- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- 2-149-400/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04182-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Advokatai
- Rolandas Rutė, Jonas Bložė
- Kategorijos
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo bei papildomų išlaidų atlyginimo pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovei L. R., tretysis asmuo A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė K. R. (toliau- ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 877,80 Eur būsimas išlaidas pagal 2022-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų ir detalių sąmatą. 84,00 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-30 PVM sąskaitą faktūrą- serija (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 544,50 Eur, sumokėtus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas teikiant pretenziją ir ruošiant ieškinį teismui ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2021-12-14 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį iš atsakovės už 13 500 Eur įsigijo automobilį Audi A6 C7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos (toliau- automobilis). Nurodė, kad ieškojo pirkti automobilį, iš draugės R. sužinojo, kad jos pažįstamas nori parduoti automobilį. Automobilio apžiūra bei pats pardavimas vyko bendraujant su trečiuoju asmeniu A. R. (toliau- tretysis asmuo), tačiau automobilio savininkė buvo L. R. (toliau- atsakovė). Visas bendravimas dėl automobilio pirkimo vyko Facebok programėle Messenger. Pirkimas užtruko savaitę laiko, kol ji tvarkėsi dokumentus dėl paskolos. Už automobilį dalis pinigų sumoje 7 300 Eur buvo pravesta į atsakovės nurodyta sąskaitą banke O. Č. vardu, kita dalis 6 200 Eur perduota grynaisiais. A. R. perduodant automobilį nurodė, kad automobilis be defektų, tvarkingas, kaip jis pats sakė, „sėsk ir važiuok“.
3. Apie automobilio paslėptus defektus, kad automobilis trūkčioja pajudant iš vietos, ieškovė pastebėjo iš kart, bet tikėjosi pakeitus žiemines padangas į vasarines, tai išnyks. Tačiau taip neatsitiko, 2022m. birželio mėnesį automobiliu pravažiavęs jos brolis, patarė kreiptis į specialistus automobilio defektams nustatyti. Ji automobilį pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikus automobilio defektavimą, nustatytas pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, apie kurį nei atsakovė, nei tretysis asmuo nieko neminėjo automobilio įsigijimo momentu. Defekto nustatymas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-30 PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini)- 84 Eur. Taip pat buvo pateikta sąmata dėl tolimesnių remonto darbų ir detalių, kurių suma siekia 1 877,80 Eur.
4. Atsakovei 2022-07-15 išsiuntė rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, nustatant 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsakymą į rašytinę pretenziją. 2022-07-29 ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kad atsakovė neprisiima atsakomybės ir nepripažįsta pardavusi automobilį su paslėptu defektu. Nesutikusi su atsakovės išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovė 2022-08-04 atsakovei pateikė pakartotinę pretenziją ir 2022-08-16 gavo neigiamą atsakovės atsakymą. Tokiu būdu ieškovė patyrė 544,50 Eur, sumokėtus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už konsultacijas teikiant pretenziją ir ruošiant ieškinį teismui. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė nutarė savo teises ginti teisme.
5. Atsakovė ir ją atstovavęs tretysis asmuo sutartyje nenurodę nei vieno automobilio trūkumo, tokiu būdu užtikrino, kad parduodamas kokybiškas automobilis. Ji, žinodamas apie tokią automobilio būklę, sandorio nebūtų sudariusi.
Šalies argumentai
6. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad automobilį prie jos darbo atvažiavo jos pažįstamas tretysis asmuo, kuris patikino, kad automobilis be defektų, leido apžiūrėti automobilio saloną. Automobilio išorėje defektų nebuvo matyti, viskas jai tiko. Tretysis asmuo tik patarė pakeisti tepalus ir važinėti. Ji nėra automobilių ekspertas, automobilį pirko iš pažįstamo asmens, kurį rekomendavo jos draugė, todėl pardavėjos atstovu pasitikėjo. Tos pačios dienos vakare, maždaug po 2 valandų, nuo automobilio įsigijimo, automobiliu važiuojant į namus, pastebėjo kad prieš pajudant iš vietos automobilis trūkčioja ir šis trūkčiojimas vis ryškėjo ir stiprėjo. Susisiekus su trečiuoju asmeniu, jis atsakė kad nieko negali man padėti. Automobilį reikia remontuoti, tačiau ji tam neturi pinigų, nes viena pati augina du mažamečius vaikus.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Jonas Bložė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad automobilio defektas pasireiškė jau tą pačią dieną, kas trukdo automobilį be didesnių sąnaudų eksploatuoti, atsakovei neįrodinėjant jog automobilio defektas atsirado dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo, nereiškė pageidavimų dėl kito automobilio defektavimo. Visa tai rodo, kad atsakovė ieškovei pardavė automobilį su paslėptų jo defektų ir turi atlyginti ieškovei nuostolius.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad parduodama automobilį su ieškove nebendravo, tik sudarė sandorį. Dėl automobilio pardavimo su ieškove bendravo tretysis asmuo, kuris ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio apžiūros su ieškove susitiko prekybos centro (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsigijo automobilį su galiojančia transporto priemonės privalomąja technine apžiūra. Kas rodo, jog automobilis buvo parduotas techniškai tvarkingas, kokybiškas, atitinkantis technines charakteristikas automobiliui. Nei jai, nei trečiajam asmeniui, bendravusiam su ieškove, nei iki automobilio perdavimo ieškovei, nei po automobilio perdavimo, nebuvo buvo žinomas ieškovės nurodytas automobilio defektas, kadangi automobilis buvo techniškai tvarkingas, be gedimų, tinkamas eksploatavimui, atitiko sutarties sąlyga, todėl ji nėra atsakinga už tai, jei ieškovei eksploatuojant automobilį, jis sugedo. Jos nuomone, ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu egzistavo kokie nors tai parduodamo automobilio trūkumai (gedimai), nulėmę automato dėžės gedimus ir, kad ji ar tretysis asmuo bendravęs su ieškovę, būtų apie gedimą žinoję. Šių aplinkybių nepatvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ defekto aktas, Užsakymo-sutartis dėl remonto darbų ir detalių sąmatos, PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė teigia, jog apie paslėptus defektus, kad automobilis trūkčioja iš vietos pajudant, ieškovė pastebėjo iškart įsigijus automobilį, tačiau, po automobilio įsigijimo, praėjus keturiems mėnesiams ieškovė trečiajam asmeniui 2022-04-21 per bendravimo programėlę „Messenger“ žinute rašė, kad automobilis negenda, važiuoja smagiai. Tai reiškia, kad nusiskundimų iš ieškovės dėl nurodomo automobilio defekto po automobilio įsigijimo nebuvo. Ieškovė su automobiliu sėkmingai važinėjo ir šiuo metu automobilį pilnai eksploatuoja. Jokių pretenzijų ieškovė įsigijusi automobilį nereiškė, tik praėjus nuo automobilio įsigijimo daugiau nei pusė metų buvo pareikštos pretenzijos. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė ir šiuo metu naudojasi automobiliu, jo neremontuoja.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovė L. R. paaiškino, kad jai automobilis Audi A6 C7, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jai labai patiko, kompaktiškas, ji pati ketino juo važinėti, tačiau pradėjo įsirenginėti savo gyvenamąjį būstą, statybinėms medžiagoms atsivežti reikėjo didesnio automobilio, todėl nutarė minėtą automobilį parduoti. Pati automobiliu yra važiavusi gal du kartus 2021 metų vasaros pabaigoje- rudens pradžioje, vairavo tretysis asmuo. Automobiliu važinėjo tretysis asmuo. Automobilio pardavime pati nedalyvavo, tik sutartyje užpildė savo duomenis, automobilį pardavė tretysis asmuo.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad perkant naudotą automobilį yra įprasta, o teisine prasme – atidus ir rūpestingas, pirkėjas turėtų, jį apžiūrėti, išbandyti, aptarti su pardavėju trūkumus, priešingu atveju turi prisiimti tam tikrą riziką. Automobilio kokybė buvo patikrinta valstybės įmonėje „Techninių apžiūrų centras“. Ieškovė ir šiuo metu naudojasi Automobiliu, jo neremontuoja. Pirkėjas būdamas apdairus ir protingas, tą pačią dieną, kaip teigia ieškovė, pastebėjęs automobilio gedimą, turėjo pasitikrinti, jokių veiksmų neatliko. Taigi atsakomybės už automobilio gedimą negalima perkelti pardavėjui, kuris nėra profesionalus automobilių pardavėjas. Prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, nes ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
11. Tretysis asmuo A. R. su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad automobilį 2021 metų kovo mėnesį įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinė: (duomenys neskelbtini). Minėta bendrovė šį automobilį prižiūrėjo įgaliotame Audi automobilių servise, sistemingai tvarkė, kas taip pat įrodo, jog ieškovei automobilis buvo parduotas tvarkingas ir atitinkantis minėtam daiktui kokybės reikalavimus. Vėliau, 2021-06-06 automobilį pardavė atsakovei, tačiau jis ir toliau juo naudojosi. Komunikacija su ieškove prieš automobilio pardavimą ir po pardavimo vyko tik tarp jo ir ieškovės. Ieškovė jam po automobilio pardavimo praėjus keturiems mėnesiams, 2022-04-21 per bendravimo programėlę „Messenger“ žinute parašė, jog automobilis rieda „gerai, negenda, važiuojam smagiai“, kas paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, jog apie paslėptus defektus, kad automobilis trūkčioja iš vietos pajudant ieškovė pastebėjo iškart įsigijus automobilį. Pažymėtina, jog ieškovė ir toliau, po pretenzijos pareiškimo dėl netinkamos kokybės daikto pateikimo atsakovei, su minėtu automobiliu važinėjo. Jeigu iš tiesų automobilis būtų netvarkingas, jam būtų būtina keisti pavarų dėžę, ar atlikti pavarų dėžės remontą, mano, kad ieškovė negalėtų naudotis automobiliu. Reikia suprasti, jog automobilis yra 2011 m. gamybos, dėl ko galimi gedimai atsirado jau pačiai ieškovei eksploatuojant minėtą automobilį. Automobilis ieškovei pagal sutartį parduotas techniškai tvarkingas, atitinkantis tokiam daiktui kokybės reikalavimus. Ieškovė nepateikė duomenų patvirtinančių, kad sutarties sudarymo metu, ar tuoj po sutarties sudarymo egzistavo parduodamo automobilio trūkumai, nulėmę ieškovės nurodytą gedimą ir, kad jis ar atsakovė apie juos žinojo.
12. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad automobilio pardavimo dieną jis automobiliu AUDI A6 C7 vežė ieškovę į automobilių stovėjimo aikštelę apie 2 km, todėl ieškovė turėjo galimybę įsitikinti kaip važiuoja automobilis. Pati pavažiuoti automobiliu nepageidavo. Patikino teismą, kad automobilio pardavimo metu, jokio defektų nebuvo, ratų „prabuksavimo“ taip pat.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2021-12-14 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra kartu ir transporto priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei už 7 400 Eur 2011 metų gamybos naudotą automobilį Audi A6 C7, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio defektai neužfiksuoti, nurodyta, kad „Pardavimo metu transporto priemonės trūkumų nerasta“. Automobiliui privalomoji valstybinė techninė apžiūra atlikta 2021-03-05 bei nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Iš šalių susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis matyti, kad tretysis asmuo 2022-04-21 kreipėsi į ieškovę teiravosi ar automobilis negenda, ieškovė atsakė, kad viskas gerai, „smagiai važiuoja“, o 2022-07-18 14:15 val. ieškovė trečiajam asmeniui pranešė, kad sugedo automobilio pavarų dėžė ir ją reikia keisti, remonto darbai- 1300- 1800 Eur, atkreipė dėmesį, kad jai nebuvo pranešta kad „pavarų dėžė ant ribos“, klausė „Kaip sprendžiam šią problemą. Tretysis asmuo atsakė, kad „ Man automobilis važiavo gerai. Kiek suprantu ir dabar važiuoja. Praėjo tiek laiko jau. Ir mašina nebenauja. Per tiek daug kas gali pasikeisti“ patarė „Švelniau iš vietos važiuok ir viskas bus gerai“
14. Ieškovė 2022-07-19 pretenzija ir 2022-08-09 pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl parduoto ginčo automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų, nurodydama, jog automobilio paslėpti trūkumai – automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas ir prašė atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas sumoje 1 877,80 Eur ir kitas išlaidas, susijusias automobilio patikra, pretenzijų paruošimu sumoje. 2022-07-27 ir 2022-08-16 atsakovės atsiliepimuose į ieškovės pateiktas pretenzijas nurodyta, kad pretenzijos yra nepagrįstos.
