- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 2-1902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01814-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gairija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“, uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, A. G., Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius "Vilniaus energija" Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija "Spaudos rūmai" "LitCon" Indebt „Skolų departamentas" Danske lizingas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Ekskomisarų biuras"
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Danske lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (pareiškėjo) uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gairija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gairija“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-4290-611/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, uždarosios akcinės bendrovės „Indebt“, uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, A. G., Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Danske lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai (pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gairija“. Kiekvienas iš ieškovų prašė paskirti savo siūlomą bankroto administratorių. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas su jais neatsiskaito, turi finansinių sunkumų, atsakovo turtas areštuotas, vykdoma daugiau kaip 30 bylų dėl skolų išieškojimo, ir tai įrodo, kad jis yra nemokus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Gairija“ su ieškiniais nesutiko ir prašė nekelti jam bankroto bylos, pripažino turįs laikinų finansinių sunkumų, tačiau deda pastangas, pasirašo naujas sutartis, kurių pagrindu ateityje gaus pajamų ir atsiskaitys su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Gairija“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Projektų vertinimo biuras“, kurio kandidatūrą siūlė ieškovas (pareiškėjas) Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“.
Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys yra beveiki 9 mėnesių senumo, atsakovas buvo įpareigotas teismui pateikti aktualius kreditorių ir skolininkų sąrašus, su nurodytais atsiskaitymo terminais, įsipareigojimų ir skolų sumomis, adresais, o taip pat ir 2013 m. finansinę atskaitomybę, UAB „Gairija“ finansinę atskaitomybę 2014-07-01 dienai bei informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, tačiau atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė ir teismui pateikė tik 2013 m. balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, UAB „Gairija“ 2013-12-04 kreditingumo ataskaitą, kurioje nėra nurodyta bendra įsiskolinimų kreditoriams suma. Teismas, neturėdamas pateiktų aktualių duomenų apie atsakovo padėtį, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Garija“ klausimą vadovavosi ne tik byloje esančia medžiaga apie atsakovo turtinę padėtį, o taip pat ir duomenimis iš viešųjų registrų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.).
Iš pateikto UAB „Gairija“ 2013 m. balanso teismas nustatė, kad atsakovas 2013 m. pabaigoje turėjo 5 611 604 Lt turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 2 629 040 Lt, o trumpalaikis turtas – 2 982 564 Lt, tačiau teismas pažymėjo, kad šiame balanse neatsispindi aktualios pradelstos ir padidėjusios skolos, kurių sumos atsakovas nėra teismui nurodęs, nors, kaip minėta, buvo įpareigotas tai padaryti. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, turto areštų aktų registro bei VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad visas atsakovo nekilnojamasis turtas bei jam priklausančios transporto priemonės yra areštuoti, be to, nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esantys 2011, 2012 ir 2013 m. UAB „Gairija“ balansai iš esmės prieštarauja vieni kitiems: atsakovas nepagrindė turto balansinės vertės pokyčio nuo 3 003 056,80 Lt 2012 m. balanse iki 5 477 889 Lt 2013 m. balanse, nenurodė naujo įsigyto turto ar pan.; dvejuose skirtinguose balansuose už tą patį 2012 m. laikotarpį nurodomo turto vertė skiriasi beveik 1 mln. Lt, todėl atsakovo pateiktus finansinius duomenis teismas vertino kaip labai abejotinus ir nepatikimus. Be to, teismas suabejojo atsakovo nurodytomis sumomis, gautinomis iš įmonės debitorių, kuriems iškeltos bankroto bylos, o atsakovas netgi nėra įtrauktas į šių įmonių kreditorių sąrašus. Teismas nurodė, kad į pradelstus įmonės įsipareigojimus yra įtraukti ne visi kreditorių reikalavimai, todėl įsiskolinimo suma turėtų būti didinama.
Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad byloje esantys atsakovo UAB „Gairija“ susitarimai su R. S. ir UAB „Verslo investicijų projektai“ dėl skolų grąžinimo yra mažai tikėtini kaip realūs ir turi būti vertinami kritiškai, kadangi sudaryti su susijusiais asmenimis – R. S. yra atsakovo direktorius, o UAB „Verslo investicijų projektai“ direktorė A. K. yra atsakovo darbuotoja, juolab, kad skolos nemažėjo, nors prieš tai šie asmenys taip pat buvo sudarę susitarimą dėl skolos atidėjimo. Tokiu būdu teismas laikė, kad 299 329,05 Lt skola R. S. ir 358 649,66 Lt skola UAB „Verslo investicijų projektai“ turi būti taip pat įskaičiuotos į pradelstus įmonės įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, kad antstoliai UAB „Gairija“ yra pradėję daugiau nei 30 vykdomų bylų, atsakovo atžvilgiu pradėta ir/ar išnagrinėta ne viena byla dėl skolos priteisimo. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, o taip pat ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neatsiskaito su įmonės kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, buvo pasyvus, vengė pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus ne tik VĮ Registrų centrui, tačiau tokių dokumentų neteikė ir teismui, teismas konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei 2,5 mln. Lt, jo tikėtinai turima turto verte yra apie 3 mln. Lt, todėl pradelsti atsakovo įsipareigojimai viršija į jo balansą įrašyto pusės turto vertę, o byloje nesant duomenų apie galimą tokios atsakovo turtinės padėties pasikeitimą ir jos pagerėjimo perspektyvas, laikė įmonę nemokia ir iškėlė bankroto bylą ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. pagrindu.
