Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams A. V. ir Ž. V. dėl daiktinių teisių gynimo (prevencinis ieškinys), iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovės, atsakovės atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei pagal (duomenys neskelbtini)turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 0,0659 ha žemės sklypas, pastatas – sodo pastatas, pastatas – ūkinis pastatas, pastatas - šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone (toliau tekste – ginčo turtas) (e. b. l. I t. b.l. 8-9). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei ginčo turtas nuosavybės teise įregistruotas nuo 2017 m. spalio 4 d. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė ginčo turtą įsigijo iš varžytinių už 46 000,00 Eur (e. b. l. I t. b.l. 12-13). Iš prie ieškinio pateiktų foto nuotraukų nustatyta, kad ginčo turtas yra su pilna vidaus ir namo išorės apdaila (e. b. l. I t. b.l. 19-21). Ieškovė 2017 m. spalio 5 d. registruotu laišku ir 2017 m. spalio 6 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovams įpareigojimą išsikraustyti iš jai nuosavybės teise priklausančio ginčo turto iki 2017 m. spalio 30 d. (e. b. l. I t. b.l. 14-17). Byloje pateiktas UAB „BALTIC CLOUDS“ 2017 m. lapkričio 2 d. atsakymas į užklausimą dėl turto nuomos vertės patvirtina, kad vidutinė turto nuomos kaina adresu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone – 500,00 Eur (e. b. l. I t. b.l. 22). Nustatyta, kad atsakovai turi tris nepilnamečius vaikus S. V., gimusį 2014 m. rugpjūčio 13 d., U. V., gimusią 2009 m. gruodžio 31 d. ir N. V., gimusią 2003 m. sausio 8 d. (e. b. l. I t. b.l. 106-108). Iš antstolės Redos Vizgaudienės 2018 m. kovo 2 d. faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F18-5, nustatyta, kad antstolei nuvykus 2018 m. vasario 26 d. 19.19 val. į ginčo turtą, atsakovė A. V. iš pradžių nenorėjo įsileisti į namus, tačiau vėliau sutiko, tačiau visų patalpų apžiūrėti neleido, jokie griovimo ar ardymo darbai nustatyti nebuvo, atsakovė patvirtino, kad inžinerinė įranga veikia (e. b. l. II t. b.l. 24-27).

Dėl ieškinio reikalavimo iškeldinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai yra buvę ginčo turto savininkai, kurie ginčo turtą prarado, nes ginčo turtas buvo parduotas iš varžytinių ieškovei.

Aplinkybė, kad atsakovai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte, patvirtina šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, teismo posėdžio metu ieškovės ir atstovės A. V. atstovės pateikti paaiškinimai. Atsakovai šių aplinkybių neginčijo, teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jie turi teisę naudotis ieškovės nuosavybe, nepateikė ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovams jau nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. turėjo būti žinoma, kad nekilnojamuoju turtu naudojasi be teisinio pagrindu.

Ieškovė nei panaudos, nei nuomos sutarties, nei kitu pagrindu nėra davusi sutikimo atsakovams toliau naudotis ieškovei priklausančiu ginčo turtu. Nenustatyta, kad teismai įsiteisėjusiu sprendimu būtų panaikinę varžytinių aktą, kuriuo ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą, iš kurio ieškiniu reikalaujama iškeldinti atsakovus.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atmestas A. V. ir Ž. V. ieškinys atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sąlygų pakeitimo, šis sprendimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 17 d. Iš įsiteisėjusio Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini)nustatyta, kad atsakovai ginčo turtą buvo įsigiję pagal pirkimo - pardavimo sutartį, o šio turto pirkimui 2007 m. rugpjūčio 3 d. A. V. su AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. V. buvo suteiktas 116137,28 Eur dydžio kreditas iki 2047 m. rugpjūčio 02 d. Iš minėto teismo sprendimo taip pat nustatyta, kredito sutartis nutraukta 2009 m. rugsėjo 4 d. ir nuo kredito paėmimo iki kredito sutarties nutraukimo A. V. ir Ž. V. bankui pagal kredito sutartį sumokėjo tik 1921,18 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta A. V. skundė antstolio veiksmus dėl varžytinių ginčo turtui, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)jos skundą atmetė, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 24 d.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovų iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančiame ginčo turte, atsakovai gyvena be jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuotinas ieškovės kaip ginčo turto savininkės teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis).

Ieškovė, pirkdama ginčo turtą, siekė tapti (ir tapo) jo savininke, todėl turi pagrįstą lūkestį, jog galės nevaržomai įgyvendinti visas savininko teises, t.y. valdyti, naudoti, disponuoti turtu. Ieškovės teisė nevaržomai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę negali būti paneigiama dėl to, jog atsakovai dėl savo skolų ar kitų priežasčių prarado būstą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovų ir jų vaikų iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad atsakovai turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena ginčo patalpose, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Organizacijų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, teismų praktikoje pripažįstamas lygiaverčiu privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Taigi nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises.

Atsakovės A. V. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pirkėjas, t. y. ieškovė, pirkdama turtą, turėjo pasidomėti jo būkle, ar ten negyvena kokie asmenys. Teismas dar kartą pažymi, kad įstatymai neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Atsakovai patys turi rūpintis savo ir nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimu, o ne perkelti šią pareigą kitam asmeniui, šiuo atveju ieškovei. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovai, siekiant įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, buvo pasyvūs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su priklausančiais asmeniniais daiktais ir nepilnamečiais vaikais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas.

Dėl prevencinio ieškinio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008 išaiškino, kad prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina.

Ieškovė yra ginčo patalpų savininkė nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., tačiau iki šiol negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančio ginčo turtu, nes atsakovai be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiame ginčo turte ir nebendrauja su ieškove bei elgiasi priešiškai. Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ji kreipėsi į atsakovus prašydama per protingą laiką, tai yra per mėnesį laiko išsikeldinti iš jai nuosavybės teise priklausančio ginčo turto, tačiau atsakovai atsisakė tai atlikti nurodydami, kad lauks teismo sprendimo. Nors šiuo metu byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai gadina ar ardo vidaus ar lauko apdailą bei inžinerinius įrenginius ginčo turte, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad atsakovai gavę teismo sprendimą dėl iškeldinimo gali ardyti ar griauti namo vidaus apdailą, o šiuo metu tokių veiksmų neatlieka, nes jie gyvena ginčo turte ir kito turto į kurį galėtų persikelti neturi.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įvertinus tai, kad ieškiniu ne tik prašoma užkirtis kelią galimai žalai, bet ir reiškiamas reikalavimas dėl iškeldinimo, į tai, kad atsakovai ilgą laiką, tai yra jau daugiau nei metus laiko pažeidinėja ieškovės teisę disponuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad yra reali grėsmė ieškovės turtui, todėl prevencinis ieškinys tenkintinas.

Atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad yra reali grėsmė nuostoliams ar žalai atsirasti ir tai, kad šiuo metu nėra atliekami jokie ardymo darbai, nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą. Be to, pati atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo perkantis turtą iš varžytinių turi būti pasiruošęs, tam tikrai rizikai, kas tik patvirtina, kad yra realaus pavojus dėl galimos žalos ieškovės turtui buvimo, kad atsakovai prieš iškeldinant juos priverstine tvarka gali ardyti ar kitaip gadinti vidaus ir išorės apdailą ar inžinerinę įrangą.

Dėl atsakovės atstovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą 2 metams.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo diskrecija spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra viena pagrindinių vaiko teisių, ginama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R., kt., bylos Nr.3K-3-473/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V., E. V., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.). Teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012).

Įvertinus tai, kad ginčo turto varžytinės įvyko 2017 m. rugsėjo 26 d., o apie tai, kad ginčo turtas pardavinėjamas iš varžytinių atsakovams buvo žinoma, į tai, kad atsakovai nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio nebemoka kreditoriui paskolos ir kreditavimo sutartis nutraukta, todėl laikytina, kad atsakovai jau nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. privalėjo ieškotis kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovė 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi su ieškiniu dėl iškeldinimo ir byla nagrinėjama buvo vienerius metus, teismo vertinimu, tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį atsakovai būdami apdairūs ir sąžiningi, kad būtų galėję išsinuomoti kitą būstą. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei į tai, kad atsakovai, siekiant įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, buvo pasyvūs, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į valstybės institucijas, kurios rūpinasi vaikų teisėmis, ir/ar ėmėsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, darytina išvada, kad 30 dienų, sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra optimalus, ir sprendimo įvykdymo atidėjimas atsakovės atstovės prašomam dviejų metų terminui paneigtų bylos šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 pažymėjo, kad pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovų priteisti po 500,00 Eur kas mėnesį nuostolių atlyginimą nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos iki faktinio atsakovų išsikėlimo. Ieškovė nuostolius laiko jos negautas pajamas, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tai yra negali jame gyventi ar nuomoti ir gauti pajamas.

