Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-954-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
2A-954-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08583-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Loritransa“
Atsakovas
UAB „Alguva“
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-954-653/2015Proceso Nr.2-68-3-08583-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.2; 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Loritransa“ apeliacinį skundą dėl 2014-06-25 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Loritransa“ ieškinį atsakovui UAB „Alguva“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo UAB "Alguva" 50 663,33 Lt, 29 670,60 Lt palūkanų, 11,72 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas už suteiktas autotransporto nuomos paslaugas neatsiskaitė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šalys susitarė, kad nuomos mokestį atsakovas mokės kas mėnesį į UAB "Medicinos banko lizingas" sąskaitą. Atsakovas mokėjimus vykdė kas mėnesį, todėl nei ieškovas nei UAB "Medicinos banko lizingas" jokių pretenzijų atsakovui neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2014-06-25 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad šalys 2006-11-16 sudarė nuomos sutartį Nr. 06/11/16, kuria sutarė, jog UAB "Loritransa" (nuomotojas) išnuomoja UAB "Alguva" (nuomininkui) priekabą PC 130, valst. Nr. NV 153 ir sunkvežimį MAN 23.414, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad už kiekvieną nuomos mėnesį nuomininkas (atsakovas) privalo sumokėti nuomotojui (ieškovui) 6 164,98 Lt nuomos mokestį.. 2006-11-16 nuomos sutartimi Nr. 06/11/16-2 šalys sutarė, kad ieškovas išnuomoja atsakovui sunkvežimį VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už kiekvieną nuomos mėnesį atsakovas privalo sumokėti 118 Lt nuomos mokestį. 2006-11-16 nuomos sutartimi Nr. 06/11/16-3 šalys susitarė, kad ieškovas išnuomoja atsakovui PC 130, valst. Nr. NV 153 ir už kiekvieną nuomos mėnesį atsakovas privalo sumokėti 118 Lt nuomos mokestį. 2007-05-28 susitarimu šalys susitarė 2006-11-16 pasirašytas nuomos sutartis Nr. 06/11/16 ir Nr. 06/11/16-2, nutraukti nuo 2007-06-01.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutikimą su ieškovo pareikštais reikalavimais argumentuoja tuo, kad su ieškovu buvo sutarta, jog jis (ieškovas) kaip apmokėtą nuomos mokestį pagal sudarytas nuomos sutartis, užskaitys atsakovo kas mėnesį vykdomus mokėjimus į UAB "Medicinos banko lizingas" sąskaitą pagal išperkamosios nuomos sutartis Nr. 2003-497 ir Nr. 2003-503 už laikotarpį nuo 2006-11-16 iki 2007-07-09.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2007-07-02 UAB "Medicinos banko lizingas" (lizingo davėjas) ir UAB "Loritransa" (lizingo gavėjas) sudarė Turto grąžinimo aktą (prie lizingo sutarties Nr. 2003-503) ir 2007-07-02 sudarė Turto grąžinimo aktą (prie lizingo sutarties Nr. 2003-497), kuriais UAB "Medicinos bako lizingas" ir ieškovas nutraukė Lizingo sutartis Nr. 2003-503 ir Nr. 2003-497 bei ieškovas perdavė UAB "Medicinos banko lizingas" transporto priemones: MAN 23.414 su priekaba Zremb PC 130 ir VOLVO FH12. Byloje esanti 2007-07-09 Finansinio lizingo sutartis Nr. 2007-050722 patvirtina, kad atsakovas UAB "Alguva" su UAB SEB VB lizingu iš UAB "Medicinos banko lizingas" įsigijo turtą: Zremb PC 130 priekabą ir MAN 23.414. Iš Finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-050722, pasirašytos 2007-07-09 specifikacijos matyti, kad minėtas transporto priemones (Zremb PC 130 priekabą ir MAN 23.414), siūlė įsigyti ieškovas UAB "Loritransa". 2007-07-04 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2007-07-0401 atsakovas UAB "Alguva" iš UAB "Medicinos banko lizingas" įsigijo transporto priemonę VOLVO FH12. Ieškovas pagal 2006-11-16 nuomos sutartis išnuomojo atsakovui UAB "Alguva" transporto priemones MAN 23.414 (identifikavimo Nr. WMAT35ZZZ1M331899) ir priekabą Zremb PC 130 (identifikavimo Nr. SWZPC130010000026) bei VOLVO FH12 (identifikavimo Nr. YV2A4B3A7WB206301), kurių savininkas buvo UAB "Medicinos banko lizingas". 2006-11-16 šalių sudarytose nuomos sutartyse numatyta, kad sutartis gali būti nutraukiama UAB "Medicinos banko lizingas" reikalavimu ankščiau termino ir Lizingo sutarties objektas privalo būti grąžintas UAB "Medicinos banko lizingas" jeigu UAB "Alguva" nevykdys įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį (4.3 punktas). Byloje esantys Kasos pajamų orderiai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006-11-30 iki 2007-07-03 mokėjimus pagal lizingo sutartis į UAB "Medicinos banko lizingas" sąskaitą atliko UAB "Loritransa".

Teismas sprendė, kad, viena vertus, pateikti įrodymai nesudaro pagrindo neginčytinai išvadai, jog atsakovas UAB "Alguva" įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2006-11-16 sudarytas nuomos sutartis. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas nuo 2007-06-01, t.y. nuo nuomos sutarčių nutraukimo momento, neatgavęs iš atsakovo skolos už suteiktas nuomos paslaugas, nepareiškęs atsakovui jokių turtinių reikalavimų dėl skolos, nutraukė lizingo sutartis su UAB "Medicinos banko lizingas" ir transporto priemones (anksčiau nuomotas atsakovui) pasiūlė įsigyti atsakovui UAB "Alguva" kartu su UAB SEB VB lizingas, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovo pareikštų reikalavimų teisėtumu.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti reikalavimai kelia abejonių ir todėl, kad pirmiausia ieškovas ieškiniu reikalavo iš atsakovo priteisti 18 500 Lt už įsigyta lengvąjį automobilį pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0706628, nurodant, jog atsakovas nėra visiškai už jį atsiskaitęs, tačiau, gavęs atsakovo atsiliepimą su minėto dydžio apmokėjimą patvirtinančiu 2007-06-28 pinigų priėmimo kvitu (b.l. 60), tikslindamas ieškinio reikalavimus, nepareiškė reikalavimo atsakovui dėl 18 500 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi praėjus daugiau nei penkiems metams nuo pažeistos teisės atsiradimo momento ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu iki ieškinio pateikimo teismui buvo pareiškęs pretenziją (-jas) atsakovui, todėl teismas laikė, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal 2006-11-16 nuomos sutartis įvykdė ir ieškovas su tuo sutiko.

Sprendžiant dėl ieškinio senaties, teismas nustatė, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senatį, nurodydamas, kad atsakovas 2010-02-01 pardavė ieškovui prekių už 3 630 Lt, ir pateikta sąskaita turi būti apmokėta iki 2010-02-20. Ieškovas teigia, kad atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo, o atsakovas nereikalavo apmokėjimo, nes žino, kad yra skolingas ieškovui 54 293,33 Lt, todėl buvo atliktas abipusis skolos įskaitymas (CK 6.130 str.). Ši situacija atitinka CK 1.130 straipsnio 2 dalyje numatytą ieškinio senaties nutraukimo sąlygą, t.y. skolininkas nereikalaudamas sumokėti už prekes, atliko veiksmus, liudijančius prievolės pripažinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas darė išvadą, jog nėra įrodyta, kad ieškovas su atsakovu buvo sulygę dėl 3 630 Lt skolos įskaitymo, todėl darytina išvada, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių ir neįrodė, kad turi būti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 dalyje numatyta ieškinio senaties nutraukimo sąlyga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad teismas atmetė ieškinį tik dėl to, kad praleista ieškinio senatis. Apeliantas mano, kad šiuo atveju ieškinio praleidimo priežastys buvo svarbios ir buvo pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Apeliantas pakartojo su tuo susijusius argumentus, kurie buvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas nereiškia nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat dėl senaties termino trukmės, dėl fakto, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Šios aplinkybės laikomos nustatytomis ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Byloje kilo ginčas tik dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Pirmiausiai, iš teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė ieškinį ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino taikymo, bet ir dėl ieškinio nepagrįstumo: teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybe, darė išvadą, atsakovas savo įsipareigojimus pagal 2006-11-16 nuomos sutartis įvykdė ir ieškovas su tuo sutiko, t.y. konstatavo ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui. Apeliantas tokių teismo išvadų neginčija, todėl nurodytos apelianto aplinkybės apie ieškinio senaties termino taikymą neturi įtakos ginčo teisingam išnagrinėjimui – esant nepagrįstam reikalavimui, ieškinys turėjo būti atmestas. Vien dėl to apeliacinis skundas neturi būti tenkintinas.

Kita vertus, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovo prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai nurodė klausimo išsprendimui taikytiną teisinį pagrindą bei teismų praktiką. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir aplinkybes, pateikia savo nuomonę dėl jų įrodomosios reikšmės, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė įskaitymo fakto buvimo aplinkybės, dėl ko nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties praleidimo faktas taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2014-06-25 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėRūta Petkuvienė