- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- II-831-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01186-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021 (ROIK: 21144120066).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021 (ROIK: 21144120066) Z. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad jis būdamas UAB „Zenerga“, juridinio asmens kodas 302860902, direktoriumi ir juridinio asmens interesus atstovaujančiu subjektu, nesudarė darbo sutarties su T. P., tuo pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) nuostatas. Esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. UAB „Zenerga“ T. P. išsiuntė į komandiruotę Vilniuje, kurios metu jis atliko elektros instaliacijos darbus. Nėra duomenų, kad minimu laikotarpiu tarp šalių būtų buvusi pasirašyta darbo sutartis. Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenimis T. P. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. įdarbintas nebuvo, kai teisės aktų nustatyta tvarka būdamas atsakingu asmeniu, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojų įdarbinimą UAB „Zenerga“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Savo veikimu (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo Z. V. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Skundą motyvuoja tuo, kad:
1. 2021 m. rugsėjo 15 d. Institucija priėmė dar ir kitą nutarimą UĮ pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 20040 ir juridiniam asmeniui UAB „Zenerga“ paskyrė 870 Eur baudą už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą. Taigi, įmonei UAB „Zenerga“, kurios 100 procentų akcininkas/savininkas yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, paskirta 870 Eur bauda dėl UĮ pažeidimo ir taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą dėl to paties pažeidimo, įtvirtinto UĮ 56 straipsnio 1 dalyje paskirta papildoma 1 000 Eur bauda.
2. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas išsamiai neįvertinus svarbių bylos aplinkybių, kurios buvo išdėstytos 2021 m. rugsėjo 28 d. prašyme, todėl Institucija padarė neteisingą išvadą, nepritaikė tinkamų teisės normų ir priėmė neteisingą nutarimą. Prašymu pareiškėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta įstatyme. Institucija prašymą išnagrinėjo jau po nutarimo priėmimo, tai yra, VDI pateikė atsakymą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą 2021 m. rugsėjo 30 d., be to, VDI nutarime nėra minimos aplinkybės, nurodytos prašyme, todėl darytina pagrįsta išvada, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo atsižvelgta į prašymą ir jame nurodytas svarbias bylos aplinkybes.
3. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad su T. P. įmonė jau anksčiau buvo sudariusi darbo sutartį (nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. balandžio 5 d.) ir jis sėkmingai dirbo Belgijoje, o dėl galimo T. P. įdarbinimo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. taip pat jau buvo paruošta darbo sutartis, kuri nebuvo pasirašyta tik šiam asmeniui pakeitus susitarimo sąlygas. Šalys buvo sutarusios, kad joms suderinus darbo objekte Vilniuje sąlygas, T. P. dirbs UAB „Zenerga“ apie dvi savaites laiko, tai yra nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki jo išvykimo į Belgiją dienos. Siekdamas įsidarbinti UAB „Zenerga“, T. P. 2021 m. gegužės 13 d. nuvyko į objektą Vilniuje įvertinti darbų mastą ir, suderinus darbo sąlygas, iki išvykimo į Belgiją objekte atlikti elektros instaliacijos darbus. Tikėdamas, kad šalys suderins darbo sutarties sąlygas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2021 m. gegužės 13 d. pranešė VSDFV apie T. P. įdarbinimą nuo 2021 m. gegužės 13 d. 2021 m. gegužės 13 d. po pietų nuvykęs iš gyvenamosios vietos Šilutėje į objektą Vilniuje (apie 300 km) ir jį apžiūrėjęs T. P. nepagrįstai pareikalavo didesnio atlyginimo, kuris neatitiko darbo vertės. UAB „Zenerga“ nedelsiant buvo reikalingas meistras atlikti elektros instaliacijos darbus objekte Vilniuje ir dėl šios priežasties sutiko mokėti T. P. net 8 Eur atlyginimą už valandos darbą. Tačiau