- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-1386-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- D. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, I. M., bei suinteresuoto asmens I. M. savarankišką reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. B. (toliau – ir Pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į teismą, su tikslu paveldėjimo procedūrų atlikimui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ji trijų mėnesių laikotarpiu po brolio A. N., gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, likusį po A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos brolis A. N., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos giminystės ryšį patvirtina pridedamas pareiškėjos gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), apie A. N. tėvus ir jo gimimo datą. A. N. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su G. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini), susilaukė penkių vaikų, keturi iš jų mirę, likusi viena I. M. yra įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Palikėjas A. N. buvo sudaręs testamentą vaikaičiui G. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimo priėmęs nebuvo ką patvirtina pridedamas (duomenys neskelbtini), Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. 2-ojo notarų biuro liudijimas apie tai, kad dėl A. N. turto paveldėjimo byla nėra pradėta ir dėl palikimo priėmimo iki (duomenys neskelbtini). niekas nesikreipė (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),). Teigė, kad po brolio mirties pareiškėja pradėjo prižiūrėti ir rūpintis brolio turtu ir tai daro iki šiol, todėl pareiškėja įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą, kaip palikėjo sesuo. Pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą neišduotas, kadangi pareiškėja yra praleidusi terminą palikimui priimti. Po pareiškėjos brolio A. N. mirties liko palikimas, t. y.: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su priklausiniais, t. y. viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini), apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, (duomenys neskelbtini), miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), registruotas A. N. vardu; 0,2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2002 m. liepos 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. N. vardu; liko namų apyvokos ir asmeniniai mamos daiktai. Pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė, tačiau pažymi, kad palikimą priėmė kitu būdu, t. y. faktiniu valdymu.
3. Suinteresuotas asmuo I. M. savarankišku reikalavimu prašė teismo atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti.
4. Nurodė, kad jos tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini), terminas A. N. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Nors pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., ji yra pirmos eilės A. N. įpėdinė, jo palikimo ji nepriėmė. Tėvas ne kartą žodžiu buvo minėjęs, kad ketina surašyti testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliks savo anūkui G. N.. Žinodama apie sudarytą testamentą, turėjo pagrindą manyti, kad ji pati paveldėti negalės, todėl, detaliau nesidomėjo palikimo priėmimo procedūromis, ir notarei pareiškimo nepateikė. Be to, jei ir būtų kreipusis, daugiau nei abejotina, kad notarė jai būtų išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą, kai turtas buvo paliktas testamentu kitam asmeniui. Todėl, dabar prašo jai atnaujinti praleistą terminą tėvo A. N. palikimui priimti. Jos vertinimu, žinojimas apie sudarytą testamentą kito asmens naudai, laikytinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Tuo labiau, kad A. N. palikimo niekas nėra priėmęs (pareiškėja D. B. tvirtina palikimą priėmusi faktiniu valdymu, bet jos reikalavimas neįrodytas), todėl termino atnaujinimas suinteresuotų asmenų teisėtų interesų nepažeis, civilinių santykių stabilumui neigiamos įtakos neturės. Be to, atnaujinus jai terminą tėvo palikimui priimti, atsiras pagrindas bylą dalyje dėl D. B. pareiškimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme. Palikimą priimant jai, kaip pirmos eilės įpėdinei, akivaizdu, kad žemesnių eilių įpėdiniai paveldėti negalės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjos D. B. pareiškimą atmetė ir suinteresuoto asmens I. M. savarankišką reikalavimą atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
5.1. Nors pareiškėja ir nurodė, kad A. N. rūpinosi ir iki jo mirties, kai jis sirgo, tačiau įrodyti, kad buvo rūpinamasi palikėju, jo turtu iki jo mirties ir tokie veiksmai tęsiami ir po jo mirties tokiu pagrindu, kuris nuosavybės teisės nesukuria, nėra pakankama. Juolab, kad byloje nustatytos aplinkybės, kurias patvirtino ir pati pareiškėja, jog A. N. ir jo turtu iki mirties rūpinosi ne tik D. B., bet ir jos sūnus. Taigi, nesant pateikta kitų (nei anksčiau aptarti) duomenų apie namo priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamojo turto valdymu ir naudojimu, vykdymą ir pan. nei per tris mėnesius po palikėjo mirties, nei vėliau, spręstina, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja atliko tokius veiksmus, kurių pagrindu galėtų būti laikoma jog palikimą po savo brolio mirties ji priėmė faktiniu paveldimo turto valdymu.
