Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Niklita“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovę arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į kalinimo įstaigą dienos, į teismą su skundu kreipėsi tik 2023 m. spalio 20 d. (1 t. b. l. 7), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.

Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė. Todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo patenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Tos pačios redakcijos BVK 173 straipsnio 10 dalis nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad „arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.“ Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023-01-01 galiojančios BVK redakcijos 92 str. 10 d.).

Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.)), maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai).

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 p.); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad pataisos įstaigai nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, pataisos įstaiga privalo vykdyti galiojančius teisės aktus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas skunde prašymo ištirti norminius teisės aktus nepateikė, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų teisės aktų teisėtumo nekyla, todėl nėra nei faktinio nei teisinio pagrindų pradėti byloje taikytinų norminių teisės aktų tyrimą. Tokią praktiką dėl būtinybės tirti norminus administracinius aktus formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-639-815/2023; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).

Pareiškėjas prašė išreikalauti į bylą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-63, tačiau nekonkretizavo, kokius konkrečius įrodymus minėta ataskaita gali patvirtinti. Akcentuotina, kad įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta ataskaita surašyta daugiau nei prieš ketverius metus iki ginčui aktualaus laikotarpio pradžios (2017 m.), negali pagrįsti pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl maitinimo ginčo laikotarpiu, todėl prašymas minėtą dokumentą išreikalauti ir vertinti netenkintinas.

Kita vertus, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-99 (toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas; toliau – ir VAAT) 2023 m. sausio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I1-1123-816/2023), ir tokiam vertinimui pritarė LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eTA-486-815/2023). Pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomas. Tačiau, įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Pažyma aktuali nagrinėjamam ginčui, nes joje konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose yra viršijamos.

Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ pagrindu. Maitinimo sutarties 2 priede nurodomi Maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno dirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,90 Eur, t. y. dvigubai didesnė už Teisingumo ministro 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1R-252 nustatytą (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) paros maitinimo išlaidų normą dirbančiam vyrui (nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Marijampolės kalėjime dirbantiems vyrams skiriama maitinimo išlaidų norma neatitiktų Teisingumo ministro įsakymu nustatytos normos.

Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 10 punktą valgiaraščiai iškabinami virtuvėje. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (Taisyklių 16 p.). Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energetinė vertė.

Byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nebuvo nustatyta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas nustatė tik mažareikšmius pažeidimus, nesusijusius su nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytu nevisaverčiu, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimu. Pavyzdžiui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. 41 VMĮP-148 konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros ir maisto laikymo tarose neatitikimai. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų turinio matyti, jog Marijampolės kalėjime buvo atliekami tiek planiniai, tiek neplaniniai patikrinimai, todėl pareiškėjo argumentai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikytini nepagrįstais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės kalėjime taip pat sudaryta komisija, kuri ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų teikimo kokybės patikrinimus. Komisija tikrina patiekalų sudėtį pagal valgiaraščius, išvaizdą, svorį, temperatūrą, pagaminamų porcijų kiekį ir pan. Minėtais duomenimis nustatyta kad maisto porcijų kalėjime laikomiems asmenims pagaminama pakankamai, pagaminto maisto racionas atitinka nustatytus valgiaraščius, o maistas gaminamas laikantis higienos normų reikalavimų. Marijampolės kalėjimo 2020 m. lapkričio 20 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. spalio 28 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. kovo 30 d. patikrinimo aktuose konstatuota, kad maisto pagaminama daugiau ir dėl to dalis maisto išmetama. Minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, jog užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Teismas pažymi, kad Marijampolės kalėjimo komisija, atliekanti maitinimo paslaugų teikimo kokybės patikrinimus, 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo metu nustatė, jog nuteistiesiems (dirbantiems ir nedirbantiems vyrams) tiekiamas maistas dalinai neatitinka valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 065,90 g., turėjo būti 1 120 g., dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1 394 g., turi būti 1 470 g. (1 t., b. l. 103-106). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus netinkamai organizavus nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, maitinimą, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. patiekus maistą, kuris dalinai neatitiko valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus. Tačiau teismas akcentuoja, kad šiuo atveju byloje yra konstatuoti ne sisteminiai pareiškėjo maitinimo organizavimo pažeidimai, o vienkartinis maisto davinio svorio ir maistinės vertės neatitikimas.

Teismas nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo buvo išaiškinęs pareiškėjui teisę patikslinti skundo aplinkybes, jas konkretizuoti, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, skunde konkrečių maitinimo pažeidimų atvejų nenurodė, todėl pagal abstrakčias skundo aplinkybes nėra galimybės konstatuoti, kad atsakovas Marijampolės kalėjime organizuodamas nuteistųjų (ir pareiškėjo) maitinimą itin dažnai, ar pasikartojančiai neveikė taip kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, t. y. Vidaus tvarkos taisyklių 43 punktą (galiojanti redakcija; analogiškas reglamentavimas buvo iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 21 punkte), jam buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų tokių kaip: vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūralios arbatos, kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1 000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainių, vaflių ir meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę.

Iš atsakovo Marijampolės kalėjimo pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių (1 t., b. l. 65-73) matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo Įstaigos parduotuvėje, taigi, turėjo galimybę papildomai įsigyti leidžiamų maisto produktų. Todėl pareiškėjo argumentai, kad kalinimo įstaigoje jis pastoviai jautė alkį, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl netinkamo maitinimo.

Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus organizuodami maitinimą. Pareiškėjo nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes apie netinkamą nuteistųjų maitinimą, tačiau nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Pareiškėjo subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Jeigu pareiškėjui trūko maisto produktų, jam buvo sudaryta galimybė jų papildomai įsigyti Įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodytoje LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. TA-376-789/2023 buvo keliamas klausimas dėl veganiško maisto reikalavimų, kurių nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekėlė, todėl nėra pagrindo į pareiškėjo nurodytą administracinę bylą atsižvelgti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo kalinimas netinkamai ir nepakankamai maitinant, pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, Deklaracijos 5 straipsnį, Pakto 7 straipsnį, Chartijos 4 straipsnį. Į bylą atsakovo pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos pirminės sveikatos priežiūros skyriaus pažyma ir Resocializacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl neužtikrinto tinkamo visaverčio maitinimo, dėl pakankamo kiekio ir kokybės maisto davinių neužtikrinimo, svorio kritimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė. Todėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis, nežmoniškomis sąlygomis arba kitaip pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, Deklaracijos 5 straipsnio, Pakto 7 straipsnio ar Chartijos 4 straipsnio nuostatas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Minėta, kad pagal bylos faktinius duomenis teismas nenustatė, kad, pareiškėjas buvo kankinamas, kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, jam krito svoris. Iš atsakovo į bylą pateiktos Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu yra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, tačiau nėra skundęsis netinkamu, nevisaverčiu maitinimu, jo paties krintančiu svoriu, nėra duomenų, kad jis būtų prašęs jo svorį tikrinti. Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus ir Resocializacijos skyriaus pažymos patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamo maitinimo į medikus ir psichologus pareiškėjas nesikreipė, todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl byloje vienkartinai nustatyto netinkamo maisto davinio svorio (ABTĮ 56 str. 7 d.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). Pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-594-1188/2023).

Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (vienkartinai nustatyto nepakankamo maisto svorio) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisės į tinkamą maitinimą pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo G. P. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.