Tauragės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui Žanui Kiselevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G., būdamas ūkininko ūkio savininku, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo teisinių santykių, t. y. neužtikrino, kad darbo užmokestis darbuotojui B. K., gim. (duomenys neskelbtini), už 2018 metų birželio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, kada jis dirbo darbo sutarčių pagrindu, būtų išmokėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos. Tokiais savo veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 146 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Be to, L. G. būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido B. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., ir nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., nelegaliai dirbti ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini). B. K., paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, susitaręs su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo ūkio darbus, t. y. B. K. dirbdavo L. G. priklausančiuose ūkiniuose pastatuose, kur šerdavo jaučius ir veršelius, maldavo miltus, tvarkydavo aptvarus, skaldė ir į malkinę nešdavo malkas, sukurdamas L. G. naudą - savo veiksmais prisidėjo prie bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. L. G. minėtais laikotarpiais teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo B. K. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė DK 42 straipsnio 1, 2 punktų reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Minėtais savo veiksmais L. G. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog nemokėjo atlyginimo B. K. tam tikrais laikotarpiais ir leido nelegaliai dirbti, tačiau kaltu neprisipažįsta. Jis visada pranešdavo Sodrai, kada B. K. pradėdavo dirbti ir kada jį atleisdavo. Jis duodavo pinigų B. K. pragyvenimui, tačiau tais momentais, kai duodavo pinigų, gal neturėjo pasiruošęs algalapių, kuriuos paruošia konsultavimo tarnyba. Tačiau B. K. pradėdavo girtuokliauti, nebeateidavo į darbą ir jis būdavo atleidžiamas, todėl už tą laikotarpį Sodrai nemokėdavo. Taip buvo kelis kartus. Konsultavimo tarnyba jo dukrai internetu atsiunčia dokumentus ir ji juos tvarko. B. K. jis liepdavo nueiti pas dukrą ir pasirašyti dokumentus dėl priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo, tačiau B. K. prigerdavo arba užmiršdavo ir nenueidavo pasirašyti ant dokumentų. 2018 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais B. K. buvo išvykęs pas brolį ar kur kitur, tiksliai nežino ir ilgą laiko tarpą pas jį nedirbo, todėl pranešė konsultantei, kad iš karto praneštų Sodrai ir B. K. buvo atleistas iš darbo. Po kiek laiko B. K. vėl sugrįžo pas jį, tačiau 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais pas jį B. K. nedirbo. Tvirtina, kad B. K. nelegaliai pas jį nedirbo. B. K. žentas E. B. keršija ir nori už nedirbtą darbą gauti atlygį ir kad jis atsakytų už nedirbtą darbą. Šiuo metu B. K. pas jį nedirba, nes paskutiniu laiku jis norėjo dirbti nelegaliai, tačiau jis nesutiko. Visi popieriai pas jį yra tvarkingi, priėmimai pasirašyti, užmokestis B. K. yra išmokėtas, yra algalapiai su B. K. parašais. Kaltinime nurodytais laikotarpiais B. K. pas jį nedirbo, o darbo užmokestį jam yra visą išmokėjęs. Teigia, kad B. K. ir anksčiau buvo pasirašęs ant algalapių, o gal buvo ir nepasirašęs, nes buvo neišmokėtas likutis už darbą. Jis dabar yra atidavęs B. K. darbo užmokesčio likutį ir B. K. pasirašė. Algalapiuose pats B. K. pasirašinėjo prieš kreipimosi į Darbo inspekciją, gal koks algalapis ir buvo be B. K. parašo, tačiau jis pastarajam atsiskaitė už darbą iki kreipimosi į Darbo inspekciją.

Liudytojas J. P. parodė, jog pas L. G. anksčiau dirbo pastarojo ūkyje, o šiuo metu nebedirba. B. K. pažįsta, kadangi pastarasis taip pat dirbo pas L. G., tik kitoje fermoje. B. K. būdavo darbe pas L. G. ir nebūdavo, buvo visaip. B. K. į savaitę ir vieną dieną neateidavo į darbą, o kitą kartą ir daugiau nebūdavo darbe. Jis pats 2018 m. birželio mėnesį gavo pinigus už darbą, o už kitus mėnesius nemokėjo atlyginimo, tačiau jis ir toliau dirbo pas L. G.. L. G. duodavo pinigų cigaretėms, o algalapių neduodavo pasirašyti. Iš darbo išėjo 2018 m. lapkričio mėnesį, nes atlyginimo nemokėdavo. Jis matė, kad B. K. dirbo pas L. G., tačiau ne kiekvieną dieną. Pamena, kad B. K. 2018 metų vasarą kažkur buvo išvažiavęs, tačiau neatsimena, kiek laiko. Gal du mėnesius nebuvo išvykęs, tačiau tiksliai neatsimena. Jis ir B. K. 2019 m. sausio 11 d. kreipėsi į Tauragės darbo inspekciją. Ten juos nuvežė B. K. dukra S. B. ir E. B.. Darbo inspekcijoje davė parodymus, juos užrašė. Jis važiavo į darbo inspekciją dėl neišmokėtų pinigų. Po to, kai kreipėsi į darbo inspekciją L. G. atvažiavo į namus ir davė 200 eurų. Davė pasirašyti ant kažkokių popierių, tačiau jis neskaitė, ant ko rašosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. kaltės nepripažino. Teigia, kad B. K. buvo blogas darbuotojas, vartodavo alkoholį, todėl nebeateidavo į darbą ir jis privalėdavo jį atleisti. Todėl B. K. tiek daug kartų buvo priimamas ir vėl atleidžiamas iš darbo. Tačiau niekada nedirbo nelegaliai. Paaiškino, jog B. K. nepasirašė darbo sutarčių, priėmimų ir atleidimo iš darbo, nors jis liepė jam tai padaryti. Tačiau šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą poziciją visiškai paneigia teismo posėdžio apklaustų liudytojų B. K., E. B., S. B. parodymai, o svarbiausia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog B. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. lapkričio 19 prašymai priimti į darbą be B. K. parašo; 2018 m. lapkričio 7 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. prašymai atleisti iš darbo be B. K. parašo, o pagaliau ir byloje esančios keturios darbo sutartys, iš kurių 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartis Nr. 18/07 ir 2018 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. 18/10 yra taip pat be B. K. parašo. Tai tik patvirtina, jog L. G., būdamas darbdaviu, leido nelegaliai dirbti B. K.. L. G. pasiaiškinimas, jog jis liepdavo B. K. nueiti pasirašyti dokumentus, vertintina kaip gynybos pozicija, kadangi jis turėjo užtikrinti, kad minėti dokumentai būtų tinkamai forminti.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. teigia, jog B. K. 2018 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais pas jį nedirbo, nes buvo išvykęs kažkur asmeniniais reikalais. Tačiau B. K. apklaustas liudytoju parodė, jog per visą laikotarpį, kol jis dirbo pas L. G., tai yra nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki gruodžio mėnesio, jis tik keturias dienas nebuvo darbe, kai buvo jo dukters S. B. vestuvės ir, kai jis padėjo dukros šeimai persikraustyti. Šiuos B. K. parodymus patvirtino liudytojai S. B. ir E. B.. Be to, minėti liudytojai parodė, jog jie iki 2018 m. spalio mėnesio gyveno kartu su B. K. pastarojo name ir galėjo patvirtinti, jog B. K. kiekvieną dieną išeidavo į darbą pas L. G.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. prašė apklausti liudytoju A. Z., kuris patvirtintų faktą, kad liudytojas E. B. su žmona S. B. gyveno (duomenys neskelbtini) r., o B. K. name 2018 m. negyveno. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. patvirtino šį faktą. Tačiau teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus ir jais nesivadovauja, kadangi pastarasis yra visiškai pašalinis asmuo, pažįsta E. B., kadangi šis kažkada kelias dienas pas jį dirbo, jis nėra ir nebuvo B. K. kaimynas.

Taipogi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu byloje buvo apklausta liudytoja jo sutuoktinė A. G., kurios parodymų esmę sudaro tai, kad liudytojas B. K. buvo nedrausmingas darbuotojas. Tačiau, teismo nuomone, tai nėra šios bylos esmė ir minėtos liudytojos parodymai bylai reikšmingų aplinkybių nenustatė.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad L. G. vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbdaviu leido dirbti nelegaliai B. K. kaltinime nurodytais laikotarpiais, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tarp darbdavio ir darbuotojo B. K. buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu. Taigi L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Vadovaujantis ANK 99 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

DK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Byloje nustatyta, jog L. G., būdamas ūkio savininku, neužtikrino, jog darbo užmokestis darbuotojui B. K., kai jis dirbo pagal darbo sutartis, būtų išmokėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. dėl šio kaltinimo kaltės taip pat nepripažino. Teigia, kad jis duodavo pinigų, nupirkdavo maisto, o dokumentų B. K. nenueidavo pasirašyti, nors L. G. liepdavo tai padaryti. Tačiau, vėlgi, be liudytojų B. K., E. B., S. B. parodymų, jog B. K. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Kaip teigia liudytoja S. B. B. K. per visą laikotarpį, kol dirbo pas B. K. parsinešė vieną kartą 50 ar 60 eurų. Tačiau svarbiausi įrodymai šioje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog išrašyti sekantys kasos išlaidų orderiai: 2018 m. spalio 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. DU 18/05/01 - 255,43 eurų sumai, 2018 m. lapkričio 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. DU 18/10/05 - 359,65 eurų sumai, 2018 m. lapkričio 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. DU 18/11/01 - 179,85 eurų sumai, 2018 m. gruodžio 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. DU 18/11/05 - 156,38 eurų sumai, 2018 m. gruodžio 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. DU 18/12/01 - 98,10 eurų sumai, kurie yra išrašyti, tačiau nėra išmokėti B. K., nes nėra pastarojo parašo, o ir B. K. nurodė, jog jokio atlygio jis negavo.

Be to, neabejotinai L. G. kaltę šioje byloje įrodo 2019 m. sausio 17 d. B. K. rašyto paaiškinimo kopija Tauragės darbo inspekcijai. Ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, jog šį paaiškinimą L. G. prašymu surašė E. B., o B. K. pasirašė. Tai buvo padaryta po administracinio nusižengimo protokolo Tauragės darbo inspekcijoje L. G. surašymo ir po to, kai L. G. sumokėjo B. K. visą darbo užmokestį – 1300 eurų. Teismas mano, kad tai neabejotinai patvirtina, jog L. G. nemokėjo darbo užmokesčio B. K. įstatyme nustatyta tvarka. Be to, L. G. sumokėjęs pinigus pareikalavo, kad tiek B. K., tiek liudytojas J. P. pasirašytų atitinkamus dokumentus – tai yra darbo užmokesčio priskaitymų – atskaitymų žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius, ir teismo posėdžio metu akivaizdžiai šios aplinkybės neneigia.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus konstatuotina, jog tokiais veiksmais L. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą L. G. atsižvelgiama į administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina nuobauda sankcijos ribose.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalį – 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai L. G. paskirti 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 19096515176, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusius Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.