- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-326-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26880-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Mano Būstas Neris“
- Atsakovas
- E. G., K. A. A., B. P., L. J., P. J., G. G., S. M., A. M., UAB „Vilniaus turto investicijos“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rakursas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1472-608/2020 pagal ieškovo „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovams E. G. (buvusi pavardė D.-V.), K. A. A., B. P., L. J., P. J., G. G., S. M., A. M. ir UAB „Vilniaus turto investicijos“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Rakursas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Mano būstas Neris“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų E. G. 7 783,31 Eur, K. A. A. 4 843,46 Eur, B. P. 3 528,36 Eur, L. J. ir P. J. solidariai 2 970,64 Eur, G. G. 1 298,06 Eur, S. M. ir A. M. solidariai 3 515,97 Eur, UAB „Vilniaus turto investicijos“ 3 152,12 Eur skolą už daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo remontą, 5 procentų dydžio metines palūkanas iš fizinių asmenų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų dydžio metines palūkanas iš juridinio asmens nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra name (duomenys neskelbtini) esančių butų ir kitų patalpų savininkai, o ieškovas – šio namo administratorius. Kadangi atsakovai yra daugiabučio namo bendraturčiai, tai jie privalo mokėti mokesčius bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai turto daliai. 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovas nustatė, kad namo stogo skarda yra pažeista korozijos, danga nesandari, sutapdinti latakai nesandarūs, lietvamzdžiai nesandarūs, dalies lietvamzdžių nėra, vanduo patenka ant sienų, medinės stogo konstrukcijos vietomis pažeistos, vanduo, patekdamas į pastato vidų, ardo jo konstrukcijas, mažina pastato ilgaamžiškumą, todėl būtinas stogo, latakų, lietvamzdžių, kaminų remontas. 2018 m. birželio 1 d. namo savininkų susirinkime nutarta pritarti ieškovo planuojamiems atlikti stogo dangos pakeitimo nauja remonto darbams, mokestį už darbus paskirstant per 24 mėnesius, preliminari kaina – 72 653,37 Eur su PVM, 1 kv. m – 49,13 Eur. Konkursą stogo remonto darbams atlikti laimėjo UAB „Rakursas“, su kuria 2018 m. liepos 25 d. buvo sudaryta rangos sutartis, rangos darbų kaina – 79 607,96 Eur. 2018 m. liepos 26 d. namo gyventojai buvo informuoti apie darbų vykdytoją, remonto kainą, laikotarpį (2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn.). 2019 m. balandžio 18 d. UAB „Rakursas“ nutarė nutraukti rangos sutartį, kadangi vienas iš namo bendraturčių nesilaikė žodinio susitarimo, pagal kurį rangovas turėjo atlikti papildomus darbus vieno bendraturčio naudai, tačiau jis nepateikė sutartų medžiagų ir neperdavė darbų fronto. Rangovas viso stogo dangos keitimo parengiamuosius darbus atliko, tačiau pabaigti stogo dengimo darbų negalėjo užbaigti, kadangi pirmiausia turėjo būti atlikti papildomi darbai (įrengti švieslangiai) pagal žodinį susitarimą su vienu iš bendraturčių. 2019 m. gegužės 6 d. ieškovas ir UAB „Rakursas“ pasirašė atliktų namo stogo darbų aktą, pagal kurį rangovui buvo sumokėta 64 343,32 Eur už iki sutarties nutraukimo atliktus darbus. Rangovui sumokėta suma buvo paskirstyta atsakovams, kaip namo bendraturčiams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai nuosavybės daliai, tačiau atsakovai iki šiol už stogo remontą neatsiskaitė (CK 4.82–4.85 str.).
2. Atsakovai E. G., K. A. A., B. P., L. J., P. J., G. G., S. M., A. M. ir UAB „Vilniaus turto investicijos“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, organizuodamas namo stogo remonto darbus, netinkamai vykdė savo funkcijas, veikė ne daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais, o ieškovo pasamdyto rangovo interesais. Ieškovas pažeidė konkurso stogo remonto darbams pirkti vykdymo tvarką, neatsižvelgė į savininkų valią dėl darbų kainos ir jos sumokėjimo tvarkos, su rangovu sudarytos sutarties vykdymo visiškai nekontroliavo, atliekamų darbų kokybės trūkumų nenustatė ir nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Darbai buvo vykdomi be nustatyta tvarka parengto ir suderinto statybos projekto ir leidimo. Stogo remonto darbai pradėti pavėluotai, vėlyvą rudenį, buvo vykdomi netinkamai, neužbaigti, rangovui be pagrindo nutraukus rangos sutartį. Atliktų darbų rezultatas ar jo dalis nebuvo perduota savininkams. Nutraukus rangos sutartį ir neužbaigus stogo remonto darbų statybos objektas nebuvo užkonservuotas, todėl dėl oro sąlygų buvo gadinamas gyventojų turtas, pro neuždengtą stogą bėgo lietaus vanduo į gyventojų butus ir gadino juos bei juose esantį kitą turtą. Namo gyventojai buvo priversti savo lėšomis ir jėgomis vykdyti statybos objekto konservavimo darbus. Ieškovo ir rangovo neteisėti veiksmai lėmė, kad dalis stogo remonto darbų ir panaudotų medžiagų buvo sugadintos. Atlikta dalis stogo remonto darbų buvo nekokybiška ir netinkama naudoti pagal paskirtį, o sugadintos medžiagos negali būti panaudotos pakartotinai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ atsakovams UAB „Vilniaus turto investicijos“ 240 Eur, E. G. – 1 340 Eur, K. A. A. – 250 Eur, B. P. – 100 Eur, L. J. ir P. J. – 200 Eur, G. G. – 100 Eur, S. M. ir A. M. – 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 53,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ nuo 2012 m. III ketvirčio yra paskirtas vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir teikti komunalines paslaugas. Atsakovai yra butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai. Atsakovams E. G. nuosavybės teise priklauso 180,55 kv. m bendro ploto butas, UAB „Vilniaus turto investicijos“ – 73,12 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa–parduotuvė, A. M. ir S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 67,55 kv. m bendro ploto butas, G. G. – 27,01 kv. m bendro ploto butas, atsakovams L. J. ir P. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 54,48 kv. m bendro ploto butas, atsakovui K. A. A. – 112,91 kv. m bendro ploto butas, atsakovei B. P. – 68,08 kv. m bendro ploto butas.
5. Teismas nurodė, kad daugiabučio namo stogas laikytinas bendrojo naudojimo objektu, todėl stogo remontas turi būti atliekamas atsakovų, kaip bendrojo naudojimo objektų savininkų, lėšomis.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog namo stogas neatitinka esminio statinio reikalavimo: STR „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, defektai: stogo skarda yra pažeista korozijos, danga nesandari, sutapdinti latakai nesandarūs, lietvamzdžiai nesandarūs, dalies lietvamzdžių nėra, vanduo patenka ant sienų, medinės stogo konstrukcijos vietomis pažeistos, vanduo, patekdamas į pastato vidų, ardo jo konstrukcijas, mažina pastato ilgaamžiškumą, rekomendacija – būtinas stogo, latakų, lietvamzdžių, kaminų remontas. 2018 m. birželio 1 d. pakartotiniame balsavime namo savininkai balsų dauguma pritarė ieškovo inicijuotiems viso namo skardinio stogo dangos pakeitimo nauja remonto darbams, mokestį už darbus paskirstant per 24 mėnesius, preliminari kaina – 72 653,37 Eur su PVM, 1 kv. m – 49,13 Eur. Ieškovas dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė konkursą darbų pirkimui ir su konkurso laimėtoju UAB „Rakursas“ 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti ir priduoti daugiabučio namo stogo remonto darbus. Bendra sutarties kaina su PVM – 79 607,96 Eur. Ieškovas 2018 m. liepos 26 d. rašytiniu pranešimu informavo namo gyventojus, kad 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. planuojami namo stogo remonto darbai, remonto darbų kaina – 79 607,96 Eur, darbų vykdytojas – UAB „Rakursas“.
7. Teismas nustatė, kad rangovas UAB „Rakursas“ stogo remonto darbus pradėjo 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau 2019 m. gegužės 20 d. juos vienašališkai nutraukė 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu, kuriame darbų nutraukimo priežastimi nurodė žodinio susitarimo su vienu iš patalpų savininkų nesilaikymą, t. y. kad vykdant bendrojo naudojimo stogo dangos keitimo darbus pagal ieškovo užsakymą su vienu pastato bendrasavininku buvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo šio bendrasavininko naudai. Rangovas įsipareigojo pagal namo gyventojų turimą projektą atlikti papildomų švieslangių sumontavimo darbus, o patalpų savininkas, kurio naudai turėjo būti atlikti papildomi darbai, įsipareigojo aprūpinti rangovą medienos gaminiais, reikalingais papildomų stogo švieslangių įrengimui, bei pateikti darbų frontą šiems darbams atlikti. Kadangi papildomų darbų užsakovas žodinio susitarimo nesilaikė ir aprūpinimą medžiagomis sustabdė, rangovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį. Viso stogo dangos keitimo parengiamieji darbai užbaigti, o tam kad šiuos darbus atlikti, būtina įrengti papildomai sutartus švieslangius, o tada užbaigti pakloti stogo dangą. Rangovas prašė sudaryti komisiją, kuri priimtų darbus pagal dabartinę išbaigtumo būklę. 2019 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo ir UAB „Rakursas“ pasirašytas atliktų namo stogo darbų aktas, kurio pagrindo buvo išrašyta ir apmokėta PVM sąskaita–faktūra 64 343,32 Eur sumai už namo stogo remontą. Ieškovas rangovui sumokėtas lėšas paskirstė namo butų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai nuosavybės daliai ir pareikalavo sumokėti iš karto, t. y. neišdėstant 24 mėnesių laikotarpiui.
8. Teismas nustatė, kad namo savininkų užsakymu ekspertas A. B. 2019 m. liepos mėn. atliko ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog, atlikus atliktų stogo dangos įrengimo darbų kokybės vertinimą, nustatyta, kad statybos darbai nėra baigti, o atlikti darbai turi esminių kokybės trūkumų: neapskardintas stogas iš kiemo pusės, neįrengti stogo kraigai, lietvamzdis, neatlikti skardinimo darbai apie dūmtraukius, kur lietaus metu vanduo prateka į palėpę ir žemiau esančius butus; montuojant stogo medines konstrukcijas, nesilaikoma priešgaisrinės saugos norminių reikalavimų, lietvamzdžiai sumontuoti netinkamai, lietaus vanduo teka per pastato sienas; stogo medinės konstrukcijos permirkusios, vietomis mūrlotas išpuvęs/apdegęs ir nepakeistas; stogo remonto darbai nutraukti be jokių atliktų darbų konservavimo darbų, dalis pastato liko atvira atmosferiniam poveikiui (lietui, vėjui). Apžiūrėjus stogo laikančiąsias konstrukcijas, nustatyta, kad gegnės sutvirtintos netinkamai, t. y. gegnių sujungimai sutvirtinti keliais medsraigčiais, taip pat grebėstai prie gegnių pritvirtinti tik vienu medsraigčiu. Būtina atlikti konstrukcijų sutvirtinimus, papildomai išsukant medsraigčius ir sutvirtinant sraigtinėmis vinimis. Gegnės aplink dūmtraukius sumontuotos, nesilaikant „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės“ 37.1 punkto reikalavimų. Atstumas turi būti ne mažiau kaip 250 mm, pagal faktą nustatyta, kad sumontuotų gegnių konstrukcijos priglaustos prie dūmtraukio. Pagal lokalinę sąmatą dalis darbų nėra visiškai atlikti arba baigti. Darbai atlikti, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, todėl būtina atlikti stogo konstrukcijų permontavimo darbus (iš vidinio kiemo pusės), kur numatoma panaudoti 80 procentų esamų medienos medžiagų. Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad atlikto tyrimo objektu nebuvo stogo remontui panaudotų medžiagų būklės ir jų tinkamumo naudoti pagal paskirtį įvertinimas, todėl jis negali patvirtinti, jog, atliekant stogo konstrukcijų permontavimo darbus, bus galimybė antrą kartą panaudoti tas pačias medžiagas, taip pat likusias nepanaudotas medžiagas.
9. Teismas nurodė, kad 2018 m. birželio 1 d. namo bendraturčių susirinkime balsuojama buvo dviem klausimais: dėl pritarimo daugiabučio gyvenamojo namo viso namo skardinio stogo dangos pakeitimo nauja remonto darbams, arba dalies namo skardinio stogo dangos pakeitimo nauja remonto darbams. Namo bendraturčiai nusprendė pritarti viso stogo remonto darbams ir nepritarti dalies stogo remonto darbams. UAB „Rakursas“ atliko tik dalį stogo remonto darbų, o atlikti ir ieškovo priimti darbai yra su esminiais kokybės trūkumais, darančiais darbų rezultatą netinkamu naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog A. B. ekspertizės akte užfiksuoti atlikto tyrimo rezultatai yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, ieškovas, sutikdamas su rangovo UAB „Rakursas“ vienašališku sutarties nutraukimu, taip pat priimdamas rangovo nekokybiškai atliktų darbų dalį be pastabų dėl jų kokybės, pažeidė savo, kaip administratoriaus pareigas, reglamentuotas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831.
10. Teismas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gegužės 16 d. rašto „Dėl name (duomenys neskelbtini) vykdomų remonto darbų“ nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 p. ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje duomenis statybos darbams, atliekamiems gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) paskirties pastate (duomenys neskelbtini) privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos darbai atliekami, vadovaujantis statinio projektu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du butus kapitalinio remonto projektu, Nr. A-39, 2013 m.“, pagal kurį 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui. Ieškovo (tuometinis pavadinimas „Žirmūnų būstas“) vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento atlikti namo (duomenys neskelbtini) paprastąjį ar kapitalinį remontą, keičiant stogo dangą ir įrengiant stoglangius, nėra.
11. Teismas nurodė, kad nors ieškovas 2018 m. birželio 20 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė konkursą tik dėl namo stogo remonto darbų pirkimo, tačiau stogo remonto darbų projektavimo ir leidimo darbams gavimo konkursas nebuvo administratoriaus organizuojamas bei vykdomas. Ieškovas neįrodė, kad atliko veiksmus, būtinus stogo remonto darbams vykdyti – projekto rengimo, jo derinimo bei rašytinio pritarimo gavimo veiksmus. Projekto rengimo bei su tuo susijusių išlaidų klausimas nebuvo svarstomas namo savininkų susirinkime ir nebuvo organizuojamas balsavimas šiuo klausimu. Teismas nurodė, kad statinio projektas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du butus kapitalinio remonto projektas, Nr. A-39, 2013 m.“, pagal kurį 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui, nebuvo perduotas vykdyti ieškovui, juolab, pagal šį projektą turėjo būti atliktas buto kapitalinis remontas, pertvarkant į du butus, o ne viso namo stogo dangos pakeitimas. Teismas pažymėjo, kad stogo dangos keitimo darbų organizavimo ir vykdymo metu ieškovas neturėjo nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei jam išduoto statybos leidimo nurodytiems statybos darbams atlikti, nors tokio leidimo būtinumas buvo konstatuotas statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, atsižvelgiant į patikrinimo vietoje metu nustatytą atliekamų darbų pobūdį: esama stogo danga keičiama į tokio pat tipo ir spalvos dangą, atliekamas gegnių sutankinimas, įrenginėjami nauji statramsčiai, įrenginėjami papildomi stoglangiai.
12. Teismas konstatavo, kad ieškovui, kaip namo administratoriui, teko pareiga įvertinti stogo dangos konstrukcijos defektų pobūdį ir mastą, nustatyti, kokio pobūdžio statybos darbai turės būti atliekami, siekiant užtikrinti stogo dangos atkūrimą, kokie statybą leidžiantys dokumentai reikalingi statybos darbų vykdymui, tačiau ieškovas, organizuodamas savininkų sprendimo vykdymą, nurodytų uždavinių neįgyvendino.
13. Teismas nurodė, kad ieškovas pagal su UAB „Rakursas“ sudarytą rangos sutartį įsipareigojo sumokėti rangovui 23 882,39 Eur avansą per 7 kalendorines dienas, o likusią sutarties darbų kainą, atskaičius 5 procentų dydžio sumą, skaičiuojant nuo visos sutarties kainos, per 2 metus nuo darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriame nėra nurodytų darbų atlikimo trūkumų, pasirašymo dienos pagal rangovo tinkamai pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą. Rangovas įsipareigojo suteikti atliktiems darbams 5 metų garantiją. Rangos sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir turėjo galioti iki šalys visiškai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje numatyta tik užsakovo teisė nutraukti rangos sutartį prieš terminą, o rangovo teisė nutraukti sutartį nenumatyta. Pagal rangos sutarties sąlygas nutraukimo prieš terminą atveju užsakovas turėjo pareigą sumokėti tik už faktiškai atliktus ir tinkamus darbus. Darbų atlikimo termino pratęsimas pagal sutartį galėjo būti atliktas tik vienu atveju ir tik papildomu rašytiniu šalių susitarimu, t. y. jei užsakovas raštiškai paprašė atlikti papildomus darbus, kurie buvo nenumatyti šioje sutartyje.
14. Teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog buvo pagrindas pratęsti rangovui darbų vykdymo terminą, taip pat, kad sutarties ar įstatymo nustatytu pagrindu buvo galima nutraukti rangovui sutartį prieš terminą. Teismas nurodė, kad rangos sutarties prasme užsakovu yra ieškovas, todėl pagal sutarties nuostatas bet kurio namo gyventojo asmeninių interesų tenkinimui rangovo sutaryti individualūs žodiniai ar rašytiniai susitarimai bei tokių susitarimų pažeidimas negalėjo įtakoti darbų vykdymo terminus ir nesuponavo pagrindą rangovui nutraukti sutartį prieš terminą. Rangos sutartyje nebuvo numatyti švieslangių įrengimo darbai, taip pat neįrodyta, jog nurodytus darbus užsakė ieškovas. Teismas padarė išvadą, kad rangovo nurodytas rangos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindas yra neteisėtas, todėl ieškovas, kaip namo administratorius, turėjo šias aplinkybes įvertinti ir imtis sutartyje ir įstatyme nustatytų priemonių, jog stogo remonto darbai užbaigti, atliktų darbų kokybės trūkumai pašalinti, iš rangovo išieškoti dėl darbų vykdymo termino praleidimo ir netinkamos kokybės darbų bei nepagrįsto sutarties nutraukimo prieš terminą atsiradusius nuostolius.
15. Teismas nurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, jog darbų termino pažeidimą sąlygojo namo savininkų veiksmai, trukdant vykdyti stogo remonto darbus, neįrodyti, o atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai apie UAB „Rakursas“ vykdomų statybos darbų eigą patvirtina, jog visos savininkų pretenzijos ieškovui ir rangovui dėl netinkamo darbų vykdymo yra pagrįstos ir teisėtos.
16. Teismas iš antstolio R. K. 2019 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad statybos darbai buvo vykdomi netinkamai: darbų vykdymo eigoje 2019 m. vasario 20 d. pro dalį nuardytos stogo dangos ant sandėliuojamos medienos ir sumontuotų medinių konstrukcijų pratekėjo lietus, dalis sandėliuojamos medžiagos sušlapusi ir permirkusi. 2018 m. lapkričio 21 d. medienos apžiūros akte užfiksuota, kad rangovo naudojama medžiaga (mediena) buvo netinkamos kokybės.
17. Teismas nurodė, kad namo gyventojų 2018 m. rugsėjo 25 d. rašte reikštos pretenzijos ieškovui dėl netinkamo ir neskaidraus darbų pirkimo bei jų organizavimo taip pat pagrįstos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2019 m. sausio 24 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad ieškovas, pirkdamas daugiabučio namo stogo remonto darbus, privalėjo pirkimą organizuoti ir vykdyti, vadovaujantis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis. Pirkimų taisyklės turėjo būti parengtos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles, kurios buvo pažeistos, nes pirkimų komisijoje dalyvavo tik vienas asmuo (pastatų administravimo vadybininkas), nors pirkimo komisija turėjo būti sudaryta ne mažiau, kaip iš trijų narių, komisijos darbe turėjo dalyvauti namo savininkų išrinktas atstovas. Ieškovas, atlikęs pirkimus, susijusius su namo stogo remonto darbais ir pradėjęs darbus, neinformavo priežiūros ir kontrolės vykdytojo, kaip tai įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 6 p.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovų veiksmai, įstatymų nustatytomis priemonėmis ginant savo turtinius interesus, susijusius su jų nuosavybės apsauga, yra teisėti ir negali sąlygoti atsakovams civilinės atsakomybės, juolab, neįrodyta, jog atsakovai atliko veiksmus, dėl kurių ieškovas ar rangovas negalėjo vykdyti sutarties, t. y. jog esant būtinybei dėl darbų atlikimo buvo trukdoma patekti į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas ar pan.
19. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, namo administratorius, netinkamai organizavo namo butų ir kitų savininkų sprendimo dėl stogo dangos pakeitimo vykdymą. Ieškovas neparengė ir nesuderino šių darbų atlikimui būtino statybos projekto ir organizavo darbų pirkimo konkursą bei sudarė rangos sutartį, leisdamas rangovui vykdyti darbus be statybos leidimo. Ieškovas visiškai nekontroliavo rangos sutarties vykdymo, sutiko su nepagrįstu rangovo sprendimu vienašališkai nutraukti rangos sutartį ir nepagrįstai priėmė netinkamą naudoti pagal paskirtį neužbaigtų stogo dangos keitimo darbų rezultatą. Nesant rangos sutartyje numatyto pagrindo – tinkamai atliktų ir perduotų atsakovams, kaip naudos gavėjams, kurių interesais turėjo veikti administratorius, darbų rezultato be pagrindo ir, nesuėjus sutartyje nustatytam terminui, sumokėjo rangovui sutarties kainą ir paskirstė ją namo savininkams. Neįrodyta, kad ieškovas būtų perdavęs iš rangos sutarties kylančias jo teises ir pareigas namo savininkams, t. y. jų įsteigtai bendrijai. Teismo vertinimu, ieškovo rangovui sumokėtos išlaidos nebuvo skirtos atsakovų bendrosios nuosavybės objekto išsaugojimui, t. y. nebuvo pasiektas rezultatas, numatytas namo bendraturčių sprendime. Namo stogo danga liko nepakeista, su tokiais pačiais ir net didesniais defektais, neatliekančia savo funkcijų ir netinkama naudoti pagal paskirtį. Ieškovui sutikus su rangovo vienašališku rangos sutarties nutraukimu ir priėmus nepilnai ir netinkamai atliktus darbus be pastabų dėl jų kokybės, taip pat negavus ir neperdavus namo savininkų bendrijai jokių dokumentų dėl rangos sutartyje numatytos 5 metų garantijos, atsakovai neturi jokios galimybės pasinaudoti rangos sutartyje numatytomis užsakovo teisėmis bei apginti savo turtinius interesus, todėl netinkamo stogo remonto darbų organizavimo ir jų vykdymo, taip pat nepagrįsto neužbaigtų rangos sutarties darbų su esminiais trūkumais priėmimo ir su tuo susijusių nuostolių rizika tenka ieškovui (CK 4.82–4.85 str.; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė:
20.1. ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo aprašomojoje dalyje pirmoje pastraipoje: vietoje „17783,31 EUR“ įrašyti „7783,31 EUR“ ir atsakovei E. D.-V. pareikšto ieškinio reikalavimo suma laikyti 7 783,31 Eur;
20.2. ištaisyti aritmetinę klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje: vietoje „1240,00 EUR (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų)“ įrašyti „1340,00 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų)“ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ atsakovei E. D. – V. 1340,00 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“;
20.3. ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje: vietoje „255,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus)“ įrašyti „250,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų)“ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ atsakovui K. A. A. 250,00 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“;
20.4. ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies aštuntoje pastraipoje: vietoje „100,00 EUR (vieną šimtą eurų)“ įrašyti „150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų)“ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies aštuntąją pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ atsakovams S. M. ir A. M. 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
2. Teismas nurodė, kad sprendime buvo įvertintos visos bylinėjimosi išlaidos, tačiau dėl aiškių aritmetinių klaidų ir rašymo apsirikimų nurodytos neteisingos sumos. Rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas nekeičia teismo sprendimo esmės (CPK 276 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus tenkinti visiškai arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo ir trečiojo asmens prašymų liudytoju apklausti V. B. E., kuris vykdė techninio priežiūros darbų vadovo funkcijas. Šis asmuo statybos darbų žurnale patvirtino, kad stogo remonto darbai buvo atlikti tinkamai, todėl jis galėjo teismui paaiškinti aplinkybes, susijusias su namo stogo remonto darbų atlikimu. Teismo argumentai, kad stogo remonto darbų atlikimas gali būti įrodinėjimas tik rašytiniais įrodymais, yra nepagrįsti, nes liudytojų paaiškinimai taip pat yra įrodymai. Akivaizdu, kad svarbaus liudytoju neapklausimas ir vadovavimasis tik atsakovų pateiktais įrodymais, įskaitant A. B. išvadą, lėmė ieškovo procesinių teisių pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas šiuo atžvilgiu pažeidė lygiateisiškumo principą, nes apklausė net tris atsakovų kviestus liudytojus, įskaitant ekspertizės išvadą parengusį A. B., nors teismas pats deklaravo, jog remonto darbai gali būti įrodinėjami tik rašytiniais įrodymais.
22.2. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vertino aplinkybes, nesusijusias su skolos priteisimu už atliktus namo stogo remonto darbus, t. y. teismas nepagrįstai vertino rangos sutarties nutraukimo pagrindus, statybą leidžiančio dokumento namo stogo remonto darbams atlikti nebuvimą, namo stogo remonto darbų pirkimo procedūrų organizavimą, namo stogo remonto darbų projektavimą ir galimai pažeistus namo gyventojų interesus. Atsakovams sprendžiant, kad namo stogo remonto darbai galimai buvo atlikti be statybą leidžiančio dokumentų, ieškovas galimai pažeidė pirkimo procedūras, tai atsakovai galėjo inicijuoti atskirus procesus, o ne ginčyti šias aplinkybes byloje dėl skolos priteisimo. Nors pats teismas 2020 m. vasario 18 d. posėdyje pažymėjo, kad klausimai, susiję su statybą leidžiančiu dokumentu ir namo projektiniais dokumentais, nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas, tačiau skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, nepatenkančiais į bylos nagrinėjimo ribas, teismas nusprendė ieškinį atmesti. Teismas net nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog stogo remonto darbai buvo atliekami pagal išduotą statybos leidimą ir projektinius dokumentus, nors tokie įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Analogiškai yra ir su pirkimo konkurso vykdymo procedūromis, nors 2020 m. vasario 18 d. posėdyje teismas nurodė, jog šie dokumentai reikalingi įvertinti tik darbų apimtį pagal paskelbtą konkursą, tačiau sprendime teismas konstatavo darbų pirkimo procedūrų pažeidimą. Akivaizdu, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.
22.3. Teismas vadovavosi atsakovų pateikta A. B. išvada, tačiau neatsižvelgė, jog pats A. B. nustatė, jog atliktų stogo remonto darbų vertė yra 36 107,31 Eur, defektų šalinimo darbų vertė – 4 420,60 Eur. Vadinasi, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo priimti darbai buvo su esminiais kokybės trūkumais, darančiais darbų rezultatą netinkamu naudoti pagal paskirtį. Kita vertus, teismas neatsižvelgė, kad atsakovų pateiktos išvados rengėjas nėra teismo ekspertas, todėl tokia išvada negalėjo būti vertinama, kaip patikima, juolab, A. B. nuslėpė nuo teismo, jog 2017 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nes jo veiksmai nebuvo suderinami su teismo eksperto statusu. Abejones dėl šios A. B. išvados patvirtina ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje A. B. nurodė, kad 4 420,60 Eur trūkumų šalinimo kaina yra tik už trūkumus, susijusius su priešgaisrinės saugos reikalavimais, t. y. A. B. išvada ir paaiškinimai yra prieštaringi, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. A. B. į trūkumų sumą įtraukė net 1 199,38 Eur už metalinių pastolių įrengimą ir demontavimą. A. B. 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje taip pat pripažino, kad vertino tik darbų rezultatą, susijusį su priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, t. y. namo stogo remonto darbų tinkamumas nebuvo vertintas pilna apimtimi. A. B. taip pat nenurodė teisinio pagrindo ir negalėjo paaiškinti savo išvadų, kodėl gegnių sujungimai ir grebėstai prie gegnių turi būti pritvirtinti sraigtinėmis vinimis, o ne medsraigčiais, juolab, viršutinės gegnių dalys buvo uždengtos plėvele, todėl A. B. negalėjo jų pamatyti. A. B. taip pat nepagrindė, kodėl gegnės aplink dūmtraukius sumontuotos nesilaikant Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų (atstumas turi būti ne mažiau 250 mm), kadangi tose pačiose taisyklėse atstumas iki dūmtraukio nustatomas, atsižvelgiant į medžiagų degumo klases, tačiau A. B. gegnių degumo klasės net nenustatinėjo.
