- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-5008-637/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01218-2026-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., Valstybinė įmonė, „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., Valstybinė įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas N. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės I. G., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. G. tėvas N. G.. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pareiškimu priėmė tėvo palikimą įstatymo pagrindu, tačiau siekiant jam gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paaiškėjo, kad nėra iki galo sutvarkyti tėvo paveldėjimo dokumentai į jo sutuoktinės (pareiškėjo motinos) I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Nurodo, kad pareiškėjo tėvų – I. G. ir N. G. – santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė sutuoktinių testamentą, kuriuo kiekvienas po savo mirties visą savo turtą paliko kitam sutuoktiniui. Nurodo, kad po I. G. mirties liko santuokos metu įgytas N. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2003 m. vasario 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties NR. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 2) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiemo statiniai (lauko tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 1997 m. balandžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (toliau – Turtas). Nurodo, kad kadangi turtas Pareiškėjo tėvams priklausė jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, todėl I. G. palikimą sudarė 1/2 dalis nurodyto turto. N. G. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes neturėdamas pakankamai teisinių žinių negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos. Nurodo, kad šį turtą jis prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savo, mokėjo visus mokesčius, tame name nuolat gyveno, buvo deklaruota gyvenamoji vieta, t. y. šį turtą N. G. faktiškai valdė beveik iki pat savo mirties. Tik kelis mėnesius iki mirties N. G. dėl pablogėjusios sveikatos buvo slaugomas ir prižiūrimas V. G. globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais pareiškėjo tėvas N. G. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą faktiškai priėmė po sutuoktinės mirties likusį palikimą, pradėdamas jį valdyti ir rūpintis kaip savininkas. Nurodo, kad pareiškėjo brolis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po mamos mirties paveldėjimo teisės nepageidavo įgyvendinti ir jos palikimo nepriėmė, juolab, kad mama buvo išreiškusi valią savo turtą palikti savo sutuoktiniui. Pažymi, kad kitų asmenų, priėmusių I. G. palikimą, taip pat nėra. Pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Nurodo, kad mirus N. G., jo palikimą įstatymo pagrindu priėmė pareiškėjas, jis vienintelis rūpinasi paveldėtu turtu. Pažymi, kad pareiškėjo brolis A. R. dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, ginčo tarp brolių dėl palikimo nėra. Nurodo, kad kitų paveldėtojų nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad N. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo A. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjo A. G. reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės I. G., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad jis yra A. G. brolis ir N. G. bei I. G. sūnus. Nurodo, kad sutinka su pareiškimo 2-4 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kad tarp šalių tėvų buvo sudarytas sutuoktinių testamentas, kuriuo kiekvienas po savo mirties visą turtą paliko kitam
sutuoktiniui. Tai patvirtina ir byloje pateikti Pareiškėjo testamentų registro išrašai. Taip pat suinteresuotas asmuo patvirtina aplinkybes, jog iš tiesų šalių tėvas N. G. priėmė savo sutuoktinės palikimą jį faktiškai valdydamas, kaip tai numatyta tiesiogiai Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Nurodo, kad pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jų tėvas ir po sutuoktinės mirties toliau nuolat gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo palikimo objektas. Minėtas nekilnojamasis turtas faktiškai liko jo žinioje – jis jį valdė, prižiūrėjo, rūpinosi jo išlaikymu, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Nurodo, kad nors tėvas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo įforminimo, tai lėmė jo nežinojimas apie tokios procedūros būtinumą, o ne valios nepriimti palikimo nebuvimas. Teigia, kad N. G. elgesys po sutuoktinės mirties nepaliko abejonių dėl jo valios perimti visą palikimą. Papildomai suinteresuotas asmuo pažymi, kad nagrinėjamo juridinio fakto nustatymas turi tiesioginę reikšmę ir jo paveldėjimo teisių įgyvendinimui bei palikimo įforminimui. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis dėl tėvo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, suinteresuotas asmuo su tokiais teiginiais nesutinka. Jis paaiškina, kad į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ne dėl atsisakymo paveldėti ar valios nebuvimo, bet dėl tuo metu jo gyvenime susiklosčiusių sudėtingų asmeninių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė laiku atlikti reikalingus veiksmus ir priimti palikimą. Nurodo, kad šiuo metu suinteresuotas asmuo rengia pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir siekia įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises į tėvų palikimą, t. y. jis taip pat pretenduoja į atitinkamą palikimo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo A. G. tėvas N. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis pareiškėjo pateiktu Gyventojų registro išrašu apie asmens duomenis nustatyta, kad N. G. gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šeimyninė padėtis – miręs našliu nuo (duomenys neskelbtini).
6. Remiantis pareiškėjo pateiktu gimimo liudijimu, santuokos liudijimu bei pateiktais Gyventojų registro pažymos duomenimis, mirties liudijimais, pareiškėjas yra N. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš pareiškėjo pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad N. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinės I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).
7. P. N. turto registro duomenis, N. G. vardu įregistruota nuosavybės teisė 2003 m. vasario 10 d. Perdavimo - priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. vasario 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenis, N. G. vardu įregistruota nuosavybės teisė gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Pareiškėjas byloje pateikė testamentų registro išrašą, iš kurio nustatyta, kad mirus N. G., jo palikimą įstatymo pagrindu (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėjas A. G..
9. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal byloje pateiktus duomenis N. G. ir I. G. santuoka nebuvo nutraukta. Duomenų, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas ar pripažintas asmenine N. G. nuosavybe, nėra.
10. Kartu su pareiškimu pateiktas pareiškėjo tėvų – I. G. ir N. G. sudarytas ir Klaipėdos miesto 6-ojo notaro biuro notarės L. P. (duomenys neskelbtini) patvirtintas testamentas, kuriuo kiekvienas po savo mirties visą savo turtą paliko kitam sutuoktiniui.
11. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad N. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, laikytina, kad turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams.
12. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys).
13. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
14. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
16. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjo tėvas N. G. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius, patvirtina kartu su pareiškimu pateiktos mokesčių suvestinės, išduotos UAB „Ignitis grupė“, AB „Klaipėdos vanduo“.
17. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas yra įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiosios turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjos paveldėjimo teisių įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Teismas nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiosios turtą.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisių įgyvendinimas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.