- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1290-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00783-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- D. B., V. J., A. J., A. B., D. S., V. B., R. B., V. T.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centrui, Lietuvos notarų rūmai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. ir ieškovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo ir dėl 2022 m. birželio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. ieškinį atsakovui J. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centrui, Lietuvos notarų rūmai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. kreipėsi į teismą ir, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė: 1) CK 1.81 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu atsakovui J. T. 1985 m. vasario 21 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; 2) atnaujinti terminą palikimui priimti; 3) panaikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registraciją į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad J. T., miręs (duomenys neskelbtini) d., ir M. T., mirusi (duomenys neskelbtini) d. santuokoje susilaukė 7 vaikų. Ieškovai yra J. T. ir M. T. įpėdiniai ar jų teisių perėmėjai. J. T. ir M. T. iki mirties nepertraukiamai gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurį po mirties paliko savo vaikams. Žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir priklausinių. Įpėdiniai tėvų palikimu rūpinosi, prižiūrėjo kaip savo, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo, oficialiai palikimo nepriėmė. Visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus šeimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiūrėjo tėvų turtą, atliko statinių pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu, todėl jie neskubėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės į statinius įregistravimo.
3. Atsitiktinai 2020 m. spalio 22 d. patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenis, ieškovai sužinojo, jog vienas iš žemės sklypo bendraturčių J. T. 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į statinius 1985 m. vasario 21 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 329 pagrindu. Ieškovai apie tokį paveldėjimo teisės liudijimą nieko nežinojo. Ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinio ieškovų sužinojimo apie savo pažeistas teises momento, t. y. nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išviešinimo – 2020 m. spalio 19 d.
Šalies argumentai
4. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui išduotas, pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę, kadangi atsakovas buvo nesąžiningas ir, pateikdamas pareiškimą notarei dėl J. T. palikimo priėmimo, pateikė melagingą informaciją, kad kitų J. T. įpėdinių nėra. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu dar buvo gyva J. T. žmona M. T., kuri ne tik turėjo teisę paveldėti turtą su kitais pirmos eilės įpėdiniais, bet ir buvo ½ dalies J. T. turto bendraturtė. Be to, atsakovui neabejotinai buvo žinoma ir apie savo brolius ir seseris, kurie taip pat turėjo teisę paveldėti tėvo turto dalį kaip pirmos eilės įpėdiniai. Atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovas pateikė registruoti, praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo išdavimo. Atsakovas sąmoningai delsė, tikėdamasis, kad kuo vėliau bus įregistruota ir išviešinta jo nuosavybės teisė, tuo mažesnę tikimybę apginti savo pažeistas teises teisme turės kiti įpėdiniai.
5. Atsakovas su tėvais negyveno nuo 1973 m., ir nuo 1984 m. tėviške visiškai nesirūpino. V. T. įvedė vandentiekį, jo pastangomis gyvenamasis namas buvo apmūrytas, įvesta šildymo sistema, atnaujinta elektros instaliacija, remontuojama skardinio stogo danga, pastatytas priestatas. Asmeninėmis lėšomis V. T. mokėjo darbininkams už atliktus darbus. Po J. T. laidotuvių neįgali M. T. buvo apgyvendinta D. S. namuose, kur buvo slaugoma iki pat jos mirties, atsakovas prie mamos priežiūros neprisidėjo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas J. T. su ieškiniu nesutiko, pašė nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme, takyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. atsakovas priėmė tėvo J. T. palikimą, o 1985 m. vasario 21 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad atsakovas paveldi savo tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., turtą. Žinių apie kitus J. T. turto paveldėtojus, kurie 1964 m. Civilinio kodekso nustatyta tvarka būtų pareiškę savo valią į mirusiojo palikimą, paveldėjimo byloje, nėra. Priėmęs tėvo palikimą, atsakovas paveldėtą turtą visą laiką valdė kaip savo, save laikė paveldėto turto savininku (turtą tvarkė, juo naudojosi, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo už jį mokesčius bei atliko kitus su paveldėto turto naudojimu susijusius veiksmus). Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktą žinojo, tam niekada neprieštaravo. Nekilnojamojo turto registre 2020 m. spalio 19 d. buvo įregistruotos atsakovo asmeninės nuosavybės teisės į paveldėtus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nesant jokių ieškovų prašymo atnaujinti prieš 36 metus praleisto termino faktinį pagrindą pagrindžiančių objektyvių įrodymų, ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas. Paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nepripažinus negaliojančiu vienašalio atsakovo sandorio – palikimo priėmimo, kurio ieškovai neginčija, ieškinio patenkinimas nesukels ieškovams jokių teisinių pasekmių, todėl teismas turi civilinę bylą nutraukti.
8. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog atsakovas, 1985 metais priimdamas palikimą, atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. J. T. 1983-1985 m. ūkio inventorizacinės kortelės skyriuje „Papildomos žinios“ yra nurodyta, kad trobesius paveldėjo sūnus T. J.. Ši faktinė aplinkybė taip pat įrodo, jog atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo ne tik ūkio pastatus, bet ir visą juose esantį turtą, įskaitant ir juose buvusius namų ir ūkio apyvokos daiktus. Visiems septyniems J. T. vaikams, potencialiems įstatyminiams įpėdiniams, palikėjo mirties momentu buvo žinoma apie jų tėvo mirties laiką, vietą ir turtinę padėtį, todėl jie privalėjo žinoti ir savo paveldėjimo teises į mirusiojo palikimą, pradėdami palikimą faktiškai valdyti. Ieškovai ieškinyje nenurodė ir jokių duomenų, kad jie ar kiti galimi J. T. įpėdiniai 1964 m. Civilinio kodekso numatyta tvarka būtų kreipęsi į notarą ar jo funkcijas atliekantį subjektą dėl J. T. palikimo priėmimo, nesirūpino palikimą sudariusių ūkio pastatų teisine registracija. Ieškovai, turėdami pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai ir per protingą laiką, buvo nerūpestingi ir savo, kaip įpėdinių, teisių tinkamai ir laiku neįgyvendino, todėl turi prisiimti ir dėl jų nerūpestingumo kilusias pasekmes.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį prašė bylos dalį dėl atsakovo J. T. nuosavybės teisės registracijos panaikinimo nutraukti, o šio prašymo netenkinus, reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
10. Nurodė, kad atsakovo J. T. nuosavybės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2020 m. spalio 19 d. Reikalavimas dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo yra išvestinis ir yra perteklinis. Tuo atveju, jeigu ieškovų reikalavimas būtų tenkintas ir paveldėjimo teisės liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas būtų pakankamu teisiniu pagrindu išregistruoti J. T. nuosavybės teises į namą, kiemo rūsį, garažą, tvartą ir šulinį. Papildomai kelti reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atliktos nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus teisinės registracijos panaikinimo nereikalinga. J. T. nuosavybės teisė į daržinę įregistruota ne tik paveldėjimo teisės liudijimo, bet ir deklaracijos Nr. 1 pagrindu, todėl, ieškovams nuginčijus tik paveldėjimo teisės liudijimą, tai nebūtų pakankamas pagrindas nuosavybės teisės į daržinę išregistravimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – atnaujino ieškovams praleistą palikimo priėmimo terminą, nustatant, kad D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. turi teisę priimti tiesiogiai kaip pirmos eilės įpėdiniai arba kaip palikėjo vaikaičiai palikėjo – jų tėvo arba senelio – J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad šis sprendimas yra pagrindas atlikti J. T. nuosavybės gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimą per šiuo teismo sprendimu atnaujintą terminą; priteisė iš ieškovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. valstybės naudai po 9 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo J. T. valstybės naudai 38,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas 2022 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo J. T. ieškovės D. B. naudai 142,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atmetė ieškovų atstovo prašymą papildyti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo J. T. nuosavybės – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), teisinio statuso pakeitimo po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti atsakovo palikimą per teismo sprendimu atnaujintą terminą.
13. Teismas nurodė, kad nors įpėdiniai, kuriems terminas palikimui priimti atnaujintinas, ginčija kito įpėdinio (atsakovo) palikimo priėmimo teisėtumą, tačiau iš esmės jie siekia apginti savo teises į palikimą CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis, t. y. ieškovai siekia prisijungti kaip įpėdiniai, priimdami palikimą. Atsakovo pateikti argumentai, kad paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimas ieškovams nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, neginčijant paties palikimo priėmimo vienašalio sandorio teisėtum fakto, nėra ta aplinkybė, kuri turėtų lemti procesinę dalies bylos baigtį. Teismų praktikoje ne tik pareiškimas apie palikimo priėmimą, bet ir kreipimasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jis gali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.
