- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-859-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13837-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto ieškovės R. P. įgalioto atstovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl baudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės R. P. įgaliotam atstovui R. M. skyrė 50,00 Eur baudą (b.l. 4-5).
Šalies argumentai
2. Ieškovės įgaliotas atstovas R. M. pateikė teismui prašymą panaikinti jam skirtą baudą (b.l. 6-9). Nurodė, kad jis nesiekia vilkinti bylos, tačiau atskleidžia visuomenės požiūriu smerktinus atsakovės N. E. J. veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovės R. P. įgalioto atstovo R. M. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė (b.l. 10-11).
4. Teismas nurodė, kad bauda R. M. buvo paskirta, kadangi ieškovės įgaliotas atstovas pakartotinai reiškė teismui reikalavimus savo vardu, dėl kurių teismas jau buvo pasisakęs anksčiau, ieškovės arba savo vardu teikė teismui prašymus, kurių teikti negali, nes CPK nenumatyta, kad įgaliotas atstovas, nebūdamas materialiai suinteresuotas bylos baigtimi, galėtų reikšti prašymus savo vardu, siekė sutrukdyti ieškovei asmeniškai duoti teismui paaiškinimus posėdžio metu, tokiu būdu galimai siekė vilkinti bylą bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Prašyme dėl baudos panaikinimo R. M. nepateikė jokių paaiškinimų dėl 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodytų aplinkybių dėl jo pakartotinai reiškiamų prašymų, dėl kurių teismas savo procesiniuose dokumentuose jau buvo pasisakęs. Šios bylos esmė ir ieškovės tikslas yra visų pirma nuginčyti konkretų jos pačios sudarytą paveldėjimo teisės dovanojimo sandorį, todėl nuo ieškovės pasirinkto ieškinio pagrindo dėl jos pačios negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar suklydimo būtent šių aplinkybių įrodymas ieškovei turėtų būti esminis. Su įrodinėjimo dalyku nesusiję kitų asmenų veiksmai ir daugkartinis jų aprašymas tik didina bylos apimtį, apsunkina bylos nagrinėjimą teismui ir visiems proceso dalyviams, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslu civiliniame procese ir yra numatyti konkretūs į bylą teiktini dokumentai. Teismui įpareigojus ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus bei konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką, ieškovės įgaliotas atstovas 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą „pareiškimas“, Nr. X15865, kuriuo prašė patenkinti ieškovės 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškimą – sukonkretintus ieškovės reikalavimus. 2016 m. gruodžio 22 d. pateikė ieškovės vardu pasirašytą procesinį dokumentą, pavadintą „prašymas – pareiškimas“, Nr. X16283, kuriuo prašė nelaukiant teismo posėdžio priimti teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka. Teismas darė išvadą, kad ieškovės įgaliotas atstovas R. M. prašydamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą nepasirengus bylos nagrinėjimui tuo metu, kai dar nebuvo galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimai, nepatikslinti atsakovai ir nebuvo aiškus ieškinio dalykas, neišspręstas klausimas dėl ekspertizės skyrimo ir vėl veikė prieš atstovaujamosios interesus ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nes esant tokiai situacijai byloje ieškovės teisės nebūtų tinkamai apgintos. Tokiais savo veiksmais atstovas daro spaudimą ir teismui, bet kokiu būdu siekdamas, kad kuo greičiau būtų priimtas teismo sprendimas, neturint objektyvių duomenų apie faktinę ieškovės sveikatos būklę sandorio sudarymo metu, nors būtent šiuo teisiniu pagrindu yra grindžiamas reikalavimas. Įgaliotam atstovui ne kartą buvo išaiškinta, kad ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl dėl byloje reiškiamų materialiųjų ir procesinių reikalavimų ji turi galimybę konsultuotis su jai pagalbą teikti paskirta advokate. Aplinkybę, kad įgaliotas atstovas R. M. neturi teisinio išsilavinimo, todėl teismas darė prielaidą, kad jis netinkamai suvokia civilinį procesą, teismas įvertino, paskirdamas atstovui minimalią baudą. Atsižvelgus į pakartotinius jau po baudos paskyrimo atstovo veiksmus, vėl teikiamus prašymus, kurie neatitinka CPK numatytų koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei ieškovės teisėtų interesų, panaikinti atstovui paskirtą baudą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovės R. P. įgaliotas atstovas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti R. M. paskirtą baudą (b.l. 12-19).
6. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad skundžiama nutartis pažeidžia apelianto teisę į teisingą teismą. Apeliantas yra ieškovės R. P. sugyventinis ir ją atstovauja notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu ir turi teisę atlikti visus įgaliojime nurodytus veiksmus. Teismas pažeidė apelianto teisę naudotis jam suteiktomis teisėmis. Apeliantas, teikdamas prašymus savo vardu, nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo ar trukdyti ieškovei asmeniškai duoti paaiškinimus teismo posėdyje. Apeliantas visas aplinkybes yra nurodęs savo pateiktuose pareiškimuose. Joks įstatymas nenustato, kokių pareiškimų šalių atstovai į bylą teikti negali. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nesuvokia civilinio proceso.
7. Apeliantas 2017 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti Kauno apylinkės teismui, nes abiejuose teismuose ši byla negali būti nagrinėjama; šį pareiškimą pridėti prie atskirojo skundo (b.l. 42). Nurodė, kad pirmos instancijos teismas Kauno apygardos teismui atsiųsdamas tik vieną bylos tomą su apelianto atskiruoju skundu, o ne visą bylos medžiagą, pažeidė procesines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nesusipažinęs su visa bylos medžiaga negalės tinkamai išnagrinėti apelianto atskirojo skundo. Byla negali būti vienu metu nagrinėjama abiejuose teismuose.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškovės atstovo R. M. atskirąjį skundą ieškovė R. P. prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti R. M. paskirtą baudą (b.l. 23-29). Nurodė, kad ieškovės atstovo R. M. atskirasis skundas yra pagrįstas dėl jame nurodytų argumentų. R. M. teikiamais pareiškimais stengiasi ginti ieškovės teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
10. Ginčas byloje kilo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl atskirojo skundo papildymo
11. Apeliantas 2017 m. vasario 14 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą, iš kurio turinio spręstina, kad apeliacinės instancijos teismui faktiškai yra pateiktas atskirojo skundo papildymas (b.l. 42). Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl R. M. 2017 m. vasario 14 d. pareiškimas atsisakytinas priimti (CPK 323 str.).
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės R. P. įgaliotam atstovui R. M. skyrė 50,00 Eur baudą (b.l. 4-5).
14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs R. M. prašymą dėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam paskirtos baudos panaikinimo, prašymo netenkino (b.l. 10-11). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, o atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
15. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str.).
16. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį; piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus. Baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje, be kita ko, nustatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą.
18. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).
19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi apeliantui buvo išaiškinęs CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas dėl tinkamo atstovavimo sąlygų, ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką (b.l. 3). Tačiau Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės, jog 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovės R. P. įgaliotas atstovas R. M. savo vardu teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą prašymu-pareiškimu, kuriuo prašė teismo iškelti atsakovei N. E. J. baudžiamąją bylą dėl neteisėtos veikos ir neteisėtų veiksmų, neapklausinėti šioje byloje ieškovės R. P. (b.l. 4-5). Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017 nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi teismas ieškovės R. P. dalyvavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose pripažino būtinu (CPK 179 str. 3 d.). Be to, nustatyta, kad. 2016 m. gruodžio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė buvo įpareigota patikslinti ieškinio reikalavimus bei konkrečiai suformuluoti ieškinio dalyką. Tačiau ieškovės įgaliotas atstovas 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui procesinį dokumentą pavadiną „pareiškimas“, Nr. X15865, kuriuo prašė patenkinti ieškovės 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškimą – sukonkretintus ieškovės reikalavimus. 2016 m. gruodžio 22 d. pateikė ieškovės vardu pasirašytą procesinį dokumentą, pavadintą „prašymas – pareiškimas“, Nr. X16283, kuriuo prašė nelaukiant teismo posėdžio priimti teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka.
20. Taigi, iš bylos ir Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3039-877/2017 medžiagos (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad ieškovės įgaliotas atstovas R. M. pakartotinai teismui teikė prašymus, dėl kurių teismas jau buvo pasisakęs bei kurių teikti negali, nes CPK nenumatyta, kad įgaliotas atstovas, nebūdamas materialiai suinteresuotas bylos baigtimi, galėtų reikšti prašymus savo vardu. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad su šios bylos įrodinėjimo dalyku nesusiję kitų asmenų veiksmai ir daugkartinis jų aprašymas tik didina bylos apimtį, apsunkina bylos nagrinėjimą teismui ir visiems proceso dalyviams, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovės įgaliotas atstovas R. M., prašydamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą nepasirengus bylos nagrinėjimui, nesant galutinai suformuluotiems ieškinio reikalavimams, nesant aiškaus ieškinio dalyko, neišsprendus klausimo dėl ekspertizės skyrimo veikė prieš atstovaujamosios interesus, nes esant tokiai situacijai byloje ieškovės teisės nebūtų tinkamai apgintos.
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau nurodyti ieškovės įgalioto atstovo R. M. veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus – apeliantas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju buvo teisinis pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis instituto nuostatas, todėl jam paskirta bauda palikta galioti pagrįstai (CPK 95 str.).
22. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų.
23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.