Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-606/2018

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46472-2017-6

2018 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 15 val., iš sodybos (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jis ten gyveno ir turėjo galimybę naudotis namo raktais, iš neužrakinto ūkinio pastato pagrobė S. K. priklausantį neįregistruotą 200 Eur vertės motociklą „Lifan 125“, iš gyvenamojo namo pagrobė S. K. priklausantį 160 Eur vertės revolverį „ME 38 COMPACT G, 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini)“, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, nukentėjusiojo neįvertintus šaunamojo ginklo – revolverio – beverčius devynis šaudmenis, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. K. padarė turtinės žalos už 360 Eur.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. teigė, jog jis pagrobė motociklą „Lifan Clasic“ kaip atlygį už darbą, S. K. medžioklinio peilio nepaėmė. Tvirtino, jog nebuvo atlikta šaunamojo ginklo ekspertizė, nustatyta jo paskirtis, taip pat, ar jis naudojo šaunamąjį ginklą, kurį neneigė paėmęs, bei, ar surasti šoviniai galėjo sužaloti žmogų. Be to, ginklas iš jo buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 9 d., o ginklo paėmimo protokolas surašytas 2017 m. rugsėjo 19 d.

6.1. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, jog nuteistasis R. P. pagrobė medžioklinį peilį „Nieto C440“ su odiniu dėklu, kadangi nesurinkta nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

6.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. teigė, jog jis paėmė A. G. priklausiusį motociklą „Lifan Clasic“ kaip savo uždarbį, nes įvykio dieną jis atėjo į darbą neblaivus, susipyko su A. G. broliu dėl to, kad jis išvarė jį iš darbo, pasakė, jog neatiduos uždirbtų pinigų. Tačiau iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo S. K. parodymų nustatyta, kad pagrobtasis motociklas priklausė ne A. G. ar jo broliui, bet S. K. (t. 1, b. l. 172). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis raštas, iš kurio nustatyta, jog motociklą „Lifan Clasic 125“ nusipirko būtent S. K. (t. 1, b. l. 167). Be to, iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiojo S. K. parodymų nustatyta, kad nuteistasis R. P. iš darbo, būdamas neblaivus, pasišalino pats. Kalbos apie tai, jog darbdavys neužmokės jam už darbą, nebuvo (t. 1, b. l. 172). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. taip pat patvirtino, jog nuteistojo R. P. niekas iš darbo neišvarė. Dėl to, jog jis atėjo į darbą, būdamas neblaivus, jam tik buvo pasakyta, jog eitų išsiblaivyti (t. 1, b. l. 173). Šiuo atveju pažymėtina, kad netgi atlyginimo neišmokėjimas, nuteistajam nesuteikė teisės pagrobti kitam asmeniui, visai net ne darbdaviui, priklausantį turtą. Akcentuotina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis R. P. ir pats parodė, jog motociklą sugalvojo pagrobti, nes buvo girtas, t. y. nusikalsti paskatino būtent pavartotas alkoholis (t. 1, b. l. 171). Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu R. P. už tyčia pagrobtą svetimą daiktą – motociklą „Lifan Clasic 125“ – pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

6.3. Nors revolverio „ME 38 COMPACT-G“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir šovinių apžiūros protokolas buvo surašytas 2017 m. rugsėjo 19 d. (t. 1, b. l. 36–42), tačiau iš 2017 m. rugsėjo 9 d. Telšių apskrities VPK vyriausiojo postinio G. J. tarnybiniame pranešime dėl sulaikytojo R. P. užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 16 val., iš laikino sulaikymo patalpų atvedus sulaikytąjį R. P., atliekant jo asmens kratą, liepus išsiauti iš batų, R. P. iš vieno aulinio bato išsitraukė ginklą „ME 38 COMPACT-G“ Nr. (duomenys neskelbtini) su šoviniais (t. 1, b. l. 34). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Telšių apskrities VPK vyresniosios tyrėjo R. Š. tarnybiniame pranešime, jame papildomai nurodyta, kad patikrinus revolverio „ME 38 COMPACT-G“ registracijos duomenis, buvo nustatyta, kad revolveris priklauso S. K., jis paaiškino, jog minėtas revolveris dingo iš jo namo (t. 1, b. l. 35). Akcentuotina, kad šiuo atveju būtent pagal revolverio „ME 38 COMPACT-G“ registracijos duomenis ir buvo nustatytas jo savininkas. Todėl tai, jog revolverio „ME 38 COMPACT-G“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir šovinių apžiūros protokolas buvo surašytas vėliau, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d., nepaneigia paties fakto, jog buvo apžiūrėtas ne kitas, o tas pats, iš R. P. asmens kratos metu paimtas revolveris su šoviniais. Asmens kratos metu iš R. P. paimtas revolveris ir šoviniai užfiksuoti ir fotolentelėse, kurios pridėtos prie apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 40–42). Ginklo pažymėjimo duomenys patvirtina, kad mažos galios revolverio „ME 38 COMPACT-G“ Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. K. (t. 1, b. l. 31). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. P. ir pats parodė, kad iš nukentėjusiojo S. K. namo pagrobtą revolverį su šoviniais buvo įsikišęs į savo dėvimą batą, jį sulaikymo metu surado policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 59–60). Šiuos parodymus perskaičius teisiamajame posėdyje, nuteistasis R. P. juos patvirtino, parodė, kad apklausos metu davė teisingus parodymus (t. 1, b. l. 171). Be to, revolverio ir šovinių pagrobimo fakto nuteistasis neginčijo ne tik apeliaciniame skunde, bet ir apeliaciniame teismo posėdyje, apklausus jį pasinaudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

6.3.1. Akcentuotina, kad BK 254 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nuteistajam R. P. buvo pareikštas kaltinimas ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 254 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagrobė S. K. priklausantį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y. revolverį „ME 38 COMPACT G, 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini)“, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, šaunamojo ginklo – revolverio – beverčius devynis šaudmenis, remiantis S. K. išduoto leidimo – įsigyti ir laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, pneumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus – duomenimis (t. 1, b. l. 28–30). Iš ginklo pažymėjimo duomenų nustatyta, kad S. K. išduotas leidimas laikyti mažos galios revolverį „ME 38 COMPACT-G“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuosprendyje aptartais duomenimis įrodytas ir šaudmenų pagrobimas, tačiau jame jokių motyvų, susijusių su šaudmenimis, nėra iš viso. Pažymėtina, kad nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705. Šio įstatymo 2 straipsnio 50 punkte numatyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Šiame įstatyme numatytos skirtingos šovinio ir šaudmens sąvokos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 49 punkte numatyta, kad šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų, šio straipsnio 52 punkte numatyta, kad šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio

6.3.2. 2017 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad iš R. P. buvo paimtas revolveris ir atskirai prie revolverio šoviniai – penki šoviniai tūtelės formos metaliniame apvalkale ir keturi šoviniai – guminiai šratai. R. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už S. K. priklausančio revolverio „ME 38 COMPACT G, 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini)“, priskiriamo C kategorijos šaunamiesiems ginklams, pagrobimą, tačiau prie 2017 m. rugsėjo 18 d. protokolo pridėtoje fotolentelėje, iš R. P. paimtas revolveris įvardijamas kaip dujinis revolveris (t. 1, b. l. 40). Kokiai kategorijai priskiriamas minėtas revolveris, ir, ar jis yra šaunamasis ginklas, specialisto išvadomis nepatvirtinta. Kaip jau buvo minėta, R. P. buvo pareikštas kaltinimas ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už devynių beverčių šaudmenų pagrobimą, tačiau byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, t. y. specialisto išvados, kad surastos penkios tūtelės metaliniame apvalkale ir keturi guminiai šratai yra šaudmenys. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, jog revolveris „ME 38 COMPACT G, 380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini)“, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, jis yra techniškai tvarkingas ir tinkamas šaudyti, o surastos penkios tūtelės metaliniame apvalkale ir keturi guminiai šratai yra šaudmenys.

6.3.3. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesant specialistų išvadų, kurios objektyviai patvirtintų ar paneigtų, jog nuteistojo R. P. asmens kratos metu paimtas revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams bei surastos penkios tūtelės metaliniame apvalkale ir keturi guminiai šratai yra šaudmenys, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neįrodyta, jog R. P. pagrobė būtent šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl jis pagal BK 254 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7.1. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam R. P. už padarytą nusikalstamas veikas, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes, į tai, kad nuteistasis R. P. anksčiau teistas net dvylika kartų (t. 1, b. l. 101–110), daugiausia iš jų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę (BK 178 straipsnio 1 dalis), priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 90–100). Šios nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, kad nuteistasis R. P. yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, pasitaisyti nelinkęs. Kaip jau minėta, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7.2. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį R. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tinkamai. Nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis ir nustatytas konkretus šios bausmės dydis atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, todėl laikyti tokią bausmę aiškiai per griežta ir ją mažinti, nėra pagrindo. Akcentuotina, kad apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašė sumažinti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažino ne iš dalies, bet visiškai. Kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei į šią aplinkybę atsižvelgė nustatydamas bausmės dydį už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. P. nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis. Nors nuteistasis R. P. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį išteisintinas, tačiau akcentuotina, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį paskirtos po vienerius metus laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), todėl nuteistąjį R. P. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir išteisinus, jam paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausmė išlieka ta pati.

8. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme.

R. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.