Susipažinęs su informacija apie administratorių baigtas ir vykdomas įmonių bankroto procedūras, administruotų įmonių dydžius ir apimtis, teismas padarė išvadą, kad UAB „Projektų vertinimo biuras“ užimtumas yra mažiausias palyginus su kitais bankroto administratoriais, ši įmonė turi gana ženklią patirtį nuo 2009-04-27 ir yra baigusi net 51 bankroto procedūrų, per vienerius metus iš esmės efektyviausiai ir operatyviausiai baigia bankroto procesus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas UAB „Gairija“ bankroto administratoriumi skyrė UAB „Projektų vertinimo biuras“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (pareiškėjas) UAB „Skolų departamentas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Projektų vertinimo biuras“, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi skirti UAB „Admivita“. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas savo išvados dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo iš esmės nemotyvavo ir nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, o tik formaliai nurodė kandidatų individualizuojamas savybes. Teismas visiškai netyrė ir netikrino aplinkybių dėl galimo pasiūlytų administratorių kandidatūrų šališkumo, klaidingai įvertino jų darbo krūvį, neanalizavo jų pajėgumų, kas nulėmė netinkamo administratoriaus paskyrimą. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso (CPK 159 str., 185 str., 265 str. 1 d., 270 str.) ir ĮBĮ teisės normas, kas sudaro prielaidas panaikinti skundžiama nutartį CPK 329 str. pagrindu.
2. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jog bankroto administratoriumi turi būti paskirtas toks asmuo, dėl kurio nekiltų net menkiausia abejonė jo šališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi bei kuris galėtų užtikrinti sklandų, skaidrų, profesionalų bankroto procedūros vykdymą. Pirmosios instancijos teismas paskyrė tokį administratorių, kurio pajėgumai yra mažiausi ir kuris pasižymi dideliu užimtumu, lyginant su kitomis pasiūlytomis kandidatūromis.
3. Tiek atsakovo kreditorius Spaudos rūmų aukštuminio pastato bendrija „Spaudos rūmai“, tiek pastarojo siūlyti administratoriai yra glaudžiai susiję, kas sudaro faktinį pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus nesuinteresuotumu ir nešališkumu vykdant atsakovo bankroto procedūrą. Teismo paskirtas bankroto administratorius buvo pasiūlytas Spaudos rūmų aukštuminio pastato bendrijos „Spaudos rūmai“, kuri yra mokėjusi atsakovo skolas kai kuriems bankroto bylą kėlusiems kreditoriams, ir kurios nariu bei valdymo organo – visuotinio susirinkimo – nariu yra taip pat ir atsakovas UAB „Gairija“. Spaudos rūmų aukštuminio pastato bendrija „Spaudos rūmai“ padengė atsakovo skolą kreditoriui UAB „InDebt“ siekdama ne padengti dalį atsakovo skolų bankroto bylą kėlusiems kreditoriams, tačiau pašalinti kreditoriaus UAB „InDebt“ siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad bendrija, kurios valdymo organo nariu yra atsakovas, pateikė labiausiai atsakovui palankaus bankroto administratoriaus kandidatūrą. Bendrija pirmiau bankroto administratoriaus kandidatu siūlė UAB „Tigesta“. Atsakovą ir UAB „Tigesta“ administruojamą bankrutavusią UAB „Speisuva“ sieja tiesiogiai kreditoriniai-debitoriniai ryšiai. Taigi bendrija, vėliau pasiūlydama UAB „Projektų vertinimo biuras“ kandidatūrą, siekė formaliai išvengti kliūčių atsakovui palankaus administratoriaus paskyrimui, kadangi abu bendrijos pasiūlytus bankroto administratorius sieja bendri akcininkai, yra glaudžiai susijusios ir per kitus asmenis (darbuotojus). Šios aplinkybės sąlygoja abejones atsakovo vykdytinos bankroto procedūros nešališkumu ir sąžiningumu.
4. Geriausius patirties ir kvalifikacijos kriterijus turi būtent bankroto administratorius UAB „Admivita“, kuri turi patirties tokių įmonių, kaip atsakovas (statybos įmonių), bankroto administravime, vienija didžiausią, net 9 bankroto administratorių kolektyvą, vykdo veiklą ne tik Vilniuje, tačiau turi įsteigtus filialus Kaune ir Klaipėdoje. Teismas, vienu iš prioritetinių administratoriaus paskyrimo kriterijų laikęs užimtumą, visiškai klaidingai įvertino visų pasiūlytų bankroto administratorių darbo krūvį, kadangi mažiausią darbo krūvį turintis bankroto administratorius, kuri turi pakankamą patirtį vykdyti tokios didelės įmonės, kaip atsakovo, yra būtent UAB „Admivita“, o ne UAB „Projektų vertinimo biuras“.