T. P., jau nuvykęs į Vilnių ir suprasdamas, kad UAB „Zenerga“ skubiai reikalingas elektros instaliacijos meistras Vilniuje pareikalavo net 10 Eur už valandos darbą atlyginimo. UAB „Zenerga“ nesutiko su nesąžiningu T. P. elgesiu ir atsisakė pradėti su juo darbo santykius ir mokėti jo prašomą nepagrįstai didelį darbo atlygį. Tą pačią dieną toliau derėdamasis dėl norimo atlyginimo T. P. informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie tai, kad liks nakvoti objekte dirbančio kito asmens gyvenamojoje patalpoje ir iki ryto apsispręs ar sutinka dirbti už mažesnį, nei norėtų atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad T. P. į objektą Vilniuje keliavo iš Šilutės ir siekdamas nešvaistyti kelionės atgal į Šilutę, T. P. nusprendė likti nakvoti Vilniuje. 2021 m. gegužės 14 d. rytą T. P. dar kartą nuvyko į objektą, jį išsamiai ir įdėmiai apžiūrėjo, įvertino reikiamų darbų apimtį, nustatė būtinus ir tuo metu neturimus darbams atlikti įrankius, susisiekė su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir informavo, kad nesutinka dirbti už mažesnį atlyginimą. T. P. smulkiai apžiūrinėjo objektą, derėjosi dėl kiekvienos smulkmenos, neskubėdamas aptarinėjo darbų apimtį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. T. P. nustatė, kad objekte nėra įrankių, kurie yra būtini siekiant atlikti reikiamus elektros instaliacijos darbus ir derėjosi dėl šių įrankių aprūpinimo. Tačiau UAB „Zenerga“ nekeitė nuomonės ir nesutiko su T. P. reikalaujamu atlyginimo dydžiu, atsisakė jį įdarbinti. Šalims nesutarus dėl esminės darbo sutarties sąlygos, T. P. 2021 m. gegužės 14 d. apie pietus išvyko iš Vilniaus į Šilutę. Šalių planuoti apie dviejų savaičių darbo santykiai taip ir neprasidėjo. 2021 m. gegužės 17 d. administracinėn patrauktas asmuo pateikė VSDFV pranešimą dėl T. P. įdarbinimo nuo 2021 m. gegužės 13 d. atšaukimą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nesusiklostė darbo teisiniai santykiai, nes šalys nesutarė dėl darbo sąlygų ir T. P. neatliko jokių darbų, UAB „Zenerga“ atsisakė išmokėti atlyginimą T. P. už dviejų dienų laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. UAB „Zenerga“ veikė sąžiningai ir gera valia siekė, kad tarp šalių susidarytų darbo santykiai, tačiau abejotina dėl T. P. sąžiningumo ir noro dirbti, nes šis tik nuvykęs į objektą Vilniuje pareikalavo daug didesnio atlyginimo, nei jam anksčiau buvo mokamas. Apie didesnio atlyginimo mokėjimą T. P. UAB „Zenerga“ net neužsiminė iki jo kelionės į Vilnių. Tik nuvykęs į Vilnių jis informavo UAB „Zenerga“ apie norą gauti didesnį atlygį. UAB „Zenerga“ skubiai buvo reikalingas elektros instaliacijos meistras objekte apie dviejų savaičių laikotarpiui ir toks neatsakingas T. P. elgesys sukėlė itin didelius nepatogumus UAB „Zenerga“, kuri turėjo netikėtai nedelsiant ieškoti kito tinkamo meistro. Be to, kaip teisingai nurodyta DGK sprendime, UAB „Zenerga“ apmokėjo visas kelionės į Vilnių ir atgal išlaidas bei parūpino nemokamą apgyvendinimą T. P. manydama, kad šalys elgsis sąžiningai ir pradės darbo santykius anksčiau aptartomis, nors galutinai nesuderintomis, darbo sąlygomis. Tikėtina, kad T. P. nesąžiningai sukėlė situaciją, kad jis būtų Vilniuje ir išsireikalautų nepagrįstai didelį atlyginimą iš UAB „Zenerga“. Šios aplinkybės nebuvo atskleistos DGK posėdyje. Tikėtina, kad išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes DGK sprendimas būtų buvęs visiškai kitoks. Vos prieš mėnesį, ankstesnės sutarties įdarbinimo metu T. P. buvo mokamas 50,48 Eur atlyginimas už vieną darbo dieną, tai yra 6,31 Eur už valandą darbo Belgijoje, tokį atlyginimo dydį priteisė ir DGK. Papildomai DGK priteisė ir dienpinigius, su dienpinigiais atlyginimas sudaro 8,18 Eur už valandą.T. P. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš tikrųjų dirbo UAB „Zenerga“ nurodytu dviejų dienų laikotarpiu. Įvertinęs tai, kad DGK priimtu sprendimu UAB „Zenerga“ buvo įpareigota sumoėkti T. P. iš viso 130,95 Eur ir tai, kad ieškinio nagrinėjimas teise pareikalautų papildomų laiko ir ekonominių resursų ne tik iš atsakovo, ieškovo, be ir iš Lietuvos valstybės, siekdamas elgtis protingai ir nešvaistyti šių resursų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo priėmė sprendimą DGK sprendimo neskųsti ir sumokėti sprendime nurodytą sumą T. P.. Tačiau dėl tokio sprendimo itin svarbios bylos aplinkybės liko neįtrauktos į darbo bylą. Tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad toks sprendimas reikš net dviejų baudų paskyrimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad bylos aplinkybės tik formaliai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, nes faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad administracinis nusižengimas numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, DK 42 straipsnio 2 dalyje bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti pažeidimai faktiškai nebuvo padaryti, nes darbo santykiai tarp šalių taip ir neprasidėjo.
4. Baudos skyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, kuri skiriama nustačius, kad yra padarytas UĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas, reiškia per griežtą nubaudimą, nes už UĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau buvo nubaustas netiesiogiai, kai bauda buvo paskirta jo įmonei UAB „Zenerga“, kurios vieninteliu savininku yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tai yra jis turi 100 procentų UAB „Zenerga“ akcijų. Sutinka, kad tais atvejais, kai juridinio asmens vadovas nėra juridinio asmens savininkas, patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina per griežtu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Tačiau šios bylos kontekste pažeidėju laikomas įmonės vadovas moka baudą ir kartu netiesiogiai laikytinas ir naudą gavusiu subjektu, tai yra šiuo atveju juridinio asmens vadovas iš esmės netiesiogiai yra ir darbdavys. Todėl toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nubaudimas pagrįstai laikytinas per griežtu nubaudimu, nes prie asmeniui paskirtos baudos papildomai reikėtų pridėti ir baudą, paskirtą juridiniam asmeniui. Straipsnio sankcijoje nurodomos baudos dydis numatytas būtent dėl tos priežasties, kad tikima, kad sankcijoje numatyta bauda, o tam tikrais atvejais ir mažesnė bauda ar lengvesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje pasieks baudos skyrimo tikslus. Tačiau asmens tiesioginis ir kartu netiesioginis nubaudimas dėl to paties UĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo bendrai viršytų straipsnio sankcijoje pagrįstai specialiai atitinkamam pažeidimui taikytiną atsakomybę, o per griežtas asmens nubaudimas apskritai paneigtų nuobaudos skyrimo tikslus. Be to, būtų paneigiami ir nuobaudos parinkimo proporcingumo bei protingumo principai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei savo, nei savo įmonės vardu nėra anksčiau baustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tai yra už UĮ 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą. Byloje nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. (dvi dienos) buvo paruošta rašytinė darbo sutartis su T. P. ankstesnės jo darbo sutarties pagrindu, tačiau ji dar nebuvo šalių pasirašyta, nes šalys galutinai taip ir nesutarė dėl sutarties sąlygų. Byloje yra duomenų, kad 2021 m. gegužės 13 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo informavo VSDFV teritorinį skyrių apie darbo pradžią tikėdamasis, kad darbo santykiai su T. P. prasidės 2021 m. gegužės 13 d. Tačiau nesutarus darbo sąlygų su T. P. planuoti dviejų savaičių darbo santykiai taip ir neprasidėjo ir todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2021 m. gegužės 17 d. informavo VSDFV apie įrašo panaikinimą. Vertinti T. P. kelionę į Vilnių apžiūrėti objektą nebūtų tikslinga kaip komandiruotę, kadangi darbų pareiškėjo objekte T. P. taip ir nepradėjo dėl reikalaujamai nepagrįstai didelio atlyginimo. Objektas nebuvo niekuo išskirtinis, todėl reikalavimas mokėti didesnį atlygį akivaizdžiai buvo pareikštas nesąžiningai pasinaudojant situacija Kaip nurodyta DGK sprendime, T. P. negalėjo pateikti įrodymų, kad jis dirbo atsakovo įmonėje, nes tokie įrodymai neegzistuoja. UAB „Zenerga“ nedelsdama sumokėjo priteistą sumą ieškovui ir atitinkamai mokesčius VSDFV. Taigi, DGK sprendimo neskundimas negali būti vertinamas kaip administracinio nusižengimo padarymo įrodymas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, nes toks pasirinkimas yra pagrįstas ir pateisinamas objektyviomis priežastimis. Be to, atkreipia dėmesį, kad ginčas kilo dėl asmens įdarbinimo itin trumpą terminą, tai yra dvi darbo dienas. Pirmąją iš jų SODRAI buvo pateiktas pranešimas apie asmens įdarbinimą, kuris vėliau pagrįstai buvo atšauktas, nes faktiškai asmuo nedirbo nei vieną valandą. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiesiogiai ir netiesiogiai yra nubaustas per griežtai už tą patį pažeidimą, ypatingai kai pažeidimas faktiškai apskritai nebuvo padarytas, nes darbo santykiai tarp šalių neprasidėjo, todėl ir pareiga pasirašyti darbo sutartį ar informuoti VSDFV apie prasidėjusius darbo santykius nebuvo atsiradusi, o pažeidimas nustatytas tik remiantis DGK sprendimu, kuris atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes negali būti laikytinas teisingu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su Z. V. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą, todėl prašo skundo netenkinti ir 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB ,,Zenerga” vadovas remiantis Juridinių asmenų registro išrašu yra Z. V.. Remiantis Darbo ginčų komisijoje (toliau DGK) išnagrinėta darbo bylos medžiaga (Nr.) matyti, kad T. P. 2021 m. gegužės 13 d., pagal susitarimą su UAB ,,Zenerga” vadovu išvyko į Vilnių (tai yra į komandiruotę) atlikti elektros instaliacijos darbų, darbų sutarta kaina – 8 Eur/1val. 2021 m. gegužės 14 d. darbuotojas grįžo iš komandiruotės, dėl atsiradusių nesutarimų su darbdaviu dėl darbų kainos. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjant darbo bylą, tiek vykdant nelegalaus darbo tyrimą, UAB ,,Zenerga” vadovas neneigė, kad jo pavedimu darbuotojas T. P. važiavo į komandiruotę Vilniuje turėdamas tikslą dirbti nuo 2021 m. gegužės 13 d. UAB ,,Zenerga” naudai, kad tarp šalių buvo sutarta darbo funkcija ir darbo užmokestis. DGK priteisus darbuotojo T. P. naudai priklausantį darbo užmokestį už dvi darbo dienas, atsakomybėn traukiamas asmuo Z. V. sprendimo neskundė, darbo fakto neginčijo, o priešingai – įvykdė DGK sprendimą, sumokėjo darbo užmokestį. Remiantis Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, duomenys apie darbuotojo T. P. darbo pradžios datą, UAB ,,Zenerga” nuo 2021 m. gegužės 13 d., buvo pateikti 2021 m. gegužės 13 d. (tai yra ne vieną darbo dieną iki darbo santykių pradžios, o tą pačią dieną). 2021 m. gegužės 17 d. šie duomenys iš Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenų bazės buvo išvis panaikinti (pažeisti DK 42 straipsnio reikalavimai). Nustatyta, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta darbo sutartis iki išvažiuojant į komandiruotę. (pažeisti DK 43 straipsnio reikalavimai). Vadovas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų tinkamai sudaromi ir įforminami darbo santykiai. Asmuo negali pradėti dirbti anksčiau įmonės naudai, nei yra sudaromi darbo santykiai ir pranešta Valstybinio socialinio fondo valdybai. Esant nustatytoms aplinkybėms, T. P. 2021 m. gegužės 13–14 d. imtinai faktiškai dirbo UAB ,,Zenerga” naudai, nors tarp jo ir minėto juridinio asmens darbo santykių nebuvo sudaryta, todėl laikytina, kad minėtas asmuo dvi dienas įmonėje dirbo nelegaliai. Pažymi, kad Z. V. darbo fakto nebuvimą pradėjo ginčyti tik sužinojęs apie gresiančias baudas pagal ANK 95 straipsnį, UĮ 56 straipsnį. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo (Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1488-402/2019). Atsakomybėn traukiamo asmens prašymas pateiktas iki nutarimo surašymo buvo išnagrinėtas ir įvertinas, bet pagal nustatytas aplinkybes nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakomybėn traukiamo asmens prašymo. Institucijos nuomone, atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-574-2021 yra pagrįstas ir teisėtas.
Pareiškėjas Z. V. teismo posėdžio metu parodė, kad vertinant byloje surinktų duomenų visumą, galima pripažinti, kad formaliai buvo padarytas administracinis nusižengimas, bet mano, kad atsižvelgiant į visas jo skunde išdėstyta aplinkybes, paskirta nuobauda yra per griežta, todėl prašo ją sumažinti. Prašo vadovautis skunde išdėstytais motyvais. Su T. P. tarėsi dėl darbų apimties, jis vyko įsivertinti darbų masto, jam buvo pasiūlytas 8 Eur/val. įkainis, bet jis nuvykęs į vietą, apsižiūrėjęs, po pietų pradėjo reikalauti didesnio užmokesčio iš UAB „Zenerga“ ir šioje vietoje nebuvo rastas dvišalis sutarimas. Įmonė jau buvo pateikusi pranešimą dėl jo įdarbinimo Sodrai ir darbo sutartis buvo paruošta, tikintis susitarti, bet buvo nesusitarta ir gavosi paini situacija. Taupydama resursus, įmonė neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo bei atsiskaitė su T. P. ir Sodra pagal šį sprendimą; jeigu būtų žinojęs, kad tai ne paskutinis sprendimas, po to jis bus traukiamas administracinėn atsakomybėn, būtų šį sprendimą skundęs. Nelegalaus darbo nesiekė, nes T. P. pas juos buvo įsidarbinęs ir anksčiau, dirbo pagal darbo sutartį, buvo išsiųstas į užsienį. Taip pat ir šiuo atveju buvo pasiūlyta/derinama išvyka į užsienį, bet iki to laiko, kad jis turėtų papildomų pajamų, jam pasiūlė darbą Lietuvoje. Pats T. P. nurodė, kad nori važiuoti apsižiūrėti, įsivertinti darbų apimtį ir sąlygas. Paskirta nuobauda turėtų būti sumažinta dar ir atsižvelgiant į karantino situaciją, įmonės darbų apimtis, atsiskaitymus su užsakovais. Įmonė turi finansinių sunkumų, tenka galvoti, iš kur gauti papildomų lėšų. Pats Z. V. šiuo metu dirba tik UAB „Zenerga“, gauba 1500 Eur darbo užmokestį, iš kurio tenka išlaikyti ne tik save, bet ir bedarbę sutuoktinę ir du mažamečius vaikus, mokėti būsto paskolą (240 Eur.mėn.). Gailisi dėl savo poelgio, padarė išvadas ateičiai, stengsis, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų. Už tokį administracinį nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą.
Atsiliepimas
Institucijos Valstybinės darbo inspekcijos atstovė M. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucija palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Z. V. paskirta minimali bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Z. V. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad jis būdamas UAB „Zenerga“, juridinio asmens kodas 302860902, direktoriumi ir juridinio asmens interesus atstovaujančiu subjektu, nesudarė darbo sutarties su T. P., tuo pažeidė imperatyvias DK bei UĮ nuostatas. Esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. UAB „Zenerga“ T. P. išsiuntė į komandiruotę Vilniuje, kurios metu jis atliko elektros instaliacijos darbus. Nėra duomenų, kad minimu laikotarpiu tarp šalių būtų buvusi pasirašyta darbo sutartis. Integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenimis T. P. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. įdarbintas nebuvo, kai teisės aktų nustatyta tvarka būdamas atsakingu asmeniu, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojų įdarbinimą UAB „Zenerga“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Savo veikimu (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Teismo posėdžio metu Z. V. pripažino padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir skirti mažesnę nuobaudą, nes nutarimu paskirta nuobauda yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-4-2011).
Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą – laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. Nors tai padaryta pažeidžiant nustatytą tvarką, apie susiklosčiusius darbo santykius buvo išviešinta pranešant Valstybinio socialinio fondo valdybai apie T. P. draudimo pradžią (b. l. 41, 77). Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas darbuotojas.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2021 m. birželio 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-10232/2021 nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB „Zenerga“ ieškovui T. P. 100,95 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už darbo laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. bei 30,00 Eur delspinigių už komandiruotės laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 13 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. (b. l. 43–46). 2021 m. birželio 21 d. UAB „Zenerga“ T. P. sumokėjo 91,07 Eur atlyginimą už gegužės mėnesį (b. l. 80). UAB „Zenerga“ taip pat atsiskaitė su Valstybinio socialinio fondo valdyba (b. l. 81). Byloje nėra duomenų, kad Valstybinei darbo inspekcijai Z. V. vadovaujama įmonė būtų žinoma dėl darbo srities teisės aktų pažeidimų. Z. V. išvis nėra buvęs baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimus (b. l. 101–103). Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis, Z. V. nėra piktybinis pažeidėjas ir jis ateityje pažeidimų nedarys.
Z. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 20040 UAB „Zenerga“ paskyrė 870 Eur baudą už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą (b. l. 57–59). Šiuo institucijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirta bauda įmonei yra laikytina ekonomine sankcija, o administracinio nusižengimo byloje skiriama bauda yra administracinė nuobauda, šios baudos turi skirtingą paskirtį, skiriamos skirtingiems teisės subjektams, todėl, kai ekonominė sankcija skiriama įmonei, o administracinė nuobauda – šios įmonės direktoriui, dvigubo nubaudimo principas nepažeidžiamas. Tačiau, kiekvienu atveju skiriant nuobaudą turi būti įvertintos konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybės ir tai, ar paskirta nuobauda proporcinga asmens finansinei būklei; kai įmonės direktorius yra įmonės savininkas, vienintelis įmonės akcininkas, kaip, kad yra šiuo atveju (b. l. 60), į aplinkybę, kad įmonei dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo paskirta ekonominė sankcija, turi būti atsižvelgta individualizuojant nuobaudą administracinio nusižengimo byloje. Be to, vertinant pareiškėjo finansinę būklę, atsižvelgtina į tai, kad jis dirba viename darbe, gauna 1500 Eur dydžio atlyginimą, yra paėmęs būsto paskolą, kas mėnesį moka 240 Eur dydžio įmokas, yra vedęs, sutuoktinė bedarbė, šeimoje augina ir išlaiko du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Z. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę už sankcijoje numatytą nuobaudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, juolab kad ir padaryto nusižengimo aplinkybės rodo jį buvus atsitiktinį, iš esmės formalų ir sąlygotą ne vien Z. V. sprendimų ir būtų netgi neteisinga už tokį atvejį bausti visa griežta sankcijos minimumą atitinkančia 1000 Eur bauda.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021 (ROIK: 21144120066) keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir Z. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina švelnesnė už sankcijoje numatyta nuobauda – mažesnė nei minimali bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-574-2021 (ROIK: 21144120066) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą Z. V. paskirti 250 Eur baudą.
Kitą 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.