14. Kadangi šiuo sprendimu ieškovams atnaujinamas terminas palikimui priimti, jie yra laikomi pretenduojančiais į palikimą. Teismas nežino, o ir atsakovas nėra nurodęs teisės aktų ar teismų praktikos, pagal kuriuos inventorizacinėje kortelėje esantys duomenys būtų laikomi oficialiu teisių išviešinimu. Pilnavertį išviešinimą, sukeliantį realias teisines pasekmes, atitinka nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Tai atsakovas atliko 2020 m. spalio 19 d. ir nuo tada skaičiuojamas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teisme gautas 2020 m. lapkričio 10 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
15. Atsakovas 1985 m. sausio 10 d. pareiškime notarei apie priimamą tėvo palikimą nenurodė, jog yra kitų J. T. įpėdinių. Pareiškime notarui apie palikimo priėmimą esanti skiltis apie kitus įpėdinius skirta informuoti notaro biurą tam atvejui, jeigu kažkas iš įpėdinių kreiptųsi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, prieš sueinant šešiems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad notaro klaidinimas, nurodant, kad kitų įpėdinių nėra, būtų reikšmingas ne daugiau nei šešis mėnesius. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas skubos tvarka, t. y. jame turto dalis (1/1 atsakovui) įrašyta ne dėl to, kad suklaidintas notaras, nesulaukęs 6 mėnesių termino, įrašė paveldimo turto dalį (visą turtą) vienam įpėdiniui, o dėl to, kad kiti įpėdiniai per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini)d. nebuvo priėmę palikimo. Notaras neieško paveldėtojų, jų asmeniškai neinformuoja. Teisė priimti palikimą atsiranda iš civilinių įstatymų, o ne kito įpėdinio valios informuoti notarą apie kitus įpėdinius. Net, jeigu laikyti, kad atsakovas J. T. tyčia, turėdamas ketinimų nuslėpti, jog vienas priima tėvo palikimą, nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip įrodymas, jog 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas yra ar tuomet buvo viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris.
16. Taikant įstatymo analogiją, 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kuris viešame registre buvo įregistruotas tik 2020 m., pagal 1964 m. Civilinį kodeksą (CK 255 str. 1 d.) galėjo būti laikomas negaliojančiu. Šiuo metu VĮ Registrų centro 2020 m. spalio 19 d. sprendimu nuspręsta duomenis apie J. T. nuosavybę įrašyti į registro centrinį duomenų banką – šio sprendimo ieškovai neginčija. Šiuo metu notarai, išdavę paveldėjimo teisės liudijimą, naudodamiesi Nekilnojamojo turto sandorių viešąja elektronine paslauga (NETSVEP), patys įregistruoja daiktines teises viešame registre. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas, 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimą, atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. Nenustatyta, kad atsakovas, priimdamas tėvo palikimą, atliko viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, todėl atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.
17. Atsakovas argumentą, kad 36 metus po tėvo J. T. mirties ieškovai buvo nerūpestingi, tvarkydami palikimo teisinį įforminimą, išsako ir savo atžvilgiu, nes pats atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių delsė išviešinti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą 35 metus. Iš atsakovo pozicijos matyti, kad jis neketina padėti ieškovams ištaisyti klaidą, nes visi įpėdiniai arba ketinantys paveldėti atstovavimo teise galėtų ne ginčo tvarka pasinaudoti CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
18. Formaliuoju požiūriu atsakovas yra teisus, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes jis atliko visas reikalingas paveldėjimo procedūras, išskyrus tai, kad ilgai delsė tai išviešinti, kai ieškovai dėl nežinojimo nepriėmė palikimo ir dabar įrodinėja teisę paveldėti. Formalaus teisingumo taikymas nėra tai, ko teismas turi siekti nagrinėdamas bylas. Atsakovas savo teiginiui, jog ieškovai apie atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą žinojo 35 metus, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ieškovai nepasirinko ginti savo pažeistas teises, reikšdami reikalavimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, motyvuodami aplinkybėmis, kad dokumentai galintys įrodyti faktinį palikimo priėmimą (įvairūs mokesčiai, kvitai, sąskaitos už vandenį, elektrą ir kitas paslaugas) dėl savo senumo nėra išlikę, nesiekė įrodinėti palikimo priėmimo faktiniu valdymu liudytojų parodymais, nors yra nurodę, kad kaip įpėdiniai tėvų palikimu rūpinosi, prižiūrėjo kaip savo.
19. Iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad iki 2020 m. spalio 22 d. tarp J. T. vaikų nekilo nesutarimų dėl sodybos, kurios dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimo. Tiek ieškovai, tiek atsakovas neginčija aplinkybių, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo jie visi, todėl laikytina nustatyta aplinkybė, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo, nevertinant prisidėjimo masto, atsakovas ir likę galimi įpėdiniai. Logišku laikytinas ieškovo V. T. paaiškinimas, kad jis savo lėšomis nebūtų prižiūrėjęs ir remontavęs svetimo turto. Atsakovas J. T., faktiškai labiau išmanydamas teisės klausimus, matydamas, kad kiti jo broliai, o ypač V. T., aktyviai naudojasi sodyba, į ją investuoja savo lėšas, atvirai ir sąžiningai nepaaiškino, nepasikalbėjo, kad tai daroma jo naudai, nes jis turi paveldėjimo teisės liudijimą ir ketina įregistruoti nuosavybę savo vardu. Faktinės aplinkybės nerodo, kad vyko žodiniai dovanojimo sandoriai, t. y. nebuvo įpėdinių valios investuoti į sodybą, palaikyti jos būklę, nebuvo atsakovo valios priimti šių dovanų. Realūs atsakovo veiksmai, svarbių faktų nutylėjimas rodo tikruosius jo ketinimus – nuslepiant 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą, tapti vieninteliu pastatų savininku, o tai nėra sąžiningas elgesys kitų įpėdinių atžvilgiu. Būtent atsakovo elgesys tiesiogiai susijęs su ieškovų suvokimu, kieno nuosavybė yra sodyba ir tam tikru jų pasyvumu, besidomint šio turto teisiniu statusu. Paaiškėjus aplinkybei, kad J. T. 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į statinius, ieškovai aiškiai suvokė situaciją ir nedelsdami kreipėsi į teismą. Kadangi atsakovas kryptinga savo veikla – nutylėdamas esmines aplinkybes apie sodybos pastatų nuosavybės teisinį statusą, didžiąja dalimi prisidėjo prie to, kad atsakovai ilgą laiką – 37 metus neatliko juridinį turto statusą keičiančių veiksmų, šios aplinkybės laikytinos pakankamai svarbiomis, kad terminas palikimui priimti palikimo nepriėmusiems įpėdiniams būtų atnaujintas. Ieškovai, kurie laiku nepriėmė palikimo, atsižvelgiant į tai, kaip 35 metus iki paveldėjimo teisės liudijimo išviešinimo elgėsi atsakovas, atitinka protingų ir atidžių asmenų kriterijų. Atsižvelgtina į tai, kad santvarkoje iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo terminą praleidusių asmenų atžvilgiu taikytinas žemesnis atidumo standartas, žemesnis teisės išmanymo lygis. Nė vienam iš įpėdinių nėra atimta teisė paveldėti, o paveldėjimo teisės apribojimas formaliu pagrindu – konstatuojant, kad atsakovo tinkamas (išskyrus išviešinimą) savo teisių įgyvendinimas užkerta kelią paveldėti kitiems įpėdiniams, nebūtų teisingas ir proporcingas ieškovų atžvilgiu.
20. Turtas, kurį atsakovas būtų gavęs nuosavybėn 1985 m., jeigu paveldėjimo sandoris būtų nedelsiant įregistruotas registre, palyginti su tuo, kurį jis įsiregistravo 2020 metais, yra gerokai pasikeitęs, nes fizinį poveikį darė ne tik atsakovas, bet ir ieškovai. Tai, kad atnaujinamas seniai (prieš 37 metus) praleistas terminas, ilga jo trukmė didelės teisinės reikšmės neturi, nes visą laiką iki sandorio išviešinimo 2020 m. tiek atsakovas, tiek kiti galimi paveldėtojai su turtu (statiniais) faktiškai elgėsi kaip bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 20 d. išrašo duomenimis žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini)., ant kurio stovi paveldėjimo ginčo statiniai, priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitiems J. T. įpėdiniams, nes jiems nuosavybė atkurta, taikant ne Civiliniuose įstatymuose numatytas paveldėjimo procedūras, o Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytą tvarką. Kaip matyti, įpėdiniams faktiškai buvo atkurta nuosavybė – jie jos neatsisakė, tai rodo jų apsisprendimą bei valią neatsisakyti ir tėvo J. T. palikimo, į kurią būtina atsižvelgti.
21. Ginčijamame paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta jokių nekilnojamo turto identifikacinių duomenų (unikalaus numerio, adreso), jame nurodyti gyvenamojo namo duomenys (bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas) neatitinka Nekilnojamo turto registro centro duomenų. Dėl to, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas atsakovo nuosavybės teisę į statinius paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, pažeidė viešąją tvarką. Ieškovų reikalavimu panaikinti nuosavybės teisės registraciją netiesiogiai siekiama panaikinti 2020 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimą. Teismas sutiko su trečiojo asmens VĮ Registrų centro argumentais, kad, jeigu ieškovų reikalavimas būtų tenkintas ir paveldėjimo teisės liudijimas būtų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas būtų pakankamu teisiniu pagrindu išregistruoti J. T. nuosavybės teises į namą, kiemo rūsį, garažą, tvartą ir šulinį.
22. Nustatyta, kad ieškovų ginčijami duomenys yra nustatyti 2020 m. rugsėjo 15 d. tiksliais matavimų prietaisais atlikus kadastrinius matavimus taip, kaip tai reglamentuoja šiuo metu galiojantys teisės aktai. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas yra sudarytas iki 2020 metų atliktų kadastrinių matavimų, todėl jame nurodyti duomenys (namo bendras naudingas plotas – 90 kv. m bei gyvenamasis plotas – 60 kv. m) ir neturi identiškai atitikti dabartinių jau minėtų kadastrinių matavimų metu nustatytų naujų namo kadastro duomenų. Faktas, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. atlikti kadastriniai (tikslieji) statinių matavimai, jiems suteikiant unikalius numerius, tiksliai išmatuojant plotus ir kitus statinių duomenis, tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2011 m. vasario 9 d. statiniams suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), rodo, kad Nekilnojamojo turto registre 2020 m. spalio 19 d. įregistruoti būtent tų pačių konkrečių ir 1985 m. paveldėjimo teisės liudijime tinkamai identifikuotų statinių duomenys. Kadangi nepasitvirtino ieškovų nurodytas faktinis pagrindas, teismas nenustatė, kad viešą registrą tvarkanti įstaiga pažeidė viešąją tvarką, neužtikrino duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumo ir apsaugos, todėl atmestinas ieškinio reikalavimas naikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registraciją į gyvenamąjį namą ir kitus statinius.
23. Nepaisant to, jei, įsiteisėjus šiam sprendimui, įpėdiniai kreipsis į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija apie pastatų ir statinių nuosavybės dalis turės pasikeisti. Pasikeitimų tiesioginis juridinis pagrindas turėtų būti ne šis sprendimas, kuriuo tik atnaujinamas terminas, bet įpėdinių ir kitų palikėjų gauti ir viešame registre registruojami notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Atsižvelgus, kad įsiteisėjus šiam sprendimui, atsakovas nesikreiptų į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo, be to, jo atžvilgiu terminas palikimui nėra atnaujinamas (jis jo nėra praleidęs), teismas šiuo teismo sprendimu sudaro teisines sąlygas atlikti pakeitimus viešame registre, o būtent skiria įpareigojimą registro tvarkytojui, kad šis atliktų reikalingus pakeitimus. Techninio pobūdžio priežastis, susijusi su statinių nuosavybės dalių pasikeitimu, nėra ir negali būti laikoma pagrindu net ir iš dalies naikinti ginčijamą 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą.
24. Kadangi byloje tenkintas vienas iš trijų savarankiškų reikalavimų yra ieškovų, vedusių bylą per atstovą yra jų pasirinktos bylinėjimosi strategijos ginti pažeistas teises visais įmanomais gynybos būdais ir argumentais pasekmė, todėl jie turi teisę tik į 1/3 patirtų išlaidų patenkinimą. Atsakovo atžvilgiu yra patenkintas vienas savarankiškas reikalavimas iš trijų, todėl ieškovams, turėtų būti priteista 1 809,47 Eur. Teismas 2022 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo J. T. ieškovės D. B. naudai 142,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas J. T. patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Tai patvirtinantys dokumentai teismui pateikti 2022 m. sausio 26 d., todėl atsakovui turėtų būti priteista 1 666,67 Eur suma. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą šalių atžvilgiu, iš atsakovo ieškovei D. B. priteisė 142,80 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
25. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
Šalies argumentai
26. Ieškovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir nustatyti, kad apeliacinio teismo priimta nutartis yra pagrindas atlikti atsakovo J. T. nuosavybės – daržinės, apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą per Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu atnaujintą terminą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas į sprendimo rezoliucinę dalį, kad priimtas sprendimas yra pagrindas atlikti J. T. nuosavybės apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimą per teismo sprendimu atnaujintą terminą, dėl nežinomų priežasčių neįtraukė daržinės, nors sprendimo motyvuojamoje dalyje apie daržinę yra pasisakyta. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, daržinė yra įregistruota 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr.1 ir 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 329 pagrindais. Deklaracija yra vienašalis aktas, kurį atsakovas įregistravo VĮ Registrų centre. Daržinei nebuvo reikalingi statybos ar kiti leidimai. Šis daržinės įregistravimo pagrindas nekeičia teismo teisinių argumentų ir teisingų išvadų sprendime. Teismas nepagrįstai vertino, kad daržinė turi atitekti atsakovui, kadangi jis niekada nebuvo jos vieninteliu savininku, neatliko jokių pagerinimų.
28. Ieškovai su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą.
Atsiliepimas
29. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas J. T. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
30. Atsiliepime nurodė, jog teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė apie tai, kad įpėdinių, kuriems teismo sprendimu atnaujinamas palikimo priėmimo terminas, atsiradimas sudaro pagrindą atlikti daržinės teisinio statuso pakeitimus. Vien tai, kad ieškovai nereiškė reikalavimo dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 panaikinimo, sudaro pagrindą jų apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
31. Apeliaciniu skundu atsakovas J. T. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir 2022 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytos 1964 m. CK teisės normos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B. ir R. B. turi teisę į J. T. palikimą. Palikėjo J. T. vaikai – G. V., O. J., M. B. ir S. I. B. mirė po palikėjo mirties. Nei viena iš jų įstatymo nustatyta tvarka tėvo palikimo nepriėmė, todėl J. T. įstatyminių įpėdinių G. V., O. J., M. B., S. I. B. mirties momentu jau buvo pasibaigusi jų teisė priimti palikimą. Dėl to, jų įpėdiniai neturi teisės priimti mirusiojo nepriimtą palikimą ir neturi teisinio pagrindo reikalauti praleisto termino atnaujinimo. Teismas, atnaujinęs praleistą terminą priimti palikimą ir šiems ieškovams, pažeidė palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 ir 589 straipsnių nuostatas.
7.2. Ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, iš esmės nenurodė, kokias termino praleidimo priežastis jie prašo pripažinti svarbiomis, o teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nenurodė. Teisinių žinių trūkumas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovams nebuvo žinoma, kad atsakovas po tėvo mirties priėmė palikimą ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Statiniams iki tol nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, jų registracija nekilnojamojo turto registre nebuvo galima, todėl atsakovo nuosavybės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tik 2020 m. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui buvo išduotas 1985 m. vasario 21 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams po J. T. mirties, todėl jo išviešinimas ar neišviešinimas niekaip negalėjo sutrukdyti J. T. įpėdiniams kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą. Atsakovo atsiliepime inventorizacine kortele įvardintas dokumentas faktiškai yra ištrauka iš Merkinės apyl. LDT Vykdomojo komiteto vestų ūkinių knygų, kas patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą dėl jam išduoto paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo.
7.3. Teismas nusprendęs, kad šis sprendimas yra pagrindas atlikti J. T. nuosavybės į pastatus, apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimą per šiuo teismo sprendimu atnaujintą terminą, išėjo už ieškinio ribų ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes toks ieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas. Be to, šios sprendimo dalies vykdymas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo, todėl sprendimas yra sąlyginis. Motyvuojamoje dalyje teismas pasisakė, kad nurodyta teismo sprendimo dalis yra įpareigojimas registro tvarkytojui, jog būtų atlikti reikalingi pakeitimai, tačiau toks įpareigojimas pažeidžia Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas. Palikėjo vaikai ir vaikaičiai, priklausomai nuo paveldėjimo eilės, paveldi skirtingas turto dalis, atitinkamai, jų nuosavybės dalys paveldimame turte būtų skirtingos, todėl teismo sprendimas yra faktiškai neįvykdomas. Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovams negalėtų būti išduotas, nes J. T. vardu registruoto turto nėra, o reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmestas.
32. Atsiliepimų į atsakovo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl pasisako tik apeliacinių skundų argumentų.
34. Byloje nustatyta, kad J. T. ir M. T. santuokos metu susilaukė 7 vaikų: O. J., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (jos teisų perėmėjai A. J. ir V. J.), M. B., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (jos teisių perėmėjai A. B. ir V. J.), S. I. B., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (jos teisių perėmėjai yra V. B. ir R. B.), V. T., J. T., D. S., G. V., mirusios (duomenys neskelbtini) d. (teisių perėmėja D. B.). Taigi, ieškovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. ir atsakovas J. T. yra J. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., ir M. T., mirusios (duomenys neskelbtini) d., vaikai ir vaikaičiai.
35. Sutuoktiniams J. T. ir M. T. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, veranda, kiemo rūsys, tvartas, kluonas, esantys (duomenys neskelbtini) (Varėnos r. valstybinio draudimo inspekcijos 1985 m. sausio 15 d. raštas Nr. 7; Varėnos r. Merkinės apyl. LDT VK 1985 m. sausio 9 d. raštas Nr. 17). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo J. T. vardu nuo 2020 m. spalio 19 d. yra registruoti pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės į visus pastatus, išskyrus daržinę, įregistruotos 1985 m. vasario 21 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Nuosavybės teisės į daržinę įregistruotos 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2020 m. rugsėjo 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Visi pastatai yra 1,6171 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), nuosavybės teise priklausančiame tiek ieškovams, tiek ir atsakovui.
36. Atsakovo J. T. 1985 m. sausio 10 d. pareiškime dėl palikimo priėmimo Varėnos valstybinei notarinei kontorai nurodyta, jog kitų įpėdinių nėra. Atsakovui J. T. 1985 m. vasario 21 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (registro Nr. 329), kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausęs vieno aukšto medinis gyvenamasis namas 90 kv. m (gyvenamojo ploto – 60 kv. m), medinis tvartas, medinis kluonas ir mūrinis garažas. Byloje nėra duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimas nustatyta tvarka buvo įregistruotas Merkinės apyl. LDT VK, tačiau ūkio inventorizacinėje kortelėje yra pažymėta, jog trobesius paveldėjo sūnus J. T..
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
37. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą, kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.
38. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Taigi, jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl taikytinos teisės
39. Apeliantas J. T., nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytos 1964 m. CK teisės normos. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B. ir R. B. turi teisę į J. T. palikimą, nes palikėjo J. T. vaikai – G. V., O. J., M. B. ir S. I. B. – mirė po palikėjo mirties.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas J. T. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl sutiktina su apeliantu, jog palikimo priėmimui turėjo būti taikytos 1964 m. Civilinio kodekso normos.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas atnaujinti ieškovams terminą palikimui, konstatavo, jog turtas, kurį atsakovas būtų gavęs nuosavybėn 1985 m., jeigu paveldėjimo sandoris būtų nedelsiant įregistruotas registre, palyginti su tuo, kurį jis įsiregistravo 2020 metais, yra gerokai pasikeitęs, nes fizinį poveikį turtui darė ne tik atsakovas, bet ir ieškovai. Tai, kad atnaujinamas seniai (prieš 37 metus) praleistas terminas, ilga jo trukmė didelės teisinės reikšmės neturi, nes visą laiką iki sandorio išviešinimo 2020 m. tiek atsakovas, tiek kiti galimi paveldėtojai su turtu (statiniais) faktiškai elgėsi kaip bendraturčiai, o teisinių žinių trūkumas ieškovams sutrukdė laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
42. Apeliantas J. T., apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nevertino ieškovų nurodytų termino praleidimo priežasčių, dėl jų nepasisakė, nenurodė, kokias termino praleidimo priežastis laiko svarbiomis, nes teisinių žinių trūkumas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti.
43. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 str. 5 d.), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3586/2007).
44. Pažymėtina, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.
45. CK 573 straipsnio 1 dalyje (1964 m.) buvo nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; 2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais; 3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės; 4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės; 5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai). CK 573 straipsnio 3 dalis nustatė, kad trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminaičių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties (CK 573 str. 4 d.). Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymus po įvaikio ar jo palikuonių mirties (CK 573 str. 4 d.).
46. J. T. testamento nepaliko, todėl palikimas turėjo būti priimtas pagal įstatymą. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. T. pirmosios eilės įpėdiniais buvo sutuoktinė M. T., mirusi (duomenys neskelbtini) d., dukterys G. V., mirusi (duomenys neskelbtini) d., O. J., mirusi (duomenys neskelbtini) d., M. B., mirusi (duomenys neskelbtini) d., S. I. B., mirusi (duomenys neskelbtini) d., D. S., bei sūnūs V. T. ir J. T..
47. Ieškovai A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., V. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., V. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m., R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., laikytini antrosios eilės įpėdiniais. Pažymėtina, kad antrosios eilės įpėdiniai, A. J., V. J., V. J., R. B. ir V. B., išskyrus A. B., palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. Ieškovė D. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., gimė po palikėjo J. T. mirties, todėl jai neatsirado teisė priimti J. T. palikimą kaip antrosios eilės įpėdinei.
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
49. Vienintelėmis svarbiomis priežastimis, pagrindžiančiomis termino praleidimą, pirmosios instancijos teismas laikė aplinkybes, jog atsakovas savo nuosavybės teises išviešino tik 2020 m., ir tai, jog ieškovai neturėjo pakankami teisinių žinių.
50. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pirmosios eilės įpėdiniai M. T., G. V., O. J., M. B., S. I. B., D. S., V. T. ar antrosios eilės įpėdinis A. B. nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po J. T. mirties, priėmimo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, jog pirmosios eilės įpėdiniai palikimą priėmė, pradėdami faktiškai valdyti turtą. Ieškovai neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog J. T. vaikai ar pilnametis vaikaitis, po tėvo ir senelio mirties, priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Taip pat nustatyta, kad kitų antrosios eilės nepilnamečių įpėdinių vardu, per įstatymo nustatytą terminą notarui nebuvo pateikti pareiškimai apie palikimo priėmimą. Dar daugiau, byloje nėra nustatyta, jog nepilnamečiai įpėdiniai priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti.
51. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.
52. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovai, žinodami po tėvo ir senelio J. T. mirties atsiradusį palikimą, būtų domėjęsi apie palikimo priėmimo tvarką, terminus, nors tokias galimybes turėjo bei galėjo žinoti iš patirties. Be to, teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisinių žinių trūkumas, nepakankamas turėjimas, nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien faktas, kad dalis ieškovų palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai, gal ir apsunkina galimybę įgyvendinti jiems priklausančią teisę priimti palikimą po artimojo mirties, tačiau nėra besąlyginis pagrindas terminui atnaujinti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nutylėjimas apie palikimo priėmimo faktą, ieškovų prisidėjimas prie palikėjo turto tvarkymo, taip pat savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per nustatytą terminą (nagrinėjamu atveju šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) nevykdymo.
53. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Nustatyta, jog visi ieškovai daugiau kaip 35 metus žinojo apie palikėjo mirtį, tačiau, ir pasibaigus terminui palikimą priimti, delsė kreiptis į notarų biurą ar pasinaudoti teisine pagalba, nors tokią galimybę turėjo, juolab, kad buvo sprendžiami nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame stovi ginčo pastatai, atkūrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių pateisinti tokį ieškovų delsimą ginti savo teises bei imtis aktyvių veiksmų siekiant priimti palikimą, todėl pripažintina, jog ieškovai neįrodė, kad priežastys, dėl kurių 35 metus buvo praleistas šešių mėnesių terminas palikimui priimti, buvo pateisinančios ir pakankamai svarbios, jog jie negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat, kad svarbios priežastys sąlygojo ilgesnį terminą (iki ieškinio pateikimo teismui) kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir ginti pažeistas teises. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą atnaujinti ieškovams terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. T. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
54. Netenkinus šio reikalavimo nėra pagrindo nustatyti, kad teismo sprendimas būtų pagrindas atlikti J. T. nuosavybės gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J. T. palikimą per teismo sprendimu atnaujintą terminą.
55. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimas naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
56. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į sprendimo rezoliucinę dalį dėl nežinomų priežasčių neįtraukė daržinės, nors sprendimo motyvuojamoje dalyje apie daržinę yra pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 17 d. papildomu sprendimu netenkino ieškovų prašymo papildyti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini)d., nuosavybės – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), teisinio statuso pakeitimo po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti palikimą per teismo sprendimu atnaujintą terminą.
57. Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nuosavybės teise daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo J. T. vardu įregistruota 1985 m. vasario 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 329 ir 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.
58. Teismų praktikoje pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą ir nuosavybės teises į jį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1832/2012).
59. Byloje ieškovai neginčijo 2020 m. rugsėjo 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, papildomame sprendime pagrįstai nurodė, jog nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo ir deklaracijos nėra pagrindo papildyti 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
62. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, o atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
63. Ieškovų ieškinį atmetus visiškai, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas J. T., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 2 500 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, kurios yra protingos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateiktais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Ieškinį atmetus šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovų, t. y. iš ieškovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B., R. B. po 277,78 Eur iš kiekvieno, iš ieškovų D. S. ir V. T. po 277,77 Eur iš kiekvieno.
64. Pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 115,20 Eur, kurios priteistinos iš ieškovų valstybės naudai – po 12,80 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
65. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 775 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 700 Eur už advokato teisinę pagalbą (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą). Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus šios išlaidos priteistinos iš ieškovų, t. y. iš ieškovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., V. B., R. B. po 197,22 Eur iš kiekvieno, iš ieškovų D. S. ir V. T. po 197,23 Eur iš kiekvieno.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir 2022 m. birželio 17 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 277,78 Eur (po du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 78 ct) iš kiekvieno, iš ieškovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 277,77 Eur (po du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 77 ct) iš kiekvieno atsakovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimui.
Priteisti iš ieškovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 197,22 Eur (po vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 22 ct) iš kiekvieno, iš ieškovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 197,23 Eur (po vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 23 ct) iš kiekvieno atsakovui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.
Priteisti iš ieškovų D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 12,80 Eur (po dvylika eurų 80 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.