Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus (b. l. 68-74), prašo laikinai apriboti atsakovo V. S. tėvo valdžią jo nepilnametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, uždraudžiant susitikti ir bendrauti su dukra.

Ieškovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta ir bažnytinė santuoka. (duomenys neskelbtini) m. gimė dukra J. S.. Po vaiko gimimo nuo 1998 m. prasidėjo barniai. Nurodė, kad ieškovė buvo nuolat mušama, dėl to kreipdavosi į medicinos specialistus, jai buvo išduotos specialistų išvados. 2001 m. santuoką nutraukė ieškovės iniciatyva teismo sprendimu dėl abiejų kaltės. 2004 m. ieškovė atnaujino santykius su atsakovu. Nuo 2005 m. vasario vėl gyveno kaip šeima. 2006 m. gimė dukra E.. Gyveno gražiai, kol E. suėjo 7 mėn. Jos (L. S.) mama pateko į autoįvykį. Ieškovė važiuodavo pas mamą į ligoninę, vaiką palikdavo su aukle. Kartą grįžusi namo ji namie nerado nei daiktų, nei pinigų. V. S. viską paėmė ir išvažiavo, kad ji neišleistų pinigų mamos gydymui. Iš bendradarbių sužinojo, kad vyras išsinuomojo butą Vilniuje. Mama mirė, kai E. buvo 8 mėn. t. y. (duomenys neskelbtini), V. S. nedalyvavo laidotuvėse. Vaikais jis nesidomėjo, paliko šeimą, jų gyvenime nedalyvavo. 1/3 buto priklausė V. S.. Jis išlauždavo spyną, gąsdino vaikus. E. atsakovas nelaikė savo vaiku, ją įžeidinėjo, pagrindo tokiam įtarimui nebuvo. (duomenys neskelbtini) švenčiant E. gimtadienį, atvažiavo V. S., kilo konfliktas, jis vertė maistą nuo stalo, ją primušė, vaikai išsigando, verkė. Per tą gimtadienį buvo iškviesta policija. V. S., nieko nepasakęs, išėjo iki policijos atėjimo. Savo elgesio per gimtadienį nepaaiškino, buvo blaivus. Vaikai pasakojo policijai, kaip tėtis mušė mamą. Vėliau sužinojo, kad V. S. gyvena su jaunesne mergina. Nurodė, kad ieškovė su dukra E. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2014-12-03 1/3 šio buto priklausė V. S.. V. S. skambindavo, gąsdindavo ją, kalbėjo, kad ją reikia nubausti. Jis bendravo tik su vyresniąja dukra. 2008 m. V. S. kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos tribunolą dėl bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia, teigė, kad ji (L. S.) nedora. E. nepripažino, teigė, kad ji ne jo vaikas. Jis mėgavosi psichologiniu smurtu, grasino, kaltino ieškove neištikimybe. Ieškovė sutiko atlikti DNR tyrimą, nors tai vertina kaip pažeminimą. Buvo nustatyta, kad atsakovas yra E. tėvas, bet bendravimo ir pripažinimo nebuvo. 2014 m. ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl išlaikymo E.. V. S. skambindavo, grasindavo, pjaustė mašinos ratus, nustojo tik po ieškovės kreipimosi į policiją 2014 m. Po visų įvykių ji bijojo V. S.. Bijodama bauginimų ieškovė pasirašė taikos sutartį 2014-12-03. Atsakovas buvo žadėjęs 1/3 buto Trakuose padovanoti per 18-ąjį gimtadienį dukrai J. S., bet nepadovanojo. Gyvendami kartu jie buvo apdraudę J. 10 000 Lt vertės studijų draudimu, bet dukrai stojant studijuoti į D. B., banke pinigų nebebuvo, nes juos pasiėmė V. S.. D. J. buvo įskaudinta, nenorėjo bendrauti su tėvu. Po to jis sakė, kad, galbūt, savo buto dalį padovanos E. Kai prasidėjo byla dėl E. išlaikymo, J. rašė jam, siūlė bendrauti su E., kad susidraugautų. 2013 m. ar 2014 m. J., E., V. S. ir jo žmona T. S. buvo nuvažiavę prie Baltijos jūros. V. S. nuvedė E. pasimaudyti, buvo didelės bangos, V. S. nuvedė E. giliai ir paliko vandenyje. Kai tėvas grįžo vienas, J. puolė ieškoti E., išsigando, ištraukė E. - ji buvo jau prigėrusi vandens. Po šio įvykio kitą dieną atsakovas vaikus grąžino, nors išvažiavo dviem savaitėms. Apie įvykį prie jūros ieškovei papasakojo J. ir E. Teigė, kad tėvas norėjo paskandinti E., nes jis ir jo žmona priklauso satanistų sektai, kuri yra Vilniuje. Tiesioginių to įrodymų ieškovė neturi, nes žmogus, kuris visą tai žino ir jai sakė, neina liudyti, bijo keršto. Po šio įvykio E. dar susitikinėjo su tėvu. E. yra alergiška, jai duodami tik tie maisto produktai, kurie galimi. 2014 m. V. S. paėmė E. pasivažinėti dviračiu po Trakus. Nuvažiavus su tėvu ir jo žmona į mišką, E. buvo liepta valgyti jų kotletus, o motinos įdėtas maistas buvo išmestas. E. apsinuodijo, jai buvo labai bloga, dvi savaites buvo kovojama už jos gyvybę, ji vėmė krauju. Policijoje tai įvardijo, kaip bandymą nunuodyti vaiką. Po kiekvieno bendravimo su tėvu vaikas atsidūrdavo poliklinikoje. Teigė, kad 2014 m. spalio mėnesį V. S. bandė E. pagrobti iš mokyklos. Pamačiusios, kad ateina V. S., bendraklasė ir E. išbėgo pro kitą išėjimą, jis vaiko nerado. Mokytoja paskambino ieškovei, kad vaikas blogai jaučiasi. Ieškovė kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo ir bandymo pagrobti. Po šio kreipimosi nebebuvo gadinama ieškovės mašina. 2014-12-03 šalims pasirašius taikos sutartį, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. E. priteista 1/3 buto Trakuose ir po 115 eurų kas mėnesį mokamas išlaikymas. Išlaikymą atsakovas moka per antstolius. Iki 2014 m. gruodžio mėnesio atsakovas neteikė išlaikymo, buvo įsiskolinimas apie 10-13 tūkstančių litų. Kai baigėsi mokslo metai, V. S. skambindavo, prašė susitikti su E., bet ji (E. S.) atsisakė. Atsakovas skambino ieškovei, grasino, kad ji nuteikia prieš jį vaikus. 2015 m. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepakako įrodymų. Ramiai gyveno 8 mėnesius, kol vyko ikiteisminis tyrimas. 2016-05-30 vakare atsakovas paskambino ir pasakė, kad nori matytis su dukra, kad paims ją, E., ir darys su ja, ką norės. Išgirdusi pokalbį E. pradėjo verkti, atsisakė eiti į mokyklą, bijo, kad ją tėvas išveš kur nors, naktį nemiegojo. 2016-05-31 V. S. nuo 6.30 val. ryto laukė dukros prie įėjimo į mokyklą, norėdamas ją pasiimti ir išvežti iš Lietuvos. 2016-05-31 ieškovė kartu vežė E. klasiokę U. K., E. nuvežė pas auklę, U. išleido prie mokyklos. Netrukus ieškovei paskamino E. ir pasakė, kad U. matė prie mokyklos V. S., kuris laukė vaiko prie mokyklos. Dukra bijojo, kad tėvas nori ją pagrobti, bijojo, kad nuveš ją į sektą. Apie sektą ieškovė su dukra kalbėjosi, apie tai dukra žino iš jos. Ieškovė stengiasi E. nebauginti. Nurodė, kad ji (ieškovė) sakė E., kad tėvas nori ją pagrobti, ji bando apsaugoti E. nuo neigiamų emocijų, bet nelabai sekasi, todėl teko kalbėtis atvirai. U. mama parašė direktoriui skundą, nors V. S. teigė, kad jo ten (prie mokyklos) nebuvo. Po to E. pablogėjo sveikata, ją berdavo, gydytoja G. konstatavo, kad susirgimas yra nervinio pobūdžio. Gydytoja patarė kreiptis dėl bėrimo pas psichologą, nes gali peraugti į šizofreniją. E. nustojo miegoti, nemiga perėjo į vėmimą. Kreipėsi į Trakų PSPC pas psichologą, psichiatrą, bendravo vieną kartą. V. S. bandė dar skambinti. Ieškovė pranešė apie tai policijai ir Vaiko teisių apsaugos skyriui apie antrą bandymą pagrobti vaiką. 2016 m. liepos mėnesį kreipėsi į vaikų psichiatrę S. L. dėl E. gydymo. Vykdė visus jos nurodymus, kad E. pamirštų esamą situaciją, psichiatrė mokė, kaip sureguliuoti kvėpavimą, kaip bendrauti su tėvu, nebijoti jo. Po E. apklausos teisme situacija vėl pablogėjo. Po apklausos ieškovė nuvedė vaiką į mašiną. E. pamatė, kad V. S. eina link mašinos, ir nutarė, kad teismas leido V. S. pasiimti ją. Ji griuvo ant mašinos dugno, pradėjo verkti, drebėti, po to pribėgo prie ieškovės, apkabino ją, verkė. Po apklausos vaikas vėmė automobilyje, vakare jai pakilo temperatūra, prasidėjo potrauminis stresas. Kitą dieną ieškovė važiavo su E. pas psichiatrę S. L., kad paskirtų vaistų. E. nuolat susijaudina, dėl to pablogėjo jos mokymasis, jai susijaudinus per muzikos konkursą, negalėjo pagroti. Nurodė, kad ji (ieškovė) nedraudžia E. bendrauti su tėvu, ji leidusi vaikui bendrauti su atsakovu, kartu nuvažiuoti į Palangą 2013 m., nes iš pradžių nežinojo faktų, kurie išaiškėjo vėliau. Nurodė, kad V. S. negeria, nerūko, darbštus, ūkiškas. Nurodė, kad ieškovė nori, kad E. išnyktų baimė, kad ji panorėtų bendrauti su tėvu. Vaikas prašo neatiduoti jos tėvui. E. būklė blogėja nuo 2014 m., t. y. po pirmo atsakovo bandymo paimti E. iš mokyklos, kai pamačiusi tėvą E. išbėgo pro kitą išėjimą, 2016-05-31 buvo antras V. S. bandymas paimti E. iš mokyklos. B. E. atsiradusi nuo jos 2-jų metų gimtadienio, ji viską gerai atsimena, kaip tėvas mušė mamą, vartė stalus. Prašo teismo apriboti galimybę tėvui matytis su vaiku tam, kad vaiko neprivestų prie šizofrenijos, kadangi labai sparčiai blogėja vaiko sveikata. Vaiko teisė matytis su tėvu ar mama neturėtų būti prievolė. Ieškovė prašo laikinai apriboti tėvo, atsakovo, valdžią E. atžvilgiu. Ieškovė nemano, kad po to E. norės bendrauti su tėvu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad tėvų valdžia gali būti laikinai apribota esant bent vienai iš CK 3.180 str. nurodytų aplinkybių. Sprendžiant šeimos bylas, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Nurodė, jog nesutinka su VTAS išvada. Mano, kad nepakankamai aktualizavo ir įvertino įrodymus, liko neišgirsti liudytojų, daktarės parodymai. Šioje situacijoje laikinas tėvo valdžios apribojimas yra vaiko interesų naudai. Pagrindine problema dėl susidariusios situacijos įvardijo netinkamą tėvo elgesį. Nurodė, kad tėvas nesirūpino dukra. Rūpinimasis - tai ne tik pinigai, bet ir veiksmų visuma. Nurodė, kad tai liudija įrodymai: DNR tyrimš darymas, dukros paaiškinimai kitoje byloje, vaiko apklausa. Teigė, jog mergaitės mintys, kad bijo tėvo ir nenori su jo bendrauti, leidžia spręsti apie vaiko sveikatos būklę. Nurodė padėties ištaisymo būdą - atsakovo tėvo teisių laikiną apribojimą. Savo išvadą grindžia mažametės šalių dukros pasakymais, kad ji bijo tėvo, nenori su juo susitikti. Akcentavo, kad turi būti stabdomas priverstinis vaiko bendravimas su tėvu. Teigė, kad priemonė, kurios ieškovė prašo, padės pakeisti elgesį, atrasti ryšį, norint, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu. Nurodė, kad atsakovo veiksmai neprisidėjo prie bendravimo su vaiku gerinimo, tik gilino atskirtį. Visa tai yra susiję su vaiko sveikata. Iš gydytojos S. L. apklausos paaiškėjo, kad vaiko psichinė-psichologinė būsena yra kritinė. Atstovo nuomone, gydytojos paaiškinimai svarūs tuo, kad neįžūrima motinos įtaka vaiko nuomonei. Vaikas savarankiškai išdėstė savo argumentus, kurie leido gydytojai padaryti išvadą, kad šioje situacijoje saugant vaiko interesus yra vienintelė išeitis - nutraukti bendravimą su tėvu. Nurodė, kad atsakovas visą laiką elgėsi netinkamai su dukra ir su motina, ir siūlė tai vertinti kompleksiškai. Nurodė, kad laikinas atsakovo kaip tėvo teisių apribojimas galėtų būti reali priemonė keisti tėvui savo požiūrį į bendravimą su vaiku. Pabrėžė, kad tai yra laikina priemonė, maksimaliai leisianti įgyvendinti vaiko teisių apsaugos tikslus, ir kuri, pasikeitus situacijai, turi būti panaikinta.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė nurodė, jog visiškai palaiko VTAS 2016-07-14 išvadą Nr. VT2-668 (b. l. 35-36) ir nepalaiko ieškinio. Nurodė, kad VTAS V. ir L. S. šeima žinoma nuo 2014-07-03, kai L. S. kreipėsi su prašymu, kad V. S. netinkamai elgiasi nepilnametės dukros E. S. atžvilgiu. Buvo iškviestas V. S.. Jis teigė, kad nesutinka su L. S. išdėstytais faktais, nurodė, kad jam yra trukdoma bendrauti su E.. Į skyrių buvo iškviesta psichologė, atvyko šeima, su E. vyko konsultacijos. Psichologė žodinio pokalbio metu pasakė, kad vaiko ir tėvo santykis yra silpnas dėl tėvų nesutarimo. Tėvams buvo pasiūlyta, kad visus ginčus jie spręstų taikiai, atsižvelgdami į vaiko interesus. Nesutarusi dėl bendravimo su E. tvarkos šeima kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. 2014-12-03 teismo sprendimu buvo patvirtinta V. S. bendravimo su E. S. tvarka. Pažymėjo, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės nustatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Pažymėjo, kad ieškovė 2014-12-03 neprieštaravo, kad būtų nustatytas maksimalus vaiko bendravimas su tėvu. Tai leido manyti, kad tėvas V. S. savo dukrai nedarė žalingos įtakos, nesmurtavo prieš ją. Bet tėvai tarpusavyje nesutarė, ir 2016-06-01 į VTAS kreipėsi V. S., pranešdamas, kad L. S. neužtikrina vaiko bendravimo su tėvu. Abiem tėvams išaiškinta, kad tėvams, kurie trukdo vienam iš tėvų bendrauti su vaiku, gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 181 str., t. y. už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Taikiai situacijos išspręsti nepavyko, pasiūlyta kreiptis į antstolius. 2016-09-22 priimta nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo, su kuriuo V. S. toliau nori tęsti bendravimą su E. S.. To teismo posėdžio metu E. S. buvo išklausoma teismo pastate per psichologę. Buvo pasiūlytas toks išklausymo būdas, nes, rengiantis teismo posėdžiui, VTAS skambino L. S. susitarti, kad būtų galima pabendrauti su E. S., bet L. S. atsisakė susitikti su Skyriaus specialiste. 2016-06-06 buvo gautas L. S. pranešimas dėl grasinimo ir bandymo pagrobti dukrą. V. S. buvo iškviestas į A. J. paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos išdėstytais faktais, kad jam trukdoma bendrauti su dukra. Tėvams eilinį kartą buvo primintos teisės ir pareigos dukros atžvilgiu. Nurodė, jog teismo posėdžio metu V. S. paaiškino, kad į mokyklą važiavo norėdamas sužinoti, kada vaikui bus atostogos, kad suderintų jas su savosiomis, o ne dėl pagrobimo. Skyrius nebuvo gavęs nusiskundimų iš gydymo, mokymo, policijos įstaigų dėl V. S. netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo. Šeima nebuvo įrašytą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nurodė, kad, kaip matyti iš liudytojų parodymų, mergaitė turi sveikatos sutrikimų, perdėtą nerimą dėl to, kad vaikas nuolat gyvena įtampoje ir jam yra sakoma, kad tėvas turi ją paimti. Visi L. S. kreipimaisi į policijos komisariatą, į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu dėl jo netinkamo elgesio, smurtavimo ar pagrobimo yra nutraukiti, nepasitvirtinus jo kaltei. Pažymėjo, kad tėvų valdžios ribojimas yra tais atvejais, kai yra įrodoma tėvų kaltė, kad jie vengia vykdyti savo pareigas. VTAS nuomone, tėvas nevengia savo pareigų, moka išlaikymą, bando bendrauti su vaiku, bet nesėkmingai, nes kiekvienas atsakovo bandymas bendrauti su vaiku baigiasi tokiomis bylomis. Atstovės nuomone, jeigu yra nesutarimų, yra Trakų pagalbos šeimai ir vaikams centras, galima kreiptis dėl pagalbos, baigti pozityvios tėvystės kursus, kur mokama kaip užmegzti santykius su vaiku, kaip bendrauti. Atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus, kad vaikas turi turėti abu tėvus, bendrauti su jais, VTAS nemato pagrindo, kad V. S. būtų apribota tėvo valdžia ir ieškinio VTAS nepalaiko.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovę pažįsta, ji yra jos krikšto dukra, su ja santykiai geri. Atsakovas yra L. S. buvęs vyras, pažįsta atsakovą nuo jo vestuvių su L. S., jos (R. B.) santykiai su atsakovu nebuvo blogi, bet jau 5 metus jo nematė. Parodė, kad V. yra neprognozuojamas. K. J. (J. S.) buvo 4 metai, t. y. apie 2000 m., jis sumušė žmoną ir išvarė iš namų. L. su J. pusę metų gyveno pas ją (R. B.). Ji padėjo joms. Tuo metu jis sutiko ją turguje ir apšaukė, kad, neva ji juos skiria. Po to jie susitaikė, ir ji grįžo. Gyveno pas ją, nes bijojo sakyti motinai. Parodė, kad 2001 m. atsakovas išmetė ieškovę naktį miške ir ji vos parėjo namo, bet ji jam atleisdavo kiekvieną kartą. Kai gimė E., jis nepripažino jos. Pinigų davė tik J.. J. paimdavo pas save, o E. likdavo pas ją (R. B.). Ji sakydavo, kad tėvas jos nemyli. Kiekvieną kartą iš susitikimo su V. S. mergaitės ateidavo nervuotos, jos negalėdavo kalbėti. Tai buvo apie 2011-2012 m. E. visą laiką sakydavo, kad bijo tėvo, nenori su juo susitikti, bijo tėvo žmonos. Kodėl bijo, neaiškindavo, tik po to visada reikėdavo ją raminti. Tai žino, kadangi L. S. pas ją laukdavo, kol mergaitės būdavo pas tėvą. Kad mergaitė blogai jausdavosi, žino iš L. S.. Po to, kai tėvas buvo nuėjęs į mokyklą, E. atėjo pas ją drebėdama, sakydama, kad tėvas nori ją pagrobti. Ji nesako, kodėl bijo tėvo, nors ji (R. B.) jos klausė. Vieną kartą pasakė, kad jis su savo žmona nori ją nužudyti, nes ji (E. S.) jam nereikalinga. Taip pasakė 2016 m. rudenį. Jis nuolat terorizavo šeimą nuo 2007 m. iki 2017 m., skambindavo, gąsdindavo, kontroliuodavo vaikus. J. pasakojo, kad turi parodyti tėvui sąsiuvinį, kuriame užrašo, kur panaudoja jo mokamus alimentus. Prašė pateikti pažymas, kad ji (J.) mokosi užsienyje. E. sakė, kad tėvas jos nemyli ir ji nežino, kodėl jis reikalauja susitikti su ja. Kad nenori susitikti su tėvu, bijo jo - tai yra pačios E. pasakymai. Taip ji kalbėdavo po pasimatymų su tėvu. Jei tėvas jai paskambindavo, ji pradėdavo drebėti. Taip būdavo būnant pas ją (R. B.) namuose. Ji matydavo, kad, kai paskambindavo tėvas ir siūlydavo susitikti, E. susinervindavo. Parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už pinigus, kuriuos gavo pardavus L. S. tėvų dovanotą butą. V. S. žadėjo J. padovanoti savo buto, kuriame jos dabar gyvena, dalį, kai jai sueis 18 metų, bet nepadovanojo. Tai ji (R. B.) žino iš J.. Parodė, kad V. S. daug kartų yra primušęs L. S.. Ji slėpė tai nuo mamos, o jai parodydavo. K. E. buvo 2 metai, jis viską sudaužė, išmėtė lėkštes ir išėjo. Kai jie vėliau atvyko į svečius, viskas buvo aptvarkyta, likę požymiai, apdaužytos sienos, stalas sulaužytas. L. S. papasakojo, kad šitaip pasielgė V. S., ją stumdė. Teigė nuolat dalyvaujanti E. gimtadieniuose, bet negirdėjo, kad tėvas ką nors jai padovanotų. E. jai (R. B.) niekada nesakė, kad kažką tėvas padovanojo. Parodė, kad V. S. prie E. materialinio aprūpinimo neprisidėjo, tik prie J.. Iš L. S. pasakojimo žino, kad V. S. per J. pirmąją komuniją išvertė stalą, bet ji (R. B.) to nematė.

Liudytoja R. B. iš esmės analogiškus parodymus davė ir jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-12 (b. l. 121-122).

Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja S. L. parodė, kad ji yra gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, dirba Vilniaus universitete, Medicinos fakulteto psichiatrijos klinikoje profesore ir yra Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė konsultantė vaikų ir paauglių psichiatrijai, konsultuoja Psichikos sveikatos klinikoje (duomenys neskelbtini), psichaitre dirba 20 metų, padeda paaugliams ir jų tėvams. Pažista ieškovę nuo to laiko, kai ji kreipėsi pagalbos į ją (S. L.) kaip į specialistę. Atsakovo nepažista. Žino, apie ką yra ši byla, rašė išvadą. Bendravo su E. S.. Matė mergaitę 2016 m. vasaros pradžioje, ji buvo baigusi 4 klases, ji yra puikus vaikas. Ji sakė, kad jai gerai sekasi, mokslai įdomūs, lanko būrelius. Matė, kad mergaitė padidinto nerimo. Tuo metu vyko teismo procesas tarp tėvų, nesutarimai, vaikas labai išgyveno, sutriko miegas. Ji jai (S. L.) sakė, kad bijo viena eiti į gatvę, į mokyklą, į būrelius, bijo būti pagrobta, kad tėvas gali ją paimti. Ji taip sakė pati. Rudenį pamatė, kad jos būklė sunkėja. Pirmą kartą matė ją 2016 m. liepą ar birželį. Rudenį buvo po apklausos teisme. Mergaitės būklė yra sunki, ji bijo miegoti viena, niekur viena neina. Ji nenori kalbėtis su tėvu. Bekalbant ją pykina. Ji yra labai stipri ir brandi, išgyveno daug skausmo ir konfliktų. Ji yra kraštutiniame nerime. Jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Ji nuolat pakartoja savo išgyvenimus, kurie sukelia jai stresą. Ji niekada nesakė, kad su tėvu yra buvę gera. Jos atmintis yra pablogėjusi, nebesimoko taip gerai, kaip anksčiau. Iš didelės įtampos ji pasimeta per pasirodymą, per koncertą. Yra sutrikęs miegas. Ši situacija alina jos sveikatą, ją beria, tai yra psichosomatinė reakcija į nuolat išgyvenamą stresą. Ji pasakoja tik skausmingus išgyvenimus, kad nejaukiai, nesaugiai jaučiasi per susitikimus su tėčiu. Parodė, kad iš to, ką pasakojo E. S., ji (S. L.) mano, kad artimiausiais metais, kai jai prasideda paauglystė, labai mažai tikėtina, kad būtų įmanomas geras, gražus ryšys su tėčiu. Ji nematė, kaip jie bendrauja, bet iš to, ką jai (S. L.) E. pasakodavo, suprato, kad tėvelį ji matydavo mažai ir visus kartus labai įsibaugindavo. E. sako, kad ji bijo tėčio, sako, kad nenori bendrauti. Sako, kad bijo tėčio dėl to, kad jis muša mamą, bijo, kad tėtis gali ją nužudyti. Pasakojo, kad tėtis neleido jai valgyti jos atsineštą maistą. Bijo eiti namo, ją palydi draugės. Bijo viena vaikščioti gatvėmis. Jau daugiau kaip pusę metų gyvena baimėje. E. iki šiol augo neturėdama nuolatinio gero ryšio su tėčio, ji galėtų ir toliau taip augti. Ji (S. L.) siūlytų palaukti, kol E. taps pilnametė, taps suaugusi, brandi. Jei bus noras, jie galės formuoti ryšį. Dabar kaip vaikas ji jaučiasi neapsaugota. E. pasakojo, kad susitiko su tėveliu parduotuvėje, dar buvo J. ir mama. Tėtis užsipuolė J., klausė, kaip ji mokosi, prašė kažkokios pažymos, jis neklausė gražiai, bet užsipuolė. Tokia susitikimų kokybė nerodo, kad tėvo ryšys yra geras su abiem dukromis. Parodė, kad jos (S. L.) bendravimas su E. vyko taip: pradžioje susitiko su abiem, t. y. su vaiku ir su mama, po to E. ateidavo viena. Mama eidavo pasivaikščioti. Susitikimai trukdavo apie valandą, po to mama atvažiavo atskirai aptarti E. būklės. Su E. susitiko 5 kartus. Turėjo pokalbį su E. ir su mama. Sakė, kaip jos abi galėtų gyventi mažindamos įtampą. 2016 m. vasarą E. bijojo ne tik į gatvę eiti, bet bijojo būti viena kambaryje. Kalbėjo, kuo mama gali jai padėti, kad ji būtų ramesnė. P. E. išmoko savireguliacijos būdų (2016-07-14 išrašas iš medicininių dokumentų), lapkričio mėnesį (2016-11-03 medicinos dokumentų išrašas) situacija buvo blogesnė. Išėjusi iš teismo ji vėmė. Ji (S. L.) jos klausė, kas jai labiausiai buvo baisu, ji sakė, kad ne apklausa, o tai, kad sutiko tėtį teisme. Jai reikia mokyklos psichologo pagalbos. Ji nuolat yra įsitempusi. E. būsena aprašyta išvadose pabendravus su E., kai ji viena ateidavo, ir aptarus viską. Ji atsisako ir visiškai neprileidžia minties, kad bendraus su tėčiu. Ji bijo eiti į gatvę dėl to, kad susitiks tėtį. Ji (S. L.) neklausė jos, ko ji bijo, nes nenori didinti jos nerimo. Ta baimė, tai ką E. pasakojo, yra potrauminio streso sutrikimas. Ji ištisai pasakoja tuos potrauminius išgyvenimus. Ji pasakoja, ką ji patyrė susitikusi su tėčiu. Mama to nematė, ji pasakoja, kaip jai buvo. Jos mintyse tai kartojasi nuolatos. Minčių kartojimas kelia tik didesnę baimę. E. yra brandi, gabi, išsivysčiusi mergaitė, sportuoja, groja pianinu, gerai mokosi. Penktoje klasėje pablogėjo jos mokslai. Sakė, kad jai sunku susikaupti, koncertuose bijo pasirodyti. Tai yra ilgalaikio nerimastingo streso pasekmė. Negalavimo priežastis yra neaiškumas, kaip ir kiek ji turės bendrauti su tėčiu, ji jo bijo ir nenori su jo bendrauti. P. E. galima, jei ji žinotų, kad jos nepaims, jos gyvenimas būtų ramus. Ji bijo viena eiti gatve. Ji bijo, kad ją paims ir ji turės gyventi su tėčiu. Jos patyrimai yra nesaugūs. Buvo vienas įvykis čiuožykloje. Ji pasakojo, kaip su tėčiu, jo žmona ir sese ėjo į čiuožyklą. Kada tai buvo, ji (S. L.) nežino. Ją gąsdino, kad aplink čiuožia daug žmonių, ji nemoka čiuožti. Ja rūpinosi sesuo, bet ne tėtis. Į gatvę bijo eiti, nes galvoja kad tėtis ją pasiims ir ji turės gyventi pas tėtį, nes vaikai fantazuoja, ne tik logiškai mąsto. Jos fantazija yra simbolinė-magiška - toks terminas. Ji prisifantazuoja ir jai atrodo, kad ją paims ir jai reikės gyventi su tėčiu. Ji nežino, kaip teismas nuspręs, bet girdėjo, kad ji ten turės gyventi ar savaitgaliais, ar per atostogas ir ji šito labai bijo. Pirma pagalba jai būtų, kad vaikas išmoktų nebijoti. Tokia padidinto nerimo būsena yra labai žalinga sveikatai. Pašalinus tą priežastį, t. y. bendravimą su tėvu, vaiko būklė smarkai pagerėtų. Jai reikalinga pagalba, kad išmoktų nuraminti nerimą, gydymas nėra pasibaigęs. S. L. nuomone, mama yra labai išmintingas žmogus, labai tinkamai padeda savo dukrai, labai mylinti, supratinga. Jokie raminimai jai (E. S.) nepadeda nebefantazuoti apie tėvą. Parodė, kad E. nerimas yra ilgalaikis, ji eina per visus raidos etapus su nerimu. Ji (E. S.) girdėjo konfliktus, nesutarimus. Vaikui sunku augti, kai tėvai nesutaria. Bet kai tas pasiekia tokią ribą, kai ji yra fiziškai nesaugi: ji skendo, ji nukrito su pačiūžomis, jos sesė susilaužė ranką ją gindama, o jai sakoma, kad turės bendrauti, ji pradeda dar labiau bijoti. Jei nerimas tęsis ilgesnį laiką, yra pavojus ir somatinei jos sveikatai: suaktyvėja visos lėtinės ligos, kurioms žmogus turi polinkį. Vaikui lėtinis stresas yra didžiulis rizikos veiksnys. Dabar jos padidintas nerimas yra įgijęs patologinį lygį. Vaikas atsimena nuo gimimo momento savo kūno atmintimi viską. Jei mama buvo nesaugi, tai tas nesaugumas ir neramumas lieka kūne. Yra metodikos, kai per vaizdinius atsigamina kūno atmintis, kai, pvz. vaikas buvo skriaudžiamas ir mušamas, ar mama jautė didelį nerimą, tai atsiliepia vaiko raidai. E. tuomet buvo 2 metukai. Jei vaikas mato ir girdi smurtą, mamos ar tėčio atvejį, vaikas tai išgyvena kaip smurtą jo atžvilgiu. Mano, kad vaikas (E.) sako tiesą, kaip ji mato, kaip ji jaučia. Iš vaiko žvilgsnio, kūno kalbos galima matyti, ar jis sako tiesą. Iš bendravimo su E. mano, kad ji sakė tiesą apie visus tuos įvykius. Ta tiesa jai kelia dideli nerimą. Jai nėra priežasties meluoti. Patikslino, kad E. sako tai, ką išgyvena. Mano, kad E. S. fantazuoti linkusi mažai, ji yra labai protiškai brandi ir gali gerai pasakyti savo būseną ir įvertinti aplinką. Ji gerai suvokia realybę, gerai bendradarbiavo su ja (S. L.). Kiek ji (S. L.) žino, tėvai kartu negyveno nuo to laiko, kai E. sukako 8 mėnesiai. Šią informaciją ji (liudytoja) sužinojo, kai rinko anamnezę. Kiek žino, nuo to laiko, kai atsakovas išėjo, jie kartu ir negyveno kaip šeima. K. E. suėjo 6 metai, tėvas atsirado jos gyvenime ir pareiškė norą bendrauti su ja. Tas amžius iki 6 metų yra labai svarbus formuojant ryšį. Kiek ji žino, nuo 2012 m. tėtis turi kitą moterį, mergaitės nėra buvusios tėčio namuose, jie susitinka kažkur kitoje vietoje, negali pasakyti, ar E. fantazuoja, bet ji sako, kad jai nerodo kelio į tėvo namus. Ryšys formuojasi per pirmus 3-5 vaiko gyvenimo metus. Jei nebuvo ryšio, po to atsiradus tėčiui, vaikas nesijaučia saugus. Bendravimas nebuvo kokybiškas, neteikė džiaugsmo, ryšį sunku užmegzti. Mergaitė nenorėjo eiti į susitikimus, mama ją priversdavo ir ji eidavo. Pažymėjo, kad buvo nesaugus ryšys, o ne nebuvo jokio ryšio. Nesaugumas sukelia baimę. Teigė, kad, kiek jai (S. L.) yra žinoma, tėvas nesirūpino E. pastoviai nuo jos gimimo ir per pirmus 6 metus, vėliau nesirūpino E. mokslais, sveikata, būreliais. Nežino, ar tėvas dalyvavo augant vaikui. Paaiškino, kad paprastai į susitikimus aktyviai kviečiami abu tėvai. Šiuo atveju ji (S. L.) nekvietė tėčio, todėl, kad mano, jog nereikia jo kviesti, nes šiuo atveju tikslas buvo padėti E. sumažinti nerimą. Kalba eina apie tai, ar ji gali su tėčiu matytis ir ar tėtis gali tinkamai vykdyti tėvystės funkciją, ar ji saugi su tėčiu. Parodė žinanti, kad E. matėsi su tėčiu, kai jis atėjo prie mokyklos, ji labai bijojo sutikti tėtį per apklausą teisme - ar jie susitiko, nežino, kada jie susitiko paskutinį kartą, nežino. Teigė, jog vaiko motina pasakojo, kad pamačiusi žmogų, panašų į tėvą, E. pasikeičia. Apie įvykį parduotuvėje taip pat ji (S. L.) žino iš motinos (L. S.) pasakojimo. Patikslino, jog ji nesakė, kad mama išmintinga ir gabi, o sakė, kad mama supratinga, tenkinanti mergaitės poreikius.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta L. S. L., nes pažinojo jos mamą I. M., su kurios sūnumi vienoje klasėje mokėsi jos (B. B.) sūnus. L. pažįstą apie 25 metus, su ja santykiai labai geri, jos dažnai bendrauja. A. V. S. taip pat pažįsta, su jo niekada nesipyko, bet su juo nebendrauja, nepalaiko jokių santykių, bendravo su juo tik, kai prižiūrėjo E. Kai serga jų dukra E. S., ji (B. B.) ją prižiūri, prižiūri ją apie 10 metų. Pažįsta ir vyresniąją S. dukrą J. S., dabar ji mokosi Londone. Parodė, kad pirmą kartą atėjo pas S., kai buvo E. krikštynos. Buvo išversti stalai, maistas išmėtytas ant grindų, sudaužyta siena. Ji (B. B.) su I. M. viską sutvarkė, paprašė meistro vardu S., kad jis nudažytų sieną. L. pasakė, kad tai padarė V. Ji tai pasakė po dviejų savaičių, jai buvo mėlynės ant rankų ir kojų, ji pasakė, kad V. susinervinęs ją sumušė. Parodė, kad, kai E. buvo 1,5 metų, V. S., atėjęs iš darbo, sėdėjo prie kompiuterio, ir priėjusią prie jo E. pastūmė. K. E. buvo 2 metukai, ji (B. B.) atvažiavo pas jas į svečius. Matė, kad sulaužytos stalo kojos, viskas sudaužyta, L. sumušta. Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad V. buvo labai agresyvus. K. E. pradėjo lankyti mokyklą, L. S. anksti ryte atveža ją pas ją (B. B.), o ji palydi E. į mokyklą ir pasitinka po mokyklos. E. lanko Lentvario gimnaziją, 5 klasę. K. E. buvo 5 - 5,5 metų, 2014 m. nuėjus prie ežero, E. sakė, kad labai bijo vandens, t. y. jūros, nes tėtis norėjo ją paskandinti. Kitą kartą, kai E. sirgo, o L. S. buvo darbe, ji (B. B.) atvažiavo pas E., ji pasakojo, kad tėtis liepė jai valgyti kotletus, ji nenorėjo, bet suvalgė, po to vėmė, viduriavo, teko vesti pas gydytojus. Tai buvo 2013 m. ar 2014 m. Dar buvo atvejis, buvo ruduo, E. mokėsi 2-oje ar 3-čioje klasėje. Ji grižo iš lauko visa šlapia - batai, rūbai. Lauke buvo su tėvu V. S.. E.ija sakė, kad tėtis vedžiojo ją per vandenį. Parodė, kad jai (B. B.) teko bendrauti su E. po to, kai ji pabendraudavo su tėčiu. E. daug kartų sakė, kad labai bijo tėčio ir visą drebėdavo, ji sakė, kad tėtis nori ją pasiimti. 2014 m. tėvas norėjo paimti ją iš mokyklos, bet ji pabėgo iš mokyklos į muzikos mokyklą. Tai pasakojo pati E. 2016-05-29 E. buvo pas ją iš vakaro. T. E. skambino iš nežinomo numerio, norėjo ją paimti kitą dieną. E. nekalbėjo su juo, žino, kad tėvas nori ją paimti. Mergaitė, kuri kartu su E. važiuoja į mokyklą, sakė jai (B. B.), kad E. tėvas nori ją pavogti, ir pati E. sako, kad V. S. nori ją pavogti. E. jai pasakė, kad tėvas atėjo į mokyklą, triukšmavo, norėjo ją paimti, po to E. skaudėjo galvą. E. jai sakė, kad labai bijo. V. S. nė karto nėra padovanojęs jokios dovanos E.: mergaitė parodydavo jai (B. B.) visas dovanas, bet nuo jo (V. S.) nerodė jokių dovanų. E. bijo tėvo, nes jis ją pastumdavo, kai ateidavo pasiimti savo daiktų, o mergaitė prie jo prieidavo. V. S. daug metų nepripažino E. kaip dukros. Parodė, kad E. buvo 3-4 metai, kai tėvas, pasiėmęs savo daiktus, išėjo iš namų. Kai buvo laidojama ieškovės motina I. M., E. buvo 10 mėnesių, ji (B. B.) prižiūrėjo per laidotuves E., o V. S. nepaėmė vaiko ant rankų. V. S. pinigų jai (B. B.) neduodavo, pinigus jai duodavo L. S.. 2016 m. spalio mėnesį, kai E. davė parodymus teisme, ji (B. B.) sėdėjo mašinoje. Kai L. S. atvedė E. į mašiną, ji visa drebėjo ir verkė. I. V. su savo žmona. E. pamanė, kad jis eina į mašiną jos paimti. E. atsigulė mašinoje ant grindų, rėkė, vėmė. K. L. išėjo iš teismo pastato, mergaitė pribėgo prie jos, pakibo jai ant kaklo ir prašė niekam jos neatiduoti. Tai matė V. (V. M.). Parodė, kad E. bijo tėvo nuo mažens, kodėl ji galvoja, kad tėvas nori ją pasiimti, ji (B. B.) nežino. V. S. yra karštakošis, greitai įsiplieskia, ką jis veikia gyvenime, ji (B. B.) nežino. Matė jį tada, kai prižiūrėjo E.. Nežino, ar jis piktnaudžiauja alkoholiu. Žino, kad jis turi kitą žmoną, apie jo šeimą nieko nežino. Nežino, ar jis prisideda prie E. išlaikymo. K. E. buvo 3 mėnesiai, ji (B. B.) pradėjo dirbti jos aukle, nes L. S. dirbo, mokėsi. Ji išvažiuodavo laikyti egzaminų, mokėsi neakivaizdiniame skyriuje. Ji (B. B.) E. prižiūrėdavo, kai dirbo I. M., kuri dirbo slenkančiu grafiku. Ji (B. B.) prižiūrėdavo E. kartą per 2-3 savaites, kai ši sirgdavo - visą laiką, o mergaitė dažnai serga, prižiūrėdavo ją S. namuose. V. S. ateidavo vakare ir sėsdavo prie kompiuterio. Kai L. S. laikė egzaminus, ji (B. B.) nakvodavo su E.. L. S. pradėjo dirbti, kai E. buvo 3 mėnėsiai, nes šeimai reikėjo pinigų. A. S. šeimos piniginius reikalus žino tiek, kad I. M. skolindavosi iš jos pinigų ir duodavo L. Žino, kad L. S. gyvenimas buvo labai sunkus, motina jai padėdavo produktais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-10 apklausta kaip liudytoja B. B. davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 119-120). Papildomai parodė, kad daug ką yra girdėjusi iš L. S., tačiau ir pati ne kartą yra girdėjusi jų tarpusavio konfliktus, tik jau nepamena konkrečių konfliktų datų ir aplinkybių. Yra kartą mačiusi, kai V. S. L. S. ranka sudavė per ausį, o ji gynėsi nuo jo. Ji (L. S.) bijojo ir dabar bijo V. S.. L. S. sakė, kad V. S. žodžiu grasina susidoroti su ja ir E., kad nemokėti alimentų. L. S. pasakojo, kad buvo sugadintas jos automobilis, buvo skambinama jai ir grasinama susidorojimu, buvo reikalaujama susitikimų su E., bet ji bijo dukrą leisti į pasimatymus su V. S., nes baiminasi dėl dukros gyvybės ir sveikatos.

E. S., 2016-09-14 apklausta teismo posėdye, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-2171-804/2016, dalyvaujant psichologei (b. l. 81), paaiškino, kad su savo mama sutaria gerai, viena kitą palaiko. Santykius su tėčiu apibūdino kaip negerus. Teigė, kad po to, „ką yra patyrusi“, nenori su juo bendrauti, kai susitinka tėtį, nervinasi, jai yra baisu. Išskyrė jai įsimintinus įvykius: 1 kartas buvo tada, kai jai buvo 2 metukai, ji su sese ir mama ruošėsi jos gimtadienio šventei, padėjo mamai. Buvo paruoštas stalas, maistas, tortas, mama joms padarė šukuosenas. Iki atvykstant svečiams, atvažiavo tėtis, buvo piktas. Susipyko su mama ir iš pykčio, išvertė stalą, laužė jį iki sulūžo, o po to pristūmė (prispaudė) mamą prie sienos ir pradėjo mušti. Jos su sese išsigando ir pabėgo slėptis. Apie mamą atsiliepė gerai, norėtų rinktis mamos profesiją – psichologės, arba galbūt daktarės, gal veterinarės. Ką tėtis daro gerai, nelabai žino, nes stengiasi nebendrauti, prisimena įvykį, kai buvo iškviesta policija, ir kai tėtis pasakė, jog, jei jis praras policininko „pasą“ ar pažymėjimą, tai „maža nepasirodys“. Mama sakė, kad tėtis ją galėtų pasiimti, tačiau ji nenori. Kalbant telefonu, tėčiui pasiūlius ją pasiimti, ji pasakė, kad yra užimta. Vėl pabrėžė, kad „po to, ką ji patyrė“ – ir paaiškino, kad tėtis, kai jai buvo 6 metai, norėjo ją nuskandinti. Papasakojo, kad tėtis ją su seserimi buvo nusivežęs į Palangą, kur, būnant prie jūros, ir jai paprašius nusimaudyti, tėtis ją už rankos nuvedė labai giliai. Pasakoja, kad ji tuo metu plaukdavo tik su ratu arba pagalvėlėmis, tačiau tėtis jų nenupirko. Pasakoja, kad instrukcijoje buvo parašyta, kad reikia plaukioti atsargiai, nes didelės bangos, tėtis ją nuvedė gan giliai, tiek, kad ji nepasiektų kojomis, ir liepė jai plaukioti, o pats nuėjo degintis, palikęs ją neprižiūrimą. Ji ėmė skęsti, dar kiek paplaukė, tačiau atplaukus didelėms bangoms, pradėjo dar labiau skęsti, šaukėsi pagalbos. Kadangi buvo labai daug žmonių, sunku buvo ją rasti. Sesė, išgirdusi ją šaukiant, pamatė ją pagal didelę raudoną gumytę, kurią mama jai buvo įrišusi. Po to ji visą dieną kosėjo vandeniu. Tėtis supyko ir parvežė jas namo. Sakė, kad nenori susitikti su tėčiu ir abejoja, ar pakeistų savo nuomonę. Iš liūdesio ir skausmo širdyje ji sulaužė telefono kortelę, kad tėtis negalėtų paskambinti. Bendrauja tada, kai tėtis paskambina mamai, ir ši perduoda ragelį. Pokalbių metu tėtis dažniausiai kalba piktu tonu, nesusinervinusiu, ramiu - labai retai. Teigė, kad, kai paskambina tėtis, jai pradeda greičiau plakti širdis, pakyla spaudimas. Ką reiškia spaudimas, nežino, nurodė, kad, kai pabendravus su tėčiu, pasidarė karšta, mama pamatavo ir pasakė, kad pakilęs spaudimas. Nurodė, kad tėtis skambina maždaug kartą į 2 mėnesius, gal į 3 mėnesius - retai. Nurodė, kad skambindavo dažniau, bet ji atsisakydavo kalbėti. Prisimena kitą įvykį: jai tuomet buvo gal 5 metai, o gal virš 7 metų, tėtis paskambino, nors žinojo, kad ji nenori bendrauti, nes po susitikimų su juo ji vėmė, buvo susirgusi, „skaitė moralus“, sakė, kad ji negražiai rengiama „kaip kaimietė“, kalbėjo apie mamą negražiais žodžiais, tokiais, kurių ji nenori kartoti. Tėtis grasino, kad, jei ji su juo nesusitiks, tai viską atims „iki paskutinio cento“, kad jos liks gyventi gatvėje. To bijodama ji ėjo su tėčiu susitikti. Nurodė, kad mama apie tėtį nieko blogo nekalba, tik siūlo melstis, kad dievas padėtų, kas jai (E. S.) atrodo labai keistai. Teigė, kad keista dėl to, kad tėtis mamai „tiek pridaręs“. Sakė, kad nieko iš tėčio nenori ir galvoja, kad nenorės, išskyrus tai, kad tėtis paliktų ją ir mamą ramybėje. Jei tektų bendrauti su tėčiu, ji greičiausiai atsisakytų. Dar prisimena vieną įvykį, buvusį prieš 3-4 metus, t. y. kai buvo vyresnė nei 5 metai, tėtis ją pasiėmė pasivaikščioti. Jai užsinorėjus valgyti ir pasiėmus savo maistą, kurį jai paruošdavo mama, žinodama, ką jai galima valgyti (jai buvo diagnozuota alergija), tėtis atėmė ir išmetė ir liepė valgyti jo (V. S.) maistą. Ji prisimena įvykį, kai buvo mažytė – 3-4 metų, ir valgydavo, tai po to dvi savaites ar net daugiau vemdavo krauju, gulėjo ligoninėje. Kadangi ji atsisakė valgyti, ją skaudžiai įsodino į automobilį ir pasakė, kad ji sėdės mašinoje tol, kol suvalgys, kad ir dvi valandas, kad ir iki nakties. Jai buvo bloga, ji drebėjo, buvo „visa balta“, neleido paskambinti mamai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-15 apklausta kaip liudytoja E. S. apklausos metu parodė (b. l. 126-128), kad, kuomet ji su sese buvo mažos, kai jai turėjo sueiti 5 metukai, virtuvėje buvo papuoštas stalas, gėrimai, maistas, ji su sese žaidė namuose, kitame kambaryje. Atėjus pažiūrėti kaip paruoštas stalas, supykęs tėtis išdaužė maistą, ilgai daužė stalo koją. Kai tėtis buvo supykęs, tėtis mušė mamą rankomis, spardė kojomis. Nematė kaip tėtis mušė mamą, tik girdėjo. Ji su sese ilgai verkė kitame kambaryje. Pas mamą yra mačiusi mėlynes ant kojų, rankų. Būdavo, kad, kai tėtis pakeldavo ranką aukštai, ji tada bijodavo. Nei jos, nei sesės tėtis nemušė. Paskui tėtis pabėgo, nes bijojo prarasti karininko pasą. Tai prisimena ji pati. Kai mama ruošė stalą, tėtis buvo virtuvėje. Paskui verkdamos tvarkė namus. Dovanų per gimtadienį negavo. Kai jos su sese paaugo, tėtis paskambino mamai ir pasakė, kad nori jas pasiimti. Ji su sese nenorėjo, ir mama jam tai pati pasakė, tėtis pasakė, kad jei ji savo dukrų neatveš, tai jis atims butą ir atves gyventi į butą „bomžą“. Tėtis taip gąsdino, kad mama jam leistų su jomis susitikti. Jos nors ir nenorėjo, bet vis tiek verkdamos ėjo į susitikimą su tėčiu. Prieš pirmą klasę tėtis ją su sese nuvežė į vietą, kur lauke buvo daug mašinų, sustojo stovėjimo aikštelėje. Tėtis žinojo, kad ji alergiška riešutams. Jis juk tėtis, tai todėl ir žinojo. Tėtis buvo su savo žmona T. Išėmė iš bagažinės maišą, pilną riešutų, ir liepė jai valgyti. Ji pasakė tėčiui, kad yra alergiška riešutams, bet jis vis tiek liepė valgyti ir pasakė, kad jei nevalgys, tai jis nuveš ją į mišką ir paliks. Kai jis davinėdavo kitais kartais kotletų, tai visada pavalgiusios jo duodamo maisto jos su sese vemdavo. Nuvažiavo į Užutrakį pasivaikščioti ir, kai pasivaikščiojo, grįžo namo. Namuose ji vėmė ir buvo bloga. Tada mama nuvedė į polikliniką, kur išrašė vaistų, ir jų išgėrus ji išgijo. Vieną kartą tėtis pasakė, kad jis nori, jog jos abi su sese su juo važiuotų prie jūros. Nuvažiavus surado, kur išsinuomoti butą. Važiavo tėtis su žmona ir ji su sese. Kitą dieną nuėjo maudytis. Tėtis nusivedė ją maudytis, nuvedė gilyn, o pats nuplaukė toli ir pasakė plaukti, bet ji nemokėjo plaukti, todėl pradėjo skęsti ir šaukti sesę, kuri ją išgelbėjo. Tėtis jau buvo pliaže ir juokėsi. Kai dar važiavo į priekį, į Palangą, jai darėsi bloga, vemti norėjosi, tai tėtis pasakė: „Nuvažiuosi“. Sakė, kad tėtis yra blogas žmogus, nes mušė mamą. Girdėjo iš kitų žmonių. Mamos mama buvo sakiusi, kad geriau su juo „nesiženyti“, kad jis yra blogas. Ir ji su sese sako, kad jis blogas žmogus. Su mama yra gera gyventi. Eina pasivaikščioti, o kai išalksta, mama nusiveda į kavinę. Mama ja rūpinasi. Kai ko nors nesupranta, mama visada padeda ruošti pamokas. Būnant trečioje klasėje, tėtis norėjo ją pavogti, kad nemokėti alimentų. Girdėjo per telefoną, kai mama su tėčiu kalbėjo. Vakare tėtis paskambino mamai, ji su mama gulėjo lovoje, ir tėtis pasakė, kad jei E. nebus, jis galės nemokėti alimentų, ir jos suprato, kad jis kėsinasi ją pavogti. Ji išsigando, nes išgirdo žodį „pavogti“. Kuomet ji buvo mokykloje, buvo grupėje, mama paskambino ir pasakė eiti į muziką. Išėjusi ant laiptų ji pamatė tėtį, todėl uždengė veidą šaliku ir nuėjo. Tėtis jos nepažino ir nuėjo toliau į klasę, o ji greitai pabėgo į muzikos klasę. Tai viskas buvo trečioje klasėje. Paskutinį kartą tėtį matė, kai jis ją su sese nusivedė čiuožinėti Akropolyje, kuomet jai buvo 8 metai. Ji buvo antroje klasėje. Čiuožti ji nemokėjo. Tėtis su savo žmona ją laikė. Jie liepė čiuožinėti, patys važinėjo pačiūžomis, o ji čiuoždama nugriuvo, ir jie vos ant jos neužvažiavo. Ji pati nukrito ir bandė atsikelti. Jie privažiavę nepadėjo atsistoti, o pasakė, kad padarys dar vieną ratą, ir grįždami į ją važiavo. Tai buvo pavasarį. Su tėčiu gyventi ji nenori. Jis dar nužudys. Jis iki 7 metų jos nepripažino. Tai ji girdėjo, kai mama ėjo į teismą. Mama su kažkuo kalbėjosi. Labai nenori su tėčiu gyventi. Sako tiesą ir jai niekas nesakė, o pati viską girdėjo ir matė savo akimis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-16 apklausta kaip liudytoja J. S. parodė (b. l. 123-124), kad L. S. ir V. S. yra jos tėvai. Tėvai išsiskyrę ir gyvena atskirai. Tėtis sukūręs antrą šeimą. Mama gyvena su jaunesne sese Trakų mieste, o ji pati gyvena ir mokosi Anglijoje, tad į Lietuvą grįžo pirmą kartą šventėms. Jos santykiai su tėčiu minimalistiniai, tai yra, jis siųsdavo visokiausius dokumentus tikslu parodyti, kokia mama yra bloga, o jis geras, ir tai jis darė, mano, su tikslu ją paveikti į savo pusę, nes buvo teismas dėl išlaikymo priteisimo sesei. Anksčiau, kol tėtis nebuvo sukūręs šeimos, jie daugiau bendraudavo, bet kai jis vedė antrą kartą, bendravimas stipriai nukentėjo. Su mama jos santykiai geri. Mama ją užaugino ir augina jaunesnę sesę. Pamena, kai tėvai gyveno kartu, tėtis prieš mamą fiziškai smurtaudavo, tai matė ji pati savo akimis ir yra kvietusi dėl to policiją, tik konkrečių datų neprisimena, nes tai buvo seniai. Be to, be fizinio smurto naudojimo, jis mamą psichologiškai terorizuodavo, kaip pavyzdžiui ne kartą yra buvę, kai jis pasakydavo, kad vakarienei norės cepelinų, o pinigų nepalikdavo, tai mama per galvą versdavosi, kad tuos cepelinus pagaminti, o jis vakare grįžęs, pasakydavo, kad jau nebenori cepelinų, nes nori balandėlių. Tai buvo nekartą, kai jis tai darydavo tyčia, pasityčiodamas iš mamos. Jie pastoviai pykdavosi ir bardavosi. Jis mamą įžeidinėdavo, pravardžiuodavo, šmeiždavo ir stumdydavo. Ir tai vyko vaikų akivaizdoje. Pamena, kai ne vieną kartą namuose vykdavo kokia šventė, jis išvartydavo baldus, išdaužydavo maistą ir sugadindavo šventę, o pats ramiai kitame kambaryje sėdėdavo, tokiu būdu pažemindamas mamą, jos pastangas vaikams sukurti šventę. Dovanų jis nedovanodavo nei vaikams, nei mamai. Dar jis mamai nepalikdavo pinigų nei maistui, nei vaistams. Mama veždavo ją pavalgyti pas senelius, gimines ir tai būdavo dažnai. Giminės buvo pasakojusios, kad žiemą tėtis mamą buvo palikęs miške prie Gariūnų, o jis pats grįžo namo, ir mama pati sugrįžo namo. Šito mama jai nepasakojo. Pamena, kad kai jie gyveno kažkurį tai laiką pas gimines, nes tėtis buvo išvaręs mamą iš namų, mama su sese buvo ligoninėje, jis atvažiavo neva aplankyti sesės ligoninėje, bet iš tiesų tai jis, sukeitęs dokumentus ir automobilius, mamai paliko prastą automobilį ir techniškai netvarkingą, o pats geresniu išvažiavo. Jis (V. S.) mamą šantažuodavo dėl pinigų, kelionių į Vilnių, turėdavo nusipelnyti tokios kelionės. Dar pamena, kai mamai būdavo nutikimų vairuojant automobilį, o ji vairuoja tikrai gerai, kad atsisuka varžtai, automobilio padangos buvo pradurtos ir taip ne vienerius metus tęsėsi. Dar tėtis kurį laiką nepripažino E.. Teigė, kad tai ne jo dukra, tuo bandydamas įrodyti, kad mama paleistuvė, bet tai buvo netiesa. Buvo atliktas tėvystės nustatymas, kur nustatyta, kad jis sesės tėtis. Pamena, kai susitikimų su tėčiu metu jis blogai apie mamą kalbėdavo, ją pravardžiuodavo, apkalbinėdavo, o jo žmona jam pritardavo, nors neturėjo jokios teisės. Tėtis skambindavo mamai, grasindavo jai žodžiu susidorojimu, ir kad atims iš mamos E.. Girdėdavo jų telefoninius pokalbius ir iš to suprasdavo, kad jis terorizuoja mamą dėl E. iki šiol. Susitikimų su juo metu, kai į susitikimus ateidavo ji su sese, o jis su savo žmona, pokalbiai prasidėdavo apie tai, kaip joms sekasi, o paskui būdavo apkalbama, įžeidinėjama mama. O kai ji (J. S.) bandydavo mamą ginti, pasakydavo, kad ir ji tokia pat pasileidėlė, veidmainė, kaip mama. Kai jos neimdavo į susitikimus, t. y. susitikime būdavo tik sesė viena su tėčiu ir, tikriausiai, jo žmona, tai grįžusiai sesei ji su mama būdavo blogos, niekuo negalėdavo sesei įtikti, ir tai buvo tėčio įtaka. Po susitikimų sustreikuodavo sesės skrandis, tai galima spėti, kad valgydavo blogą, prastą maistą. Mama tėčiui buvo tarnaitė, pajuokos objektas. Pamena, kad 2013 m. vasarą, kai jos buvo su sese ir tėčiu vasarą prie jūros, tikslių aplinkybių nepamena, bet buvo kažkoks nutikimas, kad sesė vos nenuskendo, bet visa laimė, kad viskas gerai baigėsi. Tėtis kaupė pinigus jai (J. S.) banke ir, kai jai turėjo sueiti 18-a metų, ji turėjo juos gauti, taip jis visada jai sakydavo, o kai jai suėjo 18 metų, pinigų ji negavo, nežinia kur jie dingo. Buvo pažadėjęs jai dalį buto, bet ir to ji negavo, nes dabar savo dalį buto jis pažadėjo E..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. Č. parodė (b. l. 125), kad ji pažįsta L. S. jau daug metų. Ji (M. Č.) draugavo su jos tėvais, tad matė, kaip ji augo, kaip sukūrė šeimą, ištekėdama už V. S.. Santuokos pradžioje viskas buvo gerai, santykiai buvo gražūs. Ji (M. Č.) dažnai būdavo pas jų bendrus pažįstamus Lentvaryje, kurių įvardinti nenorėtų. Ne kartą ji pati yra mačiusi pas jų bendrus pažįstamus L. su mėlynėmis, sumušimais. Tai buvo seniai, tikslių datų nenurodys, bet tai, man, galėtų būti 10 metų senumo įvykiai. Pamena, kai jai būnant pas bendrus pažįstamus, L. S. atėjo ir papasakojo, kad ją sumušė vyras ir palikęs prie Gariūnų miške, naktį, ją paliko vieną, o pats grįžo namo. Jis, kaip suprato ne kartą prieš ją buvo ranką pakėlęs, mušdavo anksčiau ir psichologiškai ją terorizuoja dabar. Paskutinį kartą pati girdėjo, t. y. šių metų vasarą, kai L. S. kalbėjosi su V. S., ir jis jai telefonu grasino, kad jai bus blogiau, vienu žodžiu grasino susidorojimu. Kaip supranta, jis ne vienerius metus ją baugina, tai dėl vieno, tai dėl kito, t. y. dėl pinigų, buto ir paskutiniu metu grasina jai, kad atims jaunesnę dukrą E.. L. S. su V. S. turi dvi dukras. Vyriausioji – J., pilnametė ir jaunesnė E., kuriai 8-eri. Abi mergaites užaugino L. S., padedama giminių ir draugų, nes V. S. nepadėjo ir neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Dėl to L. S. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš V. S. jaunesnei dukrai. Žino, tik negali nurodyti, kas pasakojo, tai buvo seniai, kaip V. S. buvo sugadinęs šventę, į kurią buvo pakviesti žmonės, sudaužydamas indus su maistu ir išmėtydamas po butą, išvartydamas baldus, tokiu būdu žemindamas L. S.. Jis, mano, gadindavo L. S. automobilį, kad įvyktų eismo įvykis, nes daugiau nėra kam jai kenkti. Tai truko eilę metų, tikslių datų nepamena. Dar jis kurį laiką nepripažino jaunesnės dukros E., tik atlikus tėvystės nustatymą jis pripažino mergaitę. Tiek ji, tiek L. S. giminės, kurių ji (M. Č.) nenorėtų įvardinti, kad V. S. tuo nepasinaudotų, remia finansiškai L. S., jos mergaites. Jis nenuspėjamas, o elgesys neadekvatus, nes argi normalus žmogus grasintų, gąsdintų ir baugintų buvusią žmoną, jai kenktų. Juk turi sukūręs kitą šeimą, tegu ir gyvena, o L. S. lai palieka ramybėje. Ji ir taip daug prisikentėjo su juo gyvendama, tad, mano, turi teisę gyventi ramiai. Taigi, anksčiau V. S. gyvendamas kartu, prieš L. S. naudojo fizinį smurtą, o dabar, kai jie išsiskyrę, jis paskutinius kelerius metus telefonu jai grasina susidorojimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.

CPK 402 str. numatyta, kad tėvų valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik CK trečiojoje knygoje nustatytais pagrindais. CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gėrove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.

CK 3.180 str. 2 d. nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 41-43), šalių paaiškinai patvirtina, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių duktė. Šalys turi dar vieną dukrą – J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jau yra pilnametė ir šiuo metu, kaip nurodė šalys, mokosi užsienyje. Šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, konstatavus, kad dėl santuokos nutraukimo šalių kaltė abipusė (b. l. 82-83). Taigi, tuo metu, kai gimė E. S., šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau, kaip nurodė ieškovė, 2004 m. jie (šalys) atnaujino santykius ir nuo 2005 m. vasario mėnesio vėl pradėjo gyventi kartu kaip šeima, tačiau jų tarpusavio santykiams galutinai pašlijus, atsakovas išėjo iš šeimos, anot jo, 2008 m., o ieškovės teigimu – kai dukrai E. sukako 7-8 mėnesiai.

Tiek ieškovė, tiek E. S. patvirtino, kad tėvas skambindavo, siekė palaikyti ryšius, bendrauti su dukromis, vežėsi dukras atostogauti prie jūros, organizuodavo pasivažinėjimus dviračiais, ateidavo prie mokyklos, norėdamas susitikti su dukra, domisi jos mokymusi, sveikata (b. l. 24), pasirašė taikos sutartį dėl dukters E. S. išlaikymo ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo, kurios tekstą ir sąlygas parengė, kaip paaiškino atsakovas ir to nepaneigė ieškovė, pati ieškovė, 2016-05-31 kreipėsi į VTAS dėl teismo sprendimo vykdymo, kas liudija apie tai, kad V. S. domėjosi dukters E. gyvenimu, siekė su ja bendrauti ir prisidėti prie auklėjimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas teikia išlaikymą dukrai E.. Vaiko išlaikymo sąlygos buvo nustatytos šalių taikos sutartimi, patvirtinta 2014-12-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (b. l. 41-43). Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pareiškusi reikalavimą dėl vaiko išlaikymo iki 2014 m., nėra. Kaip pažymėjo atsakovas, dėl bendravimo su vaikais didesnių problemų nekilo iki jis susituokė su savo antrąja žmona T. D., ką iš dalies patvirtina ir J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-16 (b. l. 123-125). Atsakovas paaiškino, kad iki tol jis su vaikais bendravo, vežėsi poilsiauti, ieškovė kliūčių nedarė. Vėliau jis bendrauti nebegalėjo, kadangi dukra E., paveikta motinos, atsisakydavo su juo kalbėtis. Tai, kad tėvas nevengia savo kaip tėvo pareigų, nurodė ir vaiką atstovaujanti institucija. Taigi, teismo vertinimu, konstatuoti, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti dukrą E. S., nėra pagrindo.

Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nurodė, kad netinkamas tėvo elgesys, bendravimas su dukra E. S., kenkia vaiko sveikatai: mergaitė po susitikimų suserga, jai prireikia medikų pagalbos, ją pykina, ji bijo, jaudinasi, tai atsiliepia jos mokslui, užklasinei veiklai, tobulėjimui, dukros E. būsena nuolat blogėja jau daugiau nei pusę metų. Savo paaiškinimus ieškovės grindžia vaikų psichiatro S. L., konsultuojančios E. S., išvadomis. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta vaikų ir paauglių psichiatrė S. L. patvirtino, kad E. S. psichologinė būsena yra sunki, jai diagnozuotas padidintas nerimas, potrauminio streso sutrikimas, ji nuolat kartoja savo išgyvenimus, kurie sukelia jai stresą. Nurodė, kad padėti E. S. galima pašalinus priežastį, o ta priežastimi S. L. įvardijo E. S. bendravimą su tėvu. Pašalinus priežastį, t. y. bendravimą su tėvu, vaiko būklė, liudytojos S. L. nuomone, esminiai pagerėtų. Ji nemato perspektyvų, kad ateityje E. S. galėtų normaliai bendrauti su tėvu. Teigė, kad tokią išvadą daro iš to, ką pasakojo E. S., mano, kad artimiausiais metais, kai jai prasideda paauglystė, yra mažai tikėtina, kad būtų įmanomas geras, gražus jos ryšys su tėčiu. Liudytoja pabrėžė motinos (L. S.), kaip supratingos, atitinkančios vaiko poreikius, vaidmenį. Tokie liudytojos S. L. parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir objektyvumo, kadangi yra suformuoti vienašališkai iš ieškovės ir mažamečio vaiko paaiškinimų. Teismas pažymi, kad jų (dukros ir tėvo) bendravimo liudytoja S. L. nematė: pati liudytoja teismo posėdyje paaiškino, kad suteikiant pagalbą vaikams jos įprasta praktika yra pabendrauti su abiem tėvais, tačiau E. S. atveju ji (S. L.) tėvo į konsultacijas nekvietė, nes, anot S. L., tėvo kviesti nereikia, kadangi šiuo atveju tikslas buvo padėti E. sumažinti nerimą. Pati liudytoja S. L. patvirtino, kad paprastai tokiose situacijose į susitikimus aktyviai kviečiami abu tėvai, tačiau šiuo atveju V. S. nebuvo kviestas. Paaiškino, kad nekvietė V. S. todėl, kad, jos manymu, jo nereikia kviesti, nes šiuo atveju tikslas buvo padėti E. sumažinti nerimą. Parodė, kad kalbama apie tai, ar E. S. gali su tėčiu matytis ir ar ji saugi su tėčiu, ar tėtis gali tinkamai vykdyti tėvo funkcijas, tačiau šį klausimą specialistė, vaikų psichiatrė S. L. sprendžia pačiam vaiko tėvui - V. S. - nedalyvaujant.

Gydytoja S. L., apklausta kaip liudytoja, pateikė išvadą, kad E. S. būklė blogėja būtent dėl baimės ir streso, kylančio iš bendravimo su tėvu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo bendravimas su dukra E. dėl tarp šalių susiklosčiusių itin konfliktiškų santykiš jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2013-2014 metų) yra tik epizodinis; be kita ko, 2016-05-31 ji pati tėvo nematė (matė jos draugė, kaip ji (E.) nurodė), taigi, vaiko kontakto nebuvo; 2016-09-14 E. pamatė tėvą iš toli, einantį prie teismo pastato, su juo nebendravo, todėl ieškovės ir jos prašymu apklaustų liudytojų R. B., B. B., taip pat ir liudytojos S. L. parodymai, ikiteisminių tyrimų metu kaip liudytoja apklaustos J. S., pačios E. S. parodymai apie jos jaučiamą baimę tėvui V. S. vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi jokiais objektyviais įrodymais nėra byloje patvirtinta, kad atsakovas sudarė realų, o ne motinos įteigtą, pagrindą dukrai E. S. jo (tėvo) bijoti. Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji stengiasi E. apsaugoti nuo streso, nebauginti jos, tačiau jos tolesni parodymai liudija priešingai: pati ieškovė nurodė teismo posėdyje, jog ji sakė dukrai E., kad tėvas nori ją pagrobti, kad tėvas yra sektos narys, kas sudarė pagrindą atsirasti dar vienai E. baimei, t. y. kad tėvas ją nuveš į sektą, nužudys.

Teismas, vertindamas mažametės liudytojos E. S. parodymus, duotus dalyvaujant psichologei 2016-09-14 teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-2171-804/2016, kurios apklausos garso įrašas prijungtas prie šios bylos (b. l. 81), bei jos parodymus, duotus 2015-01-15 ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 126-128), atkreipia dėmesį į tai, kad mergaitė apie tą patį įvykį, kilusį per jos gimtadienį, kurio metu tėvas išvertė stalą, mušė mamą, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai buvo per 5-ąjį jos gimtadienį, o apklausos teismo posėdyje metu nurodė, kad tai įvyko tuomet, kai ruošėsi švęsti jos 2-ąjį gimtadienį. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kaip aptariamu atveju ji nematė, kaip tėtis mušė mamą, o tik girdėjo, o apklausos teisme metu nupasakojo aplinkybes, kaip tai buvo daroma – kad „< ... > pristūmė, prispaudė mamą prie sienos ir pradėjo mušti < ... >“. Teismas, įvertinęs mažamečio liudytojo gebėjimą suvokti ir perteikti įvykius, pasitelkiant vaizduotę, suaugusiųjų įtaką jam, E. S. parodymus vertina kritiškai. Apie tai pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2017-01-24 nutartyje, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2S-37-661/2017 pagal L. S. atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo V. S., pabrėždamas, kad „apeliacinės instancijos teismas, 2016-09-14 vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vaiko papasakotus prisiminimus vertina itin kritiškai. Visų pirma teismui kyla abejonių dėl dviejų metų amžiaus vaiko gebėjimo įsiminti nupasakoto įvykio aplinkybes taip detaliai ir jas atkartoti praėjus 8 metams. Byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame ko ne žodis žodin yra aprašytos apeliantės dėstomos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos 2016-09-14 vykusio teismo posėdžio metu atkartojo vaikas, tik sustiprina kritišką pasakojimų vertinimą kaip vaiko prisiminimus.“.

Kaip minėta, Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus, o šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Todėl kritiškai vertinamas ieškovės ir jos atstovo argumentas, kad laikinas atsakovo kaip tėvo teisių apribojimas galėtų būti reali priemonė keisti savo požiūrį į bendravimą su vaiku bei padėtų pakeisti elgesį, atrasti ryšį su vaiku. Teismo nuomone, priešingai, laikinas atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimas jo dukters E. atžvilgiu nutrauktų visus vaiko ir tėvo ryšius, o vaiko ryšiai su tėvais gali būti suvaržyti tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-522/2014). Bylos duomenys duoda pagrindą abejoti ieškovės nuoširdumu dėl tikimybės atstatyti atsakovo ir šalių dukters E. ryšius ateityje: apribojus tėvo valdžią, būtų prarastos bet kokios galimybės ir tikimybės, kad būtų išlaikytas biologinis dukters ir tėvo ryšys, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad po šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo 2014-12-03 teismo nutartimi tėvui (atsakovui) net nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku neutralioje aplinkoje, kur tėvas galėtų bandyti atstatyti ar suformuoti būtinus bendravimui socialinius, emocinius tėvo-dukros ryšius, ką pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2017-01-24 nutartyje, priimtoje anksčiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-37-661/2017. Pažymėtina, kad pati ieškovė teismo posėdyje nurodė nemananti, kad dukra E. norės vėliau (po laikino tėvo valdžios apribojimo) bendrauti su tėvu.

Natūralu, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaikų yra aktyvesnis. Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nagrinėjama kraštutinės priemonės atsakovui taikymas – tėvo valdžios apribojimas, kad ir laikinas, nors šalių sudaryta ir 2014-12-03 teismo patvirtinta taikos sutartimi, atsižvelgiant į vaiko interesus, buvo sutarta dėl maksimalaus tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką (b. l. 15-17). Kad po taikos sutarties sudarymo atsirado aplinkybių, leidžiančių teigti, kad V. S. elgesys kenkia dukters E. interesams, byloje nenustatyta. Ieškovės teiginiai, apie tai, kad atsakovas, 2016-05-31 atvykęs prie vaiko mokyklos, ketino pagrobti vaiką ir netgi išvežti jį iš Lietuvos, grindžiami spėjimais, o ne pagrįstais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs norą pasiimti dukrą E. nuolatiniam gyvenimui pas jį ar pareiškęs reikalavimą nustatyti dukters E. gyvenamąją vietą su juo – jis teigia norįs bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime.

Tėvams įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, privalo būti derinami tėvų ir vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybės šias teise įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tačiau pažymėtina, kad vaiko interesai negali būti sutapatinami su vaiko noru. Vaiko interesai – tai visų pirma tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius. Iš bylos duomenų matyti, kad mažametė E. S., jos apklausos 2016-09-14 metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. Nr. 2VP-2171-804/2016 (b. l. 81), išreiškia nenorą bendrauti su tėvu, pasakoja, kad nenori su juo susitikti, prašo „palikti ją ir mamą ramybėje“. Kalbėdama apie mamos požiūrį į tėvą ir cituodama mamos žodžius, kad reikia melstis už tėtį, išreiškia stebėjimąsi tokiu mamos elgesiu, jai tai yra keista. Tai paaiškina tuo, kad jai keista, kodėl mama taip kalba, kai jis (V. S.) yra mamai „tiek pridaręs“. Teismo manymu, toks vertinimas yra pernelyg brandus 10 metų vaikui, ir, greičiausiai, susiformavęs iš aplinkoje girdimų suaugusiųjų (galimai ieškovės) kalbų, pozicijos. Ieškovės atstovo siūlymas vertinti atsakovo elgėsi kompleksiškai, t. y. ne tik su dukra, bet ir su motina, yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju buvusių sutuoktinių santykiai negali turėti įtakos priimant sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo, t. y. vaiko ir tėvo ryšio. Kaip pažymėjo VTAS išvadoje ir jo atstovė teismo posėdyje, ir su tuo teismas visiškai sutinka, E. S. santykis su tėvu V. S. yra silpnas būtent dėl tėvų nesantaikos. Apribojimas palaikyti ryšį tėvui su vaiku negali būti įrankiu buvusių sutuoktinių santykiuose, kurie yra įtempti, konfliktiški ir tęsiasi eilę metų.

Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas darytų žalingą įtaką vaikui E. S. savo amoraliu elgesiu. Pati ieškovė teismo posėdyje atsakovą apibūdino kaip negeriantį, nerūkantį, darbštų, ūkišką. VTAS išvadoje taip pat nurodyta, kad Skyrius nebuvo gavęs nusiskundimų iš gydymo, mokymo, policijos įstaigų dėl V. S. netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo.

L. R. B. ir B. B. parodymai vertintini kaip šališki ir palankūs ieškovei L. S.. Pažymėtina, kad didžiąja dalimi jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytoja M. Č. parodymai (b. l. 125), grindžiami L. S. arba E. S. pateikiamais faktais, kurie nėra patvirtinti objektyviais ir patikimais įrodymais. Šių liudytojų parodymai didžiąja dalimi apibūdina santykius tarp L. S. ir V. S., o ne V. S. santykius ir bendravimą su vaiku, kas yra šios bylos dalykas. Liudytojos R. B., B. B. ir M. Č. yra artimos su ieškove, yra suinteresuotos šios bylos baigtimi, todėl duoda L. S. palankius parodymus, kurie vertintini kritiškai ir atmestini. Pažymėtina, kad pagal ieškovės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl terorizavimo (b. l. 18-26), kuriame tuo pačiu buvo ištirti ir įvertinti ieškovės pateikti kaip galimai nusikalstamos atsakovo veikos faktai, liudijantys, ieškovės nuomone, apie atsakovo žiaurų elgesį su dukra E. S. (bandymas nuskandinti E. S., bandymas nunuodyti E., verčiant ją valgyti kenksmingusa sveikatai maisto produktus), buvo nutrauktas 2015-03-02 prokuroro nutarimu, o dėl 2016-06-02 ieškovės pranešimo apie atsakovo pasikėsinimą pagrobti šalių dukrą E. 2016-05-31 tyrėjo 2016-06-20 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 87-88). Kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmus, kuriais dėl jo kaltės neįgyvendinama ar įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia, ieškovė nepateikė (CPK 12 str., 178 str.).

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių, ieškovės atstovo atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Prioritetas teiktinas prigimtinei vaiko teisei bendrauti su abiem tėvais, o tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikui. Teismui nenustačius nė vieno iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų apriboti atsakovo tėvo valdžią jo dukters E. S. atžvilgiu, darytina išvada, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, 7,97 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.). Taip pat, atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas,vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 268-270, 282, 400-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš L. S. 7,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.