15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar parduotas nenaujas kilnojamasis daiktas – automobilis – turėjo trūkumų (defektų), dėl kurių nebuvo galima jo naudoti pagal paskirtį. Ieškovė teigia, kad įsigyto automobilio trūkumai egzistavo jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jie buvo nuslėpti nuo ieškovės ir parduota transporto priemonė akivaizdžiai neatitiko trečiojo asmens automobilio pardavimo metu nurodytų aplinkybių, kad automobilis yra be defektų. Atsakovė nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovės įsigytas automobilis atitiko elementarius reikalavimus, jį buvo galima eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, ieškovė po automobilio įsigijimo intensyviai ji eksploatavo daugiau nei pusę metų, todėl nustatyti defektai galėjo atsirasti jau po automobilio pardavimo. Pažymėjo, kad ieškovė pirkdama naudotą automobilį turėjo būti atidesnė ir apdairesnė bei atidžiai apžiūrėti daiktą ir prireikus kreiptis į specialistus. Įsigytas automobilis nesugedo iš karto po įsigijimo, ieškovė juo naudojosi, todėl gedimas atsirado dėl natūralaus jo nusidėvėjimo, galimai ir pačios ieškovės netinkamo eksploatavimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-1075/2018).
17. Pažymėtina, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse.
18. Sprendžiant dėl naudoto daikto kokybės, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 pateiktas išaiškinimas, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, jog daiktas gali tuoj pat sugesti, ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti, t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).
19. Ieškovė nurodė, kad esminiai ginčo automobilio trūkumai, kuriuos ji vertina kaip paslėptus, tai yra automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas. Ieškovė teigia, kad po automobilio įsigijimo, dar tos pačios dienos vakare, prieš pajudant automobiliui iš vietos pastebėjo automobilio trūkčiojimus. Ji buvo susisiekusi su pardavėjos atstovu, trečiuoju asmeniu, kuris nurodė, kad apie gedimą nežino ir patarė „Švelniau iš vietos važiuok ir viskas bus gerai“. Ieškovė 2022-06-30 kreipėsi į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur atlikus patikrą nustatytas automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, reikalingas pavarų dėžės remontas. Atsakovė teigia pardavusi techniškai tvarkingą automobilį, nes jei ieškovė dar automobilio pirkimo- pardavimo dieną pastebėjo automobilio gedimą, į autoservisą nesikreipė, automobilį toliau eksploatavo. Atsakovei pretenzijas dėl automobilio pareiškė tik daugiau nei po pusės metų nuo automobilio įsigijimo, kas suponuoja išvadą, kad automobilis galimai sugedo žymiai vėliau, o ne atsakovė pardavė automobilį jau su buvusiu užslėptu defektu.
20. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė automobilį Audi A6 C7, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2022-12-14. 2021-03-05 buvo atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, išvadose automobilio trukumų nustatyta nebuvo. Nors ieškovė nurodo, kad nusipirkusi automobilį, tą pačią dieną pastebėjo jos defektą, šie teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad neva ginčo automobilio techninė apžiūra atlikta nekokybiškai ir neobjektyviai. Automobiliu važinėjo iki 2022-06-30, kai buvo nustatytas automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, šiuo metu tai pat be remonto važinėja automobiliu, kas vertintina, jog automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją automobilis atliko. Ieškovė neneigia, kad automobilio būklės prieš pirkdama servise netikrino, jai automobilis, jo išvaizda patiko. Ieškovė nurodė kad pirkimo dieną, pastebėjo kad automobilis trūkčioja, tačiau papildomai automobilio autoservise netikrino daugiau nei pusę metų. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo žmogaus standarto, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo perkamas pakankamai senas, 2011 metų gamybos automobilis, automobilį gana intensyviai naudojo juridinio asmens darbuotojai (duomenys neskelbtini) darbuotojai, jo rida 2020-08-12 buvo 290087 km, 2020-08-19 - 291726. Atsakovei 2022-06-06 įsigyjant automobilį iš trečiojo asmens, jo rida buvo 302000 km. Ieškovė, tik įsigijus automobilį ir pastebėjusi, kad automobilis turėjo protingai įvertinti riziką, kad tokiam automobiliui gali būti reikalingas remontas, dėl ko bus neišvengiamai reikalingos papildomos išlaidos.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė kreipėsi 2022-06-30. Patikrinus automobilį Audi A6 C7, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), autoservise, nustatyta, kad nustatytas automatinės pavarų dėžės mechaninis sankabų gedimas, kadangi automobilis nebuvo ardomas, todėl sutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad automobilio gedimas tik įtarimas, kad galimai pašaliniai garsai sklinda iš automatinės pavarų dėžės sankabų. Jokie automobilio remonto darbai autoservise nebuvo atlikti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji žinojo automobilio istoriją, kad automobilis buvo intensyviai naudojamas juridinio asmens darbuotojų, ir tuo metu jai tai neatrodė svarbu. Teismo vertinimu, ieškovė, pastebėjusi automobilio trūkčiojimą bei žinodama automobilio istoriją, prisiėmė riziką dėl perkamo automobilio kokybės.
22. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 straipsnyje. Iš to seka, kad būtent pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Teismui vertinant ieškovės paaiškinimus tai darytina išvada, kad transporto priemonės Audi A6 C7 VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumai buvo akivaizdūs ir pastebimi, tačiau ieškovė, nors turėjo galimybę atlikti nuodugnesnę apžiūrą, jos atlikti nepageidavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovei prieš perkant automobilį buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę ir būklė ieškovę tenkino. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė nuslėpė jai žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovę/ bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus. Bylos šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės, iš byloje surinktų įrodymų spręstina, kad netinkamos kokybės daikto faktas neįrodytas, nes 2022-06-30 autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Defekto akte nėra įvardintas konkretus automobilio gedimas, o tik spėjimas kad pašaliniai garsai sklinda iš automatinės pavarų dėžės sankabų. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CK 6.363 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties.
23. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
24. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat tai, ar jis nebuvo nutrūkęs.
25. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių daikto defektų pašalinimo, vertina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
26. CK 6.338 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).
28. Bylos duomenimis nustatyta, Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-12-14 ieškovė K. R. su atsakove L. R. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė nupirko iš atsakovės automobilį Audi A6 C7, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje garantijos terminas nėra nustatytas. Ieškovei važinėjant minėtu automobiliu, šis pradėjo gesti ir 2022-06-30 buvo nuvarytas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių servisą. Atlikus automobilio automatinės pavarų dėžės diagnostiką, paaiškėjo, kad reikalingas automobilio variklio remontas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė remonto darbų ir detalių sąmatą. 2022-07-19 ieškovė dėl įsigyto daikto kokybės kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kurioje nurodė, jog ieškovė įsigijo automobilį su paslėptais trūkumais, ir dėl to reikalauja atlyginti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė į ieškovės reikalavimą atsakė 2022-07-27. 2022-08-09 ieškovė išsiuntė pakartotinę pretenziją. Atsakovė į pakartotinę pretenziją atsakė 2022-08-16, nurodydamas, kad automobilis buvo parduotas kokybiškas, atitinkantis gamyklinius standartus, techniškai tvarkingas, naudojamas ir tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, todėl automobilis jokios grėsmės naudojimui pagal jo paskirtį automobilio pardavimo metu nebuvo ir negalėjo būti. Nurodė, kad nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti, jog automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.
18. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad šalių nebuvo sutarta dėl daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, todėl ieškovė turi teisę pasinaudoti CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu. Taigi, atsakovei atsakius į ieškovės pakartotinę pretenziją, spręstina, kad ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2022-08-16, o į teismą kreipėsi 2022-09-28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovė nėra praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė turėjo 1 240 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje. Advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovei 1321 Eur bylinėjimosi išlaidos: 1 240 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.