- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-256-267/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05942-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Iveco Capital Baltic“
- Atsakovas
- UAB „Euroturas“
- Kategorijos
- 2.6.16.10Lizingas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Euroturas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7295-1031/2016 pagal ieškovės UAB „Iveco Capital Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Euroturas“ dėl skolos pagal lizingo sutartį ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Iveco Capital Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Euroturas“ priteisti: 1) 9301,76 Eur dydžio skolą, kilusią iš neįmokėtų įmokų; 2) 3132 Eur dydžio delspinigius už pradelstas sumokėti įmokas; 3) 3039,40 Eur dydžio delspinigius už įrangos negrąžinimą nustatytu terminu; 4) 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškovė (lizingo davėja) nurodė, kad 2010 m. vasario 22 d. buvo sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią buvo įgyta ir atsakovei (lizingo gavėjai) perduota transporto priemonė Iveco Daily 40C15D, sutartyje vadinama „Įranga“, valdyti ir naudoti verslo tikslais, su sąlyga, kad atsakovei sumokėjus visas lizingo įmokas ir kitas sutartines įmokas pagal lizingo sutarties sąlygas, įrangos nuosavybės teisė pereis atsakovei (lizingo gavėjai). Pagal sutarties nuostatas buvo numatyta 60 mėn. lizingo sutarties trukmė; turėjo būti įvykdyta iš viso 60 įmokų, po vieną įmoką per mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pažeidė lizingo sutartyje įtvirtintą pagrindinę pareigą – mokėti lizingo įmokas mokėjimo grafike nustatytais terminais, todėl prašė teismo priteisti nesumokėtų įmokų dalį, delspinigius už nesumokėtas įmokas ir delspinigius už negrąžintą įrangą, kadangi įranga ieškovei nebuvo grąžinta.
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Euroturas“ 9301,76 Eur skolą, 3132 Eur delspinigių, 3039,40 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 15473 Eur sumos (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir 174 Eur žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
4. Atsakovė, nesutikdama su priimtu preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės kur kas daugiau finansinės naudos, nei būtų galima teisėtai įgyti lizingo teisinių santykių pagrindu. Atsakovė pažymėjo, kad lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu, specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų ir jos yra skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas. Atsakovė akcentavo, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, iš esmės turi tik finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) už investuotas lėšas; kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Atsakovė nurodė, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, prašant priteisti visas periodines įmokas, nors lizingo sutartis buvo nutraukta, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnio nuostatų ir negali būti tenkinamas, pabrėžė, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, neprotingas ir nesąžiningas. Atsakovė nurodė, kad dalis ieškovės prašomos priteisti įmokų sumos yra išieškoma antstoliui A. B. vykdant priverstinį išieškojimą pagal atsakovės direktoriaus pasirašytus du vekselius (kiekvienas 5000 Eur sumai), kurie buvo pasirašyti kaip lizingo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. priimtą preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 4432,75 Eur nesumokėtų įmokų skolos, 3132 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 11888,76 Eur sumos (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo galutinio sprendimo visiško įvykdymo) ir 1003,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad lizingo sutarties nuostatos ieškovei suteikia vieną iš alternatyvių teisės gynimo būdų, numatytų CK 6.574 straipsnyje – reikšti reikalavimą dėl įmokų sumokėjimo ir reikalauti delspinigių už vėlavimą jas sumokėti arba reikšti reikalavimą grąžinti daiktą ir sumokėti delspinigius nuo neišpirktos įrangos vertės. Teismo vertinimu ieškovė, pasirinkusi reikalauti sumokėti nesumokėtas įmokas, netenka teisės reikalauti grąžinti daiktą, taip pat netenka teisės reikalauti visų su šios teisės įgyvendinimu susijusių priemonių, todėl ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl daikto grąžinimo, jos reiškiamas reikalavimas dėl delspinigių skaičiavimo už negrąžintą įrangą yra neteisėtas ir šioje dalyje teismas ieškovės ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovės prašoma priteisti neįmokėtų įmokų suma – 8756,76 Eur, tačiau vertinant, kad dėl jos dalies jau yra pradėtas vykdymo procesas, t. y. ieškovė jau realizuoja savo teisę, teismas, priimdamas galutinį sprendimą, priteistiną 8756,76 Eur sumą mažino 4324,01 Eur dalimi ir teismo galutiniu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisė 4432,75 Eur (8756,76 Eur - 4324,01 Eur).
