Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualiosios įmonės „Jotiga“ ieškinį atsakovui K. J. dėl sumokėtų už automobilį piniginių lėšų ir nuostolių priteisimo, atsakovo K. J. priešieškinį ieškovei individualiajai įmonei „Jotiga“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė vienašališką automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu, nes nebuvo esminio sutarties pažeidimo, dėl to nepagrįstai iš apelianto ieškovei priteisė visas su automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimu susijusias išlaidas. Be to, priteisė ieškovei didesnę, negu ji buvo sumokėjusi už automobilį, kainą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad:2016-08-02 apeliantas iš UAB „Niltus“ už 3 900 Eur kainą įsigijo automobilį „Volkswagen Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), 2015 m. laidos, rida 1000 km. Sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad automobilis parduotas po autoįvykio. Iš „auto DNA“ ataskaitos matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), 2015-02-13 dalyvavo eismo įvykyje Prancūzijoje, kur įvykus susidūrimui užfiksuota žala. Iš Kauno „Volkswageno“ centro 2016-04-12 ir 2016-07-25 sąskaitų faktūrų matyti, kad automobilį „Volkswagen Golf“ apeliantas iki įsigydamas iš UAB „Niltus“ buvo du kartus nuvairavęs remontuoti ir atliktų remonto darbų vertė 1 810 Eur ir 90 Eur. Iš 2016-08-14 www.autoplius.lt skelbimo (e. b. t. 1, b. l. 22) matyti, kad Tauragėje parduodamas automobilis „Volkswagen Golf“, 2015 m. laidos, be defektų, rida 998 km, pardavimo kaina – 13 700 Eur. Skelbimo komentare nurodyta, kad tai naujas automobilis. 2016-08-17 Sutartimi (e. b. t. 1, b. l. 23) apeliantas pardavė ieškovei IĮ „Jotiga“ automobilį „Volkswagen Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta kaina 5 500 Eur. Sutarties grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ jokių duomenų nenurodyta. Sąskaitos išrašas (e. b. t. 1, b. l. 25) patvirtina, kad IĮ „Jotiga“ pervedė bankiniu pavedimu apeliantui 5 500 Eur 2016-08-17. Iš 2016-08-17 kasos išlaidų orderio Nr. 137A (e. b. t. 1, b. l. 26) matyti, kad jis išrašytas išduoti 8 000 Eur IĮ „Jotiga“, pagrindas – K. J. už automobilį „Volkswagen Golf“. Kasos išlaidų orderis apelianto nepasirašytas. Ieškovė automobilį „Volkswagen Golf“ iš apelianto įsigijo gavusi užsakymą iš bendrovės Guerrera Giovannni ir 2016-08-24 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi iš apelianto įsigytą automobilį „Volkswagen Golf“ pardavė pirkėjai bendrovei Guerrera Giovannni už 20 000 Eur. 2016-08-29 automobilio „Volkswagen Golf“ pirkėja bendrovė Guerrera Giovannni ieškovę informavo dėl automobilio „Volkswagen Golf“ Sutarties anuliavimo, nes atlikus automobilio patikrinimą automobilių „Volkswagen“ prekybos atstovybėje „Autocity Bat SRL“ nustatyta, kad jis daužtas, kad iš gamyklos išėjusi transporto priemonė turėjo atidaromą panoraminį stoglangį, kuris po prasto remonto buvo pakeistas paprastu stogu. Patikrinimo metu atrasti gedimai: neveikiantis oro kondicionierius, nesuderinama navigacijos sistema, nesilankstantys veidrodėliai, pro priekinį stiklą ir po stogu praleidžiamas vanduo, triukšmas variklyje ir priekiniame dešiniajame mechanizme. Šiuo pranešimu taip pat buvo paprašyta padengti nuostolius, patirtus dėl transporto priemonės parsivežimo, kurie yra 1 350 Eur (e. b. t. 1, b. l. 16–17). Iš 2017-08-24 Sutartyje (e. b. t. 1, b. l. 14) ir PVM sąskaitoje faktūroje, serija LGA, Nr. 156 (e. b. t. 1, b. l. 15), esančių įrašų matyti, kad sutartis atšaukta 2016-08-29 dėl automobilio neatitikties. Iš 2016-12-06 mokėjimo Nr. 459 (e. b. t. 1, b. l. 13) matyti, kad ieškovė bendrovė Guerrera Giovanni pervedė 1 350 Eur. 2016-09-28 Šiaulių „Volkswageno“ centro automobilių apžiūros protokole Nr. 20160928/01 (e. b. t. 1, b. l. 19) nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „Volkswagen Golf“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pažeidimai: pažeisti mechaniškai (užspausti) galiniai stabdžių vamzdeliai; dyzelino prasiskverbimas iš kuro bako, pažeistas cirkuliacinis siurblys (sulaužytas), imtas variklio karteris, leidžia tepalą, sulankstyta dešinio pusašio apsauga, pažeistas dešinės pusės priekinio tilto laikiklis, neoriginali variklio karterio dugninė, pažeistas dešinės pusės priekinio tilto laikiklis, neoriginali variklio karterio dugninė, pažeisti kondicionieriaus kompresoriaus laidai ir jungtys, pažeistos kuro filtro tvirtinimo vielos, pažeistas aukšto slėgio kuro siurblys ir jungtys, sugedęs išorės / vidaus oro sklendės variklis, abu šoniniai veidrodėliai netinkami šiam automobiliui (neturi šiam modeliui skirtų funkcijų), radijo / navigacinė sistema neatitinka automobilio komplektacijos, neprijungta navigacijos sistemos antena, priekiniai aukštų dažnių garsiakalbiai, vizualiai apžiūrėjus prietaisų panelę pastebėta, kad panelė galbūt buvo restauruota. Tai neatitinka gamintojo reikalavimų. Iš „Volskwagen group“ motorinių transporto priemonių oficialaus elektroninių dalių katalogo (toliau – ETKA) užsakymo (e. b. t. 1, b. l. 20–21) matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), remonto kaina 7 613,94 Eur. 2016-10-11 ieškovė pranešė apeliantui dėl vienašalio 2016-08-17 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą, atsiimti automobilį bei įregistruoti savo nuosavybės teisę į jį (e. b. t. 1, b. l. 28–30).CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo; to paties straipsnio 2 dalis nustato, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.Taigi, nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus apeliantui buvo žinoma parduodant automobilį ieškovei ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Vadovaujantis Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktu, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos.Iš 2016-08-17 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, tačiau nenurodyti privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, taip pat neužpildyta privalomai pildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, neva jam pačiam nebuvo žinomi automobilio defektai. Šią apelianto poziciją paneigia tiek byloje esantys rašytiniai dokumentai, tiek paties apelianto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Pažymėtina, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, jog apeliantas iš UAB „Niltus“ pirko sudaužytą automobilį, 2016-08-02 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 0000319 (e. b. t. 1, b. l. 60) grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra nurodyta, jog „automobilis parduotas po autoįvykio“. Minėtos sutarties 2 punktas nustato, jog pasirašius sutartį pripažįstama, kad pirkėjas (apeliantas) buvo informuotas apie visus žinomus transporto priemonės trūkumus. Šalys patvirtina, kad pirkėjas (apeliantas) buvo informuotas apie visus žinomus transporto priemonės trūkumus. Šalys patvirtina, kad pirkėjui (apeliantui) buvo suteikta visa žinoma informacija iš transporto priemonės gamintojo ar oficialaus jo atstovo apie perkamo automobilio serviso istoriją tiek garantiniu, tiek pogarantiniu automobilio eksploatacijos laikotarpiu (įskaitant atliktus darbus ir pakeistas detales ir nurodant automobilio ridą, atliekant remonto darbus) ir kt. Apeliantas priešieškinyje nurodo, jog dar iki įsigydamas automobilį jį du kartus remontavo, šiuos apelianto argumentus patvirtina byloje esančios dvi sąskaitos faktūros (e. b. t. 1, b. l. 62, 64), iš šiose sąskaitose faktūrose pateiktos informacijos, nurodytų detalių bei darbų matyti, jog atliktas remontas nėra susijęs tik su, kaip nurodo apeliantas, tiesiog kėbulo išorės apibraižymu, dėl ko automobilis buvo perdažytas. 2017-03-21 vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino: „automobilyje nėra kompiuterio ir su elektra problemos“ (43.30 min.), „šlangutė leidžia“ (46.40 min.), „ji yra po avarijos“ (47.07 min.), „aš dirbau, sutvarkiau, pardaviau“ (51.30 min.), „aš (automobilį – aut. pastaba) imsiu, jeigu sutvarkysiu“ (58.28 min.). Šie apelianto teiginiai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtina, jog apeliantui buvo žinoma, kad automobilis buvo su defektais, kuriuos apeliantas pats šalino. Į klausimą, ar atskleidė informaciją, kad automobilis buvo dalyvavęs autoįvykyje, apeliantas atsakė: „O kodėl aš turiu atskleisti, kad automobilis po autoįvykio? Jie matė, kad sutartyje (sudarytoje tarp UAB „Niltus“ ir apelianto – aut. pastaba) yra nurodyta, kad automobilis yra po autoįvykio“ (55.17 min.).Kaip jau minėta, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).Nagrinėjamu atveju automobilio defektai nėra akivaizdūs ir pastebimi. Tiek ieškovė, tiek apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis atrodė kaip naujas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų taip pat matyti, jog išoriškai automobilio defektų pastebėti nebuvo galima: www.autoplius.lt skelbime nurodyta, jog parduodamas automobilis „Volkswagen Golf“, 2015 m. laidos, be defektų, rida 998 km, pardavimo kaina – 13 700 Eur. Skelbimo komentare nurodyta, kad tai naujas automobilis, kaip minėta, Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje apeliantas taip pat nenurodė jokių automobilio defektų ar trūkumų, todėl, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog apeliantas pažeidė CK 6.431¹ straipsnyje bei Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti automobilio defektus ir trūkumus. Pažeidęs šiuos reikalavimus, apeliantas prisiima atsakomybę dėl netinkamo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo.Sutiktina su apeliantu, jog sutarties nutraukimas yra ultima ratio priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas nelaikytinas pertekliniu. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartis gali būti nutraukiama tik nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, jog jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).Iš byloje esančių 2017-01-03 ETKA duomenų (e. b. t. 1, b. l. 81–84) matyti, jog vien tik detalių, reikalingų, kad automobilis atitiktų gamintojo deklaruojamus reikalavimus, taip pat apelianto viešai deklaruotą automobilio techninę būklę, kaina yra 7 613,94 Eur. Į šią sumą nėra įskaičiuota remonto darbų, dažų kaina. Įvertinant už automobilį sumokėtą kainą – 13 500 Eur, teisėjų kolegijos nuomone, tokia automobilio remonto kaina yra neprotinga, t. y. vien tik detalių kaina viršija pusę už automobilį sumokėtos kainos, o visa automobilio remonto kaina galbūt viršija naujo automobilio pirkimo kaštus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Proceso teisės aspektu pažymėtina, kad sutarties nutraukimo pagrįstumą ginčijanti šalis turi įrodyti, kad jos padarytas pažeidimas neesminis ir todėl kita šalis neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Šalys gali susitarti ir išvardyti sutartyje konkrečius pažeidimus, kuriuos pripažįsta esminiais, bet CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatos neįpareigoja šalių nustatyti sutartyje konkrečius kokybės pažeidimus, kurių nesilaikymas turėtų esminę reikšmę sutarties galiojimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo, atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo, laikytinas pats pažeidusiu sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovė tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį gamintojo deklaruojamus parametrus, komplektaciją, t. y. tikėjosi įsigyti automobilį, kurio techninė būklė artima naujo automobilio techninei būklei; 2) griežtas Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti, ar ne; 3) apeliantas tyčia nuo ieškovės nuslėpė informaciją apie parduodamo automobilio defektus ir trūkumus, t. y. apeliantui buvo žinoma, jog parduodamas automobilis yra po eismo įvykio, kad jis neatitinka gamintojo deklaruojamos techninės būklės; 4) ieškovė turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes automobilio suremontavimo kaštai, kad jo techninė būklė atitiktų jo pardavimo metu viešai deklaruotą būklę, viršija šio automobilio įsigijimo kaštus, galbūt viršija naujo tokio automobilio įsigijimo kainą, be to, ieškovei apeliantui pranešus apie šio automobilio defektus ir trūkumus, pastarasis nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams ir defektams šalinti, su ieškove nebendradarbiavo, vengė bendravimo; 5) apeliantas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. apeliantui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovei – jos už automobilį sumokėti pinigai. Apibendrinant išdėstytus motyvus pasakytina, jog ieškovė dėl netinkamo Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.CK 6.218 straipsnio 1 dalis nustato, jog šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė 2016-10-11 apeliantui pranešė apie vienašalį 2016-08-17 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Nors pačiame pranešime nenurodyta sutarties nutraukimo data, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė, apeliantui nurodžiusi vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo įteikimo dienos, grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą, atsiimti automobilį bei VĮ „Regitra“ įregistruoti savo nuosavybės teisę į šį automobilį, tinkamai įgyvendino CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą apie sutarties nutraukimą iš anksto, t. y. prieš 30 dienų, pranešti kitai šaliai.Įvertinus išdėstytus motyvus, vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, 6.218 straipsniu, 6.327 straipsnio 2 dalimi, 6.333 straipsniu, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6.431¹ straipsniu, Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimais, taip pat nurodyta kasacinio teismo praktika ir atsižvelgiant į Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje apelianto ieškovei nenurodytą informaciją, į automobiliui suremontuoti reikalingus kaštus, kad jis atitiktų gamintojo reikalavimus bei apelianto parduodant automobilį viešai deklaruotus duomenis, konstatuotina, jog apelianto Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyta informacija apie transporto priemonės trūkumus ir defektus yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, lėmęs ieškovės apsisprendimą dėl automobilio įsigijimo, todėl ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir tinkamai šį savo teisių gynimo būdą įgyvendino, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš apelianto priteisė už automobilį sumokėtą kainą.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė į bylą pateikė kasos išlaidų orderį, kurio apeliantas nėra pasirašęs, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie 13 500 Eur ieškovės apeliantui sumokėtą automobilio kainą. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad automobilio kaina buvo 13 500 Eur, nesprendė klausimo dėl galbūt suklastotos pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje automobilio kaina nurodyta 5 500 Eur.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog galimas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo faktas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio argumento nepasisako.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais sprendžiant apie tikrąją automobilio kainą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog apeliantas minėtą automobilį įsigijo už 3 900 Eur, pats šį automobilį du kartus remontavo, bendra remonto kaina buvo 1 900 Eur. Taigi, apeliantas už šį automobilį, įskaitant už remontą sumokėtus pinigus, sumokėjo 5 800 Eur. Skelbime apie parduodamą automobilį apeliantas nurodė 13 700 Eur šio automobilio pardavimo kainą. Įvertinus analogiškos būklės automobilių kainas, matyti, jog tokio automobilio rinkos vertė yra apie 13 500–14 600 Eur, o daužtų ir neremontuotų „Volkswagen Golf“ markės automobilių kaina 5900–6100 Eur. 2016-08-17 Sutartyje nurodyta automobilio „Volkswagen Golf“ kaina – 5 500 Eur. Išrašas iš sąskaitos patvirtina, kad ieškovė apeliantui pervedė sutartyje nurodytą 5 500 Eur sumą už automobilį. Be to, ieškovės teiginius apie grynųjų pinigų davimą atsakovui automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtino liudytojas M. K.. Iš IĮ „Jotiga“ buhalterinės pažymos (e. b. t. 1, b. l. 27) matyti, kad 2016-08-17 pirktas automobilis „Volkswagen Golf“ iš K. J., už kurį įmonė sumokėjo 8 000 Eur grynaisiais, 5500 Eur pavedimu.Pažymėtina, jog įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle, t. y. įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog labiau tikėtina, kad tikroji šalių sutarta automobilio kaina buvo ne, kaip nurodo apeliantas, 5 500 Eur, o 13 500 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto ieškovei priteisė 13 500 Eur, sumokėtų už automobilį.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apelianto 1 395 Eur nuostolių. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė automobilį „Volkswagen Golf“ po jo įsigijimo iš apelianto pardavė bendrovei Guerrera Giovanni. Bendrovei Guerrera Giovanni patikrinus gautą automobilį buvo nustatyti automobilio gedimai, dėl kurių 2016-08-24 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo atšaukta ir ieškovė atlygino pirkėjui 1 350 Eur automobilio gabenimo į Italiją išlaidas. Siekdama nustatyti automobilio techninę būklę už automobilio patikrą Šiaulių „Volkswageno“ centre ieškovė sumokėjo 45 Eur. Iš viso ieškovė patyrė 1 395 Eur nuostolių. LR CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Atsižvelgiant į tai, jog dėl netinkamo sutarties įvykdymo nustatyta būtent apelianto kaltė (žr. šios nutarties 41 punktą), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto ieškovės patirtas išlaidas dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Pažymėtina ir tai, jog apeliantui ieškovė pranešime apie sutarties nutraukimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu per pranešime nustatytą terminą ieškovės reikalavimų grąžinti ieškovei pinigus, atsiimti automobilį bei įregistruoti nuosavybės teisę į jį apeliantas neįvykdys, ji teisme taip pat reikalaus ir 1 395 Eur nuostolių atlyginimo. Apeliantas nesutinka su priteistų palūkanų dydžiu, nes jis yra fizinis asmuo, todėl priteistinų palūkanų dydis turėtų būti 5 procentai, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 6.Iš byloje esančių skelbimų apie parduodamus automobilius (e. b. t. 1, b. l. 12, 22) nustatyta, jog apeliantas verčiasi automobilių perpardavimu. Šią aplinkybę apeliantas taip pat patvirtino pirmosios instancijos teisme 2017-03-21 vykusio teismo posėdžio metu nurodydamas, jog kartu su sūnumi per metus pasitvarko ir parduoda po porą automobilių (51.54 min.), taip pat tarpininkauja parduodant automobilius (1.01.57 min.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog parduodamas ginčo automobilį apeliantas veikė ne kaip fizinis asmuo, kuriam įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, o kaip verslininkas, todėl iš apelianto priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis).Nesutiktina su apelianto argumentu, jog neįtraukdamas į bylą UAB „Niltus“, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl juridinio asmens, neįtraukto į procesą šalimi, teisių. Pažymėtina, jog nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų tokio prašymo pirmosios instancijos teismui nereiškė. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog neva pirmosios instancijos teismo sprendimas turi įtakos neįtraukto į bylą asmens teisinei padėčiai, tačiau nenurodo, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turi neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas UAB „Niltus“ sukėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui pareikšti reikalavimai buvo grindžiami tik tarp bylos šalių susiformavusiais sutartiniais santykiais ir paties apelianto tarp bylos šalių 2016-08-17 sudarytą automobilio „Volkswagen Golf‘ pirkimo–pardavimo sutartį pažeidusiais iš esmės veiksmais, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi jokios įtakos UAB „Niltus“ teisėms.Iš dalies sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti dvišalę restituciją, t. y. priteisdamas iš apelianto ieškovei už automobilį sumokėtą kainą, turėjo grąžinti automobilį apelianto nuosavybėn. CK 6.222 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Tačiau taip pat sutiktina su ieškove, jog dėl automobilio grąžinimo tarp šalių nėra ginčo, ieškovė siekia automobilį grąžinti apeliantui. CPK 273 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas. Atsižvelgdama į aplinkybę, jog ieškovė apeliantui buvo nustačius vieno mėnesio terminą automobiliui atsiimti, įregistruoti savo nuosavybės teisę į šį automobilį bei grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimui įvykdyti protingu laikytinas 30 kalendorinių dienų terminas, todėl tam, kad tarp šalių būtų išvengta ginčų ateityje dėl automobilio „Volkswagen Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), grąžinimo, teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo 2017-04-20 sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą ir išdėsto ją taip „Taikyti dvišalę restituciją. Grąžinti apeliantui K. J. automobilį „Volkswagen Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), įpareigojant apeliantą automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovės individualiosios įmonės „Jotiga“ ir įregistruoti valstybės įmonėje „Regitra“ apelianto nuosavybės teisę į šį automobilį. Priteisti iš apelianto K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės individualiosios įmonės „Jotiga“ į. k. 302940896, naudai už parduotą automobilį sumokėtus 13 500 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus eurų), 1 395 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2016-12-13, iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismo nustatyti įpareigojimai turi būti įvykdyti per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.“Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl to, kokiu būdu – abiejų šalių sutikimu, ar vienašališkai nutraukta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis bei kokia tikroji už automobilį sumokėta kaina, kaip minėta, ginčo dėl to, jog ieškovė turi grąžinti automobilį apeliantui – nėra. Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, t. y. priteista ieškovės reikalauta pinigų suma, sumokėta už automobilį, o apelianto reikalavimai pripažinti, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta abiejų šalių sutikimu ir priteisti ieškovei iš apelianto 5 500 Eur - netenkinti (priešieškinys atmestas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto ieškovei priteisė visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto reikalavimas – taikyti dvišalę restituciją - laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį abiejų šalių reikalavimu, šis reikalavimas netenkintas. Pažymėtina, jei apeliantas būtų ginčą su ieškove sprendęs taikiai, t. y. reagavęs į ieškovės jam siųstą pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir šalių grąžinimo į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį, bylinėjimosi išlaidos iš viso nebūtų patirtos. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė IĮ „Jotiga“ pateikė įrodymus apie patirtas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (e. b. t. 1, b. l. 131–132), jos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą, išdėstant ją taip:

„Taikyti dvišalę restituciją. Grąžinti apeliantui K. J. automobilį „Volkswagen Golf“, VIN (duomenys neskelbtini), įpareigojant apeliantą automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovės individualiosios įmonės „Jotiga“ ir įregistruoti valstybės įmonėje „Regitra“ apelianto nuosavybės teisę į šį automobilį. Priteisti iš apelianto K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės individualiosios įmonės „Jotiga“ į. k. 302940896, naudai už parduotą automobilį sumokėtus 13 500 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus eurų), 1 395 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus) nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2016-12-13, iki visiško sprendimo įvykdymo. Teismo nustatyti įpareigojimai turi būti įvykdyti per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

Priteisti ieškovei individualiajai įmonei „Jotiga“ iš apelianto K. J. 200 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.