5.2. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad turto palikėjas A. N. (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),, kad visą savo turtą mirties dienoje palieka savo vaikaičiui G. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini), palikimo pagal testamentą nepriėmęs. Ši aplinkybė, kad A. N. buvo sudaręs testamentą buvo žinoma pareiškėjai D. B., kuri ir pasirašė testamentą už negalintį dėl ligos pasirašyti A. N..
5.3. Nors teikdama savarankišką reikalavimą I. M. nurodė, kad priežastis, dėl kurios praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti – žinojimas apie A. N. sudarytą testamentą kito asmens naudai, tačiau teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie testamentą nežinojo. Tėvas buvo sakęs, kad ketina surašyti testamentą, todėl turėjo pagrindą manyti, kad ji paveldėti negalės, todėl notarui pareiškimo dėl palikimo nepateikė. Iš šios prieštaringos suinteresuoto asmens pozicijos spręstina, kad neveikimas buvo grindžiamas ne žinojimu, o prielaida, jog galimai yra sudarytas A. N. palikimas G. N. naudai.
5.4. Priešingai, nei teigiama suinteresuoto asmens atstovo, teismo vertinimu, aplinkybė, ar I. M. buvo žinoma apie sudarytą testamentą, yra svarbi. Spėjimai, būtų ar nebūtų notaras išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą, vadovavimasis prielaida, jog galimai yra sudarytas testamentas kito įpėdinio naudai, negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartą elgesiu. Pažymėtina, kad jokių kitų individualių su I. M. asmeniu susijusių priežasčių, sutrikdžiusių jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, teismui nenurodyta. Kitos I. M. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės taip pat prieštaringos
5.5. Nurodydama, jog lankė savo tėvą A. N. iki jo mirties, bendravo su juo telefonu, tuo pat metu nurodė, jog nežinojo apie tėvo mirtį, kada apie ją sužinojo, nurodyti negalėjo. Nors ir paminėjo teismo posėdžio metu, jog nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą ir dėl to praleido terminą, tačiau plačiau tokios pozicijos nedetalizavo nei procesiniuose dokumentuose, nei teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Kaip anksčiau jau minėta, jokių individualių su I. M. asmeniu susijusių priežasčių, nulėmusių galimą jos įstatymo nežinojimą ir objektyviai sutrikdžiusių jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, nenurodyta. Pastebėtina, jog į notarą nebuvo kreiptasi ir po G. N. mirties (duomenys neskelbtini). Aplinkybių, kada sužinojo apie tėvo mirtį, I. M. taip pat negalėjo nurodyti.
5.6. net ir nurodomos nesikreipimo į notarą priežastys yra prieštaringos: pirma nurodoma, kad nesikreipė dėl neva sudaryto testamento kito įpėdinio naudai, vėliau priežastimi nurodoma aplinkybė, jog nebuvo žinoma apie reikalingumą kreiptis į notarą. Esant šioms ir anksčiau minėtoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog suinteresuotas asmuo I. M. turėjo valią priimti tėvo A. N. palikimą po jo mirties, tačiau negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių. Objektyvių ir realių kliūčių, o ne prielaidų, sutrukdžiusių atlikti minėtus veiksmus, nenustatyta ir juolab neįrodyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Suinteresuotas asmuo I. M. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti reikalavimą dėl praleisto termino tėvo A. N. palikimui priimti, atnaujinimo; nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjos D. B. reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad ji savo brolio A. N. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad mano tėvas A. N. (duomenys neskelbtini), tikrai buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko anūkui G. N.. Testamentinis įpėdinis mirė (duomenys neskelbtini), taip ir nepadavęs pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu man buvo sudėtinga tinkamai suvokti situaciją ir paaiškinti, žinojau aš ar ne, apie tėvo sudarytą testamentą. Tačiau, testamento sudarymo ir patvirtinimo faktas, iki testamentinio įpėdinio mirties, buvo aplinkybė, trukdanti tėvo palikimą priimti man, kaip įstatyminei įpėdinei, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 str. 2 d.).
6.2. Net jeigu į palikimo atsiradimo vietos notarę būčiau pasikreipusi nustatytu trijų mėnesių terminu, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas man nebūtų buvęs išduotas, dėl testamento galiojimo fakto.
6.3. Jei būtų paaiškėję, kad testamentas nesudarytas, tai tada neveikimas, esant ginčui, galbūt ir būtų galėjęs būti nevertinamas kaip svarbi termino atnaujinimo priežastis. Tačiau, testamentas realiai sudarytas buvo, vadinasi, savalaikis kreipimasis į notarą nebūtų galėjęs paspartinti paveldėjimo teisės liudijimo man išdavimo, tai reiškia, kad tarp nesikreipimo į notarę trijų mėnesių terminu po tėvo A. N. mirties, ir rezultato, kad į tėvo palikimą paveldėjimo teisės liudijimai dar neišduoti, nėra priežastinio ryšio.
6.4. Valstybę kaip suinteresuotą asmenį byloje atstovavęs VĮ „Turto bankas“ reikalavimo tenkinimui neprieštaravo. Suinteresuotą asmenį atstovavusi institucija pažymėjo, kad A. N. palikto turto paėmimo valstybės nuosavybėn procedūros nėra pradėtos. Vadinasi, termino atnaujinimas jokių interesų nepažeistų, teisinių. santykių stabilumui neigiamos įtakos neturėtų.
6.5. CK 5.50 straipsnio l dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas yra skirtas įpėdinių, siekiančių paveldėti protingu terminu, interesams apsaugoti. Lengvabūdiškas termino atnaujinimas „pavėlavusiam“ įpėdiniui tikrai pažeistų „laiku suspėjusių“ įpėdinių teisėtus interesus. Tačiau, šiuo atveju, A. N. palikimo niekas nepriėmė, todėl termino atnaujinimas niekieno interesų ir nepažeistų. Iš skundžiamo sprendimo lieka visiškai neaišku, kieno ir kokius interesus, atmesdamas savarankišką reikalavimą, apgynė pirmosios instancijos teismas.
7. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepatiekti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), testamentu A. N. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dienoje, palieka savo vaikaičiui G. N.. Testamentą už negalintį dėl ligos pasirašyti A. N., jo prašymu pasirašė D. B.. Pakruojo rajono notarų biuro notarė N. D. šį testamentą (duomenys neskelbtini),, patvirtino, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl palikėjo A. N. palikimo nėra įregistruotų: palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. (duomenys neskelbtini), įregistruotas, (duomenys neskelbtini), sudarytas oficialusis testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centro patvirtina, kad G. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Iš Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. (duomenys neskelbtini), notarė išnagrinėjusi D. B. prašymą dėl palikimo priėmimo po A. N. mirties ir prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nustatė, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, po palikėjo A. N. mirties, todėl pareiškėjos pareiškimą atmetė. Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini), liudijime nurodyta, kad po A. N. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į Pakruojo rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo iki (duomenys neskelbtini), niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Suinteresuotas asmuo I. M. pateiktu savarankišku reikalavimu prašė teismo atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti. Nurodė, kad ji yra pirmos eilės A. N. įpėdinė. Tėvas jai žodžiu buvo minėjęs, kad ketina surašyti testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliks savo anūkui G. N.. Žinodama apie sudarytą testamentą, turėjo pagrindą manyti, kad ji pati paveldėti negalės, todėl nesidomėjo palikimo priėmimo procedūromis, ir notarei pareiškimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė.
Dėl ginčo
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas suinteresuoto asmens I. M. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliantė su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos pareiškimas, nesutinka, teigia, kad jos tėvas buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko anūkui G. N.. Testamentinis įpėdinis mirė (duomenys neskelbtini), taip ir nepadavęs pareiškimo notarei dėl palikimo priėmimo. Pažymi, kad testamento sudarymo ir patvirtinimo faktas, iki testamentinio įpėdinio mirties, buvo aplinkybė, trukdanti tėvo palikimą priimti jai, kaip įstatyminei įpėdinei, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Apeliantės argumentai pagrįsti.
13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Taigi įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
14. Kaip byloje nustatyta, A. N. (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko anūkui G. N.. Taigi jeigu apeliantė į palikimo atsiradimo vietos notarę būtų pasikreipusi nustatytu trijų mėnesių terminu, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas nebūtų jai išduotas dėl testamento galiojimo fakto, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad testamento sudarymo ir patvirtinimo faktas, iki testamentinio įpėdinio mirties, buvo aplinkybė, trukdanti tėvo palikimą priimti apeliantei, kaip įstatyminei įpėdinei. Pažymėtina, kad nors byloje ir nustatyta, kad G. N. palikimo nepriėmė, tačiau ši aplinkybė apeliantei nebuvo žinoma. Apeliantės teigimu, jai taip pat nebuvo žinoma apie G. N. mirties faktą, ji apie G. N. mirtį ir paveldėjimo reikalus sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus. Sužinojusi šias aplinkybes, nedelsdama pateikė šioje byloje savarankišką reikalavimą atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti. Nors A. N. palikimas yra atsiradęs daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini), metų, tačiau nagrinėjamu atveju esmine aplinkybe laikytina tai, kad šis laiko tarpas susidarė dėl to, jog apeliantė nesikreipė dėl palikimo priėmimo žinodama, kad A. N. turtas testamentu paliktas G. N.. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė įstatymo nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, o sužinojusi apie galimybę tėvo palikimą priimti, savo valią priimti palikimą išreiškė pateikdama pareiškimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
16. Pažymėtina, kad šioje byloje Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja Valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. N. paliktojo turto priėmimą valdyti, taigi bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo Turto bankas A. N. palikimo iki šiol nėra priėmęs ir iš esmės neprieštarauja, kad A. N. turtas atitektų jo paveldėtojams. Taip pat pažymėtina, kad 2025 m. birželio 9 d. sprendimu atmestas D. B. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. trijų mėnesių laikotarpiu po brolio A. N., gyvenusio(duomenys neskelbtini),, mirties priėmė palikimą, likusį po A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. D. B. apeliacinio skundo nepateikė, teismo sprendimo dalis dėl D. B. pareiškimo yra įsiteisėjusi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad termino atnaujinimas apeliantei palikimui po tėvo A. N. mirties priimti kitų asmenų interesų nepažeis.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas). Taigi, esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą – atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju, paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija, kai pirmos eilės įpėdiniui praleidus terminą dėl objektyvių priežasčių nesuteikiama galimybė priimti tėvo palikimo, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų, šeimos paveldėjimo principo ir palikimo perėjimo Valstybei išimtinumo.
19. Apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos D. B. reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad ji savo brolio A. N. palikimą priėmė faktiniu valdymu, netenkintina, nes kaip minėta, ši bylos dalis D. B. nepadavus apeliacinio skundo dėl šio sprendimo, yra įsiteisėjusi.
Dėl kitų argumentų
20. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino termino atnaujinimo ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas apeliantės savarankiškas reikalavimas atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuoto asmens I. M. prašymas atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti tenkintinas, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju šioje byloje tiek pareiškėja D. B., tiek apeliantė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš Valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas I. M. savarankiškas reikalavimas atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po tėvo A. N. mirties priimti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti jai praleistą terminą palikimui po jos tėvo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priimti, tenkinti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.