Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, AN2-166-557/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2019-06-11
Bylos Nr.: AN2-166-557/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-42-3-00019-2019-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas: L. G.
Advokatai: Audrius Karpinskas

Kategorijos

6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-166-557/2019Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00019-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 6.5.; 1.5.3.; 1.5.4.; 21.11.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. G. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Audriui Karpinskui,

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui T. P.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. ir jo įgalioto atstovo advokato Audrius Karpinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo L. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 2 000 Eur bauda, pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį – 400 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir L. G. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-01-17 L. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas ūkininko ūkio savininku, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinių santykių, t. y. neužtikrino, kad darbo užmokestis darbuotojui B. K. už 2018 metų birželio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, kada jis dirbo darbo sutarčių pagrindu, būtų išmokėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos. Tokiais savo veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokie L. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį.

2. Be to, L. G., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido B. K. nuo 2018-05-16 iki 2018-05-21, nuo 2018-06-19 iki 2018-09-10 ir nuo 2018-11-13iki 2018-11-19 nelegaliai dirbti ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini). B. K., paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, susitaręs su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo ūkio darbus, t. y. B. K. dirbdavo L. G. priklausančiuose ūkiniuose pastatuose, kur šerdavo jaučius ir veršelius, maldavo miltus, tvarkydavo aptvarus, skaldė ir į malkinę nešdavo malkas, sukurdamas L. G. naudą – savo veiksmais prisidėjo prie bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. L. G. minėtais laikotarpiais teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo B. K. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1, 2 punktų reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Tokie L. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismas 2019-04-03 nutarimu L. G. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė pagal 95 straipsnio 1 dalį 2 000 Eur bauda, pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį – 400 Eur bauda. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir paskyrė L. G. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 000 Eur baudą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. ir jo įgaliotas atstovas advokatas A. K. prašo Tauragės apylinkės teismo 2019-04-03 nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria L. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ir administracinę teiseną dėl šio nusižengimo L. G. nutraukti; pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirti L. G. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

4.1 Nurodo, kad L. G. pripažįsta, jog dėl ūkinių darbų apimties, nuolatinių ūkyje ištinkančių problemų bei senyvo amžiaus ir teisinių žinių stokos tinkamai neįformino darbuotojui B. K. grynais išmokėtą darbo užmokestį, dėl to, pripažindamas šią faktinę klaidą, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalies, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neginčija. Apeliantas L. G. nesutinka ir ginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat, jo nuomone, aiškiai per griežtos administracinės nuobaudos jam paskyrimą už ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apelianto L. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarimo dalyje netinkamai aiškino ir taikė ANK 567 ir 569 straipsniuose įtvirtintas įrodymų administracinėje teisenoje tyrimą bei vertinimą, taip pat ANK 32 ir 34 straipsniuose numatytas administracinių nuobaudų ir jų dydžio skyrimą reguliuojančias procesines normas. Visų pirma teismas neišsamiai ir neobjektyviai atliko įrodymų administracinio nusižengimo byloje tyrimą bei nenustatė visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių. Teismas išvadas dėl L. G. kaltės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį grindė išimtinai kaltinimą palaikiusios institucijos liudytojų prieštaringais parodymais ir prielaidomis, turėdamas teisines priemones visiškai nešalino paaiškėjusių administracinio nusižengimo byloje prieštaravimų bei perkėlė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą apeliantui, tokiu būdu taikydamas ne nekaltumo, o kaltės prezumpciją. Turėdamas teisinę pareigą, teismas taip pat nenustatė akivaizdžių L. G. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė aiškiai per griežtą administracinę nuobaudą, dėl skundžiamas Tauragės apylinkės teismo 2019-04-03 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-99-999/2019 negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

4.2 Pirma, pirmosios instancijos teismas padarė esminius ANK 567 ir 569 straipsniuose įtvirtintų įrodymų administracinėje teisenoje tyrimą bei vertinimą reguliuojančių procesinių teisės normų pažeidimus, dėl to iš esmės nebuvo atliktas bent minimaliose ribose administracinio nusižengimo bylos įrodymų tyrimas, nesiekta nustatyti bei nenustatytos esminės teisiškai reikšmingos L. G. pareikštam kaltinimui faktinės aplinkybės, visiškai nepašalinti akivaizdūs ir esminiai liudytojų parodymų prieštaravimai, itin tendencingai ir neobjektyviai įvertinti esami administracinio nusižengimo byloje įrodymai, bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimo našta perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

4.3 Aiškinant nurodytų procesinių normų turinį teisinėje praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad administracinėje byloje įrodinėjimo procesas remiasi materialiosios (objektyvios) tiesios nustatymo teorija. Remiantis šia teorija, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą tik esant neginčijamų, akivaizdžių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų ir nesant jokių pagrįstų abejonių dėl pastarojo kaltės. Administracinėje teisenoje galiojantis laisvo įrodymų vertinimo principas įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą vertinti visus byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai reiškia, jog nė vienas byloje pateiktas įrodymas teismui negali turėti jokios iš anksto nustatytos galios, o teismo sprendimas turi būti grindžiamas ne nuojauta, prielaidomis ar spėliojimais, o tik teismo posėdyje ištirtų įrodymų viseto pagrįstomis išvadomis. Teisminėje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principais, pagal kuriuos visos byloje kylančios abejonės ir neaiškumai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės privalo būti šalinami, o tie, kurie negali būti pašalinti, aiškintini išimtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Šalies argumentai

4.4 Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl L. G. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, anksčiau aprašyti administracinėje teisenoje privalomai taikomi principai buvo akivaizdžiai netaikomi, o nurodytos procesinės teisės normos ignoruojamos. Šias išvadas visų pirma lemia, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo skundžiama dalis yra grindžiama išimtinai tik kaltinimą palaikiusios institucijos pasitelktų giminystės ir svainystės ryšiais susijusių liudytojų B. K., E. B. ir S. B. nenuosekliais bei prieštaringais kitiems itin patikimiems įrodymams parodymais, neva B. K. L. G. ūkyje dirbo nepertraukiamai nuo 2018-05-14 iki 2018-12-06, ir priimta visiškai nevertinant akivaizdžiai kaltinimą paneigiančių įrodymų visumos. Kad L. G. administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareikšti kaltinimai bei pirmosios instancijos teismo išvados dėl B. K. nelegalaus darbo L. G. ūkyje laikotarpiais nuo 2018-05-16 iki 2018-05-21, nuo 2018-06-19 iki 2018-09-10 ir nuo 2018-11-13 iki 2018-11-19 yra nepagrįstos, visų pirma pagrindžia VSDFV duomenų bazės išrašas apie minimo asmens darbo teisinių santykių laikotarpius L. G. ūkyje, kuris skundžiamame nutarime iš esmės net nevertintas. Kad minimi valstybinės institucijos duomenys yra realūs, pagrindžia tai, jog L. G. ūkyje minimu laikotarpiu buvo ir daugiau dirbančių asmenų, kaip ir šioje byloje liudytoju apklaustas J. P., su kuriuo darbo teisiniai santykiai tęsėsi nepertraukiamai, todėl numanomos pirmosios instancijos teismo išvados dėl neva fiktyvių L. G. pranešimų VSDFV apie nutrūkstančius su B. K. darbo teisinius santykius yra visiškai nelogiškos. Jeigu minimi pranešimai VSDFV bei darbo sutarčių nutraukimai su B. K. būtų fiktyvūs, tokią praktiką L. G. būtų taikęs ir kitiems darbuotojams, tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir jų negalėjo nustatyti. Dėl to teismas itin paviršutiniškai ir tendencingai L. G. nenaudai vertino nurodytus oficialius valstybės institucijos pateiktus duomenis. Administracinio nusižengimo byloje dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo taip pat buvo pateikti B. K. pasirašyti šie dokumentai: 2018-05-11 prašymas priimti į darbą nuo 2018-05-14 ir tos pačios dienos darbo sutartis, 2018-05-15 prašymas atleisti iš darbo, 2018-05-21 prašymas priimti į darbą nuo 2018-05-22 ir tos pačios dienos darbo sutartis bei 2018-06-13 prašymas atleisti iš darbo nuo 2018-06-18. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas B. K. pripažino, kad nurodytuose dokumentuose yra jo parašai. Nurodytų rašytinių įrodymų patikimumą taip pat patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys iki surašant administracinio nusižengimo protokolą pateikti B. K. 2018 m. gegužės ir birželio mėnesių laikotarpio darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio priskaičiavimo–apskaičiavimo žiniaraščiai, taip pat kasos išlaidų orderiai, tačiau pirmosios instancijos teismas visumos nurodytų rašytinių įrodymų iš esmės nevertino ir skundžiamame nutarime jų net neaptarė. Teismas taip pat akivaizdžiai tendencingai vertino kaltinimo liudytojų parodymus, paneigiančius liudytojų J. P. bei visiškai nešališko ir visiškai nesuinteresuoto bylos baigtimi A. Z. parodymus. Turėdamas teisinę pareigą ir visas teisines priemones, teismas šių ir kaltinimo liudytojų parodymų prieštaravimų net nešalino. Skundžiamu nutarimu buvo visiškai neįvertinti L. G. nurodytas aplinkybes pagrindžiantys liudytojo J. P. parodymai, kad B. K., gavęs darbo užmokestį, darbe nebepasirodydavo, kad 2018 metų vasarą ilgesnį laikotarpį buvo kažkur išvykęs ir L. G. ūkyje nedirbo, tai nuo pat administracinės teisenos pradžios nuosekliai teigė L. G.. Visiškai be pagrindo nešališko liudytojo A. Z. nuoseklūs ir informatyvūs parodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kritiškai ir dar visumoje tuo pagrindu, kad šis liudytojas yra nešališkas ir gerai nepažįsta kitų proceso dalyvių, tai, manytina, prasilenkia net su elementaria logika. Minimam liudytojui davus akivaizdžiai priešingus kaltinimo liudytojų nurodytoms aplinkybėms parodymus, pirmosios instancijos teismas net nesuvedė jų į akistatą, tuo labiau, kad rengiant apeliacinį skundą kaip liudytojas apklaustas A. Z. nurodė, jog apklausos pirmosios instancijos teisme metu jis jautė išankstinį teismo nusistatymą L. G. nenaudai ir buvo nuolat pertraukinėjamas duodant teisingus ir išsamius parodymus apie liudytojų E. B., S. B. ir B. K. gyvenimo bei darbo aplinkybes. Taip pat minimam liudytojui tvirtai ir aiškiai apklausos pirmosios instancijos teisme metu nurodžius aplinkybes apie B. K. 2018 metų vasarą registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat šio asmens savaitės trukmės darbą pas ūkininką (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsklaidyti tarp liudytojų duodamų parodymų prieštaravimus, vėlgi net neišreikalavo iš VSDFV bei Užimtumo tarnybos turimų duomenų apie B. K. darbo paieškas ir darbą, kurie leistų patikimai pašalinti byloje tarp apklaustų asmenų iškilusius esminius prieštaravimus dėl itin teisiškai reikšmingų pareikštam kaltinimui faktinių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas taipogi atsisakė L. G. prašymu apklausti jo pasitelktą gerai B. K. darbą jo ūkyje žinantį liudytoją V. Š. vien tuo pagrindu, kad jis su savimi neturėjo pasiėmęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors iš byloje dalyvaujančių asmenų niekas nereiškė prieštaravimų dėl šio liudytojo apklausos bei neginčijo jo asmens tapatybės. Teismas taip pat nevertino fakto, kad B. K. reiškė reikalavimus ir jam buvo išmokėtas tik pagal L. G. parengtus darbo laiko apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio likutis, o ne už visą neva nelegalaus B. K. darbo L. G. ūkyje laikotarpį. Kad B. K. buvo išmokėtas tik priklausančio pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius užmokestis, patvirtino teismo posėdžio metu ir jis pats, tačiau teismas vėlgi tokių akivaizdžiai L. G. kaltinimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paneigiančių faktinių aplinkybių visiškai nevertino

4.5 Apeliaciniame skunde pažymima, kad po skundžiamo nutarimo priėmimo L. G. buvo susitikęs su B. K. ir šis pokalbio metu patvirtino, kad 2018 metų vasarą jis tikrai buvo užsiregistravęs kaip ieškantis darbo (duomenys neskelbtini) rajone, bei kad apie savaitę laiko dirbo pas ūkininką greta (duomenys neskelbtini) miesto ribų, tai tiesos administracinio nusižengimo byloje nustatymui lemia būtinumą išreikalauti duomenis iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei VSDFV apie B. K. darbo paieškas ir darbą 2018-06-19–2018-09-10 laikotarpiu. Be to, rengiant apeliacinį skundą buvo gauta ir teisme kaip liudytojo apklausto A. Z. parodymus patvirtinanti informacija apie (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų lankymąsi E. B. šeimoje (duomenys neskelbtini). Tačiau minimi oficialūs duomenys L. G. atstovui taip pat nebuvo pateikti ((duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-04-19 rašto kopija pridedama), dėl to apeliaciniu skundu jų buvo prašoma išreikalauti apeliacinės instancijos teismo. Rengiant apeliacinį skundą buvo gauta ir informacija, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas ir atliktas tyrimas dėl kaip liudytojo šioje byloje apklausto E. B. smurto artimoje aplinkoje, taip pat liudytojo A. Z. nurodytoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys taip pat paneigia kaltinimo liudytojų parodymus bei pagrindžia nešališko ir nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo A. Z. nurodytas aplinkybes. Rengiant apeliacinį skundą minimai teisėsaugos institucijai buvo išsiųstas prašymas pateikti nurodytus duomenis (prašymo kopija pridedama), tačiau dėl apeliaciniam skundui parengti ir pateikti proceso įstatymo nustatyto itin trumpo laiko šių duomenų kartu su apeliaciniu skundu pateikti nebuvo galimybės. Šie duomenys bus teikiami papildomai administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taip pat paaiškėjo naujos aplinkybės, kad liudytojo A. Z. nurodytu laikotarpiu gyvendamas (duomenys neskelbtini). E. B. gaudavo socialinę paramą iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, o ne iš B. K. gyvenamosios vietos seniūnijos, tai taip pat paneigia teisme apklaustų kaltinimo liudytojų parodymus. Dėl asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo patvirtinti L. G. atstovui raštu nurodytus duomenis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija atsisakė, dėl to, siekiant išsamaus ir objektyvaus administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimo, šie duomenys taip pat turėtų būti išreikalauti apeliacinės instancijos teismo ruošiantis apeliacinio skundo nagrinėjimui

4.6 Visuma aprašytų įrodymų administracinio nusižengimo tyrimo ir vertinimo teisme aplinkybių, taip pat naujai paaiškėjusios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas iš esmės neatliko net minimaliose ribose būtino L. G. pareikštam kaltinimui pagrįsti ar paneigti įrodymų tyrimo, visiškai nešalino byloje tarp įrodymų iškilusių prieštaravimų dėl esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino ne išsamiai, vadovaujantis logika, o išimtinai tendencingai, neanalizuodamas ir nevertindamas kaltinimą akivaizdžiai paneigiančių įrodymų visumos bei nepagrįstai prioritetą įrodymų patikimumo kontekste suteikdamas tik prieštaringiems kaltinimą palaikiusios institucijos pasitelktų liudytojų parodymams. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisiškai reikšmingų pareikštam kaltinimui aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė L. G., tokiu būdu administracinėje teisenoje visumoje taikydamas kaltės prezumpciją ir pažeisdamas konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą. Nurodyti pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimai neabejotinai yra laikytini esminiais, sąlygojusiais akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą, dėl kurių skundžiama nutarimo dalis dėl L. G. nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį turi būti panaikinta ir administracinė teisena dėl šio nusižengimo nutraukta (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 32 ir 34 straipsniuose įtvirtintas administracinių nuobaudų ir jų dydžio skyrimą reguliuojančias procesines normas, tai nulėmė aiškiai per griežtos administracinės nuobaudos pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį L. G. paskyrimą.

5.1. Aiškindamas nurodytų administracinių nuobaudų ir jų dydžio skyrimą reguliuojančių teisės normų turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra ne kartą nurodęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

5.2. Vertinant skundžiamu nutarimu L. G. paskirtos administracinės nuobaudos rūšį bei jos dydį, apelianto nuomone, jam už ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta per griežta administracinė nuobauda. Pirma, praeityje L. G. už analogiškus administracinius nusižengimus nebuvo baustas. Antra, skirdamas nuobaudą apylinkės teismas neatsižvelgė į L. G. nurodytas darbo užmokesčio dalies darbuotojui B. K. neišmokėjimo laiku aplinkybes, kurias pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai – darbo laiko ir užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, taip pat kasos išlaidų orderiai, kad laiku neišmokėtas darbo užmokestis buvo iš dalies ir dėl paties darbuotojo B. K. kaltės, kuris gavęs dalį darbo užmokesčio grynais nenueidavo pas L. G. ūkio buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos dokumentų. Trečia, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškus L. G. reikalavimus, jis iš karto išmokėjo darbuotojui B. K. priskaičiuoto darbo užmokesčio likutį, tai, manytina, turėtų būti laikoma L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ketvirta, skirdamas administracinę nuobaudą teismas taip pat neatsižvelgė ir į kitą L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis yra 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas.).

5.3. Taigi, aprašytos aplinkybės, manytina, pagrindžia per griežtos ir neatitinkančios proporcingumo reikalavimų administracinės nuobaudos L. G. pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį paskyrimą, dėl to ši skundžiamo nutarimo dalis turėtų būti keičiama, paskiriant L. G. ne didesnę nei minimali straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. Apeliacinio skundo argumentai liudija apie naujai paaiškėjusias L. G. nekaltumą patvirtinančias pagal pareikštą kaltinimą padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą aplinkybes. Pažymėtina, kad L. G. neturi teisinio išsilavinimo ir reikiamų teisinių žinių, pakankamų tinkamai įgyvendinti savo teises į gynybą. Be to, L. G. nebuvo žinomos apeliaciniame skunde aprašomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl to jis objektyviai pirmosios instancijos teisme negalėjo pateikti ar bent nurodyti apeliaciniame skunde minimų aplinkybių, taip pat pareikšti teismui prašymą išreikalauti iš valstybės institucijų apeliaciniame skunde minimų duomenų, įskaitant esminius duomenis apie kaip liudytojo apklausto B. K. darbo paieškas bei darbą kaltinime nurodytu nelegalaus darbo L. G. ūkyje laikotarpiu. Tokių aplinkybių visuma, įvertinus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius administracinio nusižengimo teisenos pažeidimus, lemia būtinumą apeliacinės instancijos teisme priimti, tirti ir vertinti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus, taip pat išreikalauti ir pridėti prie bylos duomenis iš Užimtumo tarnybos bei VSDFV apie B. K. darbo paieškas ir darbą 2018-05-19–09-10 laikotarpiu, duomenis iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos apie seniūnijos kaip liudytojo apklausto byloje E. B. šeimai teiktos socialinės paramos laikotarpį bei (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus turimų E. B. 2017–2018 metų šeimos buities tyrimo aktų kopijas.

7. Anksčiau aprašyti apeliacinį skundą grindžiantys faktiniai ir teisiniai pagrindai lemia, jog pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo atliktas L. G. pareikštam kaltinimui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį patvirtinti ar paneigti būtinų įrodymų tyrimas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nešalino tarp byloje apklaustų liudytojų parodymų iškilusių prieštaravimų dėl itin teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Be to, po skundžiamo nutarimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės – gauti duomenys, leidžiantys pagrįstai abejoti Institucijos pasitelktų liudytojų parodymų teisingumu bei kartu skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumu. Taip pat minimi duomenys pagrindžia būtinumą išreikalauti, pridėti prie bylos bei įvertinti (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus turimus byloje kaip liudytojo apklausto E. B. šeimos buities tyrimo aktus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenis apie nurodyto asmens šeimai teiktos socialinės paramos laikotarpį taip pat Užimtumo tarnybos bei VSDFV duomenis apie B. K. darbo paieškas ir darbą 2018-05-19–09-10 laikotarpiu, kurie, kaip anksčiau minėta, L. G. atstovui nėra prieinami. Visuma šių aplinkybių lemia, jog egzistuoja ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti pagrindai apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Institucijos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. ir jo įgaliotasis atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, apeliaciniame skunde ginčijama L. G. pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda, t. y. didesnė nei minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, nurodant, kad tokia nuobauda L. G. paskirta neįvertinus aplinkybių, nulėmusių šio nusižengimo padarymą ir kurios, apelianto nuomone, turi būti pripažintos kaip L. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės kartu su ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

12. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl L. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių prieštaravimų ir abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamo teismo nutarimo dalis dėl L. G. nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį negali būti pripažinta pagrįsta.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikė, kad L. G. kaltė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį įrodyta liudytojų B. K., E. B. ir S. B. parodymais, patvirtinančiais, kad B. K. dirbo pas L. G. ūkyje nepertraukiamai nuo 2018-05-14 iki 2018-12-06 (liudytojai E. ir S. B. teigė, kad nuo 2018 m. pavasario iki 2018 m. žiemos nuolatos kartu gyveno su B. K. ir žino, kad jis kiekvieną dieną išvykdavo į darbą pas L. G.). Tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų tiek tarpusavyje, tiek byloje esantiems duomenims. Kita vertus, teismas, atmesdamas liudytojo A. Z. parodymus apie tai, kad liudytojas E. B. su žmona S. B. gyveno (duomenys neskelbtini), ir B. K. name 2018 m. negyveno, nurodė, kad liudytojo A. Z. parodymais nesivadovauja, nes jis yra pašalinis asmuo (jis nėra ir nebuvo B. K. kaimynas), pažįsta E. B. (šis pas jį kažkada kelias dienas dirbo). Taigi teismas rėmėsi B. parodymais kaip nekeliančiais abejonių, neatsižvelgdamas į galimą jų suinteresuotumą duoti B. K. palankius parodymus (S. B. yra B. K. dukra, E. B. – žentas), o liudytojo A. Z., kurio suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus, kuriuos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, atmetė be įtikinamos ir pakankamos motyvacijos.

14. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo bylos duomenų vertinimu, apygardos teismas pažymi, kad B. K., E. B. ir S. B. parodymai, priešingai nei konstatavo Tauragės apylinkės teismas, negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi ir paneigiantys L. G. parodymus.

15. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Taigi nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant L. G. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir B. K. paaiškinimus bei kitų asmenų parodymus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų E. B. ir S. B. parodymais apie tai, jog jie nuo 2018 m. pavasario iki 2018 m. žiemos nuolat kartu gyveno su B. K. ir žino, kad jis kiekvieną dieną išvykdavo į darbą pas L. G., padarė išvadą, kad B. K. pas ūkininką L. G. nepertraukiamai dirbo nuo 2018-05-11 iki 2018-12-06.

17. Tačiau byloje kaip liudytojas apklaustas A. Z. parodė, kad anksčiau minėti liudytojai 2018 m. kartu su B. K. negyveno. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad B. K. savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VTAS rašto (b. l. 151) matyti, kad E. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis patvirtina ir byloje pateiktas P. V. rašytinis paaiškinimas (paaiškinimo autentiškumas patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūno), kuriame nurodoma, kad S. B. nuo 2018 m. pavasario iki 2018 m. spalio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), po to išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). (b. l. 158), taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie E. B. šeimai teiktą socialinę paramą (b. l. 156). Šių įrodymų visuma neleidžia paneigti pagrįstų abejonių dėl liudytojų S. B. ir E. B. parodymų apie tai, kad jie nuolatos gyveno kartu su B. K. ir žino, kur ir kokiais tiksliai laikotarpiais pastarasis gyveno ir dirbo, patikimumo.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, VSDFV Tauragės skyriaus duomenimis (b. l. 5), B. K. dirbo L. G. ūkyje šiais laikotarpiais: nuo 2018-05-14 iki 2018-05-15, nuo 2018-05-22 iki 2018-06-18, nuo 2018-09-11 iki 2018-11-12, nuo 2018-11-20 iki 2018-12-06. Šias aplinkybes patvirtino ir pats B. K. savo pirminiame paaiškinime (b. l. 6), kuriame nurodo, kad buvo sudaręs 4 darbo sutartis. Jis taip pat pripažįsta, kad darbe yra nebuvęs 2018 m. spalio, lapkričio mėnesiais po kelias dienas.

19. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė duomenis apie tai (b. l. 155), kad B. K. buvo registruotas (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2018-06-20 iki 2018-09-10 ir įsidarbino L. G. ūkyje nuo 2018-09-11. Šiuos rašytinius įrodymus patvirtina ir anksčiau minėta VSDFV pažyma (b. l. 5), iš kurios matyti, kad tuo laikotarpiu, t. y. registravimosi Užimtumo tarnyboje metu, B. K. L. G. ūkyje nedirbo.

20. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gal būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracini nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

21. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

22. Įvertinus tai kas išdėstyta, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog L. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Institucijos surinkta bylos medžiaga (tame tarpe ir rašytinė), kuria buvo įrodinėjama L. G. kaltė, iš esmės buvo grindžiama liudytojų B. K. bei su juo šeiminiais ryšiais susijusių E. B. ir S. B. parodymais pastariesiems teigiant, jog B. K. atitinkamu laikotarpiu nelegaliai dirbo pas L. G.. Tuo tarpu pats L. G. savo kaltę dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nuosekliai neigė. Apelianto aiškinimas, kad dėl kilusių tarpusavio nesutarimų ir konfliktų B. K. gali būti suinteresuotas jį apkalbėti, byloje surinktais duomenimis nėra paneigtas. Iš to seka, kad abiejų suinteresuotų pusių (tiek galimai siekiančio išvengti atsakomybės L. G., tiek ir galimai siekiančio jį nepagrįstai apkaltinti B. K.) parodymai turi būti vertinami itin atsargiai ir pamatuotai ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys).

23. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas B. K. parodymus pripažino patikimais konstatuodamas, kad juos patvirtina liudytojų E. B. ir S. B. (B. K. dukters ir žento) parodymai, kadangi byloje aktualiu laikotarpiu pastarieji gyveno kartu su B. K. ir parodė, kad šis kasdien eidavo dirbti pas L. G.. Vienok aukščiau aptarti apeliacinės instancijos teismo surinkti rašytiniai bylos įrodymai, liudytojų A. G., A. Z., iš dalies J. P. parodymai paneigia tiek aplinkybę, kad E. B. ir S. B. atitinkamu laikotarpiu gyveno kartu su B. K., tiek ir aplinkybę, kad B. K. visu administraciniame kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo pas L. G.. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, byloje surinkti įrodymai nėra pakankami daryti neginčijamą ir patikimą išvadą, jog B. K. nuo 2018-05-16 iki 2018-05-21, nuo 2018-06-19 iki 2018-09-10 ir nuo 2018-11-13iki 2018-11-19 nelegaliai dirbo L. G. ūkyje. Tuo būdu, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai (nelegalaus B. K. darbo faktas kaltinime nurodytais laikotarpiais) laikytini neįrodytais, todėl skundžiamo teismo nutarimo dalis, kuria L. G. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 2 000 Eur bauda, naikintina ir administracinio nusižengimo bylos teisena dėl šio nusižengimo L. G. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl L. G. paskirtos administracinės nuobaudos pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį

24. ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 Eur iki 1 450 Eur. Apylinkės teismas už šio nusižengimo padarymą skyrė L. G. 400 Eur dydžio baudą.

25. Apeliantų teigimu, L. G. už šio nusižengimo padarymą paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir turi būti sušvelninta, atsižvelgiant į tai, kad L. G. už tokio pobūdžio nusižengimą buvo baudžiamas pirmą kartą, savo kaltės neginčija, tačiau mano, jog nusižengimui įtakos turėjo iš dalies ir paties darbuotojo B. K. veiksmai, kai šis, gavęs dalį darbo užmokesčio grynais, nenueidavo pas L. G. ūkio buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos dokumentų. Pareiškus L. G. reikalavimus, jis iš karto išmokėjo darbuotojui B. K. priskaičiuoto darbo užmokesčio likutį, tai, apeliantų nuomone, turi būti pripažinta L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, teismas be pagrindo neatsižvelgė į L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis yra 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, apeliantų nuomone, L. G. turi būti paskirta minimali ANK 99 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

26. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

27. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

28. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino L. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad jis nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, padarė sulaukęs 65 metų. Kita vartus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad iš dalies nusižengimui įtakos turėjo ir paties darbuotojo B. K. veiksmai, kai šis, gavęs dalį darbo užmokesčio grynais, nenueidavo pas buhalterę pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, o L. G. pareiškus reikalavimus, jis iš karto išmokėjo B. K. priskaičiuoto darbo užmokesčio likutį. Pažymėtina, kad darbo užmokestis darbuotojams turi būti mokamas griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, tam įtakos darbuotojo veiksmai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, – darbuotojo nepasirašymas apskaitos dokumentuose (todėl, pasak L. G., B. K. priskaičiuotas atlyginimas nebuvo pervestas laiku į sąskaitą), neturi. Pažymėtina, kad pats L. G. nurodo, jog B. K. pareiškus pretenzijas, jam iš karto buvo išmokėtas priskaičiuoto darbo užmokesčio likutis, todėl L. G. pasiteisinimas, kad nusižengimui įtakos turėjo ir paties darbuotojo B. K. veiksmai, taip bandant sušvelninti savo teisinę padėtį, nepagrįstas.

29. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nusižengimais pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), šiais nusižengimais neretai siekiama išvengti prievolių tiek darbuotojui, tiek valstybei (dėl nesumokėtų mokesčių). Todėl už tokius pažeidimus numatytos ir pakankamai griežtos administracinės nuobaudos. Nagrinėjamu atveju L. G. pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – artima sankcijos minimaliam dydžiui 400 Eur bauda, apygardos teismo vertinimu, negali būti laikoma aiškiai per švelnia ir neproporcinga padarytam pakankamai šiurkščiam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei administracinė nuobauda. L. G. jam inkriminuotą nusižengimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, iš jų ir už savo pobūdžiu pakankamai šiurkščius nusižengimus (praeityje baustas pagal ANK 346 straipsnį, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, taip pat ir kitus administracinius nusižengimus; be to, L. G. ir po šioje byloje inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 1 dalyje, padarymo ne kartą buvo baustas administracine tvarka). Švelninti L. G. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 400 Eur baudą, kuri, kaip matyti, yra dvigubai mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, apygardos teismo vertinimu, net ir nustačius L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą L. G. padarė sulaukęs 65 metų), nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad L. G. finansinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti paskirtą baudą (apie tai nenurodoma ir apeliaciniame skunde), todėl daroma išvada, kad L. G. pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį paskirta artima sankcijos minimumui bauda – 400 Eur – jam nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Dėl išvardytų motyvų keisti skundžiamo nutarimo dalį dėl L. G. pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarimo dalį, kuria L. G. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 2 000 Eur bauda, ir dėl šio nusižengimo L. G. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Panaikinti nutarimo dalį dėl ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.

Pripažinti L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė, būdamas sulaukęs 65 metų (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Kitą nutarimo dalį (dėl L. G. nubaudimo pagal ANK 99 straipsnio 1 dalį 400 eurų dydžio bauda) palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas