- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1658-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40576-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- V. V. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo V. V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, bendrijos ieškinį atsakovui V. V. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 055,15 Eur skolos ir delspinigių; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Ieškovė nurodė, kad V. V. V. yra garažo adresu Sietyno g. 8B-45, Vilnius, kurio unikalus Nr. 1099-7010-2026:0013, Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilnius, bendrijoje savininkas, tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio nevykdo įsipareigojimų Bendrijai: 1) 2009 m. liepos 28 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarta (1 klausimas) nustatyti, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. nario įnašo dydis būtų 40 Lt (t. y. 11,58 Eur), todėl už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. susidarė 57,9 Eur atsakovo skola; 2) 2012 m. gegužės 23 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarta (protokolo 10 punktas) palikti tokius pačius mokesčius 30 Lt (t. y. 8,69 Eur). Laikotarpio nuo 2009 m. liepos 28 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. visuotinių susirinkimų protokolai esamam pirmininkui iš buvusių pirmininkų nebuvo perduoti, tačiau faktiškai garažų savininkai nuo 2010 m. sausio mėn. mokėjo ieškovui po 30 Lt (t. y. 8,69 Eur) mėnesio mokestį. Todėl už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. susidarė 252,01 Eur atsakovo skola, o už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 31 d. susidarė 260,70 Eur atsakovo skola; 3) 2014 m. lapkričio 20 d. visuotinio narių susirinkimo nutarta visus mokesčius (išskyrus elektros sunaudojimą) mokėti nuo garažo ar kitos patalpos ploto - 1,73 Lt (0,5 Eur) už vieną kv. metrą, t. y. atsakovui 17,67 kv. m x 0,5 = 8,83 Eur/kv. m. Taip pat nutarta nustatyti 0,5 Eur mėnesinį kaupiamųjų lėšų mokestį nuo garažo (t. y. atsakovo mokėtina mėnesio suma 9,33 Eur); skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius už kiekvieną praleistą dieną, delspinigius skaičiuoti pradedant trečiuoju nemokos mėnesiu. Todėl už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 31 d. susidarė 158,61 Eur atsakovo skola. Delspinigius ieškovė pradėjo skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams nuo 2014 m. lapkričio 20 d. visuotinio narių susirinkimo, t. y. nuo 2015 m. kovo 1 d., o tuo metu atsakovo skola bendrai sudarė 598,60 Eur. Nuo šios sumos iki 2016 m. spalio 31 d. dienos ieškovė priskaičiavo 131,89 Eur delspinigių; 4) 2016 m. balandžio 5 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarta (protokolo 7 punktas): 6 mėn. rinkti įnašus Bendrijos skolų padengimui, kurių dydis savininkams, turintiems garažus nuo 17,1 iki 17,7 kv. m (t. y. ir atsakovui), sudaro 16,34 Eur/mėn.; nuo 2016 m. balandžio mėn. iš garažų savininkų rinkti mėnesinę įmoką, kurios dydis savininkams, turintiems garažus nuo 17,1 iki 17,7 kv. m (t. y. ir atsakovui), sudaro 16 Eur/mėn. Todėl už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. susidarė 194,04 Eur skola.
3. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovo pareigos mokėti nepaneigia ir tas faktas, kad jis savo nuosavybe (garažu) esą faktiškai nesinaudoja ar tam tikros paslaugos (pvz.: Bendrijos fizinė apsauga) asmeniškai jam yra nereikalingos. Bendrijos išlaidas sudaro apsaugos paslaugos, apšvietimas, administravimas (darbo užmokestis), žemės mokestis, šiukšlių išvežimas, stogo tvarkymas, ir kitos, kurios nepriklauso nuo faktinio naudojimo. Visas šias išlaidas už atsakovą sumoka Bendrija, t. y. visi kiti nariai, kurie turi teisę, atstovaujami Bendrijos, reikalauti atsakovo atlyginti jam tenkančią išlaidų dalį. Atsakovui tenka pareiga vykdyti Bendrijos organų nutarimus, tame tarpe ir mokėti nustatytas mėnesio įmokas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 923,26 Eur skolos, 131,89 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad jog jam priklauso garažas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis minėto garažo neeksploatuoja, juo nesinaudoja. Garaže stovi atsakovo tėvo automobilis, elektros garažo apšvietimui atsakovas nenaudoja.
6. Atsakovas nurodė, jog apie Bendrijos steigimą jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės ir apginti savo teisių, taip pat atsakovas nėra Bendrijos narys.
7. 2009 m. liepos 28 d. susirinkime dalyvavo tik 75 garažų savininkai iš 150 steigėjų ir 269 bendrasavininkų. Taip pat protokole nėra užfiksuota, kiek dalyvavusių balsavo už, prieš ar susilaikė dėl 1, 2, 5, 6 punktų: nario įnašo dydžio nustatymo, įnašo stogo remontui, eksploatacinių išlaidų patvirtinimo, kurios preliminariai sudaro 90 000 Lt. Prie protokolo nėra pridėta nei eksploatavimo išlaidų sąmata, nei stogo remonto sąmata. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, Bendrijos nutarimai dėl nario mokesčio rinkimo yra neteisėti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodo, jog sekantis Bendrijos susirinkimas įvyko tik 2012 m. gegužės 23 d. Kadangi 2009 m. liepos 28 d. įvykęs Bendrijos susirinkimas nustatė mokesčio mokėjimą tik iki 2009 m. gruodžio 13 d., todėl ieškovės apskaičiuotas mokestis 252,01 Eur (8,69 Eur x 29 mėn) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. yra neteisėtas.
9. Atsakovo teigimu, 2012 m. gegužės 23 d. Bendrijos susirinkimo protokole iš dalyvavusių 105 narių nėra pridėtas dalyvių sąrašas su adresais ir parašais. Protokole sprendžiant mokesčio nustatymo klausimus nebuvo skaičiuojami balsai už, prieš, susilaikiusių, todėl neaiškus tuo klausimu balsavusių dalyvių skaičius. Prie protokolo nėra pridėta eksploatavimo išlaidų sąmata.
10. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog apie 2012 m. gegužės 23 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2016 m. balandžio 5 d. Bendrijos susirinkimus jis nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo ginti savo teisių.
11. Kadangi atsakovas nėra Bendrijos narys, jis neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovas taip pat prašo taikyti senatį priskaičiuotiems delspinigiams.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdyje atsakovas su ieškovo patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. nurodė, jog nesutinka dėl dalies t. y. 658,717 Eur išlaidų, kurios yra nesusijusios su būtinosiomis pastato eksploatavimo išlaidomis – Bendrijos 2009-2016 m. laikotarpiu pagal teismo sprendimus sumokėtos sumos, teisinių paslaugų išlaidos, apsaugos darbuotojų darbo užmokestis. Nurodė, kad moka Bendrijos mokesčius nuo 2017 metų, kai tapo Bendrijos nariu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė priteisti iš atsakovo V. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Ekraninių garažų, esančių Sietyno g, 8, Vilnius, bendrijos, j. a. k. 302416694, naudai 923,26 Eur (devynis šimtus dvidešimt tris eurus 26 centų) skolos, 34,38 Eur (trisdešimt keturis eurus 38 centų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 957,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 318,50 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nusprendė priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio.
14. Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2015 m. sausio 1 d. redakcijos), toliau – ir DGNKPPSBĮ), Bendrijos 2016 m. gegužės 31 d. įregistruotų Įstatų, 2009 m. liepos 10 d. įregistruotų Įstatų nuostatomis, CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, ir padarė išvadą, kad atsakovui tenka pareiga mokėti bendras išlaikymo ir priežiūros išlaidas nepriklausomai nuo to, ar jis yra bendrijos narys, atsakovas privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje padengti išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir rinkliavas, proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendro naudojimo nuosavybe. Be to, patalpų savininkai bendru sutikimu privalo dengti išlaidas, susijusias su bendrijos išlaikymu ir išsaugojimu, taip pat rinkti įnašus mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams, susijusiems su bendrų objektų privaloma priežiūra. Jeigu bendrijos bendriesiems reikalams skirtos įmokos (net ir įvardintos kaip bendrijos skola) yra skirtos ne tik narių, bet visų savininkų bendriems tikslams įgyvendinti, šį mokestį privalo mokėti visi patalpų (garažų) savininkai. Tokiu būdu pareiga mokėti bendrijos reikmėms renkamą mokestį atsakovui kyla kaip garažo savininkui.
15. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo skola už ginčo laikotarpį sudaro 923,26 Eur. Vertindamas į bylą pateiktus Bendrijos narių visuotinių susirinkimo protokolų turinį, teismas nusprendė, jog atsakovo įsiskolinimo dydis nustatytas remiantis bendrijos narių visuotinių susirinkimų metų nustatytais įmokų dydžiais, todėl atsakovo įsiskolinimo dydis laikytinas įrodytu ir pagrįstu susirinkimo protokolais, kurie nėra nuginčyti, todėl galiojantys ir privalomi vykdymui.
16. Pirmosios instancijos teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus dėl protokolų formos ir turinio trūkumų, jų suklastojimo fakto bei dėl išlaidų, nesusijusių su būtinosiomis pastato eksploatavimo išlaidomis.
17. Teismas sutiko su reikalavimu taikyti delspinigiams šešių mėnesių senatį, taigi priteisė iš atsakovo 34,38 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 923,26 Eur skolos ir 34,38 Eur delspinigių, iš viso 957,64 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas V. V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas neneigia savo pareigos padengti išlaidas, susijusias su garažo pastato bendru išlaikymu ir priežiūra proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir rinkliavas ir iš dalies sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi dėl dalies skolos dengimo. Apeliantas nesutiko prisidėti prie garažų savininkų patirtų išlaidų už atitinkamus darbus bei suteiktas paslaugas, dėl kurių jis nėra išreiškęs aiškaus sutikimo. Pirmos instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų Bendrijos poreikiams tenkinti panaudojant bendrą turtą.
20. Teisme buvo netinkamai įvertintos išlaidos, jų pobūdis, nukrypstant nuo Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, nurodytos apžvalgoje Nr. AC-32-1, kad bendraturčių santykiai reglamentuojami CK 4.76 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir apsaugoti. Išlaidos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis - išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Ginčo atveju nebuvo atsižvelgta į atsakovo argumentus dėl pernelyg didelių išlaidų garažui apsaugoti, samdant sargus pagal darbo sutartis ir t. t. Apeliantas laikosi nuomonės, kad šios išlaidos priskirtinos ne prie bendro turto (garažo) išsaugojimo išlaidų, o prie garažuose saugotino turto (automobilių ar kito brangaus turto), kuris gali būti apsaugotas kitomis priemonėmis (signalizacija, stebėjimo kameros, civilinis draudimas), išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus - bendrijos visuotinių susirinkimų protokolų turinį, neįsitikino, kad šie įrodymai yra pakankami skolos dydžiui nustatyti, kadangi nebuvo pateikti protokolų originalai bei susirinkimų dalyvių sąrašai, nebuvo įsitikinta, ar buvo surinkti kvorumai. Nebuvo išsiaiškinta, ar bendrijos susirinkimuose turėjo galimybę dalyvauti ne tik bendrijos nariai, bet ir kiti garažų savininkai. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti bendrijos susirinkimų originalai su dalyvių sąrašais, todėl jie negali būti priskirtini tiems nutarimams, kurie turi būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, todėl jie nėra laikytini tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo skolą. Ieškovė neatskleidė, kas sudarė bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimo išlaidas per mėnesį, be to, nepateikė įrodymų apie mokesčių paskirstymą už kiekvieną mėnesį atsakovui, atskleidžiant konkrečias išlaidas pagal kiekvieną paslaugą ir sąnaudas.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad nuo 2009 m. liepos 28 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo, kuriuo buvo terminuotai, t. y. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo patvirtintas įnašo dydis 40 Lt, iki 2012 m. gegužės 23 d. susirinkimo įnašo dydis nebuvo patvirtintas, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu remiantis atsakovas turi mokėti įnašo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2012 m. gegužės 23 d.
Šalies argumentai
23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė išlaidų paskaičiavimą pagal ieškovės teismui pateiktus rašytinius įrodymus - pajamų-išlaidų sąmatų vykdymus už 2012, 2013, 2014, 2015 metus bei 2016 metų veiklos rezultatų ataskaitą. Savo paskaičiavime jis nesutiko apmokėti 658,70 Eur dydžio išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymais ir kitų teisės aktais nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Privalomieji statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti LR Statybos įstatyme bei LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2016 m. balandžio 5 d. vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu bendrijos pirmininkas nurodė, kad 90 garažų savininkų 2015 metais sumokėjo po 70 Eur tikslinį mokestį ir šie pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, iš viso 6 300 Eur. Bendrija turėjo daug bylinėjimosi, antstolių vykdymo išlaidų, o 2014 metais savo lėšomis dengė kasininkės padarytus trūkumus. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad 2012 m visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo pritarta 40 600 Lt sąmatai už stogo remontą ir tuo tikslu buvo padidinti bendrijos narių įnašai, tačiau iki šiol garažo stogas nėra suremontuotas.
Šalies argumentai
25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistos 318,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kadangi 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdis vyko 11 min., taigi bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.
Atsiliepimas
26. Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilnius, bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Pasisakydama dėl skolos Bendrija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų Bendrijos poreikiams tenkinti panaudojant bendrą turtą, ir nurodo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ne Bendrijos patirtų išlaidų paskirstymas tarp bendraturčių, bet Bendrijos lėšų (tikslinių patalpų savininkų įmokų, skirtų Bendrijos administravimo, bendro naudojimo objektų, techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti) surinkimas. Bendrijos ieškiniu reikalaujama ne priteisti iš atsakovo jam tenkančią Bendrijos patirtų išlaidų dalį, bet atsakovo nesumokėtus privalomus ir su Bendrijos veikla susijusius mokėjimus, dėl kurių yra priimti visuotinio narių susirinkimo sprendimai.
28. Nagrinėjamu atveju garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, patalpų savininkai pasirinko Bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą. Bendrijos lėšas sudaro ir tikslinės patalpų savininkų įmokos, skirtos Bendrijos administravimo, bendro naudojimo objektų, techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti, mokamos kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos (Bendrijos įstatų 56.1., 59.1. punktai).
29. Nors ir buvo ginčyti 2012 m. gegužės 23 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2016 m. balandžio 5 d. vykusių visuotinių narių susirinkimų sprendimai, tačiau sprendimai buvo pripažinti teisėtais, todėl apeliantas nepagrįstai dar kartą kvestionuoja šių nutarimų teisėtumą.
Šalies argumentai
30. Apeliantas nurodo nesutinkantis apmokėti Bendrijos išlaidų garažų apsaugai, bylinėjimosi išlaidų, baudų, kompensacijų, teismo sprendimų vykdymo išlaidų, dėl to, kad nėra davęs dėl jų sutikimo. Apelianto nuomone, šios išlaidos yra nesusijusios su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, todėl sprendimas dėl jų turi būti priimtas visų pastato savininkų balsų dauguma, tačiau Bendrija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Aiškinimas, jog butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Nurodytos išlaidos yra Bendrijos valdymo išlaidos, nereikalaujančios atskiro Bendrijos narių ar patalpų savininkų sprendimo.
31. Vadovaujantis DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų (išskyrus bendrijos valdymo organų) pareigybes ir jų darbo užmokestį svarsto ir tvirtina Bendrijos valdyba. Iki 2016 m. gegužės 31 d. Bendrijoje valdyba nebuvo sudaryta, o valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atliko Bendrijos pirmininkas (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 3 dalis), kuris atitinkamai turėjo teisę spręsti dėl apsaugos darbuotojų pareigybių ir jų darbo užmokesčio. Bendrijos darbuotojų darbo užmokestis yra priskiriamas pastato administravimo išlaidoms, kurios pagrįstai dengiamos iš surinktų einamųjų mėnesio įmokų.
Atsiliepimas
32. Atsiliepime nurodoma, kad nors apeliantas pateikia išlaidų paskaičiavimo lentelę, kurioje išvardija aptartas išlaidas ir nurodo jomis grindžiamą apeliaciniu skundu ginčijamą sumą (658,70 Eur), apeliantas taip pat kvestionuoja ginčijamą sprendimą ir dalyje dėl įnašo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. (t. y. 309,91 Eur).
33. Bendrija nurodė, kad laikotarpio nuo 2009 m. liepos 28 d. ir 2012 m. gegužės 23 d. visuotinių susirinkimų protokolai esamam pirmininkui iš buvusių pirmininkų nebuvo perduoti, tačiau faktiškai garažų savininkai nuo 2010 m. sausio mėn. mokėjo Bendrijai po 30 Lt (t. y. 8,69 Eur) mėnesio mokestį. 2012 m. gegužės 23 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarta (protokolo 10 punktas) palikti tokius pačius mokesčius 30 Lt (t. y. 8,69 Eur). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad tokio dydžio (30 Lt, atitinkamai 8,69 Eur) mėnesio mokestis egzistavo, o atsakovo skola už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. sudarė 252,01 Eur (8,69 Eur x 29 mėn.).
34. Apeliantas nepagrįstai prašo panaikinti visą priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, kai tuo tarpu iš skundo matyti, kad jis nesutinka tik su dalimi, priteista už teismo posėdį (91 Eur). Atsiliepime nurodoma, kad byla tęsėsi ilgą laiką, o ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už maksimalius priteistinus dydžius. 2018 m. lapkričio 14 d. posėdis turėjo prasidėti 13:30 val., advokatė į šį posėdį atvyko laiku, tuo tarpu atsakovas atvyko pavėlavęs ir pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, dėl kurio teko teismo posėdį atidėti, nors tokį prašymą atsakovas turėjo galimybę pateikti anksčiau
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
35. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
36. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl bendrasavininkio skolos, susidariusios administruojant bendrojo naudojimo patalpas, esančias Sietyno g. 8B-45, Vilnius.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
37. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
38. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti patikslintą išlaidų, nesusijusių su būtinosiomis pastato, esančio Sietyno g. 8, Vilniuje, eksploatavimo išlaidomis, lentelę, bei apelianto diplomą.
40. Įvertinęs prašomų prijungti dokumentų turinį teismas daro išvadą, kad atsakovo pridedamas diplomas niekaip nepagrindžia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, nėra susijęs su ginčo dalyku, apeliantas nenurodo, kokias aplinkybes šis dokumentas turėtų patvirtinti, todėl jį atsisakytina priimti. Teismas, pasisakydamas dėl patikslintos išlaidų lentelės, nurodo, kad paskaičiavimų lentelė pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ir teismo priimta 2018 m. gruodžio 12 d. bei įvertinta skundžiamame sprendime. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, kodėl iškilo būtinybė tikslinti savo išlaidų paskaičiavimą (kokios naujos aplinkybės tą lėmė, be to, atsakovo teiktų paskaičiavimų galutinė suma nesiskiria), todėl teismas taip pat atsisako priimti ir šį su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą.
41. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 17,67 kv. m. ploto garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Sietyno g. 8 B- 45, Vilniuje, 1999 m. liepos 22 d. Garažų statybos bendrijos pažymos Nr. 35 pagrindu nuo 1999 m. rugpjūčio 9 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui (1 t., b. l. 17). Ekraninių garažų, esančių Sietyno g, 8, Vilnius, bendrijos nariu atsakovas tapo nuo 2017 m. balandžio 12 d. Pagal 2016 m. sausio 24 d. ieškovės pažymą, atsakovui nuosavybės teise priklauso 23 boksas Bendrijoje, iš viso Bendrija turi 27 boksus. Metinis mokestis Bendrijai, skirtas padengti visas garažų pastato eksploatavimo ir Bendrijos veiklos išlaidas, yra 45 Eur (1 t., b. l. 104).
42. 2009 m. liepos 28 d. Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, bendrijos narių susirinkimo protokolu nutarta (1 klausimas) nustatyti, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. nario įnašo dydis būtų 40 Lt, įnašas stogo remontui (kurio kaina 40 600 Lt) – 160 Lt nuo garažo, preliminarus 2009 m. eksploatacinių išlaidų dydis – 90 000 Lt (1 t., b. l. 18-19).
43. Pagal 2012 m. gegužės 23 d. Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, bendrijos narių susirinkimo protokolą, susirinkime dalyvavo 105 nariai. Pagal darbotvarkės 5 punktą dėl mokesčių už garažų eksploataciją pakeitimų tvirtinimo, visuotinis narių susirinkimas nutarė palikti tokius pačius mokesčius 30 Lt (1 t., b. l. 30).
44. 2014 m. lapkričio 20 d. Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, bendrijos narių susirinkimo protokolu nutarta mokėti nuo garažo ar kitos patalpos ploto - 1,73 Lt (0,5 Eur) už vieną kv. m. Taip pat balsų dauguma nutarta nustatyti 0,5 Eur mėnesinį kaupiamųjų lėšų mokestį nuo garažo, skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius už kiekvieną praleistą dieną, delspinigius skaičiuoti pradedant trečiuoju nemokos mėnesiu (1 t., b. l. 4-6).
45. Pagal 2016 m. balandžio 5 d. Ekraninių garažų, esančių Sietyno g. 8, Vilniuje, bendrijos narių susirinkimo protokolą, susirinkime dalyvavo 77 bendrijos nariai iš 172. Visuotinio narių susirinkimo bendru sutarimu nutarta (protokolo 7 punktas): 6 mėn. rinkti įnašus Bendrijos skolų padengimui. Garažo savininkams, kurie 2015 m. sumokėjo tikslinį mokestį, atimti iš įnašo sumokėtą tikslinį mokestį. Įnašo skolos padengimui dydis savininkams, turintiems garažus nuo 17,1 kv. m iki 17,7 kv. m sudaro 16,34 Eur/mėn. Taip pat bendru sutarimu nutarta nuo 2016 m. balandžio mėn. iš garažų savininkų rinkti mėnesinę įmoką, kurios dydis savininkams, turintiems garažus nuo 17,1 kv. m iki 17,7 kv. m sudaro 16 Eur/mėn. (1 t., b. l. 21-28, 70-79).
Žemesnės instancijos teismas
46. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos kelios susijusios ir šiam ginčui aktualios bylos. 2017 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-18931-905/2017 pagal ieškovo V. V. V. ieškinį atsakovei Bendrijai dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolų iš dalies pripažinimo negaliojančiais. Buvo prašoma panaikinti 2012 m. gegužės 23 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių susirinkimo protokolus, taip pat 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių susirinkimo balsavimo komisijos protokolą; panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimo 7, 8, 9 punktus, taip pat 2012 m. gegužės 23 d. susirinkimo protokolo nutarimo 5 punktą, 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokolo nutarimo 7 ir 8 punktus; panaikinti ir pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos 2016 m. balandžio 5 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo 7 punktą dėl įmokų, mokesčių, skolų svarstymo, balsavimo ir priėmimo; panaikinti 2016 m. balandžio 5 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį dėl 8 punkto dėl pajamų-išlaidų sąmatos 2016 m. svarstymo, balsavimo ir patvirtinimo pripažinti negaliojančia visa apimtimi nuo 2016 m. balandžio 5 d., nes dokumentas suklastotas; panaikinti nuo priėmimo dienos 2016 m. balandžio 5 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo dalį dėl 9 punkto d papunkčio, nes dokumentas suklastotas. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė, sprendimas yra įsiteisėjęs (2 t., b. l. 108–112).
47. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėta civilinė byla pagal kito ieškovo ieškinį Bendrijai, kuriame buvo prašoma Bendrijos narių visuotinio susirinkimo, įvykusio 2016 m. balandžio 5 d., protokolo 7 bei 8 punktus pripažinti negaliojančiais; tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad protokolo apskundimo trijų mėnesių terminas buvo praleistas, buvo prašoma pripažinti, kad apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti praleistą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė (2 t., b. l. 123-129), o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
48. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-18931-905/2017, kurioje, be kita ko, buvo tikrinamas Bendrijos 2012 m. gegužės 23 d., 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo protokolų teisėtumas ir pagrįstumas; argumentus dėl šiais nutarimais patvirtintų sumų apeliantas dėsto ir apeliaciniame skunde. Be to, apeliantas ginčija Bendrijos susirinkimų sprendimų teisėtumą (konkrečiai nedetalizuodamas, kurių susirinkimų (CPK 178 straipsnis)) ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad nebuvo pateikti protokolų originalai, susirinkimų dalyvių sąrašai, nebuvo įsitikinta, ar buvo surinkti kvorumai, ar susirinkimuose turėjo galimybę dalyvauti ir kiti garažų savininkai. Bendrijos protokolai ir nutarimai, dėl kurių teisėtumo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, detalizuoti šios nutarties 46 punkte.
49. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismų praktikoje yra išsamiai pasisakyta, jog teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Vienas iš materialiųjų sprendimo res judicata padarinių yra tai, kad šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
50. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Bendrijos susirinkimų protokolai, nutarimai (tame tarpe ir 2012 m. gegužės 23 d., 2016 m. balandžio 5 d., kuriais apeliantas tiesiogiai grindžia savo nurodomas aplinkybes) nėra nuginčyti teismine tvarka, priešingai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas Bendrijos sprendimų teisėtumas, todėl tokie sprendimai yra galiojantys ir vykdytini. Atsižvelgiant į tai, apelianto skunde nurodomi argumentai dėl Bendrijos protokolų ir nutarimų formos ar turinio neatitikimų, nepranešimų apie susirinkimus, atmestini kaip nepagrįsti.
51. Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad apeliantas nesutinka mokėti Bendrijai sumų, dėl kurių jis nėra išreiškęs aiškaus sutikimo, taip pat nesutinka mokėti pernelyg didelių sumų bendro išlaikymo objektams, kurios tiesiogiai nėra susijusios su objektų išlaikymu, patirtos Bendrijos išlaidos nėra detalizuotos. Apeliantas nesutinka dėl 658,70 Eur sumos iš visos priteistos 923,26 Eur sumos.
52. Pareiga bendraturčiams išlaikyti bendrojo naudojimo objektus įtvirtinta tiek CK, tiek DGNKPPSBĮ. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys). DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinta, kad savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Įstatymas taip pat apibrėžia, kas yra bendrijos lėšos – tai tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti (25 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, bendrojo naudojimo objektui valdyti patalpų savininkai šiuo atveju yra įsteigę Bendriją, kuri organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoja ir kaupia lėšas šiems darbams atlikti. Bendrijos DGNKPPSBĮ įtvirtintas teises ir pareigas įgyvendina Bendrijos visuotinis susirinkimas, kuris, be kita ko, turi teisę: tvirtinti įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustatyti šių lėšų naudojimo tvarką; priimti sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus; tvirtinti kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 12 punktai).
54. Ginčo laikotarpiu Bendrijoje galiojo dvejos Įstatų redakcijos (Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. liepos 10 d. ir 2016 m. gegužės 31 d.) (1 t., b. l. 31–38; 7–16). Įstatuose yra detalizuota pareiga atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Be to, nurodyta, kad bendrijos lėšas taip pat sudaro ir tikslinės patalpų savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendro naudojimo objekto, techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidoms apmokėti.
55. Įvertinus teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino byloje esančius Bendrijos visuotinio narių susirinkimo, turinčio teisę nustatyti įmokamų lėšų dydį ir paskirtį, protokolų turinį, ir nustatė, kad atsakovo skola sudaro 923,26 Eur (1 t., b. l. 139). Pagal kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. D. M. v. DNSB „Radvilėnų 5“, bylos Nr. 3K-3-327/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje gyvenamųjų namų statybos bendrija „Triušelių sodybos“ v. E. B., bylos Nr. 3K-3-530/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-326/2014). Atsakovas, kaip patalpos savininkas (CK 4.82 straipsnis), turi pareigą mokėti įmokas į Bendrijos fondą, todėl nėra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog dėl tam tikrų sumų įmokėjimo privalo būti duodamas atskiras sutikimas, kadangi pagal aptartą teisinį reglamentavimą sprendimus dėl Bendrijos lėšų kaupimo priima visuotinis susirinkimas, o atskiriems asmenims nenumatyta galimybė savavališkai atsisakyti mokėti nustatytų įmokų, skirtų bendrojo naudojimo patalpoms išlaikyti, administruoti ir pan., jei tokie sprendimai nėra nuginčyti.
56. Apeliantas savo argumentus grindžia CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas).
57. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad Bendrija ginčo laikotarpiu vykusių visuotinių susirinkimų metu nusprendė rinkti įnašą stogo remontui, Bendrijos skolų padengimui, taip pat buvo nustatomi einamųjų įmokų dydžiai, byloje esantys esančios išlaidų sąmatos patvirtina, kad lėšos buvo skiriamos ir susijusios išimtinai su bendrojo naudojimo patalpos išlaikymu ir priežiūra (2 t., b. l. 71–73; 77; 81; 86; 90 ir kt.). Pažymėtina, kad tam tikrų išlaidų pobūdis lemia jų privalomumą ir jos yra priskiriamos prie išvardytųjų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, kurias privalo apmokėti buto savininkas proporcingai savo daliai ir kurioms netaikoma CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis. Apeliantas skunde nurodo nesutinkąs mokėti tokių išlaidų kaip, pavyzdžiui, sargo samdymo išlaidas, tačiau pažymėtina, kad paties ginčo objekto paskirties specifika (garažai) lemia, kad tokios išlaidos pagrįstai gali būti priskirtinos prie privalomų išlaidų, kurios yra apmokamos bendrasavininkių.
58. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos lėšų rinkimo paskirtys atitinka Reglamente įtvirtintus kriterijus, taigi dėl jų nebuvo būtinas apelianto atskiras sutikimas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), laikant užtektinam ir pakankamam vien Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimui. Be to, aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučio namo Konstitucijos 15/5 savininkų bendrija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-326/2014).
59. Apeliantas taip pat teigia, kad Bendrija neįrodė, kokiu pagrindu remiantis atsakovas turi mokėti įnašo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 28 d. iki 2012 m. gegužės 23 d., tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi 2012 m. gegužės 23 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo nutarta (protokolo 10 punktas) palikti tokius pačius mokesčius 30 Lt (t. y. 8,69 Eur), vadinasi, iki tol buvusiu laikotarpiu buvo mokama būtent 30 Lt (8,69 Eur) įnašo suma, taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista iš atsakovo.
60. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistos 318,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau apeliantas pateikia nesutikimo argumentus tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies dėl teismo posėdžio, vykusio 2018 m. lapkričio 14 d. (kuris vyko 11 min.), kadangi, jo nuomone, šios išlaidos neturėjo būti priteistos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis teiktomis paslaugomis, atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti suma yra itin nedidelė bei neviršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, bei į tai, kad 2018 m. lapkričio 14 d. vykusiame posėdyje buvo atsakovo pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo, kuris galėjo būti pateiktas anksčiau, dėl to nebūtų susidariusios bylinėjimosi išlaidos dėl šio posėdžio, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 318,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių mažinti nėra pagrindo.
61. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
62. Atmetus apeliacinį skundą, nėra pagrindo apeliantui priteisti bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu šią teisę įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 2019 m. kovo 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. DL0231 patvirtina, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą buvo sumokėta 200 Eur, patirtų išlaidų realumą patvirtina 2019 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymas. Prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
atsakovo V. V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Ekraninių garažų, esančių Sietyno g., Vilnius,. Bendrijai (į. k. 302416694) 200 Eur (du šimtu eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.