Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Drustila“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės R. P. (toliau – ir nemokumo administratorė), kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp ieškovės LUAB „Drustila“ ir atsakovo T. R. 2019 m. kovo 21 d. sudarytą Garažo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu priteisiant ieškovei iš atsakovo 88 100 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, kuria (duomenys neskelbiami) esančios ieškovei priklausiusios 289,45 kv. m ploto patalpos (registruota paskirtis – garažų) (toliau – ir Patalpos), parduotos atsakovui už 10 500 Eur. Ieškovės nuomone, pardavimo kaina 36,28 Eur už 1 kv. m labai maža. Sutarties sudarymo metu ginčo Patalpų 1 kv. m kaina rinkoje buvo ne mažesnė nei 180 Eur, todėl Patalpų vertė buvo ne mažesnė kaip 52 101 Eur (180 Eur x 289,45 kv. m). Ieškinio sumą (41 601 Eur) sudaro skirtumas tarp Patalpų rinkos vertės – 52 101 Eur ir Sutartyje nurodytos 10 500 Eur kainos.

3. Ieškovė nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sutartis prieštarauja ieškovės kaip juridinio asmens teisnumui ir veiklos tikslams, nes yra nuostolinga. Sudarydamas Sutartį, atsakovas buvo nesąžiningas, nes ginčo turtą įsigydamas už kainą, kuri yra kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina, turėjo suprasti, kad sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovei ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų. Ginčo sandoriu buvo pažeisti ieškovės kreditorių teisėti interesai gauti finansinių reikalavimų patenkinimą turtą pardavus už nepagrįstai mažą kainą.

4. Ieškovė nurodė, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia ir actio Pauliana pagrindu. Ieškovę atstovaujanti nemokumo administratorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes reikalavimą reiškia visų kreditorių interesais, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes apie Sutartį nemokumo administratorė sužinojo 2020 m. spalio 1 d., kai jai priėmimo–perdavimo aktu buvo perduoti bendrovės dokumentai. Sutartis pažeidė ieškovės kreditorių teises, nes jos sudarymo metu bendrovė turėjo pradelstų skolų ir, pardavus ginčo turtą už labai mažą kainą, ji sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Nebuvo įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, kuriuo ieškovė būtų įpareigota parduoti atsakovui patalpas ne už rinkos kainą – 88 100 Eur, o už 10 500 Eur. Nors prieš parduodant patalpas LUAB „Drustila“ akcininkai 2019 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo, siekiant gauti papildomų apyvartinių lėšų ir atstatyti bendrovės mokumą, buvo nuspręsta patalpas parduoti už ne mažesnę kaip 10 000 Eur kainą, tačiau šis akcininkų nutarimas, ieškovės vertinimu, nereiškia, kad patalpos galėjo būti parduotos už 10 000 Eur (buhalterinę turto likutinę vertę). Patalpos turėjo būti parduotos už rinkos kainą. Abi šalys buvo nesąžiningos. Ieškovė žinojo, kad kitiems kreditoriams turi pradelstų įsipareigojimų, suprato apie savo sunkią finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą įsigijo už kainą, kuri yra kelis kartus mažesnė nei rinkos kaina. Byloje nėra duomenų, kad turtas buvo pardavinėjamas viešai, skelbiant apie jo pardavimą ar pasitelkiant nekilnojamojo turto brokerius.