Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Irinai Kurilo,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta I(duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav.; deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini); nevedęs; vykdo individualią veiklą; neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis O. L. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir iš esmės davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad 2023 m. spalio 28 d. būdamas namuose jis išgėrė tris kokteilius, kurio sudėtyje buvo viskis ir „Coca cola“. Namuose telefonu bendravo su drauge, su kuria susipyko, dėl to jis susinervino ir nutarė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių, kad nusiraminti. Vakare jis su darbovietės automobiliu „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į degalinę „Emsi“, kuri yra Pilaitės mikrorajone. Vėliau norėjo susitikti su drauge, todėl per aplinkkelį važiavo pas merginą. Važiavo į (duomenys neskelbtini), ir tuo metu pamatė, kad jam iš paskos važiuoja policijos automobilis, todėl jis saugioje vietoje sustabdė savo automobilį. Policijos pareigūnai, priėję prie jo automobilio, įtarė, kad jis yra neblaivus. Todėl alkotesterio pagalba jie patikrino jo blaivumą, kiek pirmą kartą pripūtė, jis nežino, nes jie jam neparodė, o antru pūtimu jam buvo nustatytas 1,7 promilių girtumas. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Kad Lietuvoje negalima vairuoti automobilio neblaiviam, jis žinojo, tačiau, kadangi jautėsi nelabai girtas, tai pasielgė neapgalvotai, sėsdamas už automobilio vairo. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, neblaivus transporto priemonę vairavo pirmą kartą, daugiau taip nesielgs. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jis nori likti gyventi Lietuvoje, dirba pagal individualią veiklą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis O. L. davė analogiškus parodymus (b. l. 74-77).

2023 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41591-23 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius. Pagrindu pradėti tyrimą buvo 2023 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Dominiko Paukštės tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 28 d. apie 21.30 val. O. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 8-17).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. P. Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. spalio 28 d., apie 21.25 val., patruliuodami su reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. Kvedaru, gavo pranešimą iš VPK OVS budėtojo, kad Minsko pl., Vilnius, įtariama, kad automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuoja neblaivus vairuotojas. Pasivijus minėtą automobilį ir sustabdžius jį (duomenys neskelbtini), jis priėjo prie automobilio ir suprato, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras siūbavo, negalėjo išstovėti vietoje. Paklausus vyro prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, vyras pripažino, kad alkoholį vartojo prieš 40 min. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmu putimu nustatytas 1,76 prom. girtumas. Pareikalavus pas pateikti asmens dokumentus, asmuo pateikė leidimą gyventi Lietuvos teritorijoje, kuris išduotas „O. L.“ vardu. Po 15 min. pakartotinai patikrinus asmens blaivumą, buvo nustatytas 1,97 prom. girtumas. Taip pat pranešėjas V. G. paliudijo vairavimo faktą ir parašė paaiškinimą. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į OVS, automobilis buvo išvežtas į automobilių aikštelę, esančią Sudervės g. 2E., Avižieniai (b. l. 6).

Liudytojas Marius Kvedaras ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023 m. spalio 28 d. tarnybos metu pagal iš anksto nustatyta grafiką jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Dominyku Paukštė. Tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio borto numeris V1734, jie patruliavo teritoriją. 2023 m. spalio 28 d. apie 21.25 val., patruliuodami nustatytame maršrute, iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Minsko plente, Vilniaus r., važiuoja automobilis „Fiat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami (duomenys neskelbtini), jie pamatė važiuojantį automobilį „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė, įjungus mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialųjį garso signalą, V(duomenys neskelbtini). M. Kvedaras, eidamas prie automobilio, pamatė, kaip vairuotojas išlipo iš automobilio, atidaręs vairuotojo dureles, ir atsistojo prie vairuotojo durelių. Jis važiavo vienas, daugiau automobilyje nieko nebuvo. Jis priėjo prie vairuotojo, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras svirduliavo, negalėjo stovėti vietoje. Jis paklausė vairuotojo, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį prieš 40 min. Kokį alkoholį ir kiek jo išgėrė, asmuo nepasakė. Porininkas tuo metu atnešė alkotesterį ir davė vairuotojui papusti į alkotesterį. Pirmu putimu vyrui buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas. Antru pūtimu vyrui buvo nustatytas 1,97 promilės girtumas. Iš vairuotojo pareikalavus asmens dokumentus, vyras pateikė leidimą gyventi Lietuvoje, išduotą Ukrainos piliečiui „O. L.“, gim. (duomenys neskelbtini), vardu. V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris matė kaip O. L. vairavo automobilį, irgi sustojo ir paliudijo vairavimo faktą, parašydamas paaiškinimą. O. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS patalpą. Automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Sudervės g. 2E, Avižieniai (b. l. 43-47.)

Liudytojas I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. O. L. yra šios įmonės darbuotojas, jis atlieka statybos darbus. Automobilis „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pirktas lizingu, jų įmonė yra šio automobilio valdytoja. Šiuo automobiliu darbuotojas O. L. turėjo pristatyti statybines medžiagas į statybvietes. Automobilis turėjo būti pristatytas į būstinę (duomenys neskelbtini). Kad O. L. vairuos automobilį, būdamas neblaivus, jis nežinojo. Prašo grąžinti automobilį, priklausanti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 39-41).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio V. G. paaiškinimo matyti, kad važiuodamas Minsko plentu, jis pastebėjo vidurį juostos važiuojantį automobilį „Fiat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis keistai vinguriavo, keitinėjo greitį. Jis priartėjo prie automobilio ir bandė jį aplenkti. Belenkdamas iš kairės, automobilis pavojingai priartėjo ir kliudė galinio vaizdo veidrodėlį. Paskambinęs 112, jis pranešė apie pavojingą vairavimą ir sekė šį automobilį iki kol jį pasivijo pareigūnai. Automobilio apgadinimų nepastebėjo, pretenzijų neturi (b. l. 7).

Iš byloje esančio Apžiūros protokolo matyti, kad apžiurimas pilkos spalvos „Fiat“ markės automobilis ir jo salonas. Automobilio viduje pilna įvairių daiktų, maišų ir šiukšlių, yra įrankių, skirtų žvejybai. Automobilis turi nežymų įbrėžimą ant galinių vairuotojo puses durelių, taip pat ant keleivio puses galinių durelių ir sparno yra įbrėžimas. Automobilis „Fiat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į automobilių aikštelę (b. l. 22-24)

Iš byloje esančio Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas „Body“ kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231028-213503UTC+0300“. Vaizdo įrašo data 2023-10-28, laikas 21:35:03. Vaizdo įrašas lietuvių ir rusų kalba, vaizdo įrašo trukmė 12 min. 01 sek. Įraše matoma, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie kito automobilio vairuotojo, kuris stovi prie atvirų savo automobilio vairuotojo pusės durelių. Pareigūnas rusų kalba klausia vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholį, vairuotojas nurodo, kad šiek tiek. Pareigūnas iš vairuotojo paima automobilio raktelius. Kitas pareigūnas patikrina vyriškio girtumą, nustatytas 1,76 prom. girtumas. Už neblaivaus vairuotojo automobilio sustojo kitas automobilis, kurio vairuotojas paaiškina, kad automobilis „Fiat“ kliudė jo automobilio veidrodėlį, tačiau žymių nėra. Liudytojui pateikiamas paaiškinimo lapas. Toliau pareigūnas pildo dokumentus (b. l. 50-53).

Iš byloje esančio 2023 m. spalio 28 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad O. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ pirmu tikrinimu 21:36 val. nustatyta 1,76‰, antru tikrinimu 21:52 val. 1,97 ‰ (b. l. 54).

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitų matyti, kad 2023 m. spalio 28 d. 21:36 val. O. L. nustatytas 1,76 promilių girtumas. 2023 m. spalio 28 d. 21:52 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas (b. l. 56-57).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31).

Iš byloje esančios „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Fiat Doblo variant TDI“, pasirinkti metai 2020, kaina su PVM 12,082 eurų (b. l. 52).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad O. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1.76, t. y. daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo giminaitis S. M. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad kaltinamasis – jo giminaitis ir artimas draugas, su kurio praleidžia daug laiko. Pabrėžė, kad kaltinamasis yra padorus žmogus, kuris laikosi moralinių nuostatų, o padaryta veika padaryta per kvailumą. Kadangi gerai pažįsta O. L., artimai bendrauja, gali teigti, kad jis nurodytą nusikalstamą veiką padarė vėdamas emocinio susijodinimo dėl kivirčo su mergina. Jų tarpusavio santykiai geri, nurodė, kad jis darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Nei kaltinamasis, nei jis niekada nebuvo netinkamai pasielgę. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Mano, kad O. L. ateityje nebenusikals, o jis galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą, tačiau prašo neskirti užstato, kadangi turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, todėl užstatas jo šeimai būtų finansinė našta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį O. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo giminaičio S. M. laidavimą. O. L. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad O. L. už KET pažeidimus baustas 3 kartus, tačiau pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis sumokėjęs jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, padeda finansiškai Ukrainoje gyvenantiems giminaičiams, taip pat remia organizacijas padedančias Ukrainos kariuomenei bei nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms. Neigiamai O. L. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai O. L. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. M. yra tinkamas būti laiduotoju. S. M. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad O. L. pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. S. M. praeityje neteistas, 5 metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka. Kai nurodė S. M. su O. L. daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. S. M. gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jo asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, S. M. rūpi O. L. ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti O. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo S. M. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė O. L.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad O. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu 1 metų laikotarpiui.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam O. L. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1.76 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais O. L. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju O. L. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog O. L., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 29 d. bus pakankama priemonė O. L..

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustatyta, kad O. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį FIAT DOBLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31), t .y. automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018). Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, automobilio vertę apskaičiuotą VšĮ „Emprekis“ (12 082 eurų), tai, kad kaltinamasis dirbą pagal individualią veiklą, jo pajamas sudaro apie 1 000 eurų per mėnesį, iš šių pajamų jis ne tik išlaiko save bei ir padeda Ukrainoje gyvenantiems savo giminaičiams – mamai ir broliui, skiria lėšų labdarai, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma būtų 5 000 eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo. Toks proporcingumo principo taikymas grindžiamas ir ir teismų praktika šios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).

VI. Kiti klausimai

2023 m. spalio 29 d. nutarimu O. L. buvo paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (pasas Nr. FJ832610, leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 105-117). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

O. L. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo Užsienio reikalų ministerijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą O. L. atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją S. M. teismo paskirtą 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą per mėnesį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų depozitinę sąskaitą Nr. 46 7300 0101 6612 6375, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, banko kodas 73000.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu O. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti O. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Fiat Doblo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

O. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

O. L. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo Užsienio reikalų ministerijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. L. ir laiduotojui S. M., kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.