- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eA2-2164-640/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00864-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“, K. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Antakalnio investicijos”, uždarajai akcinei bendrovei „Jėgos rezervas”
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Prometis“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“ prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“ ir K. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Antakalnio investicijos”, uždarajai akcinei bendrovei „Jėgos rezervas” ir bankrutavusiai kredito unijai ,,Centro taupomoji kasa” (toliau-KU „Centro taupomoji kasa“) dėl sutarčių nutraukimo, suinteresuotas asmuo UAB „Prometis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti su UAB „Jėgos rezervas“ sudarytą 2017-11-16 sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartį reg. Nr. DJ-6500, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 0,0901 ha ploto sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) Kredito unijos Centro taupomoji kasa naudai; 2) nutraukti su UAB Antakalnio investicijos sudarytą 2017-11-16 sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Jungtinė hipoteka. Svetimo turto hipoteka“ sutartį reg. Nr. DJ-6502 dalyje, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) Kredito unijos Centro taupomoji kasa naudai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
4. UAB „Maris invest“ pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019, kuriuo prašė atnaujinus procesą priimti naują sprendimą – pripažinti 2017-11-16 sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartį reg. Nr. DJ-6500, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 0,0901 ha ploto sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 2017-11-16 sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Jungtinė hipoteka. Svetimo turto hipoteka“ sutartį reg. Nr. DJ-6502 dalyje, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) negaliojančiomis ab initio.
Žemesnės instancijos teismas
5. Prašymas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
5.1. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl svetimo turto hipotekos sutarčių panaikinimo. Ieškinys buvo atmestas. Tačiau, kaip matyti iš gautų dokumentų, kurie buvo gauti iš Lietuvos banko, egzistavo aplinkybės, dėl kurių ginčo sutartys negalėjo būti sudaromos, nes egzistavo draudimas laikinai, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo, atšaukti šį nurodymą, sudaryti skolinimo sandorius su asocijuotais nariais, jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų skolininkui suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eurų sudaryti. Jei buvo draudimas, sudaryti pagrindinius skolinimo sandorius su asocijuotais nariais, jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų skolininkui suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eurų, tokiu atveju draudimas galiojo ir išvestinių su pagrindiniais sandoriais susijusių sandorių sudarymui. O tai yra viena iš esminių faktinių aplinkybių kvestionuojant hipotekos sandorius, kurių suma (tiek pagrindinių, tiek išvestinių sandorių) kelis kartus viršijo nustatytus apribojimus.
5.2. Proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusi aplinkybė, t. y. faktinė aplinkybė egzistavusi sudarant ginčo sutartis, tačiau neatskleista ieškovams ir bylą nagrinėjusiems teismams, t. y. kad KU „Centro taupomoji kasa“ nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d., buvo uždrausta sudaryti sandorius jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. eurų. Vadinasi, 2021 m. kovo 3 d. ieškovams paaiškėjo, kad KU „Centro taupomoji kasa“ neturėjo teisės sudaryti ginčo 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutarties reg. Nr. DJ-6500, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 0,0901 ha ploto sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Jungtinė hipoteka. Svetimo turto hipoteka“ sutarties reg. Nr. DJ-6502, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), kadangi kiekvieno šių sandorių vertė buvo didesnė nei 30 tūkst. Eurų.
5.3. Taigi pareiškėjai tik 2021 m. kovo 3 d. paaiškėjo, kad jo ginčytas hipotekos sutartis sudarė tokios teisės neturinti KU „Centro taupomoji kasa“. Kitaip tariant, paaiškėjo aplinkybė, kad KU „Centro taupomoji kasa“ atstovė pažeidė jai taikytus Lietuvos banko veiklos apribojimus ir neturėdama tam teisės su ieškovais sudarė jos vadovaujamo juridinio asmens teisnumui prieštaraujančius ginčo sandorius, kurie dėl juridinio asmens teisnumo ribojimų yra neteisėti ir negalėjo atsirasti civilinėje apyvartoje. Kadangi kredito unijų veiklą reglamentuoja specialūs teisės aktai, kaip Kredito unijų įstatymas, Finansinių įstaigų įstatymas ir etc., ir šios įstaigos veikla yra licencijuojama, vadinasi kontroliuojančiai institucijai nurodžius ir uždraudus kokią nors veiklą, bet koks kredito unijos sandoris, pažeidžiantis draudimą, yra neteisėtas ab initio. O, jei kredito įstaigai Centrinio banko sprendimu ar nurodymu uždrausta sudaryti sandorį, toks sandoris negali būti galiojantis nuo pat pradžių, kadangi sudarytas teisės neturinčio tokio sandorio sudaryti asmens.
5.4. Naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo metu, o jų egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai akivaizdžiai nesutampa. Taip pat, paminėtina, kad tokių aplinkybių paaiškėjimo aplinkybės ir momentas, pasitvirtina atsižvelgus į faktą, kad bylos nagrinėjimo metu nei pirmoje, nei apeliacinėje instancijoje, ieškovė informacijos neturėjo, kurią suteikė Lietuvos bankas, todėl ja nepasinaudojo ir nepasirėmė byloje nei vienoje iš instancijų. Nors šių aplinkybių žinojimas būtų labai svarus kontrargumentas atsakovų pozicijai išnagrinėtoje byloje ir akivaizdžiai galėjo būti rimtas pagrindas kitokio sprendimo priėmimui byloje. Taigi, ieškovės sužinotos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas buvo sužinota jau išsprendus bylą. Aplinkybės buvo žinomos atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“, tačiau tokių aplinkybių atsakovė nenurodė, teigtina sąmoningai ir tikslingai jas nuslėpė. Labai svarbu, jog byloje pasibaigusioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai paaiškėja vienos iš šalių nesąžiningi veiksmai teismo ir proceso dalyvių atžvilgiu, ypatingai, kai klausimas susijęs su visuomeninį pasitikėjimą turėjusia kredito įstaiga, procesas būtų atnaujintas, tikslu išnagrinėti bylą, įvertinus visas svarbias atsakovės veiklos ribojimus ir veiklos galimybes lėmusias aplinkybes. Vienas svarbiausių kriterijų bylose yra proceso sąžiningumas ir tokio proceso pagrindu įgyvendintas teisingumas.
6. KU „Centro taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog prašo atmesti UAB „Maris invest“ prašymą dėl proceso atnaujinimo; priteisti iš ieškovės UAB „Maris invest“, atsakovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos Centro taupomoji kasa naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-2164-640/2021, 1210,00 Eur (įskaitant PVM) advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog pagrindas atnaujinti procesą yra Lietuvos banko KU „Centro taupomoji kasa“ taikytas 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas. Pažymi, jog minėtu privalomu nurodymu KU „Centro taupomoji kasa“ buvo uždrausta sudaryti skolinimo sandorius, viršijančius 30 000 Eur, negavus atskiro priežiūros institucijos sutikimo.