22.4. Kadangi atsakovų pateikta A. B. išvada yra visiškai nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismas atsisakė liudytoju apklausti V. B. E., kuris yra teismo ekspertas, kilo poreikis su apeliaciniu skundu pateikti ieškovo nurodyto teismo eksperto parengtą išvadą. V. B. E. išvada patvirtina, kad A. B. išvada yra nekvalifikuota, šališka, nurodyti trūkumai neatitinka teisės aktų reikalavimų, atliktų darbų kaina nepagrįstai sumažinta. Ieškovo pagal teisės aktų reikalavimus pasirinktas rangovas laimėjo konkursą, kaip mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis, t. y. 79 607,96 Eur. Iki sutarties nutraukimo rangovas atliko darbus už 64 343,32 Eur sumą. Nepaisant to, A. B. visiškai nepagrįstai perskaičiavo darbų vertę, nurodydamas, jog stogo remonto darbų kaina sudarė tik 56 583,90 Eur, kadangi aplinkybė, jog remonto darbai galimai galėjo būti atlikti už mažesnę kainą, nereiškia, jog konkursą laimėjusio rangovo kainos buvo padidintos, juolab, konkurso dalyviai neturi pareigos teikti pasiūlymus, atitinkančius rekomendacinio pobūdžio vidutines rinkos kainas, nurodytas sąmatų sudarymo programoje SISTELA. Priešingu atveju, konkursų organizavimas netektų prasmės, nes visi dalyviai turėtų siūlyti tokias pačias kainas. Teismas neįvertino, kad A. B. į perskaičiuotą stogo remonto darbų kainą neįskaičiavo nepanaudotų medžiagų už 9 556,98 Eur, t. y. akivaizdu, jog buvo siekiama dirbtinai sumažinti remonto kainą.
22.5. Teismas neįvertino, kad patys namo gyventojai 2018 m. birželio 1 d. susirinkime balsavo už stogo remontą, žinodami, jog preliminari remonto kaina 72 653,37 Eur. Konkurse mažiausią kainą (79 607,96 Eur) pasiūlė rangovas UAB „Rakursas“. Rangovas negalėjo užbaigti darbų, nes namo gyventojai nesudarė galimybės įrengti tūrinius švieslangius. Rangovas perdavė tinkamai atliktus darbus už 64 343,32 Eur, o dėl likusios dalies darbų sutartį nutraukė. Ieškovas jokių procesų neiniciavo, nes rangos sutartis nutraukta pagrįstai. Akivaizdu, kad už atliktus darbus atsakovai privalo atsiskaityti, nes darbai buvo pradėti jų iniciatyva, dalis darbų buvo atlikta. Aplinkybė, kad visi stogo remonto darbai nebuvo užbaigti, nereiškia, kad ieškovas prarado teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Atlikus dalį stogo remonto darbų, namo gyventojams buvo sukurta turtinė nauda, todėl tokių išlaidų neatlyginimas laikytinas nepagrįstu praturtėjimu (CK 4.82–4.84 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai; Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės; CPK 177 str., 180 str., 181 str., 189 str., 190 str., 197 str.).
4. Atsakovai K. A. A., B. P., L. J., P. J., G. G., S. M., A. M. ir UAB „Vilniaus turto investicijos“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmajame 7 sujungtų bylų teismo posėdyje 2020 m. kovo 15 d. ieškovas neprašė liudytoju apklausti V. B. E. Apelianto argumentai dėl nelygiateisiškumo yra nepagrįsti, nes teismas tenkindavo ieškovo prašymus, o atsakovų prašymus – ne visus. Ieškovas su atsakovų pasirinkto A. B. išvada galėjo susipažinti nuo 2019 m. liepos 31 d., todėl ieškovui buvo pakankamai laiko pateikti A. B. išvadą paneigiančius įrodymus. Ieškovas pirmosios instancijos teismas įrodinėjo, kad atliktų darbų tinkamumą, kainą patvirtina statybos žurnalas, kurį pasirašė V. B. E., tačiau šį asmenį liudytoju ieškovas paprašė apklausti tik 2020 m. birželio 18 d., t. y. tik praėjus 10 mėnesių nuo ieškinių pateikimo dienos. Apelianto argumentai dėl bylos ribų peržengimo yra visiškai nepagrįsti, nes priteisti skolą už remonto darbus, kurių tinkamumą ginčija atsakovai, yra neįmanoma, nevertinant remonto darbų organizavimą, vykdymą ir užbaigimo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Stogo remonto darbai buvo atliekami be būtino statybą leidžiančio dokumento, stogo kapitalinio remonto projekto. Apelianto argumentai dėl atsakovų pasirinkto A. B. išvadų yra visiškai nepagrįsti. A. B., paaiškindamas akte nurodytą 4 420,60 Eur remonto defektų kainą, atsiradusią dėl dalies darbų, vykdytų nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, patvirtino, kad ši suma nėra visų stogo remonto defektų, trūkumų ir kitų netinkamai atliktų darbų kaina, o tik ta dalis priešgaisrinių defektų šalinimo kaštų, kurią jis galėjo paskaičiuoti. Neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir konkrečių konstrukcinių paskaičiavimų, jis negalėjo apskaičiuoti visų namo stogo remonto trūkumų šalinimo kaštų, nes norint tinkamai pabaigti remonto darbus, reikėtų nuardyti visą stogą ir neaišku, kiek statybinių medžiagų būtų galima panaudoti. Suma, reikalinga defektų šalinimui, gali būti pusantro karto didesnė, negu esama remonto kaina. Akivaizdu, kad A. B. negalėjo pateikti išvadas, jas suderinant su statybos remonto projektu, nes tokio nebuvo. Statybos darbų žurnale nurodyta, kad stogo remonto darbai buvo atliekami pagal 2014 m. balandžio 18 d. statybos leidimą, tačiau šis statybos leidimas išduotas butui Nr. 1 (savininkė E. G.) dėl buto padalinimo į du butus, t. y. visiškai nesusijęs su stogo remontu. Stogo remonto techniniu prižiūrėtoju taip pat buvo apelianto nurodomas V. B. E., todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip A. B. nepastebėjo, jog remontas vykdomas ne pagal projektą. Atitinkamai teismas neturėtų vadovautis apelianto pateiktu įrodymu, juolab, yra akivaizdu, kad V. B. E. yra suinteresuotas bylos baigtimi. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priimti apelianto pateiktą naują įrodymą, tai teismas taip pat turėtų priimti atsakovų pateiktus įrodymus – A. B. ir B. P. (parengė defektinį aktą, kuris pridėtas prie A. B. išvados) kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus, kurie paneigia apelianto pateiktoje V. B. E. išvadoje nurodytus argumentus, jog A. B. ir B. P. yra nekvalifikuoti. Atsakovų argumentus dėl netinkamų stogo remonto darbų patvirtina ne tik A. B. išvada, bet antstolio R. K. 2019 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad pro dalį nuardytos stogo dangos ant sandėliuojamos medienos ir sumontuotų medinių konstrukcijų prateka vanduo, dalis sandėliuojamos medžiagos yra sušlapusios ir permirkusios. Net pats apelianto nurodomas V. B. E. pasirašė stogo remonto metu naudotos medienos apžiūros aktą, kuriame konstatuojama, kad statybinė mediena yra permirkusi. Namo stogas iki šiol nėra suremontuotas, per kiaurą stogą bėga vanduo, stogą remontuoti reikia iš naujo, todėl apelianto argumentai, jog jis įgijo teisę bent į dalį išlaidų atlyginimo, yra ciniški. Rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, todėl ieškovas, kaip namo administratorius, privalėjo imtis veiksmų, kad stogo remonto darbai būtų atlikti tinkamai. Apeliantas jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl namo gyventojai nėra atsakingi už ne dėl jų kaltės patirtus apelianto nuostolius (CK 1.5 str.; Statybos įstatymo 19 str.).
5. Atsakovė E. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pirmajame teismo posėdyje 2020 m. vasario 18 d. siūlė ieškovui pateikti visus turimus prašymus, tačiau ieškovas neprašė liudytoju apklausti V. B. E., nors ieškovas ir trečiasis asmuo laikė, jog statybos žurnalas, kurį pasirašė statybos techninis prižiūrėtojas V. B. E., yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis tinkamą remonto darbų eigą. Ieškovas pirmajame teismo posėdyje taip pat ginčijo A. B. išvadą, todėl nesuprantama, kodėl ieškovas ilgą laiką delsė kviesti savo nurodytą liudytoją arba pateikti kitus rašytinius įrodymus, juolab, A. B. išvada ieškovui buvo pateikta dar 2019 m. liepos 31 d. Ieškovas savo liudytoją iškviesti paprašė tik 2020 m. birželio 18 d., t. y. pavėluotai, todėl teismas pagrįstai prašymo netenkino. Aplinkybė, kad A. B. 2017 m. buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nereiškia, jog šio kvalifikuoto ir kompetentingo asmens išvada yra nepagrįsta ar šališka. Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, kadangi tam, kad būtų tinkamai išspręstas klausimas dėl skolos už stogo remontą priteisimo, turėjo būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra pagrįstas. Ieškovas yra atsakovams priklausančio namo administratorius, todėl jam teko pareiga įvertinti stogo dangos konstrukcijos defektų pobūdį ir mastą, nustatyti, kokio pobūdžio statybos darbai turės būti atliekami, siekiant užtikrinti stogo dangos atkūrimą, kokie statybą leidžiantys dokumentai reikalingi statybos darbų vykdymui. Ieškovas paskelbė konkursą tik dėl namo stogo remonto darbų pirkimo, tačiau neorganizavo ir nevykdė konkurso dėl stogo remonto darbų projektavimo, negavo leidimo darbams atlikti, darbai buvo vykdomi be suderinto kapitalinio stogo remonto darbų projekto. 2019 m. gegužės 9 d. ieškovas informavo Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kad stogo remonto darbai buvo vykdomi pagal 2014 m. balandžio 18 d. patvirtintą kapitalinio remonto projektą, nors leidimas nurodytam projektui buvo išduotas atsakovei dėl jai priklausančio buto padalinimo į du butus, o ne stogo remontui. Akivaizdu, kad ieškovas netinkamai organizavo namo butų ir kitų savininkų sprendimo dėl stogo dangos pakeitimo vykdymą, neparengė ir nesuderino šių darbų atlikimui būtino statybos projekto ir organizavo darbų pirkimo konkursą bei sudarė rangos sutartį, leisdamas rangovui vykdyti darbus be privalomo statybos leidimo. Atsakovų pasirinkto A. B. išvada ir parodymai patvirtina, kad stogo dangos pakeitimo darbai neužbaigti ir rangos sutarties nutraukimo metu stogas nėra tinkamas naudoti pagal jo funkcinę paskirtį. Namo bendraturčiai 2018 m. birželio 1 d. susirinkime nutarė pritarti viso namo stogo remonto darbams ir nepritarti dalies stogo remonto darbų atlikimui. Ieškovo pasitelktas rangovas atliko tik dalį stogo remonto darbų, todėl ieškovas nepagrįstai priėmė iš rangovo atliktus darbus, kurie atlikti esminiais kokybės trūkumais, darančiais darbų rezultatą netinkamu naudoti pagal paskirtį. Ieškovas ne tik sudarė rangos sutartį, leisdamas rangovui vykdyti darbus be kapitalinio remonto projekto ir privalomo statybos leidimo, tačiau ir nekontroliavo sutarties vykdymo, savo iniciatyva ir rizika sutiko su nepagrįstu rangovo sprendimu vienašališkai nutraukti sutartį, todėl savo rizika priėmė netinkamą naudoti pagal paskirtį neužbaigtų stogo dangos keitimo darbų rezultatą. Nesant rangos sutartyje numatyto rezultato, t. y. tinkamai atliktų ir perduotų atsakovams, kaip naudos gavėjams, kurių interesais turėjo veikti namo administratorius, darbų, laikytina, kad ieškovas be pagrindo sumokėjo rangovui sutarties kainą ir nepagrįstai paskirstė ją atsakovams. Ieškovo darbų rezultato iki šiol neperdavė namo bendrijai, todėl tai patvirtina, kad ieškovo rangovui sumokėtos sumos nebuvo skirtos atsakovų bendrosios nuosavybės objekto išsaugojimui, t. y. nebuvo pasiektas 208 m. birželio 1 d. bendraturčių sprendime numatytas rezultatas. Ieškovo veiksmai lėmė, kad atsakovai neturi jokios galimybės pasinaudoti rangos sutartyje numatytomis užsakovo teisėmis ir apginti savo turtinius interesus, todėl visą neigiamą išlaidų patyrimo riziką turi prisiimti pat ieškovas. Rangovo UAB „Rakursas“ sudaryti individualūs žodiniai susitarimai su atskirais namo gyventojais asmeninių interesų patenkinimui ir tokių susitarimų galimas pažeidimas neįtakojo rangos sutartimi sulygtų stogo darbų atlikimo terminų ir nesudarė pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą. Rangos sutartyje ar kituose dokumentuose nenumatyti jokie švieslangių įrengimo darbai, todėl negalėjimas jų įrengti nesudarė pagrindo rangovui vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau ieškovas šias aplinkybes ignoravo ir nereikalavo įvykdyti sutartį, taip pat nesiėmė priemonių išieškoti nuostolius už netinkamai atliktus darbus ir nepagrįstą sutarties nutraukimą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad namo gyventojai trukdytų rangovui atlikti stogo remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atmesti apelianto prašymą dėl V. B. E. išvados prijungimo (CK 4.82 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai).
6. Atsakovė E. G. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
7. Atsakovai K. A. A., B. P., L. J., P. J., G. G., S. M., A. M. ir UAB „Vilniaus turto investicijos“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų K. A. A., B. P., L. ir P. J., G. G., S. ir M. M. bei UAB ,,Vilniaus turto investicijos“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto ir atsakovų pateiktuose įrodymuose nenurodoma naujų aplinkybių, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Apeliantas pateikė statybos techninio prižiūrėtojo E. B. E. išvadą, kuria kritikuojama A. B. ekspertizės išvada, o atsakovai pateikė atsakovei E. G. 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą pritarimą statinio projektui (atsakovei priklausančio buto padalinimui į du atskirus butus) ir A. B. kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi pareigą atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo priimti apelianto ir atsakovų pateiktų naujų įrodymų, nes nurodyti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto ir atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
12. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už ieškovo suteiktas daugiabučio namo administravimo paslaugas – namo stogo remonto darbus, kuriuos atliko rangovas UAB „Rakursas“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti skolos dydžio, atliktų darbų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pasisakydamas dėl aplinkybių, nesusijusių su ieškinio dalyku – skolos priteisimu.
13. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 str.
14. Pagal CK 4.72 str. 1 d. bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Daugiabučio namo stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 str. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. CK 4.83 str. 4 d. nustatyta CK 4.82 str. 3 d. nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) nurodytas išlaidas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir 2) kai išlaidos nesusijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 str. 3 d., kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 str. 4 d. nustatyta išimtis.
16. Tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti, išlaikant bendrąjį turtą, nėra eliminuojama, net ir nesant asmens sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 str. 3 d. ir 4.83 str. 4 d. nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).
17. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
18. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis.
20. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos, teikia bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Atsakovai yra butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarė namo (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog namo stogas neatitinka esminio statinio reikalavimo: STR „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, defektai: stogo skarda yra pažeista korozijos, danga nesandari, sutapdinti latakai nesandarūs, lietvamzdžiai nesandarūs, dalies lietvamzdžių nėra, vanduo patenka ant sienų, medinės stogo konstrukcijos vietomis pažeistos, vanduo, patekdamas į pastato vidų, ardo jo konstrukcijas, mažina pastato ilgaamžiškumą, rekomendacija – būtinas stogo, latakų, lietvamzdžių, kaminų remontas. 2018 m. birželio 1 d. pakartotiniame balsavime namo savininkai balsų dauguma pritarė ieškovo inicijuotiems viso namo skardinio stogo dangos pakeitimo nauja remonto darbams, mokestį už darbus paskirstant per 24 mėnesius, preliminari kaina – 72 653,37 Eur su PVM, 1 kv. m – 49,13 Eur. Ieškovas dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė konkursą darbų pirkimui ir su konkurso laimėtoju UAB „Rakursas“ 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo atlikti ir priduoti daugiabučio namo stogo remonto darbus. Bendra sutarties kaina su PVM – 79 607,96 Eur. Ieškovas 2018 m. liepos 26 d. rašytiniu pranešimu informavo namo gyventojus, kad 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. planuojami namo stogo remonto darbai, remonto darbų kaina – 79 607,96 Eur, darbų vykdytojas – UAB „Rakursas“. 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovai paprašė, kad ieškovas paaiškintų, kodėl pasirašyta namo gyventojams nenaudinga sutartis, viršijanti gyventojų pritarimą gavusią sumą ir, kodėl namo stogo remonto sąmata paruošta be jokio projekto, detalaus defektinio akto ar ekspertizės. Rangovas UAB „Rakursas“ stogo remonto darbus pradėjo 2018 m. lapkričio 19 d., tačiau 2019 m. gegužės 20 d. juos vienašališkai nutraukė 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu, kuriame darbų nutraukimo priežastimi nurodė žodinio susitarimo su vienu iš patalpų savininkų nesilaikymą, t. y. kad vykdant bendrojo naudojimo stogo dangos keitimo darbus pagal ieškovo užsakymą su vienu pastato bendrasavininku buvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo šio bendrasavininko naudai. Rangovas įsipareigojo pagal namo gyventojų turimą projektą atlikti papildomų švieslangių sumontavimo darbus, o patalpų savininkas, kurio naudai turėjo būti atlikti papildomi darbai, įsipareigojo aprūpinti rangovą medienos gaminiais, reikalingais papildomų stogo švieslangių įrengimui, bei pateikti darbų frontą šiems darbams atlikti. Kadangi papildomų darbų užsakovas žodinio susitarimo nesilaikė ir aprūpinimą medžiagomis sustabdė, rangovas nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį. Viso stogo dangos keitimo parengiamieji darbai užbaigti, o tam, kad šiuos darbus atlikti, būtina įrengti papildomai sutartus švieslangius, o tada užbaigti pakloti stogo dangą. Rangovas prašė sudaryti komisiją, kuri priimtų darbus pagal dabartinę išbaigtumo būklę. 2019 m. gegužės 6 d. tarp ieškovo ir UAB „Rakursas“ pasirašytas atliktų namo stogo darbų aktas, kurio pagrindo buvo išrašyta ir apmokėta PVM sąskaita–faktūra 64 343,32 Eur sumai už namo stogo remontą. Ieškovas rangovui sumokėtas lėšas paskirstė namo butų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančiai nuosavybės daliai ir pareikalavo sumokėti iš karto, t. y. neišdėstant 24 mėnesių laikotarpiui. 2018 m. lapkričio 21 d. medienos apžiūros akte užfiksuota, kad rangovo naudojama medžiaga (mediena) buvo netinkamos kokybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2019 m. sausio 24 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad ieškovas, pirkdamas daugiabučio namo stogo remonto darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdines taisykles, nes pirkimų komisijoje dalyvavo tik vienas asmuo (pastatų administravimo vadybininkas), nors pirkimo komisija turėjo būti sudaryta ne mažiau, kaip iš trijų narių, komisijos darbe turėjo dalyvauti namo savininkų išrinktas atstovas. Ieškovas, atlikęs pirkimus, susijusius su namo stogo remonto darbais ir pradėjęs darbus, neinformavo priežiūros ir kontrolės vykdytojo, kaip tai įpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių 6 p.
22. A. B. 2019 m. liepos mėn. atliko stogo remonto ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, jog, atlikus atliktų stogo dangos įrengimo darbų kokybės vertinimą, nustatyta, kad statybos darbai nėra baigti, o atlikti darbai turi esminių kokybės trūkumų: neapskardintas stogas iš kiemo pusės, neįrengti stogo kraigai, lietvamzdis, neatlikti skardinimo darbai apie dūmtraukius, kur lietaus metu vanduo prateka į palėpę ir žemiau esančius butus; montuojant stogo medines konstrukcijas, nesilaikoma priešgaisrinės saugos norminių reikalavimų, lietvamzdžiai sumontuoti netinkamai, lietaus vanduo teka per pastato sienas; stogo medinės konstrukcijos permirkusios, vietomis mūrlotas išpuvęs/apdegęs ir nepakeistas; stogo remonto darbai nutraukti be jokių atliktų darbų konservavimo darbų, dalis pastato liko atvira atmosferiniam poveikiui (lietui, vėjui). Apžiūrėjus stogo laikančiąsias konstrukcijas, nustatyta, kad gegnės sutvirtintos netinkamai, t. y. gegnių sujungimai sutvirtinti keliais medsraigčiais, taip pat grebėstai prie gegnių pritvirtinti tik vienu medsraigčiu. Būtina atlikti konstrukcijų sutvirtinimus, papildomai išsukant medsraigčius ir sutvirtinant sraigtinėmis vinimis. Gegnės aplink dūmtraukius sumontuotos, nesilaikant „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės“ 37.1 punkto reikalavimų. Atstumas turi būti ne mažiau kaip 250 mm, pagal faktą nustatyta, kad sumontuotų gegnių konstrukcijos priglaustos prie dūmtraukio. Atlikus sąmatinius skaičiavimus pagal 2018 m. kovo mėn. vidutinės rinkos kainą ir UAB „Rakursas“ pateiktus darbų kiekius, nustatyta, kad bendra stogo dangos keitimo darbų suma – 56 583,90 Eur. Pagal lokalinę sąmatą dalis darbų nėra visiškai atlikti arba baigti, faktiškai atlikti darbų vertė pagal 2018 m. kovo mėn. vidutinės rinkos kainą – 36 107,31 Eur. Darbai atlikti, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, todėl būtina atlikti stogo konstrukcijų permontavimo darbus (iš vidinio kiemo pusės), kur numatoma panaudoti 80 procentų esamų medienos medžiagų. Bendra defektų šalinimo darbų kaina 4 420,60 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. kovo 1 d. daugiabučio namo pakartotiniame susirinkime buvo priimtas sprendimas pritarti ieškovo inicijuotiems viso namo skardinio stogo dangos pakeitimo nauja remonto darbams, mokestį už darbus paskirstant per 24 mėnesius, preliminari kaina – 72 653,37 Eur. Toks daugiabučio namo savininkų sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į ieškovo dar 2017 m. rugsėjo 20 d. sudarytą namo apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog namo stogas neatitinka esminio statinio reikalavimo: STR „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, defektai: stogo skarda yra pažeista korozijos, danga nesandari, sutapdinti latakai nesandarūs, lietvamzdžiai nesandarūs, dalies lietvamzdžių nėra, vanduo patenka ant sienų, medinės stogo konstrukcijos vietomis pažeistos, vanduo, patekdamas į pastato vidų, ardo jo konstrukcijas, mažina pastato ilgaamžiškumą, rekomendacija – būtinas stogo, latakų, lietvamzdžių, kaminų remontas. Ieškovas viešai organizavo konkursą stogo remonto darbų pirkimui. Stogo remonto darbų konkursą laimėjo UAB „Rakursas“, su kuriuo 2018 m. liepos 25 d. ieškovas sudarė rangos sutartį. Rangovas įsipareigojo darbus atlikti už 79 607,96 Eur kainą, t. y. neženkliai didesnę nei ieškovo namo savininkams nurodyta preliminari kaina. Ieškovas 2018 m. liepos 26 d. informavo atsakovus, kad 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. planuojami namo stogo remonto darbai, remonto darbų kaina – 79 607,96 Eur, darbų vykdytojas – UAB „Rakursas“.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovams buvo žinoma, jog namo stogo remonto darbai yra būtini. Atsakovai neginčijo, kad jie buvo informuoti apie ieškovo pasamdyto rangovo ketinamus atlikti stogo remonto darbus. Nors namo savininkai nesutiko su ieškovo planuojamais atlikti stogo remonto darbais, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, t. y. teismine tvarka rangos sutarties neginčijo ir neprašė teismo įpareigoti ieškovą sustabdyti stogo remonto darbus. Aplinkybė, kad atsakovai ieškovui ar jo priežiūrą, taip pat statybos priežiūrą vykdančioms institucijoms teikė skundus dėl ieškovo organizuoto stogo remonto rangos darbų konkurso neteisėtumo, statybą leidžiančio dokumento neturėjimo savaime nepatvirtina, jog stogo remonto darbai nebuvo būtini, siekiant užtikrinti tinkamą stogo eksploataciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patys namo bendraturčiai 2018 m. kovo 1 d. pakartotiniame susirinkime pritarė namo stogo remontui, nors būtinybė remontuoti stogą užfiksuota dar 2017 m. rugsėjo 20 d. ieškovo apžiūros akte. Aplinkybė, kad namo bendrasavininkai formaliais pagrindais ginčijo ieškovo veiksmus, nereiškia, jog tokiu būdu buvo pakeistas ar atšauktas pačių namo bendraturčių priimtas sprendimas dėl stogo remonto atlikimo būtinumo.
25. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovų argumentus, kad jie neprivalo atlyginti ieškovui stogo remonto išlaidų, nes stogo remontas buvo atliktas, pažeidžiant pirkimo procedūras, neturint statybos leidimo, projekto, sutartis su rangovu buvo nutraukta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos už stogo remonto darbus priteisimas, todėl kilusiam ginčui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra susijusios tik su atliktų darbų tinkamumu, kaina, kokybės reikalavimais, juolab, iš atsakovų atsiliepimų į ieškinį ir apeliacinį skundą nustatyta, kad atsakovai nesutiko atsiskaityti su ieškovu iš esmės dėl to, jog stogo remonto darbai nebuvo baigti pilna apimtimi, darbai atlikti su kokybės trūkumais.
26. Vadinasi, atsakovų nurodytos aplinkybės dėl konkurso organizavimo, statybos leidimo ir projekto neturėjimo, rangos sutarties nutraukimo, dėl kurių byloje nebuvo pareikšti savarankiški reikalavimai, nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vertino šias aplinkybes. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Aplinkybių dėl konkurso organizavimo, statybos leidimo ir projekto neturėjimo, rangos sutarties nutraukimo teisėjų kolegija nevertina, nes byloje nėra pareikšti savarankiški reikalavimai, susiję su šiomis aplinkybėmis.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai nepagrįstai nurodė, jog ieškovas išlaidas dėl stogo remonto darbų patyrė savo rizika, todėl neįgijo teisės į jų atlyginimą iš namo savininkų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3–5.4 p. nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius, remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. Nuostatų 6 p. nurodyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas, taip pat pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn. Vadinasi, ieškovas, kaip namo administratorius, kompetentingu spręsti dėl namo stogo remonto būtinumo, todėl atsakovų argumentai, jog ieškovas negalėjo spręsti dėl stogo remonto būtinumo, yra nepagrįsti, juolab, patys namo savininkai 2018 m. kovo 1 d. pakartotiniame susirinkime pritarė ieškovo defektinio akto dėl būtinybės remontuoti stogą išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų argumentai dėl nesutikimo atlyginti ieškovo turėtas išlaidas už stogo remontą yra prieštaringi. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl stogo remonto būtinumo iš esmės neginčijo, nurodydami, kad jie nesutinka mokėti dėl to, kad remontas nėra atliktas pilnai, t. y. atsakovai iš esmės sutiktų apmokėti už stogo remonto darbus, jei jie būtų baigti visiškai.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administratoriaus paskaičiuota preliminari stogo dangos remonto suma sudarė 72 653,37 Eur. Konkursą laimėjęs rangovas UAB „Rakursas“ sutiko atlikti darbus už 79 607,96 Eur, o iki sutarties nutraukimo atliko darbų už 64 343,32 Eur. Atsakovų pateikta A. B. išvada patvirtina, jog ieškovo pasitelkto rangovo faktiškai atliktų darbų vertė pagal 2018 m. kovo mėn. vidutinės rinkos kainą sudarė 36 107,31 Eur sumą.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad A. B. parengtoje išvadoje, kuri parengta po UAB „Rakursas“ atliktų stogo remonto darbų perdavimo ieškovui, nurodyti duomenys apie faktiškai atliktus darbus yra neteisingi. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovų pateikta A. B. išvada galėjo susipažinti nuo 2019 m. liepos 31 d., t. y. ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti A. B. išvadą paneigiančius įrodymus, tačiau ieškovas pirmosios instancijos teisme tokių įrodymų nepateikė, A. B. kompetencijos, kvalifikacijos ar suinteresuotumo neginčijo. Atitinkamai aplinkybė, kad A. B. 2017 m. buvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, nepatvirtina, jog A. B. šioje byloje parengta išvada yra šališka.