- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2-535-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00186-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės pareiškėjos UAB ,,Šiaulių karjerai‘‘ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo atsakovei UAB ,,Šiaulių plentas‘‘,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Šiaulių karjerai“ nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 147 straipsnio 3 dalimi, kreipiasi į teismą su prašymu UAB „Šiaulių plentas“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pateikimo dienos. Šiaulių apygardos teismas 2019-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2019-10-15. Pareiškėja teismo 2025-08-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą su 291 119,44 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėjos finansinis reikalavimas iki šios dienos nėra patenkintas. 2025-08-20 Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta galutinė atsakovės restruktūrizavimo ataskaita ir nuspręsta restruktūrizavimo bylą baigti.
2. 2025-10-02 atsakovė išsiuntė kreditoriams pranešimus dėl susitarimo dėl pagalbos juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti, kuriame nurodė, jog siekia inicijuoti naują restruktūrizavimo procesą tam, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų padengti, o atsakovė išsaugotų gyvybingumą. 2025-10-27 įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, kurio metu kreditorių basų dauguma buvo nutarta pritarti atsakovės restruktūrizavimo plano projektui. 2025-11-12 atsakovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau šį pareiškimą Šiaulių apygardos teismas 2025-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti, konstatavęs, jog atsakovė nesilaikė privalomos įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
3. Pareiškėja, įvertinusi atsakovės 2025-10-27 vykusiam kreditorių susirikimui pateikto restruktūrizavimo plano duomenis, nustatė, jog egzistuoja realus pagrindas iškelti atsakovei naują restruktūrizavimo bylą, tokiu būdu užtikrinant tiek bendrovės kreditorių interesą atgauti skolą, tiek atsakovės gyvybingumą. JANĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kreditorius, jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį.
Motyvuojamoji dalis
4. JANĮ 9 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui.
5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos turimas finansinis reikalavimas atsakovei viršija 10 MMA (291 119,44 Eur), ji turi teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimą. Todėl pareiškėja 2025-11-12 išsiuntė atsakovei pranešimą apie ketinimą inicijuoti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą. Pranešime numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovė per 15 dienų neįvykdys pareiškėjai turimos prievolės ir / ar nebus susidarytas susitarimas dėl pagalbos, ji kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Minėtas pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2025-11-12, nustatytas 15 dienų terminas baigiasi 2025-11-27 ir tik nuo tada pareiškėja įgys teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Kol pareiškėja įgys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir bus išspręstas jo priėmimo klausimas, atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas kelia didžiulę grėsmę atsakovės mokumui, gyvybingumui ir restruktūrizavimo galimybei. Todėl pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pateikimo.
6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareiškėjas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių iki pareiškėjos pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pateikimo taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Būsimo pareiškimo reikalavimas yra prima facie pagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovė pateikė pakankamai ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas . Šiuo atveju pareiškėjos ketinamas teikti pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo yra prima facie pagrįstas. Pareiškėja turi teisę inicijuoti restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimą, kadangi jos turimas reikalavimas atsakovei viršija 10 MMA ir sudaro 291 119,44 EUR sumą.
8. Be to, atsakovės finansiniai rodikliai teikia pagrindą iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Remiantis atsakovės parengto 2025-10-23 restruktūrizavimo plano duomenimis, atsakovė šiuo metu turi finansinių sunkumų, ką pagrindžia vėliausios finansinės atskaitomybės duomenys. Atitinkamai pirmo restruktūrizavimo metu atsakovė įgyvendintos veiklos pertvarkymo priemonės pasiteisino, veikla tapo pelninga, todėl galima pagrįstai prognozuoti, jog veikla ir toliau liks pelninga, o restruktūrizavimo procesas yra perspektyvus; atsakovės turimi įsipareigojimai (21 240 613,00 Eur) neviršija turimo turto (41 182 379,00 Eur), todėl ji nėra nemoki, finansinė būklė šiam momentui nėra kritinė; atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna realias pajamas, o pertvarkyta veikla vėl yra tapusi pelninga. Pagal 2025-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2025 m. per 9 mėn. atsakovės pajamos sudarė 12 739 257,00 Eur, 2024 m. jos siekė 16 846 150,00 Eur.
9. Atsakovė nėra nutraukusi sutarčių su užsakovais, toliau sėkmingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Vien per 2025 m. atsakovė sudarė 46 vnt. sutarčių ir susitarimų. Šios dienos duomenimis atsakovė turi užsitikrinusi darbų už 17,6 mln. Eur. Atsakovė turi pakankamai priemonių, reikalingą turtą ir darbuotojus sėkmingam tolesniam veiklos vykdymui, tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės biudžetui bei neturi pradelstų skolų Valstybinio socialinio draudimo fondui. Taip pat neturi visiškai jokių pradelstų prievolių darbuotojams. Atsakovė sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams daugiau nei 10 mln. Eur suma. Be to, iš šiuo metu esančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių net 16 119 151,39 Eur (arba net 83,27 proc. kreditorių) reikalavimus turintys kreditoriai pritarė teismui teikiamam restruktūrizavimo plano projektui ir sutiko su skolų mokėjimo terminų išdėstymu. Visa tai patvirtina, jog įsiskolinimai nėra sistemingai nedengiami, o restruktūrizavimo procesas yra perspektyvus.
10. Aukščiau pateikiami duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovė patiria finansinius sunkumus ir nėra pajėgi iš karto padengti kreditorių reikalavimų, tačiau yra gyvybinga ir gebanti įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ateityje. Todėl būtina imtis veiksmų, siekiant išsaugoti atsakovės mokumą ir gyvybingumą, tam kad kreditorių finansiniai reikalavimai būtų įvykdyti. Atsakovės kreditorių dauguma 2025-10-27 vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu nutarė pritarti atsakovės 2025-10-23 restruktūrizavimo plano projektui, planui tvirtinimui pritarė ir atsakovės akcininkai.
11. Nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė atsakovės ir jos kreditorių teisėms bei viešajam interesui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki pareiškėjos pareiškimo pateikimo ir jo priėmimo klausimo išsprendimo, kyla didžiulė rizika atsakovės mokumui ir gyvybingumui, atitinkamai atsakovės kreditorių galimybei atgauti savo skolas bei viešajam interesui.
Žemesnės instancijos teismas
12. JANĮ 115 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad nuo teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos visi restruktūrizavimo plane numatyti susitarimai dėl kreditorių pagalbos finansiniams sunkumams įveikti netenka galios, jeigu juridinis asmuo ir kreditoriai nesusitarė kitaip, o palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. Šiaulių apygardos teismo priimtas sprendimas dėl atsakovės pirmojo restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjo 2025-11-11. Nuo sprendimo įsiteisėjimo momento visų atsakovės atžvilgiu pradėtų išieškojimų vykdymas buvo atnaujintas, antstoliams vykdyti buvo grąžintos vykdomosios bylos. Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos atsakovės restruktūrizavimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, jog teismas, antstolių prašymu, išsiuntė VĮ Registrų centrui 2025-11-19 pranešimą, kuriuo informavo, kad sprendimas įsiteisėjo 2025-11-11 ir apribojimai piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) yra panaikinti.
13. Atsakovė pateikė pareiškėjai duomenis, patvirtinančius, kad antstoliai taikė areštus jai priklausančioms banko sąskaitoms. Atsakovė šiuo metu turi 21 240 613,00 Eur mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų. Antstoliams atnaujinus priverstinių išieškojimų vykdymą, atsakovei priklausančios banko sąskaitos ir turtas yra areštuojami, nurašant iš atsakovės banko sąskaitų turimas pinigines lėšas, tokiu būdu keliant didžiulę grėsmę atsakovės apyvartinių lėšų srauto stabilumui bei galimybėms laiku vykdyti einamuosius mokėjimus. Šiuo metu vykdomi priverstinio išieškojimo atsakovės atžvilgiu veiksmai apskritai užkerta kelią jai toliau vykdyti veiklą ir išsaugoti savo mokumą bei gyvybingumą.
14. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas iki pareiškimo dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo ir jo priėmimo klausimo išsprendimo, lemtų atsakovės nemokumą ir pagrindą kelti bankroto bylą. Tokia situacija, be kita ko, neatitiktų ir viešojo intereso. Atsižvelgiant į restruktūrizavimo proceso prioriteto principą ir tokio pobūdžio bylose egzistuojantį viešąjį interesą, nagrinėjamu atveju privalo būti imamasi veiksmų, kuriais iki pareiškėjos kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos Atsakovei iškėlimo būtų užkirstas kelias vykdyti priverstinį išieškojimą iš Atsakovės turto, tokiu būdu privedant ją prie bankroto ir padarant restruktūrizavimo procesą neįmanomu.
15. Lietuvos Aukščiausias Teismas Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje Nr. AC-34-2 yra nurodęs, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Susiklosčiusi situaciją lemią poreikį nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų status quo ir užkirstų kelia papildomų neigiamų pasekmių atsiradimui.
16. CPK 147 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Pareiškėja, vykdydama įstatyme numatytą įpareigojimą, nurodo, kad neturi objektyvios galimybės šio prašymo pateikimo metu pateikti teismui pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė atsakovei pranešimą apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą 2025-11-12, tą pačia dieną, t. y. 2025-11-12, atsakovė patvirtino šio pranešimo gavimą. Pranešime nustatytas 15 dienų terminas Atsakovei įvykdyti prievolę arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos baigiasi 2025-11-27. Atitinkamai, pareiškėja įgys teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tik 2025-11-28.
17. Pareiškėja prašo iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimo pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ priklausančio turto realizavimo ir (ar) išieškojimo veiksmus iki tol, kol bus išspręstas pateikto pareiškimo priėmimo klausimas.
Prašymas netenkintinas
14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
15. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tačiau tokiu atveju prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato ir bendrąjį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – reikalavimą, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Taigi pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrąsias sąlygas, bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą.
16. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020).
17. Taigi, pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ketina reikšti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėja pateikė duomenis, kuriuos ketina nurodyti pareiškime, įrodymus, jog turi teisę inicijuoti restruktūrizavimo procesą atsakovei. Preliminariai įvertinus pareiškime nurodytus duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjos ketinamas teikti teismui pareiškimas dėl restruktūrizavimo būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame paršyme aiškiai suformuluotas reikalavimas ir tikslai, kurių siekia pareiškėja, pareiškimas pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais argumentais, todėl konstatuotina, kad pateiktas pareiškimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja pareiškimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes pareiškėja bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti pareiškimo pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t., todėl į klausimą, ar pareiškėjos reikalavimai iš tiesų yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
19. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos pateiktas pareiškimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
20. Pareiškėja nurodė, kad susiklosčiusi situacija lemią poreikį nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų status quo ir užkirstų kelia papildomų neigiamų pasekmių atsiradimui. Tai konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Pareiškėja prašo sustabdyti išieškojimą iš atsakovės, kol turės galimybę pateikti naują prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kad būtų išsaugotas atsakovei priklausantus turtas ir ji išliktų gyvybinga.
21. Tačiau laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pradėtas išieškojimas atsakovės kreditorių naudai ir neliks sukaupto turto atsakovei, kad ji galėtų iš naujo vykdyti restruktūrizavimo procesą ir būti gyvybinga, negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
22. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Sąžiningumo aspektas vertinimas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Pažymėtina, jog asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
23. Pažymėtina, jog asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019). Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, jog atsakovė taps negyvybinga įmonė ir negalės vykdyti naujo restruktūrizavimo plano.
24. Teismas pažymi, kad pačios pareiškėjos pozicija yra prieštaringa. 2025-08-20 Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta galutinė atsakovės restruktūrizavimo ataskaita ir nuspręsta restruktūrizavimo bylą baigti. Pareiškėja turėjo teisę skųsti šį sprendimą ir šia teise pasinaudojo. Skunde nurodė, kad AB „Šiaulių karjerai" reikalavimas reikalavimas nebuvo patenkintas per RUAB „Šiaulių plentas" restruktūrizavimą, nors įstatymas griežtai numato, jog atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis nei restruktūrizavimo plano įgyvendinimas; RUAB „Šiaulių plentas" sėkmingai užbaigus restruktūrizavimą, visi įmonės kreditorių reikalavimai turėjo būti padengti; užbaigus bylą ir įmonei turint tokį kiekį kreditorių, buvo pažeistas JANĮ. Pareiškėja nurodė, kad tokioje situacijoje teismas turėjo imtis kitų priemonių (nutraukti bylą ar panašiai), bet ne ją užbaigti, ir prašė panaikinti sprendimą kaip neteisėtą. Tokia pareiškėjos pozicija rodo, kad ji neigė atsakovės restruktūrizavimo procesą kaip sėkmingai įvykusį, tačiau šioje byloje, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėja, kad jis buvo sėkmingas ir kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad išsaugoti atsakovės gyvybingumą.
25. CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Pareiškėja nurodė, kad, vykdydama įstatyme numatytą įpareigojimą, neturi objektyvios galimybės šio prašymo pateikimo metu pateikti teismui pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė atsakovei pranešimą apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą 2025-11-12, tą pačia dieną, t. y. 2025-11-12, atsakovė patvirtino šio pranešimo gavimą. Pranešime nustatytas 15 dienų terminas Atsakovei įvykdyti prievolę arba sudaryti susitarimą dėl pagalbos baigiasi 2025-11-27. Atitinkamai, pareiškėja įgys teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tik 2025-11-28.
26. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos tikslu sukaupti turtą, byloje nėra jokių duomenų apie nesąžiningą atsakovės elgesį, o vien stabilumo užtikrinimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemnes, į tai, kad pareiškėja laikėsi visai kitos pozicijos jau užbaigtoje atsakovės restruktūrizavimo byloje, pareiškėjos nurodytos priežastys taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jų taikymo sąlygos (nesant antrosios sąlygos) nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145 strapsniais, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos UAB ,,Šiaulių karjerai‘‘ prašymo iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimo pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovei UAB „Šiaulių plentas“ priklausančio turto realizavimo ir (ar) išieškojimo veiksmus iki tol, kol bus išspręstas pateikto pareiškimo priėmimo klausimas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliacinima teismui per Šiaulių apygardos teismą.