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė sudarytą lizingo sutartį, ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų sumos yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, kad ieškovei praleidus įmokų sumokėjimo prievolės terminą iš jos priteistini delspinigiai, numatyti sutartyje – 0,2 procento už kiekvieną vėlavimo dieną. Teismas nurodė, kad delspinigių dydis yra sutarties laisvės principo išraiška, kad abu sutarties dalyviai yra komercinių santykių subjektai ir, nenustatęs esminės šalių nelygybės, sprendė, jog nėra jokio pagrindo 0,2 procentų dydžio pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais ir juos mažinti.
9. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, apskaičiuotas nuo nesumokėtų 8756,76 Eur įmokų ir 3132,00 Eur delspinigių.
10. Teismas vertino, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 100 proc., ir skaičiuodamas ieškinio patenkintų reikalavimų proporciją, ją skaičiavo nuo pirminio reikalavimo sumos – 9301,76 Eur. Teismas sprendė, jog atmetus ieškinio reikalavimo dalį dėl 3039,40 Eur delspinigių už negrąžintą įrangą, ieškovės ieškinys patenkinamas 80 procentų. Pagal šią proporciją teismas šalims paskirstė pagrįstomis pripažintas bylinėjimosi išlaidas.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
11. Atsakovė UAB „Euroturas“ apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 3132 Eur delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 159,58 Eur delspinigių; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 11888,76 Eur sumos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos; 3) priteisti iš ieškovės patirtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės prašomų priteisti delspinigių suma teismo turėjo būti mažinama proporcingai tiek, kiek ieškinys dėl skolos priteisimo buvo netenkintas dėl jau vykdomo išieškojimo sumos; konstatavus dalies reikalavimo priteisti lizingo įmokas teisinį nepagrįstumą, ieškovės prašomų priteisti delspinigių suma taip pat turėjo būti proporcingai mažinama.
Net turint omenyje, kad sutartį sudarė du verslininkai, kad atsakovė galėjo ieškoti kito paslaugų tiekėjo, ieškovės prašomi ir pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai yra aiškiai neteisingi, neprotingi ir nesąžiningi, todėl turėtų būti mažinami iki 0,02 proc. už vieną dieną. Ieškovė yra nesąžininga, sąmoningai nesiėmė protingų ir adekvačių priemonių savo laiku ginti pažeistas teises ir taip siekė gauti kuo didesnį pelną.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo 11888,76 Eur sumos, t. y. priteisė palūkanas ne tik nuo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos pinigų sumos, bet ir nuo tos sumos, dėl kurios ieškinį atmetė (4324,01). Su tokiu teismo sprendimu atsakovė kategoriškai nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
13. Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė prašo atsakovės UAB „Euroturas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. galutinį sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iškreipia jo esmę teigdama, jog dalyje dėl 4324,01 Eur sumos ieškovės reikalavimas yra pripažintas nepagrįstu, todėl delspinigiai nuo šios sumos negali būti skaičiuojami. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas 100 proc., todėl ieškovė turi teisę gauti delspinigius nuo visos reikalavimo sumos.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo mažinti lizingo sutartyje numatytų 0,2 proc. dydžio delspinigių.
Pirmosios instancijos teismas 6 proc. procesines palūkanas skaičiavo nuo 11888,76 Eur sumos (kurią sudaro visa pagrindinės skolos suma bei delspinigiai), o ieškinys laikytinas patenkintu 80 proc.; pagal šią proporciją pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo ieškovei priteistinų išlaidų dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (atsakovės) UAB „Euroturas“ apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista delspinigių suma. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti nesumokėtų lizingo įmokų sumą sumažino 4324,01 Eur suma, kuri dviejose vykdomosiose bylose yra išieškoma iš atsakovės. Atsakovės vertinimu, teismas 4324,01 Eur sumos dalyje ieškovės ieškinio paprasčiausiai netenkino, todėl ir delspinigių suma turėjo būti mažinama proporcingai tiek, kiek buvo netenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime aiškiai nurodė, jog galutinio sprendimo priėmimo metu nesumokėtų įmokų suma pagal ieškovę yra 8756,76 Eur; pažymėjo, jog prašoma priteisti neįmokėtų įmokų suma 8756,76 Eur yra pagrįsta, kad tokia suma ir turėtų būti priteista iš atsakovės ieškovei. Kadangi dėl jos dalies (4324,01 Eur) vykdymui buvo pateikti vykdomieji dokumentai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas proceso efektyvumo, priteistiną 8756,76 Eur sumą sumažino 4324,01 Eur dalimi ir teismo galutiniu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisė 4432,75 Eur (8756,76 Eur - 4324,01 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime nusprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti pagrindinės skolos sumą (8756,76 Eur) yra pagrįstas ir susidaręs įsiskolinimas yra priteistinas iš atsakovės; sprendė, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės visas įmokas pagal lizingo sutartį, todėl delspinigiai teismo buvo apskaičiuoti nuo visos pagrindinės iš atsakovės priteistinos sumos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų sumos priteisimo yra pagrįstas ir toks ieškinio reikalavimas yra tenkinamas, dėl šios priežasties ieškovė turi teisę gauti delspinigius nuo visos priteistos sumos.
16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 6 proc. metines palūkanas nuo galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistos pinigų sumos, todėl atsakovės nuomonė, jog jai buvo nustatyta pareiga mokėti palūkanas už didesnę nei teismo sprendimu priteistą pinigų sumą, yra visiškai nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 6 proc. procesinės palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 11888,76 Eur sumos (kurią sudaro visa pagrindinės skolos suma bei delspinigiai). Nors pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu ieškovei priteisė 4432,75 Eur sumą, tačiau laikė, kad šioje dalyje ieškovės ieškinys yra patenkintas 100 proc., ir skaičiuodamas ieškinio patenkintų reikalavimų proporciją, ją skaičiavo nuo pirminio reikalavimo sumos. Atmetęs ieškinio reikalavimo dalį dėl 3039,40 Eur delspinigių už negrąžintą įrangą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 80 procentų, pagal šią proporciją teismas šalims paskirstė pagrįstomis pripažintas bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliantės (atsakovės) manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti delspinigių dydį. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1–3 dalys). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Lizingo sutarties 4.9. punkte buvo numatyta, kad jeigu lizingo gavėjas laiku nesumoka lizingo įmokos ar bet kokios sutartinės įmokos (išskyrus delspinigius), lizingo davėjas įgyja teisę pareikalauti apmokėti ir 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas, taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Vienas esminių kriterijų, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, jog sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – komercinių teisinių santykių subjektų. Lizingo davėjas nebuvo išskirtinis tokios paslaugos teikėjas, o lizingo gavėjas tokią paslaugą galėjo siekti gauti ir iš kito institucinio finansuotojo, galimai sutariant ir dėl kitokio netesybų dydžio. Šalys laisva valia susitarė dėl netesybų dydžio, tai buvo jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kurios paskirtis – skatinti skolininką įvykdyti prievolę ir kompensuoti kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, šioje byloje nėra pagrindo mažinti sutarties šalių sutartą netesybų dydį.
19. Taip pat pažymėtina, kad, mažindamas netesybas, teismas atsižvelgia į netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų, teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl netesybų mažinimo sąlygų, pabrėžė, kad teismas, vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, turi atsižvelgti į tai, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipti dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei praradus lizingo sutarties dalyką, ieškovė iš esmės neteko galimybės ginti savo pažeistas teises reikalaujant grąžinti sutartimi perduotą įrangą. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad delspinigiai turi atitikti kompensavimo kriterijų, t. y. ieškovei kompensuoti netinkamą (ne laiku) sutarties vykdymą, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti 0,2 proc. dydžio delspinigius neteisėtais, nepagrįstais, nesąžiningais bei juos mažinti.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apeliantės (atsakovės) UAB „Euroturas“ apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą, prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta turėtų bylinėjimosi išlaidų ataskaita bei PVM sąskaita – faktūra Nr. 0385/17LT, išrašyta 888,87 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių sąskaitos apmokėjimo faktą. Ieškovės atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog PVM sąskaita – faktūra už suteiktas teisines paslaugas dar nėra apmokėta, kadangi nesuėjo jos apmokėjimo terminas. Iš pateiktos PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad jos apmokėjimo terminas yra 2017 m. kovo 1 d., tačiau apmokėjimą patvirtinantis dokumentas apeliacinės instancijos teisme negautas. Įstatymas numato, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto ir pažymi, kad ieškovė turi galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašyti priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė civilinės ir materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.