Atsakovas UAB „Gairija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nevengia savo prievolių vykdymo, tačiau yra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, kurie netrukus bus išspręsti ir įmonė toliau galės sėkmingai tęsti savo projektavimo veiklą. Atsakovas 2014-07-23 pasirašė projektavimo paslaugų sutartį su UAB „AER Energija“, kurios pagrindu atsakovas atlieka plastikinių vamzdžių gamyklos Volgograde (R. F.) techninį-darbo projektą, kurio vertė 3 980 160 Lt, todėl atsakovui gavus šią sumą jis galės atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, 2014-08-29 bus pateiktos UAB „Auditoriai ir konsultantai“ atlikti atsakovo finansinės padėties analizės už 2012 ir 2013 m. bei rekomendacijos dėl tolimesnės veiklos ir mokumo atstatymo, kuriomis atsakovas galės pradėti vykdyti mokumo atstatymo strategiją.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas vengė pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi juos pridėti pavėlavo dėl svarbios priežasties – įmonės administracijos vadovas buvo išvykęs į komandiruotę verslo plėtros reikalais, apie kurią įrodymus buvo anksčiau pateikęs teismui kartu su 2014-08-11 prašymu neskirti baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą.
3. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo reikalavimo teises į atsakovo kreditorius. Atsakovo skolininkas – bendrovė „Kompanija Nalčiko intermodalinis transporto centras“ yra realiai skolingas atsakovui 3 003 056,80 Lt, o 2013 m. balanse šio įsiskolinimo pagrindu yra nurodyta susidariusi 5 477 889 Lt suma dėl priskaičiuotų sutartinių delspinigių ir palūkanų. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo susitarimus su R. S. ir UAB „Verslo investicijų projektai“, kadangi nei vienas šių susitarimų nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu.
4. Atsakovas turi laikinų finansinių sunkumų, nes jo skolininkai vėluoja atsiskaityti arba koregavo projektų įgyvendinimo planus, todėl sutriko planuoti pinginiai srautai, turintys įtakos tvarkingiems atsiskaitymams su kreditoriais. Dėl to nemaža dalis kaltės tenka ir patiems kreditoriams, nuolat inicijuojantiems atsakovui bankroto bylas. Atsakovas niekada nebuvo viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriams apie negalėjimą atsiskaityti ar neketinimą vykdyti savo įsipareigojimų, darbuotojai neteikė teismui reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar bankroto bylos iškėlimo.
5. Įmonės turto pakanka skoloms padengti, o nutraukus įmonės veiklą jos darbuotojai liktų be darbo, būrų nutraukti svarbūs projektai, kuriantys valstybei pridedamąją vertę. Įmonės nemokumas turi būti vertinamas pagal esamą įmonės padėtį, o ne pagal senus duomenis. Teismas pats atsisakė skirti papildomo laiko naujiems dokumentams pateikti. Bankroto bylos iškėlimo klausimu jau yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-587/2013, kurioje pažymėjo, jog atsakovui buvo nepagrįstai ir neteisėtai iškelta bankroto byla pirmosios instancijos teisme. Šiuo metu keltina atsakovui bankroto byla yra lygiai tokio pat pobūdžio, dalis kreditorių iš esmės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdami trukdyti įmonei sėkmingai vystytis ir dirbti.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas, remdamasis faktiniais duomenimis, pagrįstai nurodė, kad atsakovas UAB „Gairija“ yra nemoki. Atsakovo padėtis tik blogėja, kadangi įsiskolinimas VSDF biudžetui susidarė dar nuo 2011 m. kovo mėn., o nuo tos dienos, kai VSDFV Vilniaus skyrius pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (2012 m. liepos 9 d.), iki skundžiamos 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties įmonės skola VSDF biudžetui padidėjo nuo 292 891,27 Lt iki 454 628,84 Lt, bendrovė jau kurį laiką neteikia duomenų apie apdraustuosius, tad jos įsiskolinimas tik didės. Teismas visapusiškai įvertino atsakovo padėtį ir pagrįstai pripažino ją nemokia bei iškėlė bankroto bylą.
2. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vietoje VSDFV Vilniaus skyriaus siūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros UAB „Būrai“, atsakovo administratoriumi paskyrė UAB „Projektų valdymo biuras“, t. y. pasinaudojo įstatymo jam suteikta diskrecijos teise. Teismo parinkta kandidatūra atitinka visus įmonės bankroto administratoriui keliamus reikalavimus ir neprieštarauja ĮBĮ 11 str. 4 d. nuostatoms. Apelianto UAB „Skolų departamentas“ nurodomos aplinkybės dėl galimo atsakovo ir vieno iš ieškovų tarpusavio susietumo per valdymo organus nėra patvirtintos jokiais įtikinamais įrodymais. Be to tai, kad teismas paskyrė ne apelianto pasiūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).
Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Skolų departamentas“ atskirąjį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Apelianto UAB „Skolų departamentas“ argumentai, jog teismas visiškai netyrė ir netikrino aplinkybių dėl galimo pasiūlytų administratorių kandidatūrų šališkumo, klaidingai vertino administratorių užimtumą ir visiškai neanalizavo jų pajėgumų yra nepagrįsti ir abstraktūs. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Apelianto argumentai yra prieštaringi, nes vienu atveju teigia, jog teismas bankroto administratorių kandidatūras vertino tik formaliai ir nepagrindė savo išvadų, kitu gi atveju teigia, kad teismas akcentavo mažą UAB „Projektų vertinimo biuras“ užimtumą. Iš to akivaizdu, kad teismas tyrė, analizavo ir vertino visų 9 bankroto administratorių kandidatūrų tinkamumą, priešingu atveju jis nebūtų galėjęs spręsti apie siūlomų kandidatų užimtumą.
3. Apeliantas UAB „Skolų departamentas“, galimai būdamas suinteresuotas jo siūlomo administratoriaus UAB „Admivita“ paskyrimu, savo teiginiuose apie šio administratoriaus pranašumus yra nenuoseklus, kadangi iš paties apelianto nurodytų duomenų matyti, jog mažiausią krūvį turi administratorius UAB „Būrai“, kuris, kaip ir apelianto siūlomas administratorius UAB „Admivita“, yra problemiški, kadangi abi šios įmonės teismų duomenų bazėje gana dažnai vertinamos neigiamai. Apelianto UAB „Skolų departamentas“ siekį maksimaliai pasipelnyti iš bankroto procedūrų rodo ir tai, kad jis neturėjo jokių tiesioginių komercinių santykių su atsakovu, o pastarojo kreditoriumi tapo tik nusipirkęs 5 042,46 Lt dydžio atsakovo skolą iš kito kreditoriaus, kuri, be kita ko, yra ženkliai mažesnė už kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymi, kad likusieji ieškovai bei tretieji asmenys pasitiki teismo paskirtu bankroto administratoriumi ir neteikė atskirųjų skundų dėl šito.
4. Priešingai nei teigia apeliantas, bendrija yra suinteresuota, kad bankroto procedūros vyktų per maksimaliai trumpiausią laiką ir mažiausiomis sąnaudomis, nes jos tikslas – įgyvendinti visų patalpų savininkų teises ir pareigas.
5. Apelianto teiginiai dėl tariamų bankroto administratoriaus atrankos prioritetų, į kuriuos neva teismas neatsižvelgė, yra atmestini, kadangi, sutinkamai su teismų praktika, visi minimi kriterijai (užimtumas, patirtis ir kt.) yra fakultatyvaus pobūdžio, nė vienas jų nėra savaime lemiamas ir nesuteikia pranašumo, todėl remiantis vien jais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bankroto administratorių. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius gali būti pakeistas tik tuo atveju, jei jis neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų. Apeliantas tokių duomenų teismui nepateikė.
6. Nepagrįsti ir niekuo neparemti apelianto teiginiai dėl atsakovo įtakos bendrijai ir tuo pačiu jos siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimui. ĮBĮ 11 str. 4 d. aiškiai nustato, kada asmuo negali būti paskirtas bankroto administratoriumi, o tokių atvejų nagrinėjamoje byloje nėra. Bendrija, kaip ir bet kuris kitas kreditorius, nebuvo suinteresuota atsakovo bankrotu, todėl iš tiesų siekė bendradarbiauti su skolininku ir susigrąžinti savo skolas, nes norėjo apginti savo dalyvių interesus, o grąžindama dalį atsakovo skolų bendrija nepažeidė jokių įstatymų, kreditorių interesų, o atvirkščiai, vadovavosi teisės ir geros moralės normomis. Niekuo nepagrįstas, nesąžiningas ir spekuliatyvus yra apelianto teiginys, kad tiek atsakovas, tiek bendrija suderino savo pozicijas dėl atsakovui palankaus administratoriaus paskyrimo, todėl jis turi būti atmestas.
7. Nepagrįstas apelianto teiginys dėl bendrijos siūlyto bankroto administratoriaus šališkumo. Anksčiau bendrijos siūlyta UAB „Tigesta“ pati atsisakė būti paskirta atsakovo bankroto administratoriumi, kadangi jau administruoja BUAB „Speisuva“, kuri yra atsakovo UAB „Gairija“ kreditorius. Bendrija, pasiūlydama naują bankroto administratoriaus kandidatūrą tik pasinaudojo savo teise, numatyta ĮBĮ 11 str. 2 d. UAB „Tigesta“ ir UAB „Projektų vertinimo biuras“ bendrą direktorių turėjo tik iki 2014 m. rugpjūčio 11 d., o nuo to laiko šios įmonės nėra susietos per valdymo organus. Be to, šie abu administratoriai dirba skirtingose patalpose, skiriasi ne tik jų direktoriai, bet ir jų akcininkai, todėl apelianto teiginiai apie UAB „Tigesta“ ir UAB „Projektų vertinimo biuras“ sąsajas nepagrįsti.
