Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1802-590/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
2A-1802-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11821-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Vidas Stankevičius (pran.), Rūta Burdulienė
Ieškovas
UAB „Sostena“
Atsakovas
UAB „June LT“
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1802-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11821-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 42.8; 42.10; 42.11.1; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sostena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostena“ ieškinį atsakovui UAB „June LT“ dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo neteisėtu, netesybų priteisimo ir atsakovo UAB „June LT“ priešieškinį ieškovui UAB „Sostena“ dėl be pagrindo įgyto turto ir nuostolių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Sostena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu ir niekiniu atsakovo UAB „June LT“ 2013-03-20 pranešimu atliktą 2012-09-28 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TDRl209281 nutraukimą nuo pranešime nurodytos datos ir jame nurodytais pagrindais, priteisti iš atsakovo 117 395,20 Lt dydžio netesybas bei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-28 su atsakovu sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TDRl209281, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pristatyti ir parduoti atsakovui automobilį Range Rover 5,0 Supercherged Autobiography 2013MY, o atsakovas įsipareigojo sumokėti automobilio kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pasirašydamos sutartį, šalys susitarė, kad automobilis bus pristatytas ir perduotas atsakovui preliminariai iki 2013-02-02, bet ne vėliau kaip iki 2013-03-04. Atsakovas sumokėjo ieškovui 117 395,20 Lt avansą. Ieškovas nupirko ir atgabeno į Lietuvą automobilį. Pristačius automobilį buvo pastebėta, kad automobilio variklio dangtis apgadintas – nedideliame plote pažeista variklio dangčio dažų danga. Apie tai ieškovas 2013-02-12 telefonu informavo atsakovą. Jo atstovai tą pačią dieną atvyko apžiūrėti automobilį, apžiūros metu ieškovas siūlė atsakovui problemos sprendimo būdus: per protingą terminą ieškovo sąskaita pašalinti automobilio trūkumą – variklio gaubtą perdažyti, pakeisti variklio dangtį nauju arba protingu dydžiu sumažinti automobilio kainą, taip pat siūlė kitais galimais būdais kompensuoti kilusius nepatogumus. Atsakovo atstovas sutiko perdažyti gaubtą, tačiau tą pačią dieną telefonu informavo ieškovą, jog atsisako priimti šį automobilį, kadangi toks variklio dangčio pažeidimas yra esminis automobilio trūkumas ir pareikalavo pakeisti automobilį analogišku nauju arba grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovas, siekdamas objektyviai nustatyti automobilio trūkumo mastą ir įvertinti atsakovo pretenzijų pagrįstumą, kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kuris, dalyvaujant ieškovo ir atsakovo atstovams, apžiūrėjo automobilį ir išvadoje nurodė, kad automobilio variklio gaubto apgadinimai yra itin nedidelio masto, paviršiniai ir iš esmės netrukdo naudoti automobilį pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į eksperto išvadas, ieškovas savo jėgomis ir sąskaita perdažė variklio gaubtą pagal visus remonto technologijos reikalavimus ir informavo atsakovą apie galimybę priimti automobilį, pašalinus jo trūkumus. Atsakovas priimti automobilio neatvyko, 2013-02-27 pateikė ieškovui pretenziją, kurioje sutiko išspręsti iškilusią problemą dėl automobilio, pasiūlė ieškovui pakeisti variklio dangtį nauju arba sumažinti automobilio pirkimo kainą dėl jo nuvertėjimo ryšium su dangčio perdažymu. Ieškovas 2013-02-28 atsakymu į pretenziją nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog variklio gaubto trūkumas pašalintas ieškovo jėgomis ir lėšomis, variklio gaubtas nebuvo deformuotas, naujo variklio gaubto užsakymo įvykdymas užtruktų apie 1 mėnesį, todėl keisti variklio gaubtą nauju yra neprotinga ir neproporcinga. Nepaisant to, ieškovas sutiko savo sąskaita užsakyti naują variklio gaubtą, jei atsakovas, neatsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes apie trūkumo likvidavimą, vis tiek pageidautų pakeisti variklio gaubtą nauju. Taip pat nurodė, jog sutiktų kompensuoti atsakovo kilusius nepatogumus dėl neesminio ir jau pašalinto automobilio trūkumo, atlyginant protingo dydžio automobilio prekinės vertės netekimo sumą – 5 070 Lt. Nurodė, kad šalių susitikimo 2013-03-14 metu ieškovo automobilių salone, dar kartą šalims apžiūrint automobilį, atsakovo atstovas ieškovo vadovui pareiškė, kad sužinojo, jog galėtų įsigyti tokį pat automobilį pigiau, todėl šio automobilio, jei negaus 50 000 Lt kainos nuolaidos, nepriims. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo reikalavimu, 2013-03-15 pateikė atsakovui pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kuria dar kartą priminė savo pasiūlymus dėl galimo nesutarimo sprendimo, papildomai dar pasiūlė nuolaidas įsigyjant automobilio aksesuarą, ir paragino atsakovą vykdyti sutartį. Atsakydamas į pretenziją, atsakovas 2013-03-20 pateikė ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo pranešė, jog vadovaudamasis sutarties 7.1 p. per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo nutraukia sutartį ir reikalauja grąžinti sutarties 2.3.1 p. sumokėtus 117 395,20 Lt. Toks atsakovo pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo faktas yra neteisėtas ir niekinis. Šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, kad atsakovas turės teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį tik sutarties 7.1 p. nurodytais atvejais, tačiau būtent atsakovas, o ne ieškovas, pažeidė sutartį (nes automobilis nubuvo perduotas tik dėl atsakovo kaltės), atsakovas neturėjo teisės teikti ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą sutarties 7.1 p. pagrindu ir vienašališkai nutraukti sutartį. Tam nebuvo jokių pagrindų ir sąlygų. Pažymėjo, jog tikroji sutarties nutraukimo priežastis buvo kita, o būtent tai, jog atsakovas neturėjo likusios dalies pinigų pirkiniui apmokėti, ką, anot jo, rodo atsakovo įmonės balansas. Kadangi atsakovas nesumokėjo visos sutartyje nustatytos kainos ir nepagrįstai atsisakė priimti automobilį, ieškovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie ką informavo atsakovą 2013-03-26 pranešimu, o taip pat atlyginti nuostolius, kurių minimali neįrodinėtina suma nurodyta sutarties 2.3.1. punkte, yra 117 395,20 Lt, t. y. atsakovo ieškovui sumokėtas avansas, kurį pasilikti sau ieškovas turėjo teisę pagal sutarties 9.3 p.

Atsakovas UAB „June LT“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas pateiktu priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovo 117 395,20 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą, 12 005 Lt patirtiems nuostoliams atlyginti, pripažinti 2013-03-26 ieškovo UAB „Sostena“ pranešimą dėl 2012-09-28 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TDR1209281 nutraukimo neteisėtu, priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-12 ieškovui sudarius galimybę apžiūrėti įsigyjamą automobilį, buvo pastebėti akivaizdūs variklio dangčio apgadinimai, kurie užfiksuoti 2013-02-21 antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 171-13-6 apžiūrėjus automobilį 2013-02-18. Dėl pastebėtų trūkumų atsakovas pateikė pretenzijas žodžiu ir 2013-02-22 raštu, kuriose nurodė, kad nesutinka, jog sužalota automobilio detalė būtų suremontuota ir perdažyta, nes pagal sutartį įsigyja naują, o ne remontuotą transporto priemonę, kurios įsigijimo vertė yra labai didelė. Atsakovas pateikė galimus sprendimo variantus – apgadintą variklio dangtį pakeisti nauju arba sumažinti automobilio pirkimo kainą dėl nuvertėjimo. Atsakovas 2013-03-08 gavo 2013-02-28 surašytą ieškovo atsakymą, iš kurio paaiškėjo, jog ieškovas vienašališkai priėmė sprendimą pašalinti automobilio išorinius trūkumus, perdažant apgadintą variklio gaubