Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 4 dalis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 4 mėnesius, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro 2017 m. birželio 27 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė

A. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas su O. M., L. B. ir N. K. D., kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2019 m. gruodžio 25 d. apie 2⁴² val. viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu O. M. sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. S. vieną kartą į galvą, dėl to M. S. nugriuvo ant žemės, po to atsistojo, A. B. spyrė koja M. S. vieną kartą į kūną ir sudavė rankomis 3 kartus į galvą; priėjęs L. B. sudavė rankomis M. S. 3 kartus į galvą, dėl ko M. S. nugriuvo ant žemės, L. B. spyrė kojomis M. S. 7 kartus į įvairias kūno vietas, N. K. D. priėjęs spyrė kojomis M. S. 5 kartus į įvairias kūno vietas, A. B. sudavė kumščiais ir rankoje turėtu mobilaus ryšio telefono aparatu M. S. 13 kartų į galvą, kojomis spyrė 10 kartų į nugarą. Tokiais bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. S. tris galvos plaukuotosios dalies muštines žaizdas, dešiniojo žando poodinę kraujosruvą, dešinės ausies ir nugaros odos nubrozdinimus, 22 (viršutinio kairiojo II) danties vainiko krašto lūžį ir burnos gleivinės nubrozdinimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; aplinkiniams sukėlė neigiamas emocijas bei išgąstį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad apie 18⁰⁰ val. su N. atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 18⁰⁰ val. iki 2⁰⁰ val. kavinėje gėrė (alkoholinius gėrimus), 2⁰⁰ val. valgė. Prie vieno staliuko kaltinamasis sėdėjo trise su nepažįstamais. Pažįsta kitus tris bendravykdytojus: N., O., L.. Kaltinamasis buvo pergėręs ir nesuprato, kas vyksta, pagalvojo, kad užpuolė draugą, ir puolė nukentėjusįjį. Laiko save ramiu žmogumi (kai būna blaivus), per įvykį elgėsi „ne savo protu“. Gailisi. (Kai kaltinamąjį sulaikė), jis paprašė savo tėčio atsiprašyti už jį nukentėjusiojo. Kaltinamasis arba jo tėtis sumokėjo nukentėjusiajam 1 000 € žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė (1 t., b. l. 124, 139-140, 144), kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 1⁰⁰ val. neblaivus atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Į kavinę atvyko su draugu Ž. Ž. taksi automobiliu. Kavinėje toliau vartojo alkoholinius gėrimus.

Apie 2⁰⁰ val. nukentėjusysis su nepažįstama mergina išėjo į lauką parūkyti. Parūkęs norėjo įeiti į vidų: pradarė pagrindines duris ir staiga pajuto smūgį į galvą, nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Gulėdamas ant žemės, užsidengė veidą ir juto, kaip jį iš visų pusių muša. Baigę mušti, vaikinai pasišalino iš kavinės, vėliau juos sulaikė policija. Nukentėjusysis nematė, kas konkrečiai jį mušė. Nė vieno vaikino neįsidėmėjo, atpažinti negali. Nežino, kodėl vaikinai jį užpuolė. Per įvykį sugadinti nukentėjusiojo drabužiai: striukė „Calvin Klein“ už 600 €, džinsai „Armani“ už 250 €, batai „Armani“ už 180 €, sudaužytas laikrodis „Armani“ už 200 €. Per įvykį jam padaryta kirstinė žaizda galvoje, žaizda susiūta. Vaistams išleido 100 €: pirko tepalą randams gydyti, vaistų nuo skausmo ir tvarsčius. Įvykio metu jam padaryta 1 730 € materialinė žala (sugadinti daiktai ir pirko vaistus). Be to, nukentėjusysis nedirbo 10 dienų ir negavo 200 € darbo užmokesčio. Per muštynes nukentėjusiajam nuskeltas dantis. Sugadintos šventės: Kalėdos ir Nauji metai. Reiškia civilinį ieškinį dėl 1 730 € turtinės ir 3 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė (2 t., b. l. 12-13), kad 2019 m. gruodžio 24 apie 20⁰⁰ val. jis susitiko su O. M.. Su jo tėvo mašina išvažiavo į miestą. Liudytojui R. G. paskambino N. K. ir pasiūlė atvykti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten jie su A. B. šventė. A. B. nėra liudytojo R. G. draugas. Liudytojas R. G. sutiko ir nuvyko.

A. B. su N. K. gėrė alų. Nei liudytojas R. G., nei O. alkoholio nevartojo. Apie 21³⁰ val. ten pat atvyko ir apie 22⁰⁰ val. prie jų prisijungė L. B.. Jei liudytojas R. G. nesuklys, L. irgi vartojo alkoholį.

2019 m. gruodžio 24 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai daug žmonių. Vieni atvyko, kiti išvyko. Šalia jų kompanijos, visai netoliese, buvo kita kompanija, kuri taip pat vartojo alkoholį, linksminosi. Kai liudytojas R. G. atvyko su O., buvo matyti, kad A. B. su N. K. stengiasi konfliktuoti su vienu iš tos kampanijos vaikinu, nes keikėsi vienas ant kito, pvz., „eik nahui, duhe“ ir pan. Neaišku, dėl kokių priežasčių 2019 m. gruodžio 25 d. apie 3⁰⁰ val. nukentėjusysis pastūmė A., tarp jų prasidėjo muštynės. Konfliktavo ir K.. Nei liudytojas R. G., nei L., nei O. muštynėse nedalyvavo. Liudytojas R. G. su L. ir O. išėjo į lauką parūkyti ir pasakė, kad jiems laikas važiuoti namo; nematė, kas ir kiek smūgių sudavė. Liudytojas R. G. sėdo už automobilio, su kuriuo atvyko, vairo, šalia atsisėdo L.. Atvarė automobilį iki įėjimo (iki palapinės), pasakė, kad reikia paimti ir tuos du (K. ir A.). L. nuėjo į vidų ir pasikvietė K. su A.. Visi susėdo ir išvyko. Važiavo aplinkkeliu, vėliau atvyko į centrą. Kadangi vienas pametė piniginę, grįžo atgal į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo R. G. manymu, piniginę pametė A.. Nuvykus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, ten viskas buvo ramu. Paklausė padavėjos, ar ji nerado piniginės. Piniginės nerado, nuvyko į (duomenys neskelbtini) aikštelę pagalvoti, ką daryti toliau. Ten pabuvę nusprendė važiuoti į sodą pas O. (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) ženklo stovėjo policijos automobilis ir sustabdė liudytojo R. G. vairuojamą automobilį. Vienas policijos automobilis važiavo jiems iš paskos. Policijos pareigūnai liepė išlipti iš automobilio, atliko jų apžiūrą ir sulaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. Ž. parodė (1 t., b. l. 148-149), kad 2019 m. gruodžio 24 d. apie 23 val. jis su M. S. taksi automobiliu atvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Abu vartojo alkoholį. Bendravo su visais kavinėje buvusiais lankytojais. Prisėsdavo tai prie vieno, tai prie kito staliuko. Apie 2³⁰ val. kilo konfliktas. Liudytojas Ž. Ž. negali pasakyti dėl ko. Atsimena, kad sėdėjo už vieno stalo su, kaip vėliau sužinojo, A. B.. Stambaus sudėjimo jaunuolis bandė suduoti liudytojui Ž. Ž., tačiau nepataikė, po to, įvyko susistumdymas. Stumdydamasis liudytojas Ž. Ž. nugriuvo ant suolo, po stalu. Praėjus šurmuliui liudytojas Ž. Ž. pakilo nuo suolo ir pamatė, kad M. prie baro muša. Jį mušė keli jaunuoliai: A. B., stambaus sudėjimo jaunuolis ir smulkaus sudėjimo jaunuolis. Daugiausia mušė A. B.. Po to jaunuoliai išėjo iš kavinės. M. pasigedo savo telefono.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. parodė (1 t., b. l. 160-161), kad 2019 m. gruodžio 25 d. patruliavo ekipaže „1710“. Apie 3⁵³ val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), grįžo vaikinai, kurie prieš tai sumušė pranešėjos pažįstamą, vėl ieško to pačio vaikino, konfliktuoja. Pirmą kartą policija dėl muštynių buvo kviesta 2⁵⁴ val. Apie 3⁵⁷ val. ekipažas „1711“ per radijo ryšį pranešė, kad asmenys pasišalino iš kavinės su juodos spalvos „Opel“ automobiliu. Vykdant automobilio paiešką, ekipažas „1712“ pastebėjo automobilį „Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį (duomenys neskelbtini). Automobilį sustabdė ties (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo L. B., N. K. D., A. B., automobilį vairavo R. G.. Atlikus dalinę apžiūrą, pas A. B. striukės kišenėje vyriausioji patrulė N. S., rado du telefonus. Vienas jų buvo sidabrinės spalvos „Iphone“ su sudaužytu ekranu, kruvinas. Įtaręs, kad tie asmenys sukėlė muštynes kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, asmenis sulaikė ir pristatė į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis K. R. 2019 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikytų įtariamųjų (1 t., b. l. 36) teigė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. apie 3⁵³ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), grįžo vaikinai, kurie prieš tai mušė pranešėjos pažįstamą, vėl ieško to pačio vaikino, konfliktuoja. Dėl muštynių policija buvo kviesta 2⁵⁴ val. Apie 3⁵⁷ val. ekipažas „1711“ per radijo ryšį pranešė, kad asmenys pasišalino iš kavinės su juodos spalvos „Opel“ automobiliu. Ekipažas „1712“ pastebėjo ieškomą automobilį važiuojantį (duomenys neskelbtini), ir jį sustabdė. Automobilyje sėdėjo L. B., N. K. D., A. B. ir vairuotojas R. G.. Atlikus asmenų dalinę apžiūrą, A. B. striukės kišenėje rasti du telefonai, iš kurių vienas buvo sidabrinės spalvos „Iphone“ telefonas sudaužytu ekranu, kruvinas.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis E. K. 2019 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl sumušto asmens (1 t., b. l. 38) nurodė, kad apie 3⁰⁰ val. nuvyko į įvykio vietą - kavinę „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). pareigūnus pasitiko nukentėjusysis M. S. ir paaiškino, kad jis parūkęs parėjo iš lauko į vidų ir pajuto smūgių laviną į galvos sritį, daugiau nieko neatsimena, po kiek laiko pastebėjo, kad nebeturi mobiliojo telefono. Matėsi, kad asmeniui prakirsta galva, ištinęs žandas. Atvykę GMP išsivežė M. S. į priėmimo skyrių tolesnei apžiūrai. D. A. ir J. A. nurodė, kad matė, kaip su tamsios spalvos automobiliu „Opel“ atvažiavę 4-5asmenys užėjo į vidų ir po kelių minučių pradėjo mušti M. S. mušti rankomis ir kojomis, pasiėmę telefoną daužė jam per galvą. Sumušę M. S. vaikinai sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo neaiškia kryptimi. M. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,34 promilių girtumas.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio rodmenyse) (2 t., b. l. 126) rašoma, kad 2019 m. gruodžio 25 d. 4⁵⁹ val. A. B. nustatytas lengvas - 1,20 promilių – neblaivumo laipsnis.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis E. K. 2019 m. gruodžio 25 d tarnybiniame pranešime dėl rastos piniginės (1 t., b. l. 51) nurodė, kad pagal iškvietimą apie 3²⁶ val. atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Ant žemės pastebėjo pamestą juodą piniginę. Piniginėje iš viso buvo 150 €. Dokumentų ar kortelių nebuvo. Paklausus kavinėje buvusių asmenų, kieno piniginė, sakė, kad niekas piniginės nepametė.

Kitų objektų apžiūros 2020 m. sausio 30 d. protokole (1 t., b. l. 63-65) užfiksuota vaizdo įrašo iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra.

Kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 79-80) užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus apžiūra.

Taikant BK 284 straipsnio (1 dalį), būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių - realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-55/2013). Vieša vieta – tai vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009).

Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. [...] (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2009).

Motyvuojamoji dalis

Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra jauno amžiaus (21 m.), nuo 2018 m. balandžio 25 d. vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 181). 2020 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad A. B. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, bet skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (duomenys iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų A. B. atžvilgiu nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-1422-771/2020 pagal BK 242 straipsnį). 2017-2019 m. 20 kartų baustas administracine tvarka, iš 16 kartų - už smulkias vagystes, 2 kartus – už psichoaktyviosios medžiagos, narkotinės medžiagos vartojimą be gydytojo paskyrimo (2 t., b. l. 183-197). Teistas 5 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 166-178). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; kaltinamojo tėtis kaltinamojo vardu atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Paskutinį kartą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė ir buvo nuteistas už tai 2016 m. sausio 28 d., t. y. kol buvo nepilnametis, vėliau įvykdė keturis baudžiamuosius nusižengimus, todėl neatitinka recidyvisto apibrėžimo.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: priežastį, eigą, nukentėjusiųjų skaičių ir sveikatos sutrikdymo mastą (nežymiai sužalojo nukentėjusįjį M. S.), kaltinamojo neteisėtų veiksmų intensyvumą, smūgių skaičių ir dislokaciją, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2019 m. gruodžio 25 d. 4³⁰ val. iki 2019 m. gruodžio 25 d. 13⁴⁰ val., t. y. viena para, ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas (2 t., b. l. 132-133, 135).

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Per savo santykinai neilgą gyvenimą kaltinamasis teistas 5 kartus, nes keturi baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia (BK 97 str. 1 d.). Aptariamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė kaltinamąjį atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1422-771/2020 pagal BK 242 straipsnį (kad kaltinamasis iki 2020 m. gegužės 31 d. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 145-146) – panaikinama nedelsiant, nes jis šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2020 m. balandžio 14 d. civiliniu ieškiniu prašė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kurį administruoja Valstybinė ligonių kasa prie SAM, iš A. B., L. B., N. K. D. ir O. M. priteisti 145,40 € turtinės žalos, atsiradusios už nukentėjusiajam M. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo (1 t., b. l. 99-101). Civilinį ieškinį grindžia gydymo paslaugų apskaitos duomenų bazės išrašu (1 t., b. l. 102-103). Įtariamasis O. M. 2020 m. gegužės 8 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie (duomenys neskelbtini) 40 € turtinę žalą (1 t., b. l. 113). Tokiu atveju civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. balandžio 14 d. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. 2020 m. vasario 20 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1 930 € turtinės ir 3 000 € neturtinės žalos atlyginimo, atsakovų nenurodė (1 t., b. l. 141). Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad per muštynes buvo sugadintas jo 400 € vertės mobiliojo ryšio telefonas, 600 € vertės striukė „Calvin Klein“, 250 € vertės džinsai „Armani“, 180 € vertės batai „Armani“, 200 € vertės laikrodis. Už 100 € pirko tvarsčių, tepalų, vaistų. Jei, užuot gydęsis, būtų galėjęs dirbti, būtų uždirbęs 200 €.

Įtariamieji O. M. ir N. K. D. sumokėjo nukentėjusiajam po 1 000 € žalos atlyginimo (1 t., b. l. 144). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu patvirtino kaltinamojo (nuteistojo) L. B. ir nukentėjusiojo M. S. 2020 m. birželio 18 d. susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis (nuteistasis) L. B. 2020 m. birželio 18 d. atlygino nukentėjusiajam M. S. 500 € turtinę ir neturtinę žalą bei įsipareigojo iki 2020 m. rugsėjo 18 d. atlyginti likusią 500 € turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamojo A. B. tėtis S. B. 2020 m. birželio 1 d. sumokėjo nukentėjusiajam M. S. 1 000 € žalos atlyginimo. Nukentėjusysis M. S. teigė, kad susitaiko su A. B. ir jam pretenzijų neturi ir niekada neturės (1 t., b. l. 145). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. per nustatytą terminą neištaisė 2020 m. vasario 20 d. civilinio ieškinio trūkumų, nurodytų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartyje, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 113 str. 2 d., CPK 296 str. 1 d. 12 p., 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) mobiliojo ryšio telefonas „IphoneS“ su sudaužytu ekranu, saugomas Šiaulių apskrities VPK (3 t., b. l. 11), grąžinamas nukentėjusiojo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) juodos spalvos vyriška piniginė, saugoma Šiaulių apskrities VPK (3 t., b. l. 11), piniginėje buvę 150 €, saugomi Šiaulių apskrities VPK kasoje (1 t., b. l. 58, 60), grąžinami kaltinamojo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

3) kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (3 t., b. l. 30) kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu A. B. skirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. B. skirtą sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 nuosprendžiu skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti A. B. laikino sulaikymo šioje byloje laiką (vieną parą) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2020 m. rugpjūčio 27 d.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – panaikinti nedelsiant.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2020 m. balandžio 14 d. civilinį ieškinį dėl 145,40 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

M. S. 2020 m. vasario 20 d. civilinį ieškinį dėl 1 930 € turtinės žalos ir 3 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) mobiliojo ryšio telefoną „IphoneS“ su sudaužytu ekranu, saugomą Šiaulių apskrities VPK, grąžinti M. S. neribotai nuosavybei;

2) juodos spalvos vyrišką piniginę, saugomą Šiaulių apskrities VPK, piniginėje buvusius 150 €, saugomus Šiaulių apskrities VPK kasoje, grąžinti A. B. neribotai nuosavybei;

3) kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jam gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.