Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Gelvora“, N. J., M. J., antstolė Santa Selezniovienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Santa Selezniovienė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0184/16/01009 duomenimis nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016-03-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-254-384/2016 dėl 835,44 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. J. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai (vykd. b. l. 2-3). 2016-06-10 turto arešto aktu Nr. S1a-17219 antstolės padėjėja areštavo skolininko turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe – 1145,51 Eur pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į sutuoktinės N. J. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (vykd. b. l. 53-55). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016-07-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1042-384/2016 nustatyta, kad M. J. sutuoktinės N. J. piniginės lėšos, esančios jos vardu atidarytose sąskaitose, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkui M. J. (vykd. b. l. 89). 2016-08-30 nurodymu privestinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-25117 antstolė įpareigojo „Swedbank“, AB, priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į N. J. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 101-102).

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2016-08-30 nurodymą Nr. S1a-25117 priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, nurodydamas, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalį nuo 2015-08-01 antstolis nurodymus nurašyti pinigines lėšas turi teikti ne tiesiogiai kredito įstaigai, o per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS gavusios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus antstolio, kitų institucijų ar pareigūno nurodymus, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka per PLAIS pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis, nurodytus Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose (CPK 689 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos (2015-08-07 įsakymu Nr. 1R-222) 71 bei 72 punktuose taip pat reglamentuojama išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Šiuose punktuose nurodyta, kad antstolis PLAIS, o ne kredito įstaigoms, teikia nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas arba laikinai areštuoti pinigines lėšas. Nurodymas priverstinai nurašyti lėšas ar nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas PLAIS teikiamas sumai, kuri neviršija išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2016-08-30 nurodymu privestinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S1a-25117 antstolė įpareigojo „Swedbank“, AB, priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į N. J. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad modernizuotoje AIS nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose. VĮ „Registrų centras“ 2015-12-30 rašto duomenimis nustatyta, jog modernizuotoje AIS nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik ½ dalis lėšų, esančių asmens sąskaitose. Šiame rašte taip pat pateikiami pasiūlymai, kaip, remiantis esamu PLAIS funkcionalumu, gali būti vykdomas ½ dalies piniginių lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, nurašymas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju antstolės pateiktas reikalavimas objektyviai gali būti įgyvendintas tik tam tikru būdu, t.y. siekdama nukreipti išieškojimą į ½ dalį piniginių lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose, antstolė turi pateikti ne nurodymą bankui dėl ½ dalies piniginių lėšų nurašymo, tačiau gavusi informaciją iš banko apie minėtoje sąskaitoje esantį piniginių lėšų likutį, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, atitinkančią ½ areštuojamų lėšų dalį, bei pateikti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas arba nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas PLAIS vykdymui.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-04-19 įsakymu Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal nuostatų 8 punktą informacinės sistemos tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų. Sistemos uždaviniai: 1) perduoti kredito įstaigoms nurodymų teikėjų teikiamus nurodymus; 2) automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus; 3) automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę; 4) užtikrinti, kad nurodymų teikėjai operatyviai gautų informaciją apie piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesų metu atliktus veiksmus; 4) centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (Nuostatų 9 punktas). Taigi, vienas iš pagrindinių PLAIS sukūrimo ir įdiegimo tikslų ir uždavinių buvo tai, kad informacija apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus būtų tvarkoma centralizuotai, o reikalavimai priverstinai nurašyti pinigines lėšas teikiami automatizuotai, t.y. užtikrinti, kad minėti veiksmai būtų atliekami vienos sistemos pagalba. Informacinę sistemą naudojantys asmenys yra antstoliai ar jų įgalioti asmenys, kredito įstaigų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ ir Muitinės atstovai (Nuostatų 15 punktas). Informacinė sistema nurodymo nepriima ir grąžina jį nurodymo teikėjui trūkumams šalinti, jei informacinę sistemą naudojantys asmenys pateikia į informacinę sistemą nustatytų sistemos tvarkytojo reikalavimų neatitinkantį nurodymą. Informacinę sistemą naudojantis asmuo, nustatęs, kad jo pateiktas nurodymas yra netikslus, klaidingas ar neišsamus, privalo tokį nurodymą atšaukti ir patikslintą pateikti iš naujo (Nuostatų 16, 17 punktai). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog įdiegus PLAIS informacinės sistemos naudotojai, tarp jų ir antstoliai bei kredito įstaigos, reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas privalo teikti bei vykdyti per PLAIS. Tai reiškia, jog antstolių teikiami reikalavimai priverstinai nurašyti pinigines lėšas turi atitikti PLAIS funkcionalumą, o jiems pateikus nustatytų sistemos tvarkytojo reikalavimų neatitinkantį nurodymą, jis turi būti tikslinamas. Atitinkamai kredito įstaigos minėtus reikalavimus vykdo būtent PLAIS pagalba. Teismas, taip pat pažymi, jog vykdymo procese šalys turi bendradarbiauti, todėl jeigu atitinkama kredito įstaiga turi priemones, pavyzdžiui, savo programinę įrangą ar kt., kurios leidžia įgyvendinti reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kai minėti reikalavimai dėl PLAIS funkcionalumo trūkumų per PLAIS negali būti įvykdyti, kredito įstaiga šiuos reikalavimus gera valia gali įvykdyti. Tačiau remiantis teisės aktų numatytu reglamentavimu kredito įstaigos yra įpareigotos įsidiegti ir naudoti PLAIS, todėl kredito įstaigai neturint papildomų vidinių priemonių, įstatymas nenumato jai pareigos vykdyti reikalavimų nurašyti pinigines lėšas ne per PLAIS. Teismas taip pat pažymi, jog pagal Nuostatų 12 punktą informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri: atlieka Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytas funkcijas, turi šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas; organizuoja duomenų saugos užtikrinimą; organizuoja informacinės sistemos tobulinimą; atlieka kitas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytas funkcijas. Informacinės sistemos tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, kuris tvarko ir administruoja informacinės sistemos duomenų bazę; užtikrina nepertraukiamą informacinės sistemos veikimą; sudaro sutartis su informacinės sistemos duomenų teikėjais ir gavėjais; užtikrina informacinės sistemos duomenų saugą; vykdo kitas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, šiuose nuostatuose nustatytas funkcijas (Nuostatų 15 punktas). Todėl klausimus dėl PLAIS funkcionalumo trūkumų sprendžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei VĮ „Registrų centras“.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas, antstolės 2016-08-30 nurodymas Nr. S1a-25117 priverstinai nurašyti pinigines lėšas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Santos Selezniovienės 2016-08-30 nurodymą Nr. S1a-25117 priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0184/16/01009 grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.