Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės gamybinės komercinės firmos „Apela“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės gamybinės komercinės firmos „Apela“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žemgreda“, trečiasis asmuo J. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas, paskyręs bankroto administratoriumi UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, prieš tai tinkamai įvertino abi siūlytas kandidatūras ir parinko tinkamą administratorių, nepažeisdamas nei proceso teisės, nei materialiosios teisės normų. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ yra kompetentingas ir galintis tinkamai atlikti bankroto administratoriaus funkcijas. Šio administratoriaus kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas. Teismas nenustatė jokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant administratorius negalėtų vykdyti savo funkcijų. Administratorius savo veiklą pradėjo 2001 m., todėl yra patyręs; šiuo metu vykdo 57 procedūras, yra užbaigęs 198; įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius ir kvalifikacija įgalina suteikti kokybiškas paslaugas, kas leis sklandžiai vykdyti visas bankroto procedūras; šiam administratoriui per visą veiklos laikotarpį nebuvo taikyta jokių sankcijų dėl netinkamos veiklos, vadinasi apelianto abejonės dėl paskirto administratoriaus šališkumo neturi objektyvaus pagrindo; taip pat administratorius turi patirties administruoti dideles įmones.UAB „Ritava“ kandidatūra nėra tinkamesnė už teismo paskirtąjį administratorių. Įmonė veikia tik nuo 2010 m., yra užbaigusi tik 2 bankroto procedūras, todėl nėra sukaupusi pakankamai patirties, įgalinančios sklandžiai ir laiku vykdyti visas procedūras; bendrovėje dirba tik 3 darbuotojai; įmonės buveinė Šiauliuose. Apeliantas nepateikė duomenų, kad UAB „Ritava“ kandidatūra geresnė ir neįrodė, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ nekompetentingas vykdyti bankroto procedūras ir netinka atlikti pavestas pareigas. Apelianto argumentai dėl trečiojo asmens suinteresuotumo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo nepagrįsti ir abstraktūs. Teiginiai dėl paskirto administratoriaus šališkumo neparemti jokiais įrodymais.

2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo atsiliepimo, kuriuose atkreipiamas dėmesys, kad atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai patvirtina aplinkybę, kad įmonės buhalterė, siūlydama administratoriaus kandidatūrą, veikia išvien su įmonės vadovu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose bei CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šalies teisę teikti rašytinius paaiškinimus, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui (CPK 338 str.), priima apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus (CPK 314 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atskirasis skundas netenkinamas.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas paskiria įmonės administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų. Taigi, teismas turi įgaliojimus spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, tačiau teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). Taigi, skirdamas administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, kadangi įstatymas bankroto administratorių įpareigoja ginti visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės interesus ir tikrinti įmonės veiklą (per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), aiškintis bankroto priežastis, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolius iš kaltų asmenų (ĮBĮ 11 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-310/2006). Teismo galios spręsti administratoriaus kandidatūros klausimą užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių šios galios suteiktos, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi paskyrė ne ieškovo, bet trečiojo asmens – atsakovo darbuotojos (buhalterės) pasiūlytą kandidatūrą, argumentuodamas tuo, kad nenustatyti ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant administratorius negalėtų administruoti bankrutuojančios įmonės, bei tuo, kad šiai administratoriaus kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Apeliantas teisus, kad teismas, pasisakydamas tik dėl trečiojo asmens siūlomos administratoriaus kandidatūros, išsamiai nevertino kitos siūlomos kandidatūros. Tačiau pagal nuosekliai formuojamą ir gausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1861/2010; 2011 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-585/2011; 2011 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-963/2011 ir kt.). Atsakovo bankroto administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ turi Ūkio ministerijos išduotą leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudusi profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sutinka administruoti atsakovą, šiai administratoriaus kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas. Duomenų, kad paskirtas administratorius neatitiktų ĮBĮ nustatytų reikalavimų ar yra kitų kliūčių jam teikti administravimo paslaugas atsakovui, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nenurodė ir jų nepateikė, nesutikimą su paskirto bankroto administratoriaus kandidatūra iš esmės motyvuodamas tuo, kad šį administratorių per trečiąjį asmenį pasiūlė atsakovo vadovas ir tai kelia abejones administratoriaus nešališkumu. Aplinkybė, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė ar jai pritarė vienas ar kitas bankroto byloje suinteresuotas asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių prielaidų dėl siūlomo paskirti bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-468/2009; 2009 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-629/2009; 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-960/2009; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1597/2009). Minėta, kad nagrinėjamu atveju tokių duomenų apeliantas nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę iš pasiūlytų kandidatūrų parinkti administratorių, kuris, teismo nuomone, tinkamiausiai administruos bankrutuojančią bendrovę. Taigi skiriant bankroto administratorių teismui suteikta diskrecijos teisė. Nesant abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus nešališkumo, nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies, nepaisant neišsamaus nutarties motyvavimo, todėl skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.