8. Apeliantas savo atskirajame skunde remiasi teismų praktika, kuri netaikytina nagrinėjamoje byloje, kadangi apelianto minimų bylų faktinės aplinkybės ženkliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
Atsiliepimas
Ieškovas Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Gairija“ atskirąjį skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas
1. Apeliantas UAB „Gairija“ nepateikė jokių įrodymų dėl įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo, nenurodė kokių konkrečiai priemonių žada imtis siekdamas įmonės veiklos išsaugojimo, o tik deklaratyviai nurodo, jog įmonei reikalingas papildomas terminas darbams atlikti, rekomendacijoms gauti bei veiklai atstatyti.
Šalies argumentai
2. Apeliantas teigdamas, kad pasirašė pelningą sutartį su UAB „AER Energija“, kuri leis jam atsiskaityti su kreditoriais, visiškai nekonkretizuoja, kada jis planuoja gauti minėtas lėšas, nepateikė jokio užtikrinimo dėl jų.
3. Apeliantas teigdamas, kad bendrovė „Kompanija Nalčiko intermodalinis transporto centras“ yra realiai skolinga jam 3 mln. Lt, iki šiol nepateikė nei vieno įrodymo, kad ši skola bent kiek mažėja, ar nėra beviltiška. Ta pačia aplinkybe atsakovas jau rėmėsi prieš metus, kai jam atsisakyta kelti bankroto bylą, tačiau, kaip matyti, per tą laiką jo padėtis nepagerėjo, todėl šios skolos realumas pagrįstai kėlė abejonių tiek teismui, tiek kreditoriams.
Atsiliepimas
4. Atsakovas, teigdamas, kad nepaisant laikinų sunkumų, jo padėtis gerėja, o turtas didėja, nepateikė jokių to įrodymų, taip pat nepaaiškino, kodėl jis nepadengia savo įsiskolinimų.
Ieškovas UAB „LitCon“ atsiliepime į atsakovo UAB „Gairija“ atskirąjį skundą prašo pastarąjį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė sekančius argumentus:
1. Atsakovo pateiktų finansinių dokumentų nepatikimumas buvo konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartyje. Bankroto bylą atsakovui buvo bandoma iškelti dar 2012 m., nuo to laiko atsakovo pradelsti įsipareigojimai tik didėja ir, nepaisant atsakovo pareiškimų, jie nebuvo eliminuoti ar sumažinti, kas pagrindžia teismo išvadą dėl atsakovo nemokumo.
Atsiliepimas
2. Ieškovas UAB „LitCon“ buvo kreipęsis į antstolį dėl priverstinio skolos, kurią iš atsakovo priteisė teismas, išieškojimo, tačiau vykdomoji byla 2013 m. buvo užbaigta antstoliui konstatuojant, jog atsakovas neturi turto iš kurio būtų galima išieškoti priteistą skolą. Visas atsakovui priklausantis turtas yra areštuotas, nei apyvartinių lėšų, nei jokio kito neareštuoto turto atsakovas neturi, o atsakovo pateiktas debitorių sąrašas neatitinka realios situacijos.
3. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis pasirašė projektavimo paslaugų sutartį su UAB „AER Energija“, kurios vertė beveik 4 mln. Lt, taip pat, kad jis sudarė sutartį dėl finansinės analizės su UAB „Auditoriai ir konsultantai“, nėra pakankamos daryti išvadą dėl atsakovo mokumo. Užsakydamas finansinės analizės paslaugas atsakovas tik didina kreditorių skaičių. Be to, atsakovo pateikta sutartis su UAB „AER Energija“ gali būti suklastota, nes sudaryta laikotarpiu, kuriuo, pasak paties atsakovo, jo vadovas R. S. buvo išvykęs į užsienį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Gairija“ iškelta bankroto byla bei paskirtas bankroto administratorius. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl bankroto bylos iškėlimo.
Sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, pabrėžtina, jog pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies bei ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalies normas bankroto teisinius santykius reglamentuoja tiek ĮBĮ, tiek CPK nuostatos, o aktualioje teismų praktikoje yra suformuluoti nurodymai, jog įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Taip pat ne kartą yra nurodyta, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai nevykdo jokios veiklos, arba vykdoma veikla, gaunamos pajamos neužtikrina galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir tokia situacija nėra laikina, tai yra nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.
Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Atsakovas nepateikė teismui pakankamų finansinių duomenų sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nors tokia pareiga jam įtvirtinta jau minėtame ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje.
Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimai jau buvo nagrinėti anksčiau. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr.2-587/2013) bei 2014 m. balandžio 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-659/2014) yra pažymėjęs, kad 2012-12-31 dienai atsakovas, įvertinus reikalavimo teisę bendrovei „Kompanija Nalčiko intermodalinis transporto centras“ turėjo iš viso 3 003 056,80 Lt turto, tuo tarpu, 2013 m. pateiktame balanse šis turtas sudaro jau net 5 477 889 Lt. Pastarojoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nepagrindžiamas ne tik turto vertės pokytis, bet ir pati materialaus turto vertė, ir tai sudarė pagrindą tokią turto vertę vertinti kaip labai abejotiną ir nepatikimą. Minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios ir turi res judicata galią bylos šalims. Nagrinėjamoje byloje atsakovas taip pat tokio turto vertės pokyčio niekuo nepagrindė, nenurodė jokio naujo įsigyto turto ar pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejojo atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais ir, remdamasis kitais byloje surinktais įrodymais, nustatė realią atsakovo turtinę padėtį.
Atsakovas VĮ Registrų centrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų (paskutinį kartą 2013 m. pateikė balansą už 2010 m.), pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto pateikti balansai už 2011, 2012 ir 2013 metus iš esmės prieštarauja vieni kitiems, o turto vertės pokyčiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, atsakovas neatsiskaito su darbuotojais (atsakovo nurodyta aplinkybė, jog darbuotojai nėra kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo šios pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia). Atsakovas taip pat neginčijo teismo išvados, kad įmonės turtas, į kuri galima būtų nukreipti išieškojimą, yra areštuotas, be to apsunkintas hipoteka. Dėl to darytina išvada, kad atsakovo sunkumai nėra laikino pobūdžio, ateityje jis nesugebės atstatyti savo mokumo ir likviduoti įsiskolinimą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonė yra nemoki ir jai pagrįstai keltina bankroto byla.
Atsižvelgdamas į tai, kad įmonė ilgą laiką neatsiskaito su Valstybės biudžetu, VSDF biudžetu ir kitais kreditoriais, nevykdo teisės aktuose nustatytos pareigos viešajam registrui pateikti finansinius ir kitus įmonės dokumentus, be to, vengia pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turto vertės pokyčius, nevykdė teismo įpareigojimo pateikti naujausius finansinius duomenis, nepateikė jų ir kartu su atskiruoju skundu.
Atsakovui bankroto bylą kreditoriai bandė kelti nuo 2012 m., per pastaruosius 2 metus atsakovas neužtikrino pradelstų įsipareigojimų sumažinimo. Kaip teisingai pažymėta atsiliepimuose į atskiruosius skundus, atsakovo finansiniai įsipareigojimai nuo 2012 m. stabiliai didėja, nepriklausomai nuo atsakovo pateiktų susitarimų ar pareiškimų. Iš to darytina išvada, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, jis nėra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų apie realiai vykdomą veiklą ar gaunamą pelną, byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių teigiamas perspektyvas atsakovo finansinės padėties atžvilgiu, todėl būtų neprotinga ir neteisinga kreditorių atžvilgiu toliau vilkinti bankroto bylos iškėlimą ir tenkinti atsakovo skundą, remiantis vien tik deklaratyviais pareiškimais.
Kaip teisingai savo atsiliepime yra nurodęs VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovo įsiskolinimai valstybės ir socialinio draudimo biudžetams yra ilgalaikiai ir nuolat auga nuo 2012 m. ir šiuo metu viršija 450 tūkst. Lt, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šiuos duomenis atsižvelgė ir juos tinkamai įvertino. Priešingai nei teigia atsakovas, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atsakovo UAB „Gairija“ realios ūkinės komercinės padėties ši aplinkybė yra ypač svarbi.
Atsakovo teiginys, jog jis iš dalies yra mokus ir žada greitu laiku padengti didžiąją dalį įmonės skolų, yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais įtikinamais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo iki dabartinio laiko, t. y. per 2 mėnesius, jis būtų bent dalinai sumažinęs savo įsipareigojimui kreditoriams. Be to, pats apeliantas iš dalies pripažįsta, jog jo debitorių sąrašas yra netikslus, kadangi atskirajame skunde yra nurodęs, jog negali būti įtrauktas į įmonių UAB „Energetinės statybos projektai“, UAB „Maldimas“, UAB „Speisuva“ kreditorių sąrašus, nes šios įmonės yra likviduojamos arba jau yra likviduotos.
Sutartis su UAB „Auditoriai ir konsultantai“ dėl atsakovo finansinės padėties analizės nepaneigia, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jo realiai turimo turto vertės. O kartu su prašymu nutraukti bankroto bylą atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „Auditoriai ir konsultantai“ atlikta atsakovo finansinės padėties analizė bei rekomendacijos tolimesnei veiklai ir mokumo atstatymui nėra teismui privalomi, juolab, kad ši analizė atlikta remiantis ne naujausiais ir aktualiais atsakovo finansiniais rodikliais, bet 2012-2013 m. rodiklių pagrindu, o, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo 2012 ir 2013 m. balansus laikė prieštaringais ir nepatikimais.
Vilniaus apygardos teismas 2014-06-10 bei 2014-06-20 pranešimais įpareigojo UAB „Gairija“ pateikti teismui aktualius atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, UAB „Gairija“ finansinę atskaitomybę 2014-07-01 dienai, kartu su pranešime nurodytais reikalavimais. Terminas visiems pranešime nurodytiems dokumentams pateikti atsakovui buvo pratęstas iki 2014-07-15, tačiau atsakovui nustatytu laiku reikalaujamų rašytinių įrodymų nepateikus, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi skyrė atsakovo UAB „Gairija“ direktoriui R. S. 1000 Lt baudą. Atsakovas, skųsdamas pirmosios instancijos nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo bei ginčydamas teismo išvadas dėl atsakovo nemokumo, visgi visų reikalautų rašytinių įrodymų nepateikė iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovą nemokiu ir vengiančiu vykdyti savo prievoles kreditoriams. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005). Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja, jog teismas netinkamai ištyrė įrodymus apie jo turtinę padėtį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).
Pagal atsakovo vadovo R. S. prašymą Vilniaus apygardos teismui panaikinti jam paskirtą baudą, jis laikotarpiu nuo 2014-07-21 iki 2014-07-26 buvo išvykęs į Kijevą (Ukraina), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vėliau atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikta sutartis su UAB „AER Energija“ pasirašyta 2014-07-23, t. y. tuo metu, kai atsakovo vadovas turėjo būti užsienyje. Tokios atsakovo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos ir kelia pagrįstų abejonių dėl tokio įrodymo patikimumo. Be to, atsakovo pateiktos 2014-07-23 Projektavimo paslaugų sutarties su UAB „AER energija“ 3.1.1 punktas numatė 6 mėnesių sutarties vykdymo terminą, o 4.2.1 punktas numatė, kad užsakovas sutarties kainą apmoka vadovaujantis kiekvieną mėnesį pateiktais atliktų darbų aktais. Dabartiniu metu praėjus pusei sutarties vykdymo termino, atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių jo atliktų pagal minėtą sutartį darbų aktų, taip pat įrodymų, kad gavo bent kokius apmokėjimus.
Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad prašymai iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gairija“ yra grindžiami šios įmonės nemokumu (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.), tai yra situacija, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, privalo nustatyti, kokia yra jos padėtis būtent bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Taigi atsakovas, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria jam iškelta bankroto bylą, privalo pagrįsti savo teiginius, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo iškėlė bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors bankroto byloms yra būdingas viešas interesas ir teismas turi pareigą ex officio rinkti įrodymus, siekdamas nustatyti realią atsakovo finansinę būklę, tačiau tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai į juos (CPK 178 str.).
Remdamasis tiek paties atsakovo pateiktais duomenimis, tiek viešuosiuose registruose ir viešojoje erdvėje prieinama informacija, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertę, atsakovas šios teismo išvados nepaneigė, nepateikė jokių objektyvių tokią išvadą paneigiančių įrodymų, todėl naikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl bankroto bylos iškėlimo nėra pagrindo, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo
Nagrinėjamoje byloje taip pat sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria atsakovo UAB ,,Gairija“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Projektų vertinimo biuras“, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Apelianto UAB „Skolų departamentas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių duomenų apie bendrijos siūlomo bankroto administratoriaus galimą šališkumą.
Paminėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas UAB „Litcon“ siūlė bankroto administratoriumi skirti UAB „Insolvensa“, UAB „Indebt“ – UAB „Ius Positivum“, UAB „Skolų departamentas“ – UAB „Admivita“, UAB „Vilniaus energija“ – UAB „Nemokumo sprendimai“, VSDFV – UAB „Būrai“, A. G. – UAB „MaxContract“, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ – UAB „Projektų vertinimo biuras“, trečiasis asmuo UAB Danske lizingas – UAB „Avere“, trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ – UAB „Bankroto administravimo kontora“. Trečiasis asmuo VMI bankroto administratoriaus kandidatūros nesiūlė.
Nagrinėdamas UAB „Skolų departamentas“ atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gausioje teismų praktikoje svarstomu klausimu ne kartą yra pabrėžta, jog teismas iš kelių pasiūlytų bankroto administratorių kandidatų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reikalavimus, parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu tokių abejonių nėra, parenka vieną iš pasiūlytų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010; 2011 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-648/2011; 2012 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-571/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-913/2012 ir kt.). Ne viename apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime taip pat yra nurodyta, kad teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei šis neatitinka ĮBĮ reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių toks asmuo negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-115/2014; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1300/2013 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad teismas nemotyvavo nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), nes, priešingai, nei nurodo apeliantas, teismas vertino pasiūlytų administratorių užimtumą, darbuotojų kiekį, pasisakė ir dėl kitų kriterijų (CPK 185 str.).
Apelianto UAB „Skolų departamentas“ teigimu, tiek atsakovo kreditorius Spaudos rūmų aukštuminio pastato bendrija „Spaudos rūmai“, tiek pastarojo siūlyti administratoriai yra glaudžiai susiję, kas sudaro faktinį pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus nesuinteresuotumu ir nešališkumu vykdant atsakovo bankroto procedūrą. Teisėjų kolegijos manymu, apelianto išdėstytos abejonės dėl parinkto bankroto administratoriaus tinkamumo yra pagrįstos. Atsakovas yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato bendrijos „Spaudos rūmai“ nariu bei valdymo organo – visuotinio susirinkimo – nariu. Bendrija anksčiau, nors ir būdama pareiškusi ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, visgi byloje dalyvavo iš esmės atsakovo pusėje, kadangi vėliau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prašė nekelti atsakovui bankroto bylos (4 t., 176-183 b. l.). Bendrija taip pat pripažįsta, jog yra mokėjusi atsakovo skolas kai kuriems bankroto bylą kėlusiems kreditoriams. Bendrija teigė, kad mokėdama skolas už atsakovą, vadovavosi geros moralės principais. Tokie argumentai nepagrįsti, nes pirma, bendrija nepaaiškina, kodėl atsakovo skolas mokėjo selektyviai, t. y. atsiskaitė tiktai su kai kuriais atsakovo kreditoriais; antra, toks selektyvus bendrijos elgesys taip pat sukelia pagrįstų abejonių, nes apelianto UAB „Skolų departamentas“ teigimu, bendrija padengė atsakovo skolą kreditoriui UAB „InDebt“ siekdama ne padengti dalį atsakovo skolų bankroto bylą kėlusiems kreditoriams, tačiau pašalinti kreditoriaus UAB „InDebt“ siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūrą. Taigi, šios aplinkybės iš tiesų leidžia daryti prielaidas, kad bendrija, kuriai įtaką gali daryti atsakovas kaip jos valdymo organo narys, galimai pateikė labiausiai atsakovui palankaus bankroto administratoriaus kandidatūrą. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį, administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Apeliantas UAB „Skolų departamentas“ teisingai pažymi, kad iki 2014-08-11 tiek pirminiam Spaudos rūmų aukštuminio pastato bendrijos „Spaudos rūmai“ siūlomam administratoriui UAB „Tigesta“, tiek vėliau siūlomam administratoriui UAB „Projektų vertinimo biuras“ vadovavo tas pats asmuo – R. V.. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs VĮ Registrų centro bei Bankroto departamento teikiamą informaciją su tokiais apelianto teiginiais sutinka, juolab, kad šiuos abu administratorius glaudūs ryšiai siejo ir praeityje, nes jiems anksčiau taip pat yra vadovavę tie patys asmenys, pvz. S. B., o V. P., taip pat buvęs UAB „Projektų vertinimo biuras“ direktoriumi nuo 2014-05-08 iki 2014-07-16, dabartiniu metu yra UAB „Tigesta“ darbuotoju.
Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, bendrija pirmiau bankroto administratoriaus kandidatu siūlė UAB „Tigesta“. Atsakovą ir UAB „Tigesta“ administruojamą bankrutavusią UAB „Speisuva“ sieja tiesiogiai kreditoriniai-debitoriniai ryšiai. Taigi bendrija, prieš pat teismo posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, pasiūlydama UAB „Projektų vertinimo biuras“ kandidatūrą, galėjo tokiu būdu siekti formaliai išvengti kliūčių atsakovui palankaus administratoriaus paskyrimui, kadangi abu bendrijos pasiūlytus bankroto administratorius sieja bendri akcininkai, administratoriai yra glaudžiai susiję ir per kitus asmenis (darbuotojus).
Atsižvelgiant į aukščiau pasakyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis bylojes kilusias abejones dėl paskirto bankroto administratoriaus galimo nešališkumo, todėl yra pagrindas paskirtą bankroto administratorių pakeisti kitu.
Parenkant administratoriaus kandidatūrą, turi būti atsižvelgiama į kriterijų (kandidato patirtis, užimtumas, kreditorių ir juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros) visumą, ir nei vienas šių kriterijų nėra absoliutus, t. y. teismas, parinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir parinkti tą, kurio paskyrimas sudarytų didžiausias prielaidas pasiekti tikslą kuo sklandžiau ir operatyviau vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2758/2013 ir kt.). Vien tik didelė darbo patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procesų kiekis savaime nelemia administratoriaus kandidatūros prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-993/2010).
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nutarties dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo neskundė. Apelianto UAB „Skolų departamentas“ siūlyto bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ kandidatūra atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus: administratorius turi Ūkio ministerijos išduotą leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jo kandidatūra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu, į bylą yra pateikta jo deklaracija, patvirtinanti, kad įmonė sutinka teikti UAB „Gairija“ bankroto administravimo paslaugas ir kliūčių tam nėra. Iš interneto svetainėje www.bankrotodep.lt skelbiamų duomenų matyti, kad bendrovė turi pakankamą patirtį bankroto administravimo paslaugų teikimo srityje: šiuo metu vykdo 48 bankroto administravimo procedūras, baigė 46 bankroto procedūrų, turi didelį 9 fizinių bankroto administratorių kolektyvą, didelę veiklos teritoriją (vykdo veiklą ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), jo buveinė yra tame pačiame mieste kaip ir įmonės, kuriai teiktinos administravimo paslaugos. Duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių dėl bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ gebėjimo skaidriai ir nešališkai vykdyti UAB „Gairija“ bankroto administravimo procedūras, byloje nenustatyta. Priešingai nei teigia atsakovas, vien tai, kad UAB „Skolų departamentas“ turi, palyginus su kitais kreditoriais, gana nedidelį finansinį reikalavimą, neatima iš jo teisės pasinaudoti ĮBĮ numatytomis teisėmis bei siūlyti savo bankroto administratoriaus kandidatūrą.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė kliūčių UAB „Gairija“ bankroto administratoriumi skirti UAB „Admivita“.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 185 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Gairija“ (įmonės kodas 120471270) bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Projektų vertinimo biuras“ (įmonės kodas 225226710), ir atsakovo UAB „Gairija“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“ (įmonės kodas 125841325; įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA034).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.