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atliktų darbų tinkamumą įrodinėjo statybos žurnalu, kurį pasirašė techninis prižiūrėtojas V. B. E. Apelianto manymu, būtent V. B. E. parodymai galėjo paneigti A. B. atliktos ekspertizės išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apelianto nurodyto asmens nutarė neapklausti liudytoju pagrįstai. Ieškovas savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo namo stogo remonto statybos žurnalu. Statybos žurnalą techninis prižiūrėtojas V. B. E. pasirašė 2019 m. gegužės 20 d., t. y. iki A. B. atliktos stogo remonto darbų ekspertizės 2019 m. liepos mėn., todėl neaišku, kaip anksčiau sudarytas dokumentas ir/ar jį pasirašęs asmuo galėjo paneigti vėliau parengtos A. B. išvados pagrįstumą. A. B. išvadoje aiškiai nurodyta, kad stogo remonto darbai nėra baigti, montuojant stogo medines konstrukcijas, buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos norminių reikalavimų, lietvamzdžiai sumontuoti netinkamai, lietaus vanduo teka per pastato sienas, stogo medinės konstrukcijos permirkusios, vietomis murlotas išpuvęs/apdegęs ir nepakeistas, stogo darbai nutraukti be jokių atliktų darbų konservavimo darbų, dalis pastato liko atvira atmosferiniam poveikiui (lietui, vėjui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nuo 2019 m. liepos 31 d. turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti teismui įrodymus dėl A. B. išvados nepagrįstumo. Ieškovas V. B. E. liudytoju paprašė apklausti tik 2020 m. birželio 18 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo 2020 m. vasario 18 d. posėdžio, kuriame ieškovas ginčijo A. B. išvados pagrįstumą, ir beveik vieneriems metams nuo galimybės susipažinti su A. B. išvada. Akivaizdu, kad ieškovas, manydamas, jog A. B. išvada yra nepagrįsta, ją paneigiančius įrodymus galėjo pateikti teismui žymiai anksčiau, todėl apelianto argumentai dėl V. B. E. neapklausimo liudytoju atmestini, kaip nepagrįsti.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad A. B. išvada dėl faktiškai atliktų darbų kainos ir trūkumų šalinimo kainos yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be aukščiau nustatytų stogo remonto darbų trūkumų, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio metu A. B. papildomai paaiškino, kad atlikto tyrimo objektu nebuvo stogo remontui panaudotų medžiagų būklės ir jų tinkamumo naudoti pagal paskirtį įvertinimas, todėl jis negali patvirtinti, jog, atliekant stogo konstrukcijų permontavimo darbus, bus galimybė antrą kartą panaudoti tas pačias medžiagas, taip pat likusias nepanaudotas medžiagas. Neturint kapitalinio remonto projekto ir konkrečių konstrukcinių paskaičiavimų, nėra galimybės apskaičiuoti visų namo stogo remonto trūkumų šalinimo kaštų. Norint tinkamai pabaigti remonto darbus, reikėtų nuardyti visą stogą ir neaišku, kiek statybinių medžiagų būtų galima panaudoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog stogo remontas buvo vykdomas pagal vienai iš atsakovių E. G. 2014 m. išduotą statybos leidimą rekonstruoti butą į atskirus butus. Atsakovė pagal jai išduotą statybos leidimą leido ieškovui atlikti rangos darbus 2019 m. kovo 20 d., nors ieškovo pasamdytas rangovas darbus pradėjo vykdyti dar 2018 m. lapkričio mėn., o 2019 m. balandžio 18 d. raštu informavo ieškovą, jog esminiai stogo remonto paruošiamieji darbai atlikti, tačiau užbaigti darbų neįmanoma dėl vieno iš namo bendraturčių žodinio susitarimo nesilaikymo, t. y. sąlygų įrengti švieslangius nesudarymo, nors pagal rangos sutarties priedą (lokalinę sąmatą) švieslangių įrengimas nenumatytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog būtent atsakovų pateikta A. B. išvada nagrinėjamu atveju patvirtina, kad stogo remonto darbai (jų vertė, tinkamumas) buvo atlikti ženkliai mažesne apimtimi nei užfiksuota statybos žurnale, nes ieškovo pasamdytas rangovas statybas vykdė iš esmės be suderinto projekto, prisiėmė papildomus, rangos sutartyje nenumatytus, darbus, todėl vadovautis jo atliktais skaičiavimais, atliktų darbų aktu ir ieškovui išrašyta PVM sąskaita–faktūra nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos priteisimas už faktiškai atliktus darbus, nes atsakovai priešieškinio dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo ar/ir nuostolių atlyginimo neteikė, todėl aplinkybė, kad A. B. negalėjo nurodyti konkrečios darbų trūkumų šalinimo kainos, nereiškia, kad A. B. nustatyta faktiškai atliktų darbų kaina yra neteisinga. Akivaizdu, kad ieškovas, nuo 2019 m. liepos mėn. žinodamas apie A. B. ekspertizės išvadą dėl nustatytų faktiškai atliktų darbų apimties ir kainos, turėjo pakankamai laiko pateikti šią išvadą paneigiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo stogo remonto darbai buvo atlikti ne pilna apimtimi, nereiškia, jog tokiu būdu buvo pažeistas 2018 m. kovo 1 d. namo savininkų sprendimas atlikti viso stogo remonto darbus. Pačių atsakovų pateikta A. B. išvada patvirtina, kad stogo remonto darbai faktiškai atlikti už 36 107,31 Eur sumą. Vadinasi, stogo dalies remontas buvo atliktas, toks remontas atitiko atsakovų, kaip namo bendraturčių interesus, nes remonto metu bent iš dalies buvo suremontuotos stogo konstrukcijos.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų spręsti, jog namo stogo remontas buvo būtinas, nes tam pritarė patys atsakovai, darbai atlikti iš dalies. Aplinkybė, kad stogas nebuvo suremontuotas pilnai, nereiškia, jog ieškovas neturi teisės į dalies išlaidų, pagrįstų įrodymais, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos 36 107,31 Eur sumai yra tiesiogiai susijusios su stogo remontu, apie kurio būtinumą atsakovams buvo žinoma, todėl atsakovų argumentai dėl atsisakymo atlyginti ieškovui patirtas išlaidas (jų dalį) už faktiškai atliktus darbu yra nepagrįsti.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4.82 str. 7 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 149.6 p. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir apšiltintų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Vadinasi, iš atsakovų (patalpų savininkų) priteistinos sumos skaičiuotinos, atsižvelgiant į proporcingą gyvenamojo namo naudingojo ploto ir bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto santykį. Naudingas namo plotas yra 1 030,72 kv. m. Įrodymais pagrįsta atsakovams priklausančio namo stogo bendra remonto, kurį atliko rangovas UAB „Rakursas“, kaina yra 36 107,31 Eur, t. y. 35,03 Eur už 1 kv. m. Atsakovams L. J. ir P. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, kurio naudingas plotas yra 54,48 kv. m, todėl šiems atsakovams proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 1 908,43 Eur. Atsakovei E. G. priklauso butas, kurio naudingas plotas yra 180,55 kv. m, todėl atsakovei proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 6 324,67 Eur. Atsakovui K. A. A. priklauso butas, kurio naudingas plotas 112,91 kv. m, todėl atsakovui proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 3 955,24 Eur. Atsakovei G. G. priklauso butas, kurio naudingas plotas yra 27,01 kv. m, todėl atsakovei proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 946,16 Eur. Atsakovei B. P. priklauso butas, kurio naudingas plotas yra 68,08 kv. m, todėl atsakovei proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 2 384,84 Eur. Atsakovams A. M. ir S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 67,55 kv. m naudingo ploto butas, todėl atsakovams proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 2 366,28 Eur.
35. Atsakovui UAB „Vilniaus turto investicijos“ priklauso parduotuvė, kurios bendras plotas yra 73,12 kv. m, pagrindinis plotas – 50,72 kv. m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 152–153 p. nurodyta, kad gyvenamosios paskirties pastate esančių negyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri kadastro objektai, plotas yra visų šiuos kadastro objektus sudarančių patalpų plotų suma. Šio ploto sudedamosios dalys skaičiuojamos pagal negyvenamosios paskirties patalpų plotų skaičiavimo tvarką. Negyvenamosios paskirties pastate esančioms negyvenamosios paskirties patalpoms skaičiuojami šie patalpų plotai: pagrindinis plotas. Šį plotą sudaro visų negyvenamojo pastato pagrindinei paskirčiai naudojamos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą; pagalbinis plotas. Šį plotą sudaro negyvenamojo pastato visos patalpos, išskyrus tas, kurios įskaitomos į pagrindinį plotą (koridoriai, tambūrai, sanitarinių mazgų ir inžinerinių tinklų bei įrengimų patalpos (katilinės su pagalbinėmis patalpomis, boilerinės, vandentiekio ir kanalizacijos siurblinės, valdymo mazgai, skydinės, transformatorinės, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameros, liftų mašinų patalpos) ir kt.; taip pat sodo namo patalpos, esančios rūsiuose (pusrūsiuose), garažų, ūkio patalpų, pristatytų prie sodo namo ir turinčių ryšį su juo, plotas; naudingasis plotas. Šis plotas skaičiuojamas tik negyvenamosios paskirties patalpoms, kurios yra gyvenamosios paskirties pastate: antžeminėje pastato dalyje esančios negyvenamosios paskirties patalpos naudingasis plotas skaičiuojamas tokia pat tvarka, kaip ir gyvenamosios paskirties patalpos naudingasis plotas, nurodytas taisyklių 149.6 p. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui UAB „Vilniaus turto investicijos“ priklausančios parduotuvės patalpų dalis (pagalbinės patalpos), nepatenkanti į pagrindinį plotą, yra nešildomos. Vadinasi, iš atsakovo UAB „Vilniaus turto investicijos“ priteistina suma skaičiuotina, atsižvelgiant į proporcingą gyvenamojo namo naudingojo ploto ir šiam atsakovui priklausančio bendro ploto (73,12 kv. m) santykį, nes buto ar kitų patalpų naudingasis plotas apima ne tik pagrindinį negyvenamųjų patalpų, bet ir šiltų pagalbinių patalpų plotą. Atsakovui UAB „Vilniaus turto investicijos“ proporcingai tenkanti ir priteistina ieškovo naudai suma už stogo remontą yra 2 561,39 Eur.
