Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. atstovo advokato J. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutarties, kuria netenkintas J. T. atstovo advokato padėjėjo V. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-02-04 nutarimo Nr. VR-14.1-5 (AM 118173) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas 2015-01-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 093310 J. T. už tai, kad 2015-01-12 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-18 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas jis yra, neįvykdė 2014-12-16 privalomojo nurodymo reikalavimo, tuo pažeidžiant LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. (b.l. 8-10).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-02-04 nutarimu Nr. VR-14.1-5 AM 118173 J. T. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir jam paskirta 434 Eur dydžio bauda (b.l. 7).

Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, priimdamas nutartį, nenagrinėjo tyčios ir kitų būtinųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Nurodo, kad ATPK 51 ¹⁴ str. 1 d. numatyta veika galima tik egzistuojant visiems šio pažeidimo požymiams. Pažymi, kad nei nutarime, nei nutartyje nebuvo atsižvelgta į rašytinius J. T. paaiškinimus, kurie įrodo administracinio teisės pažeidimo nebuvimą. Nagrinėjant skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nėra galimybių nustatyti, ar privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatavus, jog privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, negali kilti atsakomybė už neteisėto nurodymo nevykdymą. Nagrinėjamu atveju, teismas turėjo įvertinti tai, kad privalomasis nurodymas yra apskųstas, kaip tai vertinama teismų praktikoje. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog privalomajame nurodyme nebuvo nustatytas jo įvykdymo terminas, nurodant, kad jis vykdomas nuolatos, kas yra neteisėta. Anot advokato, J. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. atstovo apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą skundo bylos Nr. II-189-506/2015 medžiagą, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartis, priešingai nei mano apeliantas, yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama.

ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų, pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad 2014-12-16 privalomuoju nurodymu Nr.VR-14.2-100 buvo nurodyta sudaryti sąlygas patekti sunkiasvorei technikai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietę Liepkalnio g. 172B, Vilniuje ir leisti atlikti kasimo darbus, paimti atliekų ėminius, siekiant nustatyti pašalintų statybos ir griovimo atliekų tankį (b.l. 11).

2015-01-12 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-18 ir 2015-02-17 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-77 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra J. T., neįvykdė 2014-12-16 privalomojo nurodymo reikalavimo, tuo pažeidžiant LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus.

Apeliantas ir jo atstovas nurodo, jog privalomasis nurodymas neprivalėjo būti vykdomas, kadangi jis ir 2015-01-13 VRAAD sprendimas „Dėl 2014-12-22 skundo „Dėl privalomojo nurodymo“ yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nuspręs dėl 2014-12-16 privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teigiama, jog kol nėra išspręstas klausimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nurodymas neprivalo būti vykdomas, o ši byla turi būti sustabdyta.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą privalomojo nurodymo įvykdymo tik maksimalų terminą (ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai), įstatymo 23 straipsnio 4 dalis įtvirtina operatyvų skundo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimą (per 5 darbo dienas), kas tik patvirtina būtinumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams greitai reaguoti į fiksuojamus pažeidimus. Šio teisinio reguliavimo laikomasi ir teismų praktikoje, taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas skundas dėl privalomojo nurodymo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nėra įstatyminio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai nesprendė 2014-12-16 privalomojo nurodymo teisėtumo / neteisėtumo klausimo, kadangi, kaip minėta, skundas dėl šio klausimo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. T. yra netinkamas subjektas patraukti administracinei atsakomybei šioje byloje. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos duomenų J. T. yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos ir griovimo aikštelės veiklą. Administraciniam teisės pažeidimui, įtvirtintam ATPK 51¹⁴ str. 1 d., konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga jam nustatyti yra tai, jog nurodytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka. Bylos medžiaga nustačius, jog pastarųjų teisės aktų nustatyta tvarka 2014-12-16 privalomasis nurodymas nėra panaikintas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo neįvykdė, konstatuotina, jog J. T., kaip įmonės atsakingas asmuo, pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. T. atstovo advokato J. E. apeliacinio skundo netenkinti.

2015-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.