7.2. Tuo tarpu civilinė byla yra išnagrinėta dėl hipotekos sutarčių, kuriomis užtikrintos prievolės kylančios iš: 1) 2017 m. lapkričio 14 d. teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp KU „Centro taupomoji kasa“ ir UAB „Antakalnio investicijos“. Šia teisių perleidimo sutartimi KU „Centro taupomoji kasa“ perleido reikalavimo teises UAB „Antakalnio investicijos“ į KU „Centro taupomoji kasa“ jau turėtą reikalavimą, kylantį iš 2015 m. gegužės 7 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. P15/00023, sudarytos tarp KU „Centro taupomoji kasa“ ir VŠĮ „Tarptautinis autoverslo konsultavimo centras“. Taigi, KU „Centro taupomoji kasa“ sudarydama teisių perleidimo sutartį neįgijo naujų reikalavimų, o perleido jau esamus reikalavimus, įgytus iki Lietuvos banko 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomo nurodymo taikymo. Pažymi, jog byloje ieškovai neginčijo teisių perleidimo sutarties galiojimo; 2) 2015 m. birželio 9 d. KU „Centro taupomoji kasa“ ir UAB „Jėgos rezervas“ sudarytos kreditavimo sutarties Nr. P15/00029. Taigi, akivaizdu, jog kredito sutartis, kurios užtikrinimui sudaryta Jėgos rezervas hipoteka, yra sudaryta gerokai anksčiau nei KU „Centro taupomoji kasa“ taikytas Lietuvos banko 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas. Šios aplinkybės patvirtina, jog KU „Centro taupomoji kasa“ nepažeidė 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomo nurodymo, kadangi po šio nurodymo taikymo nesudarė skolinimo sandorių, viršijančių 30 000 Eur, o ieškovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės niekaip nėra susijusios su išnagrinėtos bylos esme.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė nurodo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų, siekiant atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kadangi ieškovė ne tik nenurodo, kokią reikšmę naujai paaiškėjusios aplinkybės turės bei kaip pakeis jau įsiteisėjusius teismų sprendimus, tačiau ir nepagrįstai sieja Lietuvos banko KU „Centro taupomoji kasa“ taikytą 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomą nurodymą su hipotekos sutartimis. Ieškovė teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo siekia tik vilkinti KU „Centro taupomoji kasa“ vykdomas priverstinio išieškojimo procedūras, o ne realaus ginčo išsprendimo.
8. Ieškovas K. M. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019; priimti naują sprendimą atnaujintoje byloje – pripažinti 2017m. lapkričio 16 d. sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Svetimo turto hipoteka. Bendroji hipoteka“ sutartį reg. Nr. DJ-6500, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir 0,0901 ha ploto sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), ir 2017-11-16 sutartinės hipotekos „Maksimalioji hipoteka. Jungtinė hipoteka. Svetimo turto hipoteka“ sutartį reg. Nr. DJ-6502 dalyje, pagal kurią įkeistas butas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), negaliojančiomis ab initio; atnaujinus procesą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atnaujintoje byloje pritaikyti visas ieškinyje prašomas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9. Atsiliepime nurodomi argumentai :
9.1. Nagrinėjamu atveju atsakovei bankrutavusiai kredito unijai Centro taupomoji kasa galiojo specialus Lietuvos banko draudimas, kurį Lietuvos bankas išdavė realizuodamas jam suteiktas bendrąsias teises, įtvirtintas Lietuvos banko įstatyme. Taigi ginčo sandorių atsakovė KU „Centro taupomoji kasa“ neturėjo teisės atlikti, o tokios aplinkybės ieškovams nebuvo žinomos. Išvadą, kad ieškovai nežinojo tokios aplinkybės, patvirtina faktai, kad ja nebuvo remiamasi ir kad apie draudimą KU „Centro taupomoji kasa“ atlikti sandorius, kurių vertė viršija 30 tūkst. Eur, nėra paminėta nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nei jų aprašomosiose, nei motyvuojamosiose dalyse. Tokių įrodymų nerasime ir bylos medžiagoje. Iš to seka, kad KU „Centro taupomoji kasa“, sudarydama ginčo sandorius, finansine veikla vertėsi neteisėtai, nes nė vieno iš šių sandorių atlikimui nebuvo gavusi Lietuvos banko leidimo, bet nė vienas iš teismų to nebuvo vertinęs. O ši patikra yra reikšminga teisingam konkrečios civilinės bylos išsprendimui, nes, jos neatlikus, teismai galėjo priimti neteisingo turinio procesinius sprendimus, sukurti ydingą teismo precedentą. Konstatavus, kad ginčo sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos banko įstatymui ir jo pagrindu priimtam banko nurodymui KU „Centro taupomoji kasa“, šie sandoriai turi būti panaikinti ir pritaikyta restitucija (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145–6.153 straipsniai).
9.2. Ieškovas palaiko visus prašymo atnaujinti procesą šioje byloje argumentus, bei nurodo, kad atnaujintinoje civilinėje byloje K. M. nedalyvavo jokiu statusu, todėl neatnaujinus proceso šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas bus nusprendęs dėl į šį procesą neįtraukto K. M. teisių ir pareigų, o tai yra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Be to, šis asmuo ginčo sandorių metu buvo vos sulaukęs pilnametystės, t. y. neturėjo išvis jokios profesinės, gyvenimiškos dalyvavimo civilinėje apyvartoje patirties.
Šalies argumentai
9.3. Kaip minėta, nagrinėjant šią bylą pirmojoje ir apeliacinėse instancijose nebuvo žinoma apie draudimą atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ sudaryti bet kokius (tiesioginius ir išvestinius) sandorius, kurių vertė viršija 30 000 Eur, nes atsakovė tai žinojo, bet tyčia nuslėpė nuo proceso dalyvių ir teismo. Ieškovas K. M., jo tėvas N. M. ir pastarojo vadovaujama UAB „Maris Invest“, sudarė 2017 m. lapkričio 14 d. preliminariąsias sutartis, pagal kurias įsipareigojo perleisti (parduoti) savo nekilnojamąjį turtą (toliau – Turtas) jose nurodytiems asmenims. Turto pirkėjai šiuos sandorius ketino įvykdyti skolintomis iš atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ lėšomis. N. M. 2017 m lapkričio 16 d. ryte nuvyko į KU „Centro taupomoji kasa“, kur jam buvo išduotos 2017 m. lapkričio 20 d. (suklastota data; jas atsiimdamas šio fakto jis nepastebėjo) rašytinės garantijos, jog ši atsakovė garantuoja pilną apmokėjimą už Turtą (t. y. tuo atveju, jei už Turtą ar jo dalį neatsiskaitytų bet kuris pirkėjas, visą Turto kainą privalėjo padengti atsakovė). Garantijose buvo nurodyta, kad jos yra besąlyginės, neatšaukiamos, pirmojo pareikalavimo. Gavę pagrindinių prievolių užtikrinimą, tą pačią dieną po pietų abu M. nuvyko pas notarę D. J. ir įkeitė Turtą. 2017 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutarčių jie neskaitė, pasitikėjo notare ir minėtomis garantijomis, kurias mums išdavė finansų įstaiga atsakovė; taip pat atsakovės kaip finansų įstaigos, prižiūrimos Lietuvos banko, statusu. Po to M. kelias dienas laukė, kada bus sudaromos pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutartys, o su N. M. susisiekęs atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ valdybos pirmininkės K. U. sugyventinis V. S. paaiškino, jog tokiais atvejais atsakovė neišveda pinigų iš KU „Centro taupomoji kasa“, t. y. tam, kad galima būtų gauti atsiskaitymą už Turtą, bent jau vienas iš turto pardavėjų turi tapti KU „Centro taupomoji kasa“ dalyviu (pajininku) ir turėti sąskaitą KU „Centro taupomoji kasa“ , o paskui, gavęs pinigus į šią sąskaitą KU „Centro taupomoji kasa“, galės juos persivesti į banką. Tuo tikslu ieškovo tėvas 2017 m. lapkričio 22 d. atvyko į KU „Centro taupomoji kasa“ ir sudarė pajaus sutartį, taip pat atsidarė einamąją sąskaitą. Praėjus dar kelioms dienoms V. S. N. M. aiškino, kad jie su pirkėjais dar tvarko kažkokius dokumentus, kad jau greitai eis pas notarę sudarinėti pagrindinių Turto pirkimo-pardavimo sutarčių. Ieškovai nejautė, kad bus apgauti, pasitikėjo atsakove KU „Centro taupomoji kasa“ kaip kredito įstaiga ir jos išduotomis garantijomis. Tačiau praėjus dar keletui dienų, 2017 m. gruodžio 8 d. N. M. paskambino V. S. ir paklausė jo, ar jis neskaitė naujienų portalo „Delfi“ apie KU „Centro taupomoji kasa“. N. M. iškart šį portalą atsidarė ir pamatė ten straipsnį „Stabdoma Centro taupomosios kasos veikla“. Perskaitęs jį, parodė ir K. M.. Tėvas ir sūnus suprato, jog pagrindinių sutarčių dėl Turto pirkimo-pardavimo nebesudarys.
9.4. Nurodo, jog Turto pirkėjai niekada neketino pirkti Turto, o atsakovė KU „Centro taupomoji kasa“ – finansuoti tokių pirkimų, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. preliminariosios sutartys ir garantiniai raštai buvo surašyti tikslu apgaulės būdu (sudarius patikimumo aureolę) gauti ieškovų parašus ant hipotekos sutarčių. Suklastotos (žinomai melagingos) hipotekos sutartys su ieškovais buvo sudarytos tam, kad pagerintų atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ finansines ir kitokias Lietuvos bankui teikiamas ataskaitas, nes KU „Centro taupomoji kasa“, neišleidusi pinigų, pagerino savo finansinę būklę: užtikrino savo klientų prievolių jai įvykdymą pašalinių, niekaip su tuo nesusijusių asmenų Turtu.
9.5. Ieškovas teigia, jog nemokumo administratorius meluoja teigdamas, kad „Unija jos veiklos ribojimo laikotarpiu nesudarė ieškovo minimų sandorių ar jų pakeitimų, iš kurių kilo unijos piniginiai reikalavimai ar unijos piniginiai įsipareigojimai. Ieškovo minimi hipotekos sandoriai nėra ir negali būti prilyginti pinigų skolinimu ar įsipareigojimų prisiėmimu, unija savo skolininkams nesuteikė jokių papildomų paskolų pagal kredito sutartis. Visi sandoriai, sudaryti su ieškovų minimais pakeitimais negali būti prilyginti skolinimo sandoriams, o jei ir būtų prilyginti, nei vieno iš jų suma neviršijo 30 tūkst. Eur“. Atsakovės KU „Centro taupomoji kasa“ išduotose finansinėse garantijose yra nurodyta, kad jos buvo išduotos tokioms sumoms: 127 498 Eur, 144 800 Eur, 125 724 Eur ir 143 254 Eur, iš viso – net 541 276 Eur. Nemokumo administratorius dėsto ne faktus, o prasimanymus. Be to, jokie KU „Centro taupomoji kasa“ nemokumo administratoriaus teiginiai negali paneigti prie ieškinio pridėto Lietuvos banko rašto, kuriuo ieškovai remiasi prašydami atnaujinti civilinį procesą, turinio. Pats nemokumo administratorius savo atsiliepimo į ieškovų prašymą atnaujinti procesą 19.1 punkte pripažįsta 30 tūkst. Eur limito viršijimą, nes vietoj 2015-05-07 Pradinėje kredito sutartyje nustatytos kredito sumos 140 000 Eur, 2017 m. lapkričio 14 d. teisių perleidimo sutartyje ši suma jau 149 569,16 Eur. Be to, iš pastarosios teisių perleidimo sutarties datos yra aišku, kad ji buvo sudaryta ruošiantis ginčo hipotekos sandoriams. Nurodo, jog atnaujinus procesą gali būti surinkti įrodymai ir nustatytas faktas, jog kredito sutarčių pakeitimai, siekiant įgyti ginčo hipotekas, buvo vykdyti neteisėtai.
9.6. Papildomai nurodo, kad dėl analogiškų aplinkybių yra pradėta civilinė byla Nr. e2-2283-565/2021, kurioje Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai rodo, kad, šio teismo vertinimu, ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
10. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
11. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
12. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata (teismo išspręsta) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020.))
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
14. Vis dėlto, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
15. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2-956-262/2019 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovų K. M. ir UAB ,,Maris invest“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą; priteisė iš ieškovų atsakovei KU „Centro taupomoji kasa“ po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; šiam sprendimui įsiteisėjus panaikino teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju garantinis raštas Nr. 1-20/11/2017 patvirtina KU „Centro taupomoji kasa“ (garanto) iki 2018 m. lapkričio 18 d. galiojusį besąlyginį pirmojo pareikalavimo įsipareigojimą apeliantei UAB „Maris invest“ sumokėti ne didesnę kaip 143 254 Eur sumą už UAB „Prometis“, šia garantija užtikrinant 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bet nepatvirtina apeliantų įrodinėtų nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kad ši preliminarioji sutartis (ir dėl jos kitą dieną sudarytas susitarimas) buvo užtikrinta ginčo hipotekos sandoriais ar, juo labiau, nepatvirtina hipotekos galiojimo pasibaigimo apeliantams nutraukus preliminariąją sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad garantija ir įkeitimas (hipoteka) yra savarankiškos prievolių užtikrinimo rūšys (šios nutarties 22 punktas), tad kiekvienas kreditorius, kurio interesai yra užtikrinti atitinkama prievolės rūšimi, gina juos savarankiškai. Taigi, aplinkybė, kad apeliantai galimai nepasinaudojo garantija (ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko, todėl dėl jos išsamiau nepasisakytina), bet nusprendė inicijuoti preliminariosios sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo (dėl neatsiskaitymo) (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), nesuponuoja vertinimo, kad hipoteka, kuri, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, nėra šalutine preliminariosios sutarties vykdymą užtikrinančia prievole, yra pasibaigusi būtent preliminariosios sutarties nutraukimu.
17. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi kasacinį skundą byloje atsisakė priimti.
18. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindžia ta aplinkybe ir kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo, jog tik 2021 m. kovo 3 d. jai paaiškėjo, kad ginčytas hipotekos sutartis sudarė tokios teisės neturinti KU „Centro taupomoji kasa“, t. y. kad KU „Centro taupomoji kasa“ atstovė pažeidė jai taikytus Lietuvos banko veiklos apribojimus ir neturėdama tam teisės su ieškovais sudarė jos vadovaujamo juridinio asmens teisnumui prieštaraujančius ginčo sandorius, kurie dėl juridinio asmens teisnumo ribojimų yra neteisėti ir negalėjo atsirasti civilinėje apyvartoje. 2021 m. kovo 3 d. rašte Lietuvos bankas nurodė, jog egzistavo aplinkybės, dėl kurių ginčo sutartys negalėjo būti sudaromos, nes egzistavo draudimas laikinai, iki atskiro Lietuvos banko sprendimo, atšaukti šį nurodymą, sudaryti skolinimo sandorius su asocijuotais nariais, jei kredito unijos turimų piniginių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų skolininkui suma viršija arba sudarius sandorį viršys 30 tūkst. Eurų sudaryti. Šios aplinkybės buvo bylos nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjai nebuvo žinomos.
19. Pareiškėja nurodo, jog jos iš Lietuvos Banko sužinoti duomenys yra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir jos nebuvo žinoma iki 2021 m. kovo 3 d. atsakymo. Su tokiais argumentais nesutiktina. Lietuvos banko sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo yra vieši ir skelbiami viešai. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė yra viešai žinoma dar nuo 2016 metų: https://www.lb.lt/lt/naujienos/prieziuros-tarnybos-nurodymu-nevykdancios-kredito-unijos-centro-taupomosios-kasos-veiklai-priziureti-paskirtas-specialus-atstovas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė apie KU „Centro taupomoji kasa“ taikytas poveikio priemones nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.
20. Kredito unijų įstatymo 46 straipsnis nustato, jog kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar pasitikėtinei (subordinuotai) paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams įsigyti. Pareiškėjos nurodomu laikotarpiu, kuomet KU „Centro taupomoji kasa“ buvo taikomi veiklos ribojimai, ji nesudarė jokių pareiškėjos nurodomų sandorių ar jų pakeitimų, iš kurių kiltų unijos piniginiai reikalavimai ar unijos piniginiai įsipareigojimai. Pareiškėjos minimi hipotekos sandoriai nėra ir negali būti prilyginti pinigų skolinimu ar įsipareigojimų prisiėmimu, unija savo skolininkams nesuteikė jokių papildomų paskolų pagal kredito sutartis. Visi sandoriai, sudaryti su pareiškėjos minimais pakeitimais negali būti prilyginti skolinimo sandoriams; be to, pažymėtina, jog nei vieno iš jų suma neviršijo 30 tūkst. Eur.
21. Taip pat pažymėtina tai, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, yra nesusijusios su civilinėje byloje Nr. e2-956-262/2019 ieškovų ginčijamais sandoriais, kadangi hipotekos sandoriai buvo sudaryti ne siekiant užtikrinti naujus įsipareigojimus pagal išduotas garantijas, o užtikrinti KU „Centro taupomoji kasa“ dar 2014-2015 metais suteiktų paskolų grąžinimą. Tokias išvadas šioje byloje padarė tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, kuris savo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje nurodė, jog „nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad hipotekos lakštuose aiškiai yra nurodytos visiškai kitos, nei tvirtina apeliantai, pagrindinės prievolės, kurias ir užtikrino ginčo hipotekos, t. y. tą pačią dieną, kaip ir preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis (2017 m. lapkričio 14 d.) sudarytas, bet visgi kitas – reikalavimo teisės perleidimo į VŠĮ „Tarptautinis autoverslo konsultavimo centras“ 149 569,16 Eur skolinį įsipareigojimą sandoris Nr. 1/2017/11/14, kurio šalys yra KU „Centro taupomoji kasa“ ir UAB „Antakalnio investicijos“, bei gerokai anksčiau, nei preliminarioji sutartis, t. y. 2015 m. birželio 9 d., sudarytas kreditavimo sandoris Nr. P15/00029, kurios šalys yra KU „Centro taupomoji kasa“ ir UAB ,,Jėgos rezervas“.”; “garantinis raštas Nr. 1-20/11/2017 patvirtina KU „Centro taupomoji kasa“ (garanto) iki 2018 m. lapkričio 18 d. galiojusį besąlyginį pirmojo pareikalavimo įsipareigojimą apeliantei UAB „Maris invest“ sumokėti ne didesnę kaip 143 254 Eur sumą už UAB „Prometis“, šia garantija užtikrinant 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bet nepatvirtina apeliantų įrodinėtų nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kad ši preliminarioji sutartis (ir dėl jos kitą dieną sudarytas susitarimas) buvo užtikrinta ginčo hipotekos sandoriais ar, juo labiau, nepatvirtina hipotekos galiojimo pasibaigimo apeliantams nutraukus preliminariąją sutartį.”
22. Šios aplinkybės patvirtina, jog KU „Centro taupomoji kasa“ nepažeidė 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomo nurodymo, kadangi po šio nurodymo taikymo nesudarė skolinimo sandorių, viršijančių 30 000 Eur, o prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės niekaip nėra susijusios su išnagrinėtos bylos esme.
23. Ieškovė nurodo, jog dėl KU „Centro taupomoji kasa“ taikyto 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomo nurodymo turi būti nutrauktos hipotekos sutartys, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, jog KU „Centro taupomoji kasa“, sudarydama hipotekos sutartis nesudarė skolinimo sandorių bei nepablogino savo finansinės padėties, darytina išvada, kad Lietuvos banko taikytas privalomas nurodymas nėra pagrindas nutraukti ir/arba panaikinti sudarytas hipotekos sutartis, kadangi jas sudarant nebuvo pažeistas Lietuvos banko nurodymas. Tai patvirtina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų, siekiant atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi ieškovė ne tik nenurodo, kokią reikšmę naujai paaiškėjusios aplinkybės turės bei kaip pakeis jau įsiteisėjusius teismų sprendimus, tačiau ir nepagrįstai sieja Lietuvos banko taikytą 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomą nurodymą su hipotekos sutartimis.
24. Pažymėtina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra kvestionuojami jau priimti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, kadangi ieškovė nurodo, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas susijęs ne su ginčijamais hipotekos sandoriais (kurių nutraukimas iš esmės yra atnaujintinos bylos nagrinėjimo dalykas) bei su KU „Centro taupomoji kasa“ sudarytomis kredito sutartimis (kaip jau minėta, kredito sutartys buvo sudarytos gerokai iki privalomo nurodymo taikymo). Aplinkybę, jog kredito sutartis Nr. P15/00029 bei kredito sutartis Nr. P15/00023 iš kurios kylantys KU „Centro taupomoji kasa“ reikalavimai vėliau perleisti sudarant teisių perleidimo sutartį, niekaip nėra susiję su ieškovės nurodomomis 2017 m. lapkričio 14 d. preliminariąja sutartimi bei 2017 m. lapkričio 15 d. susitarimu prie preliminariosios sutarties Vilniaus apygardos teismas išaiškino priimdamas 2019 m. vasario 20 d. sprendimą.
25. Ieškovė prašyme atnaujinti procesą nenurodo jokių realiai egzistuojančių objektyvių pagrindų, darančių įtaką teismo sprendimų byloje galiojimui bei nenurodo jokių konkrečių argumentų kaip Lietuvos banko 2016 m rugpjūčio 30 d. privalomas nurodymas gali pakeisti byloje priimtus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimus.
26. Ieškovas K. M. nurodo, jog atnaujintinoje civilinėje byloje jis nedalyvavo jokiu statusu, todėl neatnaujinus proceso šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas bus nusprendęs dėl į šį procesą neįtraukto K. M. teisių ir pareigų. Toks argumentas visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas K. M. civilinėje byloje Nr.e2-956-262/2019 dalyvavo kaip ieškovas kartu su UAB „Maris Invest”. Jo interesus byloje atstovavo advokatas, ką patvirtina byloje esanti atstovavimo sutartis, todėl visiškai nepagrįsti argumentai, jog teismas bylą išspendė nedalyvaujant K. M.. Be to, teismas pažymi, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybe, tuo tarpu K. M. savarankiško prašymo dėl proceso atnaujinimo nepateikė ir tik atsiliepime nurodė argumentus dėl jo nedalyvavimo atnaujintinoje byloje.
27. Taip pat teismas pažymi, jog ieškovo K. M. atsiliepime dėstomi argumentai yra susiję su 2017 m. lapkričio 14 d. preliminariųjų sutarčių ir garantinių raštų galiojimu, tačiau prašymu siekiamos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo sutartinių hipotekos sandorių nutraukimas, t. y. visiškai kitas nagrinėjimo dalykas. CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės. Todėl ieškovo K. M. atsiliepime nurodomos aplinkybės nesusijusios su atnaujintinoje civilinėje byloje išnagrinėtu dalyku ir negali būti pagrindu proceso atnaujinimui nagrinėjamu atveju.
28. Vien tai, jog ieškovo nurodymu dėl analogiškų aplinkybių yra pradėta civilinė byla Nr. e2-2283-565/2021, kurioje Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neįrodo ir nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrįstumo šioje byloje. Pažymėtina, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovo nurodytoje byloje sprendžiamas analogiškas klausimas.
29. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pagrindo proceso atnaujinimui nėra, todėl prašymas atmestinas.
30. Atsakovė KU „Centro tapomoji kasa“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė prašo priteisti 1210 Eur išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Į bylą pateikti įrodymai, jog atsakovę parengiant atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą atstovavo advokatas, išlaidos yra realiai patirtos. Todėl pagal CPK 79, 93, 98 nuostatas iš pareiškėjos atsakovės naudai priteistina 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, teismas
nutaria:
UAB „Maris invest“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Priteisti iš UAB „Maris invest“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų likviduojamos dėl bankroto KU „Centro taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.