Nagrinėjamu atveju nuostolius ieškovė įvardija kaip negautas pajamas, nes atsakovai gyvendami be teisinio pagrindo jai nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte ne tik, kad nemoka nuomos, bet ir dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji negali išnuomoti ginčo turto ir gauti pajamų. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė UAB „BALTIC CLOUDS“ 2017 m. lapkričio 2 d. atsakymą į užklausimą dėl turto nuomos vertės, kuris patvirtina, kad vidutinė turto nuomos kaina adresu (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone – 500,00 Eur (e. b. l. I t. b.l. 22).

(duomenys neskelbtini) straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovai gyvendami be jokio teisinio pagrindo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte daugiau kaip metus laiko nemoka ieškovei nuomos, o moka tik už komunalinius patarnavimus. Atsakovę A. V. nuo 2018 m. sausio 5 d. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta atstovė, tačiau per visą šį laikotarpį nei atsakovė, nei jos atstovės teismui nepateikė jokių priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės prašoma nuostolių sumą yra nepagrįstai didelė.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jos šeima šiuo metu turi gyvenamąjį būstą, o ginčo turtą įsigijo siekdama investuoti, į tai, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė būdama ginčo turto savininkė negali tinkamai disponuoti ginčo turtu ir gauti iš jo pajamas, pripažintina, kad ieškovė patyrė nuostolius, tai yra negavo pajamų už- ginčo turto nuomą, kurias pagrįstai tikėjosi gauti išnuomojusi ginčo turtą.

Įvertinus ieškovės teismui pateiktus rašytinius įrodymus, kad ginčo turto nuoma yra apie 500,00 Eur ir byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, į tai, kad ginčo turtą sudaro ne tik gyvenamasis namas bet ir žemės sklypas bei ūkinis pastatas, darytina išvada, kad 500,00 Eur nuoma už ginčo turtą mėnesiui yra protinga. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo turto nuoma yra 500,00 Eur, todėl iš kiekvieno atsakovo yra pagrindas priteisti ne po 500,00 Eur kas mėnesį kaip prašoma ieškinyje, o po 250,00 Eur kas mėnesį, nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuostolius iš atsakovų prašo priteisti nuo to laiko, kai ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, tai yra nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., tačiau įvertinus tai, kad pati ieškovė atsakovams siuntė raginimus ir ragino juos išsikelti iki 2017 m. spalio 30 d., darytina išvada, kad ieškovei negautos pajamos, tai yra nuostoliai priteisintini iš atsakovų nuo 2017 m. spalio 30 d., kai atsakovai per protingą laiką neišsikėlė iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ginčo turto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:165,00 Eur žyminis mokestis, 780,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 90,00 Eur išlaidų antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 1035,00 Eur (e. b. l. I t. b.l. 25, 35, 179-184, II t. b.l. 28-29).

Atsakovei Valstybes garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiavimu buvo suteikta advokato teisinių paslaugų 373,25 Eur sumai (e. b. l. II t. 36).

Ieškinį tenkinus iš dalies, tai yra 82 procentais proporcingai patenkintų reikalavimų sumai priteistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš kiekvieno iš atsakovų priteistina po 424,35 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis 2 dalis).

Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 67,19 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi ir 96 straipsnio 5 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovą Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei kartu su jais gyvenančius nepilnamečius vaikus : S. V., gimusį (duomenys neskelbtini)., U. V., gimusią (duomenys neskelbtini). ir N. V., gimusią (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš sodo – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, įpareigojant išsikraustyti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti atsakovams A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ardyti ar kitaip gadinti/naikinti sodo – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, išorės ir vidaus apdailą, bei name esančią inžinerinę įrangą užfiksuotą varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose.

Priteisti ieškovei V. J. iš atsakovų A. V. ir Ž. V. po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno kas mėnesį nuostolių atlyginimą, 2017 m. spalio 30 d. iki visiško sprendimo dėl iškeldinimo dienos įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. V. 424,35 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus ir trisdešimt penkis centus) ieškovei V. J. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Ž. V. 424,35 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus ir trisdešimt penkis centus) ieškovei V. J. bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. J. 67,19 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir devyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų, valstybei už A. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. V..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.