Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M. (V. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, jog po motinos mirties rado skolos raštelius, kreipėsi į atsakovę prašydama nurodyti, ar grąžino pinigus. Taip pat klausė tėvo, ar grąžino lėšas, tėvas atsakė, kad nieko nežino. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog paskolos grąžinimas yra patvirtinamas rašteliu, išduotu skolininkui apie grąžinamas sumas, arba grąžinant skolininkui paskolos raštelį. Paskolos raštelio buvimas pas atsakovę patvirtintų skolos grąžinimą. Byloje jokių tokių įrodymų nėra. Nurodė, jog ieškovė yra priėmusi palikimą po motinos mirties, todėl turi reikalavimo teisę į atsakovę. Teigė, jog ieškovės motina ilgai sirgo, dėl to nepareiškė reikalavimo priteisti skolą. Atkreipė dėmesį, jog paskutiniame skolos raštelyje skolos grąžinimo terminas nėra nurodomas, tai ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pareikalavimo momento. Todėl laiko nepagrįstu argumentą, kad įrašai raštelyje patvirtina skolos grąžinimą. Nurodė, jog reikalavimui grąžinti 1 580 USD sumą ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, kadangi skolos grąžinimo pareikalauta tik po motinos mirties radus skolos raštelius (2018 m.). Mano, jog senatis nėra pasibaigusi ir dėl kitų paskolos sutarčių, laiko, jog šalys pasirašydamos skolos raštelį trečiajai sumai, susitarė dėl visos skolos grąžinimo neterminuotai, todėl mano, kad ir čia ieškinio senaties terminai nėra pasibaigę. Teigė, jog ieškinys pagrįstas, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog skolą M. D. M. grąžino. Papildomai paaiškino, jog niekada finansinių problemų neturėjo. Prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-05-21 atsakovė D. Ž. pasirašė skolos raštelį (pavadintas sutartimi), kuriuo nurodė, jog skolina iš M.D. M. 510 USD, kuriuo įsipareigoja grąžinti pusės metų laikotarpyje. Atsakovė su M.D. M. 1997-01-13 sudarė sutartį, kuria atsakovė skolino iš D. M. 515 USD, įsipareigojo grąžinti 1997-02-13, bei toje pačioje sutartyje atsakovė nurodė, jog skolina iš D. M. 1 580 USD.

Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog M. D. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra palikėjos M. D. M. ir trečiojo asmens V. M. dukra. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, jog palikimą po M. D. M. mirties priėmė trečiasis asmuo V. M. ir ieškovė L. A., kuri paveldėjo ¾ dalis palikimą sudarančio turto. Paveldimą turtą, dėl kurio išduotas paveldėjimo teisės liudijimas sudarė ½ dalis transporto priemonės, ½ dalis piniginių lėšų banko sąskaitose ir ½ dalis taupymo lakštų.

Trečiasis asmuo V. M. 1998-01-24 pareiškimu prašė atsakovės D. Ž. pranešti V. M., ar M. D. M. buvo grąžinta skola.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti skolą, nurodo, jog atsakovė skolos negrąžino. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, laikėsi pozicijos, jog skolą grąžino, prašė taikyti ieškinio senatį.

Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 200) (aktuali akto redakcija bylos nagrinėjimo metu) 1.125 straipsnis įtvirtina 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Tačiau šią aplinkybę asmuo turi įrodyti.

Pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 86 straipsnį, ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išimtis iš šios taisyklės, taip pat pagrindus, kuriais ieškininės senaties terminų eigą sustabdoma ir nutraukiama, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Bendrasis ieškinio senaties terminas buvo trys metai (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK, tiek Civilinio kodekso normos ieškinio senaties termino pradžią sieja su momentu, kuriuo asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Civilinis kodeksas įsigaliojo 2001-07-01, išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 1996-05-21 atsakovė pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino, jog iš palikėjos gavo 510 USD (kas ieškinio parengimo (2020-11-10) dieną sudarė 429,18 Eur pagal Lietuvos banko oficialų euro ir dolerio kursą), skolą įsipareigojo grąžinti per 6 mėn. Prievolės įvykdymo terminas pagal šį skolos raštelį suėjo 1996-11-21. Pažymėtina, jog minėtame skolos raštelyje kartu su atsakove pasirašė ir ieškovė, todėl kritiškai vertintini ieškovės argumentai, jog apie galimai pažeistas teises sužinojo tik 2018 m., kai rado skolos raštelius (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog jokių aplinkybių ar duomenų, pagrindžiančių skolos raštelių suradimo laiką ir aplinkybes, ieškovė nepateikė ir nenurodė (CPK 178 straipsnis). Byloje ieškovės pateiktas vokas ir pašto kvitas (adresatas – atsakovė, kuriai korespondencija siųsta darbo vietos adresu, siuntimo data – neįskaitoma) nei patvirtina, nei paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sužinojimo apie galimai pažeistą teisę (ar teisę reikalauti skolos grąžinimo) momentą, pažymint, jog ieškovė teismui siųstos korespondencijos turinio nepateikė (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis).

Iš byloje pateiktos 1997-01-13 sutarties, kurią, priešingai nei pirmuoju atveju, pasirašė tiek palikėja, tiek atsakovė, turinio matyti, jog atsakovė patvirtino, kad iš palikėjos pasiskolino 515 USD (kas ieškinio parengimo dieną sudarė 433,39 Eur pagal Lietuvos banko oficialų euro ir dolerio kursą) bei įsipareigojo grąžinti 1997-02-13. Be to, šalys minėtame dokumente atliko antrą įrašą, kuriuo atsakovė patvirtino, jog pasiskolino iš palikėjos 1 580 USD (kas ieškinio parengimo dieną sudarė 1 329,63 Eur pagal Lietuvos banko oficialų euro ir dolerio kursą). Nors antros sumos grąžinimo terminas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra nurodytas, kaip ir paskolos suteikimo data, tačiau sistemiškai aiškinant šalių sudaryto dokumento turinį, įvertinus tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, sandorių sudarymo praktiką, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), tikėtina, jog antros skolos sumos grąžinimo terminas galėjo būti susietas su pirmoje sutarties dalyje nurodytos skolos (515 USD) grąžinimo terminu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.193 straipsnis).

Tokiu būdu bylos duomenimis nustatyta, jog M. D. M. (toliau ir – palikėja) ir atsakovę siejo prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (1964 m. CK 43 straipsnis, 291 straipsnis, Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, po palikėjos mirties priėmusi palikimą, įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę, jei pastaroji nėra įvykdyta (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.5 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 4 dalis 1 punktas). Tačiau įvykęs universalus kreditoriaus reikalavimo teisių perėjimas nedaro kliūčių atsakovei naujojo kreditoriaus (ieškovės) reikalavimams reikšti visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Atsakovė šiuo atveju prašo taikyti ieškinio senatį.

Minėta, jog ieškinio senaties termino pradžia siejama su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.). Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 ir kt.). Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Šiuo atveju, byloje susiklostė situacija, jog konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą byloje nėra žinoma ir šio momento nustatyti remiantis subjektyviais įvykiais ir savybėmis, nukreiptais į pradinio kreditoriaus asmenį, nėra galimybės. 1964 m. CK 86 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties eigos pradžią, įtvirtinta bendroji šio termino pradžios nustatymo taisyklė, tačiau šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (1964 m. CK 86 straipsnis; Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusiame 1964 m. CK kitų ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo taisyklių (išskyrus bendrąją) nėra įtvirtinta, todėl nesant galimybės nustatyti šio termino pradžią remiantis subjektyviais kriterijais, nukreiptais į konkretų asmenį (kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą), ieškinio senaties eigos pradžios momentas nustatinėtinas remiantis objektyviais įvykiais ir savybėmis, taikant artimiausius pagal pobūdį teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas, kuriose įtvirtintos bendrosios ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklės (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog prievolės pagal 1996-05-21 skolos raštelį įvykdymo terminas pasibaigė 1996-11-21, o pagal 1997-01-13 sutartį – 1997-02-13. Tokiu būdu, remiantis prievolės įvykdymo termino pabaigos metu galiojančio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalimi, įstatyme įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas pasibaigė: pagal 1996-11-21 skolos raštelį ieškinio senaties terminas reikalavimui teisme pareikšti pasibaigė 1999-11-22, o pagal 1997-01-13 sutartį – 2000-02-24 (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, byloje pateikti duomenys, jog 1998-01-24 raštu palikėjos sutuoktinis kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti duomenis, ar skola pagal minėtus skolos raštelius grąžinta, kas suponuoja, jog vėliausiai 1998-01-24 galėjo būti žinoma apie galimai pažeistą teisę (prievolės pažeidimą negrąžinus skolos), o palikėja turėjo ir galėjo, remiantis atidaus ir rūpestingo asmens standartu, ginti savo pažeistas teises pareikšdama ieškinį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės (jos atstovės) argumentai, jog palikėjai laiku įgyvendinti savo teises galėjo sutrukdyti sveikatos sutrikimai (liga, susirgimas ir pan.), atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje jokie įrodymai, pagrindžiantys tokias aplinkybes, nėra pateikti (CPK 178 straipsnis).

Byloje duomenų, leidžiančių spręsti apie pagrindų nutraukti ieškinio senaties termino eigą buvimą, nėra nustatyta, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Duomenų, jog skolos davėja aktyviais ir teisėtais veiksmais per visą ieškinio senaties laiką, taip pat praėjus senaties terminui, iki pat teisių perėmimo siekė atgauti paskolintus skolininkei pinigus, o skolininkė per visą tą laiką skolą pripažino ir vis žadėjo ją grąžinti, byloje nėra (CPK 185 straipsnis; 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalis; Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011). Priešingai, atsakovė nurodė, jog skolą palikėjai grąžino. Nors byloje rašytiniai įrodymai nėra pateikti, o atsakovės pateikti duomenys apie skolos grąžinimą V. A. (ieškovės sutuoktiniui) nėra susiję su šios civilinės bylos dalyku, tiesiogiai atsakovės argumentų nepatvirtina (CPK 180 straipsnis, 185 straipsnis), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turtinio pobūdžio reikalavimai atsakovei pareikšti po daugiau nei 20 metų nuo prievolių įvykdymo terminų pabaigos, kas ženkliai apsunkina įrodinėjimo procesą (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju, byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal byloje pateiktus skolos raštelį ir sutartį (CPK 185 straipsnis). Įvykęs universalus kreditoriaus teisių perėmimas nesudaro pagrindo byloje nustatyti kitus ieškinio senaties termino pradžios momentus ar kitaip taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ieškovės atžvilgiu (Civilinio kodekso 1.128 straipsnis, 1964 m. CK 87 straipsnis). Pažymėtina, jog įpėdinis, po palikėjo mirties priėmęs palikimą, priimta palikėjo teises ir pareigas, kurios gali būti paveldimos (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, jog visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tiek taikant 1964 m. CK normas, reglamentuojančias bendrąjį ieškinio senaties terminą, tiek bylos nagrinėjimo metu galiojančio Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas turtiniams reikalavimams teisme pareikšti pagal 1996-05-21 skolos raštelį ir 1997-01-13 sutartį ieškinio pateikimo dieną yra pasibaigęs (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškovei atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, byloje nėra nustatyta, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika ginčo aspektu, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, pripažintina, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas ieškovės ieškinį atmesti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Iš byloje esančios 2021-05-21 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr) TP-3734 matyti, jog patirtos 357,99 Eur išlaidos. Be to, ieškovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Atsakovė byloje įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovės ieškinio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.