policijai. Akivaizdu, jog šio reikalavimo D. P. nesilaikė. Be to, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, pareigūnams D. P. ne iškart nurodė, jog vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, nors tokią galimybę turėjo (D. P. naktį jį su K. D. sustabdžiusiems pareigūnams apie eismo įvykį neužsiminė), netgi priešingai, iš pradžių pareigūnams teigė palikęs savo automobilį pas pažįstamą ir išėjęs namo. Apie tai galima spręsti iš pareigūnų A. M., R. K. tarnybinių pranešimų, jų, o taip pat ir kitų pareigūnų (V. V., V. B.) parodymų apylinkės teisme. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusiais pareigūnais nėra jokio pagrindo, nėra duomenų, kad jie turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, prieštaravimų jų paaiškinimuose nėra. Liudytojų D. D., K. D. parodymai apie tai, kad D. P. naktį atėjo prašyti pagalbos ištraukiant automobilį iš griovio, rodo, jog D. P. pirmiausia rūpinosi savo automobilio išgabenimu iš įvykio vietos, o ne pranešimu pareigūnams apie eismo įvykį bei eismo įvykio aplinkybių nustatymu. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmiausia atsakomybę dėl eismo įvykio bandė prisiimti V. D., pas kurį D. P. ryte po įvykio buvo atėjęs ir prašė paskambinti policijai (pranešimas apie įvykį, vaizdo įrašas, V. D. parodymai teisme), o V. D. nurodydamas gana tikslias eismo įvykio aplinkybes (atsitrenkimą į stulpą) be abejo jas galėjo sužinoti tik iš paties D. P., kas rodo, jog D. P. neabejotinai suvokė sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalą. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad D. P. iškart po įvykio ėmėsi priemonių, siekdamas nuslėpti ir pašalinti eismo įvykio pasekmes – prašėsi pagalbos K. D., kad šis ištrauktų automobilį, o jam atsisakius padėti, kreipėsi į V. D., prašydamas paskambinti policijos pareigūnams ir pranešti apie eismo įvykį. Be to, kaip ir minėta, D. P. iš pat pradžių klaidino policijos pareigūnus, nurodydamas, kad automobilį vairavo ne jis, nepripažino savo kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamu nutarimu D. P. pagrįstai nubaustas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, jo veikos kvalifikacija skundžiamame nutarime išsamiai motyvuota ir apygardos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, neturi jokio pagrindo šiai nepritarti.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su D. P. patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. P. nubaudimas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra išsamiai motyvuotas ir apygardos teismas su šiais motyvais visiškai sutinka. D. P. neneigia po eismo įvykio vartojęs alkoholio. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo nutarimu visiškai pagrįstai nustatyta, jog apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį bei apgadinęs stulpą, nekyla jokių abejonių, kad iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo D. P. turėjo pareigą nevartoti jokio alkoholio, o taip padaręs, pagrįstai dėl to patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nustatytas tik 0,14 promilių neblaivumas, tačiau neblaivumo laipsnis neturi įtakos nagrinėjamo nusižengimo kvalifikavimui, kadangi KET vienareikšmiai įpareigoja su eismo įvykiu susijusius eismo dalyvius iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 p.). Šiuo atveju buvo nustatytas šios pareigos pažeidimas, todėl D. P. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma D. P. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei sušvelninti skirtą nuobaudą. Apygardos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantas nubaustas per griežtai. Esminę įtaką galutinei nuobaudai turėjo būtent sankcija už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, D. P. už šį nusižengimą skirta beveik minimali bauda, o teisė vairuoti atimta minimaliam sankcijoje numatytam terminui, nuobaudos skyrimas išsamiai motyvuotas. Teismų praktikoje dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, ne kartą išaiškinta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog sankcijoje numatyta nuobauda D. P. būtų per griežta, byloje nėra. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad D. P. klaidino pareigūnus taip bandydamas išvengti atsakomybės. Įvertinus bylos duomenų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantui skirta per griežta nuobauda. Vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad skiriant nuobaudą turi būti įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip ir padarė. Nors apeliaciniame skunde poreikis turėti teisę vairuoti grindžiamas šeimos gerove, tačiau asmuo pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems ir aišku kitiems eismo dalyviams.

Apeliaciniame skunde užsimenama, kad nutarime netiksliai užfiksuoti V. D. parodymai. Apygardos teismas, susipažinęs su teismo posėdžio apylinkės teisme garso įrašu bei skundžiamo nutarimo turiniu, jokių netikslumų neįžvelgia.

Taigi, dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl D. P. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Naikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o D. P. nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas