Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-243-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini), AB (šiuo metu (duomenys neskelbtini), AB, į. k. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-938-500/2016 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), AB dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016 m. birželio 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės D. I. ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini), AB per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., visus ten esančius atsakovei priklausančius telekomunikacijų ir kitus įrenginius, visų įrenginių šalinimo darbus atliekant ne ieškovės žemės sklype. Atsakovei nepašalinus įrenginių, suteikti ieškovei teisę savo lėšomis pašalinti atsakovei priklausančius įrenginius ir išieškoti įrenginių šalinimo darbų kainą iš atsakovės ieškovės naudai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3700 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo 1995 m. spalio 3 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), žemės įregistravimo Valstybiniame žemės kadastro pažymėjime nebuvo nurodyti jokie žemės sklypo naudojimo apribojimai, apsaugos zonos ar servitutai. 2016 m. atlikus žemės sklypo kadastrinius paaiškėjo, kad minėtame sklype yra nutiestas atsakovei priklausantis telekomunikacijų tinklo kabelis ir nustatyta 451 kv. m. ryšių linijų apsaugos zona. Kadangi yra ūkininkė, planavo teikti paraišką dėl paramos ūkiniam pastatui statyti, tačiau to daryti negali, nes atsakovės kabelis trukdo atlikti tiek projektavimo, tiek statybos darbus. Ieškovės vertinimu, telekomunikacijų tinklo kabelį jai priklausančiame žemės sklype atsakovė pravedė neteisėtai, nepranešusi tuometinei savininkei I. B., su ja nesuderinusi plano ir jokia forma negavusi jos sutikimo. Tuo metu, kai per sklypą buvo vedamas telekomunikacijų tinklo kabelis, savininkė gyveno Kaune, namų valdoje niekas negyveno ir nematė vykdomų darbų. Atsakovės planas pravesti telekomunikacijų kabelį yra suderintas tik su VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pravesdama tinklo kabelį per ieškovei priklausantį žemės sklypą ne pagal kelio kraštą, atsakovė savavališkai pasitrumpino tiesimo liniją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės D. I. ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę (duomenys neskelbtini), AB per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., visus ten esančius atsakovei priklausančius telekomunikacijų ir kitus įrenginius, visų įrenginių šalinimo darbus atliekant ne ieškovės žemės sklype, bei nustatė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. gruodžio 6 d. teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteisė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas sprendė, kad pradinė žemės sklypo savininkė galimai nebuvo tinkamai informuota apie ruošiamus atlikti darbus, nesusipažino su projekto matmenimis bei vykdytinų kasinėjimų apimtimis, dėl ko negalėjo pareikšti savo sutikimo ar nesutikimo. Byloje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo ir atsakovei priklausančių telekomunikacijų ryšių kabelių tiesimo metu I. B. gyveno Kaune, namų valda nebuvo naudojama, sklypas buvo žemės ūkio paskirties, jam nebuvo nustatyti jokie apribojimai, servitutai. Be to, kai buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą pradinei savininkei, ryšių linijos apsaugos zonos negalėjo būti, kadangi darbai buvo atliekami tik 1996 metais. Teismo nuomone, atsakovė, kuri turėjo pareigą įrodyti, kad atliko darbus suderinusi su savininke, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pradinė savininkė I. B. apie telekomunikacijų ryšių kabelių tiesimo darbus buvo informuota tinkamai ir sutiko, kad per jai priklausantį žemės sklypą būtų tiesiamas kabelis.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė neįrodė, kad laikėsi tuo metu jau galiojusio Lietuvos Respublikos statybų įstatymo nuostatų, pagal kurias projektas dėl telekomunikacijų ryšių kabelių tiesimo turėjo būti suderintas ne tik su VĮ „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su savivaldos institucijomis. Teismas sprendė, kad pagal pateiktą projektą telekomunikacijų ryšių kabeliai ir įrenginiai (duomenys neskelbtini) miestelyje daugiausia buvo tiesiami pagal gatves, taip neapribojant arba mažiau apribojant kitų žemių sklypų savininkų teises pagal paskirtį naudotis savo žemės sklypais, ir tik per ieškovei priklausantį žemes sklypą telekomunikacijų ryšių kabelis nutiestas nukertant kampą, ten nustatyta ryšių linijos apsaugos zona, kurioje ieškovė negali atlikti jokių statybos darbų.Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad nei ieškovė, nei atsakovė, kuri turėjo būti suinteresuota apribojimo teisės įforminimu, neįregistravo nuosavybės teisės apribojimo. Telekomunikacijų ryšių linijos pertiesimo darbai atsakovei, palyginti su nuosavybės teisės suvaržymais, kuriuos patiria ieškovė, nėra pernelyg brangūs (2500 Eur). Taigi nustačius, kad telekomunikacijų ryšių linija nebuvo įregistruota, nebuvo suderinta su tam tikromis institucijomis, nebuvo gautas tinkamas savininkės sutikimas, būtų neproporcinga ieškovės atžvilgiu, jei telekomunikacijų ryšių kabelis būtų paliktas esamoje vietoje, taip toliau nepagrįstai varžant ieškovės nuosavybės teisę naudotis sklypu savo nuožiūra. Pasisakydamas dėl viešojo intereso, kurį akcentuoja atsakovė, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog iš atsakovės pateikto projekto matyti, kad dėl atsakovės veiksmų tik vienos ieškovės žemės sklypas yra labiausiai suvaržytas ir ji negali naudotis žemės sklypu pagal savo nuožiūrą. Teismo vertinimu, telekomunikacijų ryšių kabelio iškėlimas ir pertiesimas kitoje vietoje nesukels tokių didelių konstitucinių trečiųjų asmenų teisių pažeidimų, o laikini trumpalaikiai suvaržymai dėl telekomunikacijų ryšių linijos pertiesimo kitoje vietoje nepažeis trečiųjų asmenų interesų tiek, kiek būtų pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė naudotis savo žemės sklypu nevaržomai, jei ieškinys būtų atmestas.Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turės suderinti darbų atlikimą su reikalingomis institucijomis, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti ne vieno, o keturių mėnesių laikotarpį, per kurį atsakovė turi pašalinti iš ieškovės žemės sklypo esančius telekomunikacijų ir kitus įrenginius arba jų neliečiant pertiesti telekomunikacijų ryšių kabelius kitoje vietoje nekertant ieškovės žemės sklypo. Ieškovės prašymą suteikti teisę savo lėšomis pašalinti įrenginius ir išieškoti iš atsakovės šalinimo darbų kainą tuo atveju, jei atsakovė nepašalintų įrenginių, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad, ieškovei pašalinus įrenginius, nebus pertiesti telekomunikacijų ryšių kabeliai, todėl būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. I. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra priimtas remiantis tinkamai įvertintais byloje esančiais įrodymais ir nustatytų faktinių aplinkybių visetu, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog pirminė sklypo savininkė I. B. žinojo apie tuo metu jos žemės sklype planuojamus vykdyti telekomunikacijų linijų klojimo darbus, sutiko su šių darbų apimtimis ir du dešimtmečius nereiškė pretenzijų atsakovei dėl tariamo jos teisių ribojimo. Nuosavybės teisės pirminei savininkei buvo atkurtos remiantis detaliaisiais matavimais, todėl ji apie specialiąsias sąlygas, galiojančias žemės sklypui, negalėjo nežinoti, nes darbai specialiosiose apsaugos zonose būdavo atliekami tik su savininko žinia.Nuo telekomunikacijų kabelių pertiesimo ir ryšių linijų apsaugos zonos įteisinimo tiek pradinė savininkė, tiek ieškovė du dešimtmečius nevykdė jokių statybos/kasimo darbų, kuriems būtų trukdžiusi ryšių linijos apsaugos zona. Tai patvirtina, jog pradinė žemės sklypo savininkė buvo tinkamai informuota bei supažindinta su specialiosios ryšių linijų apsaugos zonos sukeliamomis pasekmėmis, suprato tokio ribojimo apimtis, todėl ir atliko tik tokius veiksmus, kokius numatė specialiosios žemės sklypo apsaugos zonos. Kadangi ieškovė žemės sklypą gavo dovanų, akivaizdu, jog jai, artimai bendravusiai su pradine savininke, jau seniau buvo žinomos žemės sklypui taikomos jo naudojimo sąlygos. Būtent į šią aplinkybę skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ir neatsižvelgė, nepagrįstai pasisakydamas, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad pradinė žemės sklypo savininkė buvo supažindinta su vykdytais kabelių tiesimo darbais bei ryšių linijų apsaugos zonos įteisinimu. Nurodė, kad ieškovė neįrodė neleistino neigiamo poveikio jos teisėms. Pirmosios instancijos teismas subjektyviai vertino šią aplinkybę, nes iš atsakovės reikalavo konkrečių įrodymų, patvirtinančių pradinės žemės sklypo savininkės informavimą apie atliekamus darbus. Negana to, pati ieškovė patvirtino, kad ginčijamos Ryšių linijos apsaugos zonos plotas sklypo atžvilgiu užima tik 13 procentų, dėl ko ieškovei lieka 87 procentai žemės sklypo ūkinio pastato pastatymui.Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė turėjo įregistruoti nuosavybės teisės apribojimą viešajame registre. Šiuo atveju visos ieškovės žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos viešuosiuose registruose buvo įregistruotos nuo 2015 m. birželio 10 d., o detalūs kadastriniai sklypo matavimai ieškovės pasirinkimu buvo atlikti tik 2015 m. balandžio mėnesį. Ryšių linijų apsaugos zona, kaip ir kitos specialiosios apsaugos zonos, į viešuosius registrus buvo įtraukta tik po kadastrinių matavimų atlikimo. Be to, pirmosios instancijos teismas nekvestionavo kitų apsaugos zonų teisėtumo ir tinkamo įforminimo. Apeliantė tvirtina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neįgyvendinama, kadangi telekomunikacijų kabeliai ieškovės žemės sklype yra įrengti apytiksliai vieno metro gylyje, todėl jie negali būti pašalinti (ištraukti) atsakovės darbuotojams esant už ieškovės žemės sklypo ribų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog vis dėlto egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti, prašo suteikti teisę ieškovei pašalinti atsakovei priklausančius įrenginius be galimybės išieškoti įrenginių šalinimo darbų kainą iš atsakovės. Papildomai pažymima, kad atsakovei priklausančių įrenginių palikimas ieškovei priklausančiame žemės sklype nesukels ieškovei jokių nepatogumų, kadangi ji pati galės pašalinti šiuos įrenginius jos pagalbinio pastato statybų metu, o netrukdančią įrenginių dalį tiesiog palikti. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė D. I. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad pradinė žemės sklypo savininkė I. B. apie telekomunikacijų ryšių tiesimo darbus jos sklype nebuvo informuota, apie juos nežinojo ir sutikimo tokiems darbams nedavė. Nuosavybės teisės apribojimai ieškovei tapo žinomi tik atlikus žemės sklypo ribų ženklinimo darbus. Pradinė žemės sklypo savininkė gyveno ir šiuo metu gyvena Kaune, nesiruošė nieko statyti, todėl galėjo nežinoti apie telekomunikacijų tinklus jos sklype. Vien tai, kad dvidešimt metų niekas nebuvo statoma, savaime neįrodo, kad taip elgiamasi buvo dėl telekomunikacijų tinklų apsaugos režimo buvimo. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas būtent atsakovė buvo atsakinga už teisėtos statybos ir nuosavybės teisių į ją, nuosavybės teisų ribojimo įregistravimą, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsiliepime taip pat pažymima, jog yra ūkininkė ir planuoja atlikti ūkio paskirties pastato statybos darbus, tačiau net ir projektavimo etapas šiuo metu nėra galimas, kadangi viešame registre registruotos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos riboja statybos darbus. Be to, ieškovei yra strategiškai palankiau statyti statinį arčiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, nes čia galimas patogus įvažiavimas į žemės sklypą, žemės ūkio technikos naudojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Keičiamos Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalys dėl telekomunikacijų ir kitų įrenginių pašalinimo iš ieškovės sklypo darbų pobūdžio, vietos, formos, įvykdymo užtikrinimo ir CPK 273 straipsnio 3 dalies pasekmių taikymo nustatytu terminu sprendimo neįvykdžius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, įskaitytinai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, o apeliantė be pakankamo pagrindo skunde tvirtina priešingai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1995 m. spalio 3 d. sprendimu ir 1995 m. spalio 5 d. apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pradinei savininkei I. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r. žemės ūkio veiklai, grąžinant jį natūra be jokių apribojimų ir servitutų (16-19 b. l.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1995 – 1996 metais buvo vykdyta gyvenviečių, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, telefonizacija, ir tuo metu per minėtą žemės sklypą buvo nutiestos ryšių linijos (23 – 25, 26, 27, 28, 48 b. l.). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad sklypo savininkei I. B. būtų pranešta apie ryšių linijų tiesimą per jos sklypą bei apie tai, kad ji kokia nors forma išreiškė sutikimą tokių darbų atlikimui. 2015 m. kovo 26 d. dovanojimo sutartimi I. B. minėtą sklypą padovanojo ieškovei D. I. (14, 15 b. l.). 2015 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu buvo užfiksuota, kad naudodamasis žemės sklypu savininkas turi laikytis šių specialiųjų žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų: ryšių linijos apsaugos zonos; elektros linijų apsaugos zonos; karstinis regionas; vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (11 b. l.). Atlikus detalius žemės sklypo kadastrinius matavimus, VĮ „Registrų centre“ 2015 m. birželio 10 d. buvo įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tarp jų ir ginčijama ryšių linijos apsaugos zona (b. l. 14). Ieškovės prašymu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo pakeista minėto žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas (12 b. l.). Išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį bei kitus byloje esančius įrodymus, kolegija visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis esminėmis išvadomis, kad byloje buvo įrodytos abi aplinkybės, būtinos negatoriniam ieškiniui patenkinti, t. y. kad ieškovė D. I. yra minėto sklypo savininkė ir kad jos teisės dėl per sklypą atsakovės nutiestų telekomunikacijų ryšių linijų be pirminės savininkės sutikimo yra pažeistos, nes ji negali savo nuožiūra laisvai naudotis žemės sklypu (šiuo atveju vykdyti ūkinio pastato projektavimo ir statybos darbus). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog pirminė žemės sklypo savininkė I. B. žinojo apie atliekamą ryšių linijos tiesimą ir su tokiais veiksmais sutiko, nes ilgą laiką nevykdė darbų, kurie butų nesuderinami su nustatytos ryšių linijos apsaugos zonos reikalavimais. Pažymėtina, kad pati atsakovė pripažino, jog neturi įrodymų apie tai, jog I. B. buvo pranešta apie planuojamus atlikti ar atliktus telekomunikacijų linijų klojimo darbus per jai priklausantį žemės sklypą bei kad ji su nurodytų darbų atlikimu ir apimtimi sutiko. Tai sutampa ir su 2016 m. rugpjūčio 18 d. I. B. rašte išdėstyta pozicija, kad ji nepamena, jog būtų davusi sutikimą tiesti ryšių kabelius per jos žemės sklypą. Taigi, atsakovė neįrodė, jog I. B. buvo informuota ir davė sutikimą tiesti ryšių kabelius per jai tuo metu priklausiusį žemės sklypą (CPK 178 straipsnis). Tai, kad pradinė žemės sklypo savininkė I. B. žemės sklype ilgą laiką nevykdė statybų ar kitos veiklos, prieštaraujančios apsaugos zonos reikalavimams, o ieškovė sklypą gavo dovanų, nesudaro pagrindo išvadai, jog taip elgiamasi buvo dėl to, jog jos žinojo, kad tokie darbai neatitiks nustatytų apsaugos zonos reikalavimų. Toks apeliantės argumentas yra tik subjektyvus susiklosčiusios situacijos vertinimas sau naudinga linkme, kadangi, kaip minėta 25 nutarties punkte, byloje neįrodytas sklypo savininkės žinojimas bei sutikimas atliktų elektroninių ryšių kebelių tiesimo darbus per jos žemės sklypą. Byloje nepaneigti ieškovės argumentai, kad nuo tada, kada per žemės sklypą buvo pravestas telekomunikacijų tinklo kabelis, ir iki šiol pirmoji savininkė gyvena Kaune, sklypu ir visa valda, iki ji buvo padovanota ieškovei, niekas nesinaudojo. Taigi statybos ar kitų darbų, galimai galėjusių prieštarauti apsaugos zonos reikalavimams, pirmoji sklypo savininkė galėjo nevykdyti dėl bet kokios priežasties (nesuinteresuotumo, lėšų ar kitų galimybių neturėjimo ir pan.). Vien nuosavybės teisės perleidimo sandorio forma, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, savaime neleidžia konstatuoti žemės savininkių žinojimo apie atliktus ryšių kabelių tiesimo darbus bei sutikimo su jais.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog 1995 – 1996 metais, kuomet buvo atlikti ryšių kabelio tiesimo darbai, buvo daug darbo, nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus būdavo atliekamas remiantis detaliaisiais matavimais, ir tai sąlygojo galimybę, jog žemės savininkai galėjo valdyti ir naudotis žemės sklypais viešuosiuose registruose nesant esminės informacijos apie juos, nors specialiosios sklypų sąlygos visą šį laiką galiojo. Tačiau šie argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei nekeičia atlikto vertinimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Nagrinėjamu atveju iš 2014 m. lapkričio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad specialiųjų sąlygų žemės sklypui, kada jis nuosavybės teise priklausė I. B., įregistruota nebuvo (15 b. l.). Taigi atsakovė, atlikusi ryšių kabelio tiesimo darbus per ieškovės (pradinės savininkės) žemės sklypą dar 1996 metais, nesiėmė veiksmų ryšių apsaugos zonos ir savininko nuosavybės teisių apribojimo išviešinimui. Iš 2015 m. lapkričio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovė D. I. žemės sklypo dovanojimo sutartį sudarė 2015 m. kovo 26 d. (įrašas galioja nuo 2015 m. balandžio 7 d.), t .y. anksčiau, nei 2015 m. gegužės 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas priėmė sprendimą dėl ryšių linijų apsaugos zonos nustatymo (įrašas galioja nuo 2015 m. birželio 10 d., 14 b. l.). Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ieškovė neįrodė, jog negali vykdyti statybos darbų tik dėl 13 procentų nuo sklypo ploto sudarančios apsaugos zonos bei apie tai, kad teismas nekvestionavo kitų ieškovės žemės sklypui nustatytų apsaugos zonų pagrįstumo. Be nutarties 25 punkte nurodytų motyvų, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieškovė yra ūkininkė (62 b. l.), ketinanti statyti ūkio pastatą, tačiau negali pradėti rengti net projektavimo sąlygų, kadangi norimoje būsimo pastato vietoje yra dalis ryšių kabelio apsaugos zonos, kurioje draudžiama statybinė veikla (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). 2015 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovei priklausančios žemės sklypo paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas (12 b. l.). Pagal bylos duomenis, tik vienos ieškovės sklype telekomunikacijų įrenginiai nutiesti nukertant sklypo kampą, o ne šalia gatvių. Teismai civilines bylas nagrinėja tik pareikštų reikalavimų ribose, todėl, ieškovei nepareiškus reikalavimų dėl kitų apsaugos zonų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos spręsti apie kitų apsaugos zonų nustatymo aplinkybes bei pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neįvykdomas, nes apeliantė nepateikė jokių konkrečių tai patvirtinančių įrodymų ir argumentų. Atsakovė yra įpareigota atlikti nustatytus veiksmus per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas leidžia pagrįstai vertinti, jog toks laikotarpis sprendimo vykdymo pasiruošimui ir įvykdymui yra pakankamas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad tokios formuluotės ir turinio sprendimo rezoliucinės dalies dėl patenkintos ieškinio dalies įvykdymas gali būti apsunkintas, nes ji nėra visiškai aiški, nenustatytos kiekvienos iš šalių teisės ir pareigos vykdant sprendimą, darbus įpareigota atlikti išimtinai tik ne ieškovės žemės sklype, nors byloje nėra objektyvių ir patikimų specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai nuspręsti, kad tai techniškai įmanoma. Kadangi teismo sprendimu atsakovė įpareigota atlikti telekomunikacijų ir kitų įrenginių pašalinimo darbus, kuriuos gali atlikti tik atsakovė (teismas pripažino, kad pati ieškovė to padaryti negali), tai teismas turėjo taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas ir savo iniciatyva nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovei turi būti skiriama, jei ji per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Apeliantė prašo suteikti ieškovei teisę pačiai pastato statybos metu pašalinti atsakovei priklausančius įrenginius be galimybės išieškoti įrenginių šalinimo darbų kainą, tačiau nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, ar atsakovė turės techninę galimybę pertiesti telekomunikacijų tinklus kitoje vietoje be patekimo į ieškovės sklypą ir ar toks įrenginių pašalinimo būdas bus pakankamas pagrindas panaikinti 0,0451 ha ploto Ryšių linijų apsaugos zoną minėtame sklype. Be to, būtent ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savininko nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, todėl įpareigojimas ją pačią pašalinti ryšių kabelius, nenustatant galimybės išieškoti šalinimo darbų išlaidas iš atsakovės, faktiškai reikštų papildomų materialinių pareigų ieškovei sukūrimą, kas prieštarauja civilinio proceso principams.

Atsižvelgdama į šiame punkte nurodytus argumentus bei siekdama, kad teismo sprendimas neturėtų dviprasmybių, būtų kuo greičiau ir ekonomiškiausiu būdu realiai įvykdytas, teisėjų kolegija teismo sprendimą pakeičia.

Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 350 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti (103 b. l.). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (88-91 b. l. ). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą bei specifiškumą, suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas, kolegijos nuomone, tenkinamas iš dalies 20 procentų, tai šalims proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovė ieškovei turi atlyginti 6 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovė ieškovei - 280 Eur išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą, galutinai iš atsakovės ieškovei priteisiama 274 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini), AB ((duomenys neskelbtini), AB teisių ir pareigų perėmėja) per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovei D. I. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) mstl. pašalinti arba kitu būdu pertiesti į kitą vietą atsakovei priklausančius telekomunikacijų ir kitus įrenginius, kurie buvo pagrindu įregistruoti 0,0451 ha ploto Ryšių linijų apsaugos zoną minėtame sklype, visų telekomunikacijų ir kitų įrenginių šalinimo ir/ar pertiesimo darbus, jei tam yra galimybė, atliekant ne ieškovės žemės sklype.

Jei nebus galimybės telekomunikacijų ir kitus įrenginių pašalinimo ir/ar pertiesimo darbus atlikti ne ieškovės žemės sklype, įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini), AB savo lėšomis ir jėgomis sutvarkyti telekomunikacijų ir kitų įrenginių pašalinimo ir/ar pertiesimo padarinius ir darbų vietą ieškovės D. I. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovę D. I. tokiu atveju įpareigoti netrukdyti atsakovei (duomenys neskelbtini), AB atlikti telekomunikacijų ir kitus įrenginių pašalinimo darbus.

Jeigu atsakovė (duomenys neskelbtini), AB per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys šio sprendimo ir iš ieškovei D. I. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) mstl. nepašalins arba kitu būdu neperties į kitą vietą jai priklausančių telekomunikacijų ir kitų įrenginių, paskirti atsakovei (duomenys neskelbtini), AB 500,00 Eur baudą.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), AB (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. I. 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 41, 00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), AB (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei D. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 274,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.