Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-21 · Byla Nr. ATP-271-498/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
ATP-271-498/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-271-498/2016Teisminio proceso Nr. 4-17-3-01027-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros (toliau – Kauno RAAD Jonavos rajono agentūra, Institucija) 2015-10-26 nutarimu Nr.JOA66 AM 115290 (toliau – nutarimu) T. Z. pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. ir nubaustas 434 Eur dydžio bauda. T. Z. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, neįvykdė 2015-03-25 duoto Privalomo nurodymo Nr. 4 reikalavimų, nepridavė atliekų - kineskopų duženų ir kitų mechaninio apdorojimo atliekų (įskaitant medžiagų mišinius), kuriuose 2015-07-29 neplaninio patikrinimo metu buvo rasta pavojingų cheminių medžiagų: atliekos kodas 19 12 11*, atliekų kiekis - 210,5 t. atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas. Tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 14, 19 ir 24 straipsnių reikalavimus.

T. Z. Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros nutarimą apskundė Jonavos rajono apylinkės teismui. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 16 d. nutartimi T. Z. skundo netenkino ir palinko galioti Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros nutarimą.

T. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-01-22 nutartį ir patenkinti T. Z. skundą, t.y. panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros 2015-10-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. JOA66 AM ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

T. Z. skunde nurodo, kad Institucijos 2015-10-26 nutarimas buvo priimtas ir T. Z. administracinė nuobauda buvo paskirta už 2015-03-25 Privalomojo nurodymo Nr. 4, kurio teisėtumo klausimas šiuo metu nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme, nevykdymą.

Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKĮ) 23 straipsnio 9 dalį numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. AAVKĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Vis dėlto, T. Z. įsitikinimu, sisteminis aukščiau nurodyto AAVKĮ ir ATPK aiškinimas sudaro pagrindą teigti, jog tuo atveju, kai privalomas nurodymas yra apskųstas teismui, administracinės atsakomybės taikymas asmeniui yra negalimas.

Tokią išvadą suponuoja tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.), asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo gi atveju, T. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn yra 2015-03-25 Privalomojo nurodymo Nr. 4, kurio teisėtumas kvestionuojamas teisme, nevykdymą. Priešingas AAVKĮ ir ATPK nuostatų aiškinimas ir skundžiamo nutarimo nepanaikinimas suponuoja teisiškai ydingą teisinę situaciją - jeigu Kauno apygardos administracinis teismas panaikintų 2015-03-25 Privalomąjį nurodymą Nr. 4, reikštų, kad T. Z. buvo nubaustas už privalomojo nurodymo, kuris teismo pripažintas neteisėtu, nevykdymą.

Nors privalomojo nurodymo apskundimas ir nesustabdo jo vykdymo, tačiau tokį privalomą nurodymą kvestionuojant teisme atsiranda abejonės dėl tokį privalomąjį nurodymą nevykdančio asmens kaltės.

Taip pat T. Z. įsitikinimu, Jonavos rajono apylinkės teismas konstatuodamas, kad akivaizdžių privalomojo nurodymo neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, viršijo savo kompetencijos ribas, pasisakė dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, nors tai yra kitos - administracinės bylos - nagrinėjimo dalykas.

Be to apeliantas nurodo, kad tiek Institucija 2015-10-26 nutarimu skirdama administracinę nuobaudą T. Z., tiek Jonavos rajono apylinkės teismas, 2016-01-22 nutartimi atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė nuoseklioje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus administracinės atsakomybės klausimais, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. T. Z. pastebi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą, o apelianto T. Z. skundo netenkinti. Institucija nurodo, kad vadovaujantis AAVKĮ 23 straipsnio 9 dalimi skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iki nustatyto termino neįvykdė Privalomąjį nurodymą Nr. 4, stiklo atliekas kineskopų duženas neperdavė atliekų tvarkytojui, turinčiam leidimą tvarkyti šias atliekas, jam pagrįstai buvo skirta 434 Eur administracinė nuobauda pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d.

T. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. apeliacinio skundo argumentus ir administracinio teisės pažeidimo bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad 2015-03-25 Privalomuoju nurodymu Nr.4, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta priduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas - kineskopų duženas ir kitas mechaninio apdorojimo atliekas (įskaitant medžiagų mišinius), kuriuose 2015-07-29 neplaninio patikrinimo metu buvo rasta pavojingų cheminių medžiagų: atliekos kodas 19 12 11*, atliekų kiekis - 210,5 t. 2015-01-19 patikrinimo aktu Nr. JOD-60 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurios vadovas yra T. Z., neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 4 reikalavimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9, 14, 19 straipsnių reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, už ką ir buvo nubaustas pagal LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Apeliantas skunde nurodo, taip pat iš bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros 2015 m. kovo 25 d. privalomasis nurodymas Nr. 4 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015-04-16 įsakymas Nr. V-40 yra apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris sprendžia dėl minėtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo metu administracinė byla Nr. I-5149-505/2016 Kauno apygardos administraciniame teisme dar neišnagrinėta.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo.

AAVKĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą privalomojo nurodymo įvykdymo tik maksimalų terminą (ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai), įstatymo 23 straipsnio 4 dalis įtvirtina operatyvų skundo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimą (per 5 darbo dienas), kas tik patvirtina būtinumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams greitai reaguoti į fiksuojamus pažeidimus. Šio teisinio reguliavimo laikomasi ir teismų praktikoje, taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, aplinkybė, kad privalomasis nurodymas buvo apskųstas administraciniam teismui, nesustabdo jo vykdymo ir neatleidžia asmens nuo prievolės jį vykdyti. Priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, apylinkės teismas neperžengė savo kompetencijos ribų ir nesprendė 2015-03-25 Privalomojo nurodymo Nr. 4 teisėtumo / neteisėtumo klausimo, o nutartyje tik pažymėjo, kad akivaizdžių privalo nurodymo neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių skundo nagrinėjimo metu nenustatyta.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 51¹⁴ straipsnio nuostatų taikymą, yra ne kartą akcentavęs, kad siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-783/2006, Nr. N62-568/2011, Nr. N62-2355/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, nors administraciniame teisme sprendžiamas Privalomojo nurodymo Nr. 4 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šio nurodymo galiojimas nesustabdytas. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-10-21 nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t.y. nesustabdė Privalomojo nurodymo Nr. 4 galiojimo. Atsižvelgiant į tai, kad Privalomasis nurodymas galioja bei numatytas terminas (iki 2015-05-25), per kurį apeliantas privalėjo įgyvendinti skundžiamame akte nurodytus įpareigojimus, jau yra suėjęs, egzistuoja visos aplinkybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. Z. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi darytina išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Kauno RAAD Jonavos rajono agentūros 2015-10-26 nutarimą, kuriuo T. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal LR ATPK nuostatas asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliantas skunde nurodo, kad sisteminis aukščiau nurodyto AAVKĮ ir ATPK aiškinimas sudaro pagrindą teigti, jog tuo atveju, kai privalomas nurodymas yra apskųstas teismui, administracinės atsakomybės taikymas asmeniui yra negalimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad AAVKĮ yra specialioji teisės norma inter alia reglamentuojanti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą, kuris grindžiamas neigiamo poveikio aplinkai prevencijos principu, proporcingumo principu ir susijęs su viešuoju interesu. Privalomas nurodymas duodamas dėl aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimų pašalinimo. Iš byloje esančio 2015-07-29 Patikrinimo akto matyti, kad T. Z. neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 4 tik dėl to, kad jis apskųstas administraciniam teismui, kitokių jo veiksmų (neveikimo) aplinkybių byloje nėra. Tai reiškia, kad T. Z. žinojo apie pareigą įvykdyti privalomąjį nurodymą, suprato, kad šio nurodymo nevykdo bei galėjo ir turėjo numatyti, kad už nurodymo nevykdymą jam kils atitinkamos pasekmės. Kadangi jokios kitos aplinkybės, negu jo paties tyčinis neveikimas, netrukdė laiku, kaip nustatyta įstatyme, vykdyti nurodymo, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl T. Z. kaltės padarius pažeidimą numatytą LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje. Taigi, nagrinėjamu atveju, faktas, kad Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas pasibaigęs, ginčijamas administraciniame teisme T. Z. kaltės dėl neįvykdyto Privalomojo nurodymo, nešalina ir nekelia abejonių. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, teismų praktikos yra visi pagrindai ir sąlygos T. Z. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalies nuostatas, t.y. jo veiksmuose yra visi minėto straipsnio sudėties požymiai. Taip pat pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas nutartyje teisingai nurodė, kad T. Z. nuobauda kaip specialiam subjektui (ATPK 14 straipsnis) paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant ATPK 4 skirsnio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir T. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Olegas Šibkovas