Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) 2016 m. balandžio 13 d. nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį A. S. (toliau – A. S.) atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda už tai, kad 2016 m. balandžio 5 d. buvo nustatyta, jog jis laiku neįvykdė 2016 m. kovo 4 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros duoto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio ir 32¹ straipsnio reikalavimų, parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą – grafiką ir pateikti jį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies reikalavimus.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. kovo 27 d. nutarimu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, A. S. nutraukė. Apeliaciniu skundu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Institucijos teigimu, administraciniam teisės pažeidimui, įtvirtintam ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga jam nustatyti yra tai, jog nurodytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka. Šių teisės aktų nustatyta tvarka 2016 m. kovo 4 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas, o A. S. jo neįvykdė, kas, Institucijos įsitikinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S., kaip įmonės atsakingas asmuo, vertinamu atveju buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.Apeliaciniu skundu teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, nukrypdamas nuo suformuluotos teismų praktikos taikant ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį pažymėjo, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo dar nėra priimtas, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), yra galiojantis ir teisėtas. Nesutikdama su tokiais administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo A. S. atžvilgiu motyvais, Institucija nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma. Kitoks aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-683-626/2015).Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. pateikė atsiliepimą į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo D. Š. apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad šio nutarimo 1 punkte išdėstytomis aplinkybėmis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies, pagal kurią, gamtos išteklių naudotojai privalo vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, nuostatas. Kaip nustatyta ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi 2016 m. liepos 31 d.) 2 straipsnio 7 dalimi, privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiu įstatymų ar kitų teisės aktu pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties teisės akto 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2016 m. kovo 4 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) įtvirtintas reikalavimas – laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio ir 32¹ straipsnio reikalavimų, parengti atliekų, neteisėtai įsigytų ir panaudotų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išvežimo ir perdavimo atliekas tvarkančiai įmonei priemonių įgyvendinimo planą – grafiką ir pateikti jį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, - laiku, t. y. iki 2016 m. balandžio 4 d. (b. l. 12-13), nebuvo įvykdytas, nėra. To iš esmės neneigia ir pats A. S., tiek skundu pirmosios instancijos teismui, tiek ir atsiliepimu į apeliacinį skundą aukštesniajam teismui teigdamas, kad 2016 m. kovo 4 d. privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, dėl ko jis ir buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Būtent šiuo pagrindu, t. y. konstatavus, kad A. S. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, nes privalomojo nurodymo (už kurio neįvykdymą laiku A. S. ir buvo pripažintas kaltu) teisėtumo klausimas vis dar nėra išspręstas, administracinio teisės pažeidimo byla, skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, A. S. buvo nutraukta. Vertinant šių pirmosios instancijos teismo motyvų pagrįstumą ir objektyvumą visų pirma pažymėtina, kad sutinkamai su nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2016 m. kovo 14 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui A. S. pateikė skundą dėl 2016 m. kovo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. kovo 25 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas, privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant nepakeistą (b. l. 15-17). Nesutikdamas su priimtu įsakymu, A. S. pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimu A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (LITEKO duomenys). Pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, šį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą A. S. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame galutinis procesinis sprendimas dėl A. S. skundo vis dar nepriimtas, data, kuomet turėtų būti skelbiamas procesinis sprendimas, nenumatyta (LITEKO duomenys). Tačiau, priešingai nei konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, ši aplinkybė (privalomo nurodymo ginčijimas) nesudarė teisinio pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. atžvilgiu ir panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už privalomojo nurodymo nevykdymą jam paskirtą administracinę nuobaudą. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad, kaip teisingai tai traktuojama Institucijos apeliaciniu skundu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai bei jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Komentuojamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Tuo tarpu įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą privalomojo nurodymo įvykdymo maksimalų terminą (ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai), o 23 straipsnio 4 dalis – operatyvų skundo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimą (per 10 darbo dienų), kas tik patvirtina būtinumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams greitai reaguoti į fiksuojamus pažeidimus. Aptarto teisinio reguliavimo laikomasi ir šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2676/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-683-626/2015, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis Nr. ATP-271-498/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-5-581/2017 ir kt.). Taigi, priešingai nei konstatuota skundžiamame apylinkės teismo nutarime, aplinkybė, kad privalomasis nurodymas Nr. KAP-3 yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir galutinis procesinis sprendimas dėl jo teisėtumo dar nėra priimtas, jo vykdymo nesustabdo ir neatleidžia asmens nuo prievolės vykdyti jam duotą privalomąjį nurodymą per jame nustatytą terminą. To nepadarius, atsakingas asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nors Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme šiuo metu ir sprendžiamas privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad komentuojamo nurodymo galiojimas buvo sustabdytas, bylos medžiagoje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas galioja, o jame nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti (iki 2016 m. balandžio 4 d.) jau yra suėjęs, egzistuoja visos aplinkybės A. S., patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį. Kartu pažymėtina, kad A. S. keliamos abejonės dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento duoto privalomojo nurodymo reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo šioje byloje nenagrinėtinos. Tai bus nustatyta galutiniu ir neskundžiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu, išnagrinėjus A. S. skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimo. Tokiu būdu, įvertinus A. S. skundo Kauno apylinkės teismui turinį, atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti nesutikimo su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu motyvai (išskyrus neteisėtą privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pobūdį), jame nepateikiami, iš esmės analogiški skundo motyvai pateikti ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LITEKO duomenys), spręstina, kad skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kas esmingai įtakojo jo išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos A. S. nutraukimo. Įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, abejoti A. S. kalte padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, t. y. iki privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto termino neįvykdžius jame numatytų įpareigojimų, teisinio pagrindo nėra, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimas panaikinamas dėl skundo priimant naują nutarimą: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Išnagrinėjus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Sutinkamai su komentuojamo teisės akto 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesnė administracinė atsakomybė, be kita ko, yra ir tada, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Minėta, jog pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Iš esmės analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir ANK 317 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Tokiu būdu, naujojo ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcija, lyginant ją su ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalimi, yra griežtesnė dėl ko A. S. veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o vertinant Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovautasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundo dėl minėto nutarimo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas