Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-06-18 · Civilinė byla Nr. e2-2062-779/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-18
Bylos Nr.
e2-2062-779/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08942-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
Lietuvos
Atsakovas
UAB „Skangera“
Kategorijos
  • 2.6.11.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2062-779/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08942-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui UAB „Skangera“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos kariuomenė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 019,01 Eur nuostolių, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2020-05-06 sudarė paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-13 (toliau - Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo teikti transporto priemonių, nurodytų Sutarties 1-2 prieduose, remonto paslaugas su atsarginėmis transporto priemonių detalėmis, atitinkančias Sutarties 3 priedo nustatytus reikalavimus, tačiau Sutartyje nustatytu terminu paslaugų nesuteikė, todėl Sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo nuo 2020-11-11 ir skolininkui buvo išrašyta sąskaita faktūra serija FTT Nr. 20070 (neapmokėta) dėl 2 019,01 Eur minimalių nuostolių (7 proc. nuo kainos be PVM) apmokėjimo.

3. Sutarties specialiosios dalies 9.2 punktas nustato, kad Sutarties bendrosios dalies 11.2 punkte nurodytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra 7 proc. nuo Sutarties kainos/bendros pasiūlymo kainos be PVM. Sutarties bendrosios dalies 11.2 punktas nustato, kad nutraukus Sutartį dėl bendrojoje dalyje 9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.4, 9.2.5, 9.2.6, <...> punktuose išvardytų priežasčių, Teikėjas per 14 dienų (skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos) turi sumokėti Pirkėjui ne mažiau kaip 7 proc. Sutarties kainos arba Šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visų pagal šią Sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.

Atsiliepimas

4. Atsakovui nepradėjus teikti paslaugų Sutarties specialiojoje dalyje nurodytu terminu ir ieškovui nutraukus Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.217 straipsnio nuostatomis ir Sutarties bendrosios dalies 9.2.1 punkto sąlygos pagrindu, ieškovas turi teisę į minimalių nuostolių, 2 019,01 Eur dydžio, atlyginimą.

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, t. y. turėdamas ieškovei pateikti transporto priemonių detales jų ieškovei nepateikė, taip iš esmės pažeisdamas sutartį, privalo šią aplinkybę pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės pateiktas tarpusavio susirašinėjimas, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį. Nesant sutarties pažeidimo fakto, t .y. nesant vienos iš civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų, atsakovui sutartinė civilinė atsakomybė negali kilti.

6. Ieškovė privalo įrodyti ne tik sutarties pažeidimo faktą, tačiau taip pat ir nuostolių faktą bei jų dydį. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu nuotolių dydžiu. Ieškovė neįrodė, kad ji realiai patyrė reikalaujamus nuostolius, taip pat neįrodė reikalaujamų nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalaujami nuostoliai negali būti laikomi pagrįstais bei negali būti priteisti iš atsakovo ieškovei.

Atsiliepimas

7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais nesutikimo su ieškiniu argumentais. Sutarties pažeidimo faktas įrodytas ne tik tarp šalių vykusiu susirašinėjimu, tačiau ir ieškovės siųstais atsakovui raštais dėl Sutarties nutraukimo bei paties atsakovo 2020-07-23 raštu, pateiktu ieškovei, kuriuo atsakovas prisiėmė visą atsakomybę dėl neįvykdytų sutartinių prievolių ir pasižadėjo atlikti mokėjimą dėl nuostolių atlyginimo.

8. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi sutarties šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti Sutartyje numatytus minimalius nuostolius. Sutartis buvo sudaryta abiejų šalių laisva valia, įvykdžius įstatymo nustatytas viešojo pirkimo procedūras, todėl vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, tiek ieškovės, tiek atsakovo pasirašyta ir įsigaliojusi Sutartis turi šalims įstatymo galią. Pažymėjo, kad atsakovas su Sutarties tekstu sutiko, prisiėmė prievolę suteikti paslaugas, atitinkančias Sutarties nuostatas Sutartyje nustatytu terminu. Atsižvelgiant į Sutartyje nustatytus reikalavimus, atsakovas sutartinių minimalių nuostolių dydį ir jų skaičiavimo mechanizmą Sutartyje nustatančių nuostatų neginčijo, todėl privalo jas vykdyti.

9. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai.

10. Atsakovas veikė savo rizika ir laisva valia su ieškove sudarė Sutartį, kuria įsipareigojo, be kita ko, neįvykdžius savo prievolės, sumokėti šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius ieškovei vienašališkai Sutartį nutraukus. Atsakovas, būdamas profesionalus verslo subjektas, žinojo, kad perkančioji organizacija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis krašto apsaugos sistemoje ir atliekantis ypatingo svarbumo uždavinius bei turintis specifinius poreikius, todėl itin reikšminga, kad Sutartis būtų vykdoma laiku. Dėl šių priežasčių, atsakovas, būdamas sąžiningu civilinių santykių subjektu, privalėjo atlyginti visus ieškovės patirtus šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, tačiau to nepadarė. Atsakovas pats laisva valia prisiėmė galimą Sutarties neįvykdymo joje nustatytais terminais riziką, siūlydamas suteikti paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis.

11. Netesybų paskirtis pirmiausiai yra ne padengti realius ieškovės nuostolius, tačiau padengti neįrodinėtinus minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti kaltąją šalį laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, kai realių nuostolių įrodinėjimas svarbus tik tokia apimtimi, kiek netesybos gali būti traktuojamos kaip akivaizdžiai per didelės. Patys atsakovo nurodomi argumentai pateikiant tik teismų praktikos apžvalgą dėl minimalių nuostolių mažinimo, nėra pakankami atleisti atsakovą nuo minimalių nuostolių mokėjimo, nes tokiu atveju būtų paneigta pati civilinės sutartinės atsakomybės formos, prigimtis ir funkcija.

12. Sutartyje nustatytas minimalių nuostolių dydis pats savaime nėra per didelis. Sutartis buvo sudaryta remonto paslaugoms su atsarginėmis transporto priemonių detalėmis įsigyti, kurios būtinos ieškovės turimo automobilių parko dalies savalaikei eksploatacijai užtikrinti. Šiuo atveju atsakovui atsisakius pristatyti prekę pagal Sutartį ieškovei nepagrįstai buvo užkirstas kelias imtis veiksmų, kurie leistų pilna apimtimi eksploatuoti turimus automobilius, kurių techninei priežiūrai atlikti buvo sudaryta Sutartis. Ieškovei neturint galimybės naudotis automobiliais pilna apimtimi, ieškovė patyrė paskaičiuotus minimalius nuostolius, kurių pagrįstai prašo apmokėti iš atsakovo.

13. Atleidžiant atsakovą nuo netesybų mokėjimo, būtų nepagrįstai keičiama sutarties šalių interesų pusiausvyra tokiu būdu, kad atsakovas dėl savo netinkamo prievolių vykdymo įgytų ekonominį pranašumą, kuris nebuvo aptartas Sutartimi bei iš esmės nepadengtų minimalių ieškovo nuostolių, patirtų dėl negalėjimo gauti paslaugas Sutartyje nustatytu, vykdant Sutartį susiklosčiusiu terminu, bei neskatintų atsakovo savalaikiai vykdyti sutartinių prievolių, netgi atvirkščiai, atsakovas galėtų nevykdyti savo prievolių pakankamai ilgą laiką iš esmės žinodamas, kad ginčo sutartimi nustatytų netesybų gali nemokėti.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovė teigdama, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartį, t. y. turėdamas ieškovei pateikti transporto priemonių detales jų ieškovei nepateikė, taip iš esmės pažeisdamas sutartį, privalo šią aplinkybę pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės pateiktas tarpusavio susirašinėjimas, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį. Šalių susirašinėjimas šiuo atveju nėra pakankamas įrodymas sutarties pažeidimo faktui iš atsakovės pusės įrodyti, nes buvo vedamas asmenų, kurie negalėjo pateikti atsakovo pozicijos dėl sutarties vykdymo.

15. Jei teismas nuspręstų, kad nuostolių būta, atsakovas mano, kad jie nėra tokio dydžio, kokį nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, nuostolių suma mažintina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-05-06 Lietuvos kariuomenės Motorizuotos pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas (toliau – batalionas) sudarė su atsakovu UAB „Skangera“ Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-13, kuria atsakovas įsipareigojo teikti transporto priemonių, nurodytų sutarties 1-2 prieduose, remonto paslaugas su atsarginėmis transporto priemonių detalėmis, atitinkančias Sutarties 3 priedo nustatytus reikalavimus, o batalionas įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti iš viso 349 000 Eur kainą.

17. 2020-06-01 bataliono atstovas el. paštu kreipėsi į atsakovą ir užsakė pas atsakovą transporto priemonių detales: pavarų dėžę transporto priemonei FIAT DOBLO PANORAMA M-JET 2008.

18. 2020-06-22 atsakovas el. paštu kreipėsi į batalioną ir nurodė, kad negalės pristatyti užsakytų detalių dėl problemų su subtiekėju; paprašė bendru sutarimu nutraukti sutartį.

19. 2020-07-02 bataliono atsakovas el. paštu kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad sutarties nutraukimas abipusiu sutarimu yra negalimas; negavus užsakytos prekės, sutartis bus nutraukta remiantis sutarties Bendrosios dalies 9.2 punktu; atsakovui bus taikoma atsakomybė už sutarties nevykdymą.

20. 2020-07-17 raštu Nr. IS-296 batalionas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad pagal sutarties 3.4 punktą atsakovas įsipareigojo pristatyti užsakytas atsargines detales per 15 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo (t. y. 2020-06-22), tačiau prekės iki šiol negautos; pareikalavo atlyginti iš anksto aptartus minimalius nuostolius – 2 019,02 Eur.

21. 2020-07-23 raštu atsakovas kreipėsi į batalioną ir nurodė, kad prisiima visą atsakomybę dėl sutarties nevykdymo ir pasižada sumokėti nuostolių atlyginimą.

22. 2020-10-07 raštu Nr. IS-394 batalionas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad atsakovui nepateikus duomenų apie tinkamą sutarties vykdymą, nenurodžius veiksmų, kuriais bus šalinami sutarties įvykdymo trūkumai, batalionas nuo 2020-11-11 vienašališkai nutraukia sutartį.

23. 2020-10-09 ieškovė išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą Nr. FTT 20070 2 019,01 Eur sumai, nurodant, kad sumą sudaro iš anksto aptarti minimalūs nuostoliai pagal sutarties 9.2 punktą.

24. Duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs ieškovės pareikalautą minimalių nuostolių sumą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl sutarties pažeidimo fakto

25. Vadovaujantis CK 6.205 straipsnio nuostatomis sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

26. Sutarties Specialiosios dalies 3.4 punktu šalys susitarė, kad atsakovas pagal bataliono paraiškas privalo pateikti atskirai užsakomas atsargines dalis, nurodytas techninėje specifikacijoje, be montavimo darbų kainos. Tokiu atveju atsakovas bataliono reikalaujamas atsargines detales turi pateikti per 15 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo.

27. Ieškovės teigimu, atsakovas atliko sutarties Specialiosios dalies 3.4 punkto pažeidimą, kadangi jame nurodytu terminu nepristatė 2020-06-01 užsakymu užsakytų atsarginių detalių. Atsakovo manymu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pažeidė sutartį.

28. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

29. 2020-07-17, 2020-10-07 raštais batalionas nurodė, kad raštų parengimo metu užsakytos detalės pagal sutartį jam nebuvo pristatytos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pristatęs aptartas užsakytas prekes batalionui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2020-07-23 raštu pats patvirtino aplinkybes, jog užsakymo negalės įvykdyti ir prisiima dėl to atsakomybę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad aptarto rašto turinys neatitiko faktinės situacijos ir/ar atsakovo valios (CPK 178 str.).

30. Atsakovas vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis pristatė batalionui minėtas užsakytas prekes per sutarties Specialiosios dalies 3.4 punkte nurodytą terminą - 15 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo, taigi, savo teiginių neįrodė, nepaneigė ieškovės įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių egzistavimo. Bylos nagrinėjimo procese atsakovo pateikti deklaratyvūs teiginiai apie tinkamą sutarties vykdymą prieštarauja byloje esantiems įrodymams, dėl ko laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 str.).

31. Vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 3.4 punktu, terminas pristatyti bataliono 2020-06-01 užsakymu užsakytas atsargines detales pasibaigė po 15 darbo dienų nuo užsakymo pateikimo (2020-06-01), taigi, 2020-06-22. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, atsarginių dalių sutartyje nurodytu terminu atsakovas nepristatė. Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad ieškovė įrodė faktines aplinkybes, jog atsakovas sutartyje nurodytu terminu neįvykdė bataliono 2020-06-01 pateikto užsakymo, tokiu būdu atlikdamas sutarties Specialiosios dalies 3.4 punkto pažeidimą.

Dėl sutarties nutraukimo

32. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020-10-07 raštu Nr. IS-394 batalionas kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad nuo 2020-11-11 vienašališkai nutraukia sutartį.

33. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).

35. Šalys sutarties Bendrosios dalies 9.2.1 punktu susitarė, kad batalionas, ne vėliau kaip prieš 7 dienas raštu informavęs atsakovą, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsakovas nepradeda teikti paslaugų sutarties Specialiojoje dalyje nurodytu terminu.

36. Kaip minėta, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepradėjo vykdyti bataliono 2020-06-01 pateikto užsakymo Specialiosios dalies 3.4 punkte nurodytu terminu. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) atitiko sutarties Bendrosios dalies 9.2.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuriai esant batalionas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Batalionui vienašališkai nutraukiant sutartį buvo laikytasi sutartyje nurodytos tvarkos, t. y. atsakovas ne vėliau kaip prieš 7 dienas buvo raštu informuotas apie būsimą vienašališką sutarties nutraukimą. Apibendrinant, darytina išvada, kad vienašališko sutarties nutraukimo teise ieškovė pasinaudojo pagrįstai.

Dėl atsakovo atsakomybės atlikus sutarties pažeidimą, dėl kurio buvo nutraukta sutartis

37. Ieškovės manymu, atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo atlikto sutarties pažeidimo ieškovė buvo priversta vienašališkai nutrauki sutartį, vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 11.2 punktu, atsakovas turi sumokėti ieškovei 2 019,01 Eur sumą, kuri laikytina ieškovės minimaliais nuostoliais, patirtais dėl sutarties nevykdymo. Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu, motyvuodamas tuo, kad dėl atsakovo veiksmų/neveikimo ieškovė nepatyrė netesybų dydžio nuostolių. Atsakovo manymu, netesybos atsakovui netaikytinos arba mažintinos.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties Bendrosios dalies 11.2 punktu šalys susitarė, kad nutraukus sutartį dėl sutarties Bendrosios dalies 9.2.1, 9.2.2, 9.2.3, 9.2.4, 9.2.5, 9.2.6 punktuose išvardytų priežasčių, atsakovas per 14 dienų (skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos) turi sumokėti batalionui ne mažiau kaip 7 proc. sutarties kainos arba šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visų pagal šią Sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.

39. Sutarties Specialios dalies 9.2 punkte nurodyta, kad sutarties Specialiosios dalies 11.2 punkte nurodytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra 7 proc. nuo sutarties kainos/bendros pasiūlymo kainos be PVM.

40. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties Bendrosios dalies 11.2 punktu šalys susitarė dėl atsakomybės, išreikštos pinigine suma, atsakovui taikymo sutarties nevykdymo bei nutraukimo atveju, ši sutarties sąlyga vertintina kaip sąlyga dėl netesybų.

41. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė kontroliuoti netesybų dydį, kurioje įtvirtinta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

43. Sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

44. Nagrinėjamu atveju, atsakovas ginčijo netesybų dydį, dėl ko pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovė turėjo įrodyti prašomo priteisti netesybų dydžio atitikimą protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijams, jo proporcingumą ieškovės patirtų nuostolių dydžiui. Ieškovė netesybų dydžio tinkamumą įrodinėjo, be kita ko, tuo, kad toks dydis buvo įtvirtintas sutartyje, su tokiu dydžiu atsakovas sutiko ją pasirašydamas, dėl ko nebegali jo ginčyti.

45. Teismas pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienoje pirkimo sutartyje privalo būti nustatytas prievolės vykdymo užtikrinimas, taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė prievolių įvykdymo užtikrinimą netesybų forma pirkimo sutartyje nustatė vykdydama imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Vis dėl to, kaip minėta, teismas turi teisę vertinti ir paties susitarimo dėl netesybų atitikimą įstatymų, įskaitant CK, reikalavimams.

46. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad tuo atveju, kuomet šalys sutartyje susitarė, jog netesybos pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia, teismas neturi teisės spręsti dėl netesybų dydžio pagrįstumo ir jas mažinti. Tokią savo poziciją ieškovė iš esmės grindžia anglosaksų teisės institutu dėl iš anksto sutartų nuostolių („liquidated damages“) ir negalimumo juos mažinti. Ši ieškovės pozicija neatitinka Lietuvos teisinio reglamentavimo ir Lietuvos teismų praktikos. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-618-516/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek ir jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

48. Ieškovė, grįsdama patirtų nuostolių dydį, nurodė, kad atsakovui atsisakius pristatyti prekę pagal sutartį, ieškovei nepagrįstai buvo užkirstas kelias imtis veiksmų, kurie leistų pilna apimtimi eksploatuoti turimus automobilius, kurių techninei priežiūrai atlikti buvo sudaryta Sutartis; ieškovei neturint galimybės naudotis automobiliais pilna apimtimi, ieškovė patyrė paskaičiuotus minimalius nuostolius, kuriuos pagrįstai prašo apmokėti atsakovo.

49. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad dėl atsakovo atlikto sutarties nevykdymo ieškovė negalėjo visa apimtimi naudoti transporto priemonių, kurių techninei priežiūrai atlikti buvo sudaryta sutartis, tai, kad dėl nutrauktos pirkimo sutarties ieškovė bus priversta organizuoti naują konkursą dėl atsakovo nesuteiktų paslaugų įsigijimo, dėl naujo pirkimo, kuriuo bus perkamas iš atsakovo negautos paslaugos, organizavimo bus reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, perkant paslaugas jų kaina rinkoje gali būti padidėjusi, tai, kad taikytos netesybos atitinka sutartyje šalių sutartą dydį, netesybų dydis lyginant su sutarties verte yra sąlyginai nedidelis, atitinkantis proporcingumo kriterijų, ieškovės reikalavimas dėl 2 019,01 Eur iš anksto aptartų minimalių nuostolių priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

50. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus visiškai, atitinkamai tenkintinas ir ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 019,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Byloje priėmus atsakovui nepalankų teismo sprendimą, jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, tačiau ieškovė nenurodė byloje patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jos naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

53. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ir ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 45 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštą ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁹ straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Skangera“, į. k. 302555402, 2 019,01 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 019,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Lietuvos kariuomenei, j. a. k. 188732677.

Priteisti iš atsakovo UAB „Skangera“, į. k. 302555402, 45 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Inga Staknienė