- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- e2A-77-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06367-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- Š. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12070-429/2022 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui Š. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 961,21 Eur negrąžintą kredito dalį; 311,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2022 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 46,23 Eur tarpininkavimo mokestį; 15,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 961,21 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2028 m. rugpjūčio 25 d.; 713,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtų tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. rugpjūčio 25 d.); 13,14 Eur delspinigius; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 291,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Š. P. ieškovei 5 961,21 Eur negrąžintą kreditą, 311,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2022 m. vasario 1 d., 46,23 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. vasario 1 d., 519,36 Eur negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 961,21 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos 2022 m. vasario 1 d. iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) ir 15 proc. negautos pajamos (nuostoliai), taikant sutartinę 15 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2028 m. rugpjūčio 25 d., nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 13,14 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 961,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatė, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 6 000,00 Eur vartojimo kreditą 84 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 15,00 proc., paskolos gavėjo mokama palūkanų suma – 3 725,52 Eur, tarpininkavimo mokestis iki 2028 m. rugpjūčio 25 d. – 768,31 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2028 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą, laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2022 m. vasario 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
5. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 961,21 Eur negrąžinto kredito dalis. Be to, ieškovės reikalavimas dėl 311,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 1 d.), yra pagrįstas, kadangi atsakovas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2021 m. spalio 25 d.) pagal įmokų mokėjimo grafiką turėjo sumokėti prašomą priteisti palūkanų sumą.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 46,23 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. vasario 1 d. Tačiau ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 713,44 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo 2022 m. vasario 1 d. iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2028 m. rugpjūčio 25 d., pripažintas nepagrįstu ir ši suma iš atsakovo nepriteista.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 25 d.), galėjo tikėtis gauti 15 procentų negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintas iš dalies sekančiai – ieškovei iš atsakovo priteisiamos 519,36 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal mokėjimų grafiką nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. rugpjūčio 31 d.) (5 961,21x15 proc./365 dienosx212) ir 15 proc. negautos pajamos (nuostoliai), taikant sutartinę 15 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. rugpjūčio 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Atitinkamai teismas vertino, kaip pagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 13,14 Eur delspinigių, proc. dydžio procesinių palūkanų bei proporcingos dalies tenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl nepriteisto tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo, kaip negautų pajamų (nuostolių) ir priteisti ieškovei 713,44 Eur tarpininkavimo mokesčio bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Ši teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis.
9.2. Apeliantės vertinimu, jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką, kas užtikrina visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą, o tokiam atlygio skaičiavimui neprieštarauja apeliantę prižiūrinčios institucijos.
9.3. Taigi, nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ši yra įpareigojama dirbti už dyką, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
9.4. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovės mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė ir prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra vienintelė galimybė apeliantei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus). Svarbu tai, kad sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
9.5. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Taigi tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai Sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose. Nurodytina, kad visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis. Be to, pagal kitų teismų formuojamą praktiką, negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos iš atsakovo. Apeliantė pabrėžia, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (VKĮ 5 straipsnis, 11 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašyto priteisti tarpininkavimo mokesčio dydį.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria nebuvo tenkintas reikalavimas dėl 713,44 Eur tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos dienos priteisimo. Ieškovės vertinimu, tarpininkavimo mokesčio suma, likusi po Sutarties nutraukimo, turėtų būti laikoma orientacine negautų pajamų suma, t. y., tarpininkavimo mokesčio suma, kurią ieškovė tikėjosi gauti atsakovei tinkamai vykdant Sutartį iki jos termino pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte nustatyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, tarpininkavimo mokestis. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktu, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
13. Taigi, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.).
14. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
15. Pagal šalių sudarytą Sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Nors ieškovė teigia, kad, nepaisant to, kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis (sutartis galiojanti ar nutraukta, vykdoma ikiteisminė, teisminė procedūra ar priverstinis išieškojimas), ji, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, privalo vykdyti aktyvią sutarties (skolos) priežiūrą, paskirstyti gautas lėšas paskolų davėjams ir teikti nuolatinę informaciją apie jų investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi šioms piniginėms lėšoms atgauti, tačiau ji nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patyrė administruodama Sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti ieškovės patirtų išlaidų už tarpusavio skolinimo platformos valdymą, administravimą, atnaujinimą, informacijos teikimą ir pan. dalis tenka atsakovei, juolab, kad išlaidas, susijusias su skolos priteisimu, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patirtos išlaidos taip pat išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, priteisus ieškovei tarpininkavimo mokestį už laikotarpį po Sutarties nutraukimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir vykdymo išlaidas, ji nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis).
16. Papildomai pažymėtina, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma (768,31 Eur), yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Nepaisant to, šios aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Kaip jau minėta, iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, sutarties sąlygų derinimu su klientu, sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius.
18. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Sutarties sąlygų turinys leidžia spręsti, jog šalys neaptarė, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Be to, pagal Sutarties sąlygas tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o Sutartį nutraukus, jokie veiksmai, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovės nebeatliekami. Spręsti, kad laikotarpiu iki Sutarties nutraukimo buvo suteiktos didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma, bylos duomenimis pagrindų nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, tad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
19. Papildomai pažymėtina, jog ieškovės pasirinktas verslo modelis, tai, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, negali lemti vartotojų teisių apsunkinimo ar kitokio ribojimo. Tokios faktinės aplinkybės būtų reikšmingos vertinant tarp apeliantės ir minėtų trečiųjų asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir konkretaus kredito gavėjo.
20. Papildomai primintina, kad vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados, nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
21. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.