Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. Š. (O. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6675-723/2019, kuria buvo nuspręsta atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6675-723/2019 pagal ieškovės K. S. patikslintą ieškinį atsakovui O. Š. dėl tėvystės valdžios laikino apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo O. Š. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2. 2019 m. spalio 15 d. nutartimi teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kai mažamečio K. (K.) Š. laikinas bendravimas su tėvu O. Š. būtų vieną darbo dieną per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – poilsio dieną) iki 4 valandų per dieną ir tėvo ir vaiko bendravimas iki 4 val. per dieną turėtų vykti dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), tačiau nedalyvaujant vaiko motinai K. S. tėvų sutartu laiku ir vietoje, o šalims nesutarus – tėvo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S.. Taip pat O. Š. gali matytis su vaiku iki 2 valandų po darbo tėvų sutartu laiku ir vietoje, o šalims nesutarus – tėvo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S., t. y. vieną savaitės dieną atsakovas matytųsi iki 4 valandų, o kitą savaitės dieną iki 2 valandų, bet ne dvi dienas paeiliui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo/pakeitimo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Ieškovė papildomai teismui 2020-01-09 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atskirojo skundo bei papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktuose paaiškinimuose nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios sąlygojo nesavalaikį rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pateikimą, rašytinius paaiškinimus ir įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta nustatyti tokią atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką:

a) kol vaikas K. Š. nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos O. Š. su sūnumi K. Š. bendrauja sekančia tvarka: einamojo mėnesio pirmą ir trečią savaitę: pirmadienio 10:00 val. tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir grąžina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamąją vietą; Trečiadienį 10:00 val. tėvas paima vaiką ir grąžina jį kitą dieną, ketvirtadienio rytą 10:00 val.; Penktadienį 10:00 val. tėvas paima vaiką ir grąžina vakare 19:00 val. Einamojo mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę: pirmadienį 10:00 val. tėvas pasiima vaiką ir grąžina – 19:00 val. vakare; Trečiadienį 10:00 val. tėvas paima vaiką ir atiduoda jį kitą dieną, ketvirtadienio rytą 10:00 val.; Penktadienį 19:00 val. tėvas paima vaiką ir bendrauja visą savaitgalį, grąžina jį pirmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą; Šalių susitarimu, K. S. gali atvežti ir pasiimti vaiką adresu (duomenys neskelbtini). Šalims nesutarus, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir grąžina tokia pat tvarka; b) vaikui K. Š. pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, O. Š. su sūnumi K. Š. bendrauja sekančia tvarka: einamojo mėnesio pirmą ir trečią savaitę: pirmadienį 14:00 val. tėvas pasiima vaiką iš darželio ir grąžina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamąją vietą; Trečiadienį 14:00 val. tėvas pasiima vaiką iš darželio, vaikas praleidžia naktį su tėvu, tėvas nuveža vaiką kitą rytą į darželį; Penktadienį 14:00 val. tėvas paima vaiką iš darželio ir grąžina vakare 19:00 val. į jo gyvenamąją vietą. Einamojo mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę: pirmadienį 14:00 val. tėvas paima vaiką iš darželio ir grąžina – 19:00 val. vakare į jo gyvenamąją vietą; Trečiadienį 14:00 val. tėvas paima vaiką iš darželio, o kitą dieną, ketvirtadienį, nuveda į darželį, vaikas vieną naktį nakvoja su tėvu; Penktadienį 14:00 val. tėvas paima vaiką iš darželio ir bendrauja su juo visą savaitgalį, pirmadienį nuveda į darželį.

20. Apeliantas atskiruoju skundu prašo nustatyti kitokią tvarką negu buvo nurodęs teismo išnagrinėtame prašyme. CPK 312 straipsnis numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 323 straipsnis taip pat numato, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas pirmosios instancijos teismo išnagrinėtame prašyme nurodytą apelianto ir jo sūnaus bendravimo tvarką, t. y. tvarką, dėl kurios pasisakė pirmosios instancijos teismas.

21. Atsakovas prašo pakeisti bendravimo su sūnumi tvarką, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nesudaro galimybių jam su vaiku bendrauti, ir toks retas, koks yra, bendravimas pažeidžia vaiko teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo prašoma nustatyti nauja bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės sutampa su dalimi ginčo reikalavimų, ir pažymėjo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus priešieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas. Todėl pagrįstai sprendė, jog toks prašymas negali būti tenkinamas.

23. Šiuo metu galioja tokia atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka: mažametis K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) bendrauja su tėvu O. Š. vieną darbo dieną per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – poilsio dieną) iki 4 valandų per dieną ir tėvo ir vaiko bendravimas iki 4 val. per dieną turėtų vykti, dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), tačiau nedalyvaujant vaiko motinai K. S. tėvų sutartu laiku ir vietoje, o šalims nesutarus – tėvo laikinoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S.. Taip pat O. Š. gali matytis su vaiku iki 2 valandų po darbo tėvų sutartu laiku ir vietoje, o šalims nesutarus – tėvo laikinoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalyvaujant Tarnybos atstovui (-ams), nedalyvaujant vaiko motinai K. S., t. y. vieną savaitės dieną atsakovas matytųsi iki 4 valandų, o kitą savaitės dieną iki 2 valandų, bet ne dvi dienas paeiliui.

24. Pažymėtina, jog Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžta, kad, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais.

25. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 24 d. išvadoje yra nurodžiusi, kad dažni ir ilgai trunkantys tėvo ir vaiko pasimatymai bei pastovus vaiko perkėlimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą mažametį vargina, kelia jam stresą. Skyrius pažymėjo, kad, nepaisant to, jog abu tėvai turi vienodas teises netrukdomai dalyvauti vaiko auklėjime, tai nereiškia, kad vaiko interesus atitinka tokia bendravimo tvarka, kai vaiko tėvas, su kuriuo nenustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gali praleisti su vaiku beveik tiek pat laiko, kaip ir tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Reguliarus (3-4 kartus per savaitę) vaiko išvežimas iš jo gyvenamosios vietos apie 7 valandų laikotarpiui pažeidžia vaiko dienos režimą, sukelia jam stresą. Skyriaus specialistams dalyvaujant tėvo ir vaiko susitikimuose bei stebint jų bendravimą buvo matoma, kad mažametis K. Š. bendravimo pabaigoje pavargsta, tampa irzlus, mieguistas (2 t., b. l. 175). Tarnybos nuomone, geriausius mažamečio K. Š. interesus atitiktų laikinas bendravimas su tėvu O. Š. vieną darbo dieną per savaitę (vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – poilsio dieną) iki 4 valandų per dieną. 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaikas K. Š. yra prisirišęs prie mamos ir jautriai reaguoja į išsiskyrimą su ja.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu galiojanti laikina atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarka dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje yra artima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos rekomenduojamai tvarkai ir šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio atsakovo interesus ir dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje jas pakeisti, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Šioje byloje sprendžiama tik dėl laikinos tvarkos, galiosiančios iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios, sprendžiant šį klausimą iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo O. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.