Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties A. T. fizinio asmens bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-13346-872/2018, fiziniam asmeniui A. T. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokumo sprendimai“.

3. Teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas varžytinių vykdytojai UAB „Mokumo sprendimai“ ir varžytinių laimėtojui pasirašyti varžytinių aktą/aktus dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. varžytinėse Nr. 175216 parduoto nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-32321-1098/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Suinteresuotas asmuo D. M., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB- 32321-1098/2019, ir išspręsti klausimą iš esmės - D. M. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y. i) įpareigoti A. T. bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Mokumo sprendimai“ (juridinio asmens kodas 302754429) gražinti D. M. 461 400 Eur sumą, sumokėtą už 2019 m. rugpjūčio 22 d. varžytinėse Nr. 175216 parduotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); ii) uždrausti A. T. bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Mokumo sprendimai“ (juridinio asmens kodas 302754429) išnuomoti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) (tiek visą, tiek jo dalį) ir/ar jį naudoti ir/ar kitaip juo disponuoti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas pagal L. T. ieškinį dėl varžytynių atšaukimo, pareikštą šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje.

14. Atskirajame skunde, pasisakydamas dėl nutarties motyvų, susijusių su draudimu bankroto administratoriui išnuomoti turtą, apeliantas nurodo, kad teismo motyvas, jog tokio draudimo nustatymas neatitiktų bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių interesų, nelaikytinas pakankamu. Be to, nebuvo išanalizuoti suinteresuoto asmens prašymo motyvais, nėra motyvuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

16. Tuo atveju, jei teismas neužkirstų galimybės išnuomoti ginčo turtą tretiesiems asmenims ir tai būtų padaryta, o nuomos sutarties sudarymo faktas būtų įregistruotas viešame registre, L. T. ieškinio atmetimo atveju įforminus turto nuosavybės perleidimą, liktų galioti nuomos sutartis, o D. M. privalėtų ją ginčyti ir/ar imtis kitų savo teisėtų interesų gynybos priemonių, siekdamas nevaržomai įgyvendinti tas turto savininko teises, kokiomis jis gali/būtų galėjęs naudotis tuo atveju, jei turto varžytynių rezultatai nebūtų ginčijami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

21. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti ieškinį gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiniais reikalavimais, jos padėtų įgyvendinti subjektines teises, jeigu būtų pripažinta, kad jos buvo pažeistos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be ieškovo, gali prašyti kiti asmenys, kurie byloje vadinami kitaip negu ieškovai, bet yra pareiškę materialinius reikalavimus, t. y. jų statusas tam tikru aspektu prilygsta ieškovo statusui. Pavyzdžiui, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais; vienas atsakovas kito atsakovo turtui, jeigu ieškovas inter alia prašo taikyti restituciją; atsakovas, pareiškęs priešieškinį, pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose ir t. t. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

22. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad fizinio asmens bankroto byloje priimtas nagrinėti L. T. ieškinys dėl varžytinių atšaukimo ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškiniu prašoma atšaukti 2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykusias varžytines Nr. 175216 dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pardavimo, įpareigojant varžytinių vykdytoją A. T. bankroto administratorę UAB „Mokumo sprendimai“ ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo grąžinti varžytinių laimėtojui jo sumokėtą dalyvio mokestį ir/ar likusią sumą už varžytinėse Nr. 175216 įsigytą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi D. M. į bylą įtraukė suinteresuotu asmeniu (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Šioje vietoje pažymėtina, kad tai, jog apeliantas yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu ypatingojoje teisenoje, nekeičia fakto, jog jis, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byloje turi suformuluoti materialinius reikalavimus. Suinteresuotas asmuo D. M. 2019 m. spalio 4 d. pateikė teismui atsiliepimą į L. T. ieškinį dėl varžytynių atšaukimo, kuriame prašė jį atmesti, tačiau nepateikė priešieškinio, jokių reikalavimų ieškovės atžvilgiu suinteresuotas asmuo nėra suformulavęs.

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti prašomos taikyti tik pareikštiems materialiniams reikalavimams apsaugoti (CPK 144 straipsnio 1 dalis), dėl kurių yra pasisakoma teismo sprendimu. Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi būsimu teismo sprendimu atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus laikinųjų apsaugos priemonių prašančiam asmeniui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Matyti, kad apeliantas suinteresuotas asmuo ieškovei nėra pareiškęs materialinių reikalavimų, o yra tik pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kas laikytina procesinio pobūdžio veiksmu, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių sąvoką bei jų taikymo taisykles, nėra pagrindo taikyti apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1019/2012; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-461-372/2016).

24. Darytina išvada, kas pirmosios instancijos teismas, nors ir skirtingais motyvais, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą netenkinęs apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.