36. Byloje nustatyta, kad ieškovo pasamdytas rangovas faktiškai atliko namo stogo remonto darbus už 36 107,31 Eur sumą, iš kurios atsakovai proporcingai turėjo sumokėti šias sumas: L. J. ir P. J. – 1 908,43 Eur, E. G. – 6 324,67 Eur, K. A. A. – 3 955,24 Eur, G. G. – 946,16 Eur, B. P. – 2 384,84 Eur, A. M. ir S. M. – 2 366,28 Eur, UAB „Vilniaus turto investicijos“ – 2 561,39 Eur. Byloje nepaneigta, kad ieškovo reikalavimai nurodytoms sumoms yra nepagrįsti, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant iš dalies. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, nes faktiškai atlikti namo stogo remonto darbai sudarė 36 107,31 Eur sumą. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 4.82–4.85 str., 4.242 str., 6.38 str., 6.55 str.; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai; CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
37. Ieškovo pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovų (fizinių asmenų) ieškovo naudai 5 procentų, o iš atsakovo UAB „Vilniaus turto investicijos“ – 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovų atsakomybė už tai, kad jie nesumokėjo skolos geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovai naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovo nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
38. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. CPK 79 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų sąrašas nurodytas CPK 88 str. 1 d. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
40. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).
41. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už ieškinį atsakovams L. J. ir P. J. dėl 2 970,64 Eur skolos solidariai priteisimo sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą. Ieškovas už teisinę pagalbą patyrė šias išlaidas: 60 Eur už ieškinio surašymą, byloje taip pat parengtas dublikas, už kurį ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovų ieškovo naudai 1 908,43 Eur sumą, t. y. ieškinys tenkinamas 64,24 %, todėl ieškovui iš atsakovų turėtų būti priteista 79,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai L. J. ir P. J. už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovams iš ieškovo turėtų būti priteista 71,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už ieškinį atsakovei E. G. dėl 7 783,31 Eur skolos priteisimo sumokėjo 175 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą. Ieškovas už teisinę pagalbą patyrė šias išlaidas: 60 Eur už ieškinio surašymą, 151,25 Eur pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (iki bylų sujungimo). Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 6 324,67 Eur sumą, t. y. ieškinys tenkinamas 81,26 %, todėl ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 315,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teismo posėdžiuose, patyrė 1 340 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 251,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
43. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už ieškinį atsakovui K. A. A. dėl 4 843,46 Eur skolos priteisimo sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą. Ieškovas už teisinę pagalbą patyrė šias išlaidas: 60 Eur už ieškinio surašymą, 326,70 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (iki bylų sujungimo), byloje taip pat parengtas dublikas, už kurį ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 3 955,24 Eur sumą, t. y. ieškinys tenkinamas 81,66 %, todėl ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteista 406,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atstovavimą teismo posėdžiuose, patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 45,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
44. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už ieškinį atsakovei B. P. dėl 3 528,36 Eur skolos priteisimo sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą. Ieškovas už teisinę pagalbą patyrė šias išlaidas: 60 Eur už ieškinio surašymą, 151,25 Eur pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (iki bylų sujungimo). Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 2 384,84 Eur sumą, t. y. ieškinys tenkinamas 67,59 %, todėl ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 197,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teismo posėdžiuose, patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 32,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
45. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už ieškinį atsakovams A. M. ir S. M. dėl 3 515,97 Eur skolos solidariai priteisimo sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą, taip pat advokatui 60 Eur už ieškinio surašymą, byloje taip pat parengtas dublikas, už kurį ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovų ieškovo naudai 2 366,28 Eur sumą, t. y. ieškinys tenkinamas 67,30 %, todėl ieškovui iš atsakovų turėtų būti priteista 95,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atsakovams iš ieškovo turėtų būti priteista 49,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už ieškinį atsakovei G. G. dėl 1 298,06 Eur skolos priteisimo sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą, taip pat advokatui 60 Eur už ieškinio surašymą. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 946,16 Eur sumą, t. y. ieškinys tenkinamas 72,89 %, todėl ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 66,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teismo posėdžiuose, patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 27,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.
47. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus turto investicijos“ dėl 3 152,12 Eur skolos priteisimo sumokėjo 71 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrą, 1,68 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką ir peržiūrą, taip pat 60 Eur už ieškinio surašymą. Ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 2 561,39 Eur sumą, t. y. ieškinys tenkinamas 81,26 %, todėl ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteista 107,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teismo posėdžiuose, patyrė 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl proporcingai atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 44,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už atstovavimą į vieną bylą sujungtose 6 bylose, išskyrus pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus turto investicijos“, patyrė 199,65 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovas iš atsakovų E. G., K. A. A., B. P., L. J. ir P. J., G. G., S. M. ir A. M., t. y. iš viso iš 6 patalpų savininkų prašė priteisti bendrą 23 939,80 Eur sumą. Ieškovo reikalavimai nurodytų atsakovų atžvilgių tenkinami iš dalies bendrai 17 885,62 Eur sumai, t. y. 74,71 %, todėl iš atsakovų ieškovo naudai turėtų būti priteista po 24,86 Eur, t. y. lygiomis dalimis, nes tiek ieškovo, tiek atsakovų argumentai ir atsikirtimai dėl skolos už stogo remontą pagrįstumo buvo iš esmės tapatūs.
49. Ieškovas UAB „Mano Būstas Neris“ už atstovavimą į vieną bylą sujungtose 7 bylose patyrė 199,65 Eur atstovavimo išlaidų ir 102,85 Eur už prašymą dėl liudytojo apklausos. Ieškovas iš atsakovų E. G., K. A. A., B. P., L. J. ir P. J., G. G., S. M. ir A. M., UAB „Vilniaus turto investicijos“, t. y. iš viso iš 7 patalpų savininkų, prašė priteisti bendrą 27 091,92 Eur sumą. Ieškovo reikalavimai atsakovų atžvilgiu tenkinami iš dalies bendrai 20 447,01 Eur sumai, t. y. 75,47 %, todėl iš atsakovų ieškovo naudai turėtų būti priteista po 32,61 Eur, t.y. lygiomis dalimis, nes tiek ieškovo, tiek atsakovų argumentai ir atsikirtimai dėl skolos už stogo remontą pagrįstumo buvo iš esmės tapatūs.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ir atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina proporcingai priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jie neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
51. Teismų praktikoje nurodoma, kad, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai leidžia atlikti šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-464/2019). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atlikus šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai iš atsakovų L. J. ir P. J. priteistina po 32,66 Eur, iš atsakovės E. G. – 121,62 Eur, iš atsakovo K. A. A. – 417,81 Eur, iš B. P. – 222,40 Eur, iš S. M. ir A. M. – po 51,84 Eur, iš G. G. – 96,48 Eur, iš UAB „Vilniaus turto investicijos“ – 95,47 Eur.
52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 53,10 Eur. Kadangi ieškinys yra tenkinamas iš dalies ir pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ ir atsakovų K. A. A., B. P., L. J. ir P. J., G. G., S. M. ir A. M., UAB „Vilniaus turto investicijos“, E. G. po 6,64 Eur (53,10 : 8) valstybės naudai (CPK 96 str.).
53. Ieškovas nuo ginčijamos bendros 27 091,92 Eur sumos už apeliacinį skundą sumokėjo 610 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui 20 447,01 Eur, t. y. apelianto reikalavimai tenkinami 75,47 %, todėl ieškovo naudai iš atsakovų (7 patalpų savininkų) turėtų būti priteista po 65,77 Eur.
54. Atsakovai K. A. A., B. P., L. J. ir P. J., G. G., S. M. ir A. M., UAB „Vilniaus turto investicijos“ patyrė po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovams iš ieškovo turėtų būti priteista po 38,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. Atsakovė E. G. patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 178,09 Eur.
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo ir atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.10, 8.11 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina proporcingai priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jie neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atlikus šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai iš atsakovų L. J. ir P. J. priteistina po 13,49 Eur, iš atsakovo K. A. A. – 26,97 Eur, iš B. P. – 26,97 Eur, iš S. M. ir A. M. – po 13,49 Eur, iš G. G. – 26,97 Eur, iš UAB „Vilniaus turto investicijos“ – 26,97 Eur. Atsakovės E. G. naudai iš ieškovo priteistina 112,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atsisakyti priimti ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.
Atsisakyti priimti atsakovų K. A. A., B. P., L. J. ir P. J., G. G., S. M. ir A. M., UAB „Vilniaus turto investicijos“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų L. J. ir P. J. 1 908,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 908,43 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovų L. J. ir P. J. po 32,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovės E. G. 6 324,67 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 324,67 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovo K. A. A. 3 955,24 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 955,24 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 417,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovės B. P. 2 384,84 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 384,84 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir S. M. 2 366,28 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 366,28 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovų A. M. ir S. M. po 51,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovės G. G. 946,16 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 946,16 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus turto investicijos“ 2 561,39 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 561,39 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų L. J. ir P. J. po 13,49 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovo K. A. A. 26,97 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovės B. P. 26,97 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovų S. M. ir A. M. po 13,49 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovės G. G. 26,97 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus turto investicijos“ 26,97 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ 112,32 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės E. G. naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ ir atsakovų K. A. A., B. P., G. G., UAB „Vilniaus turto investicijos“, E. G. po 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovų L. J. ir P. J. 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovų S. M. ir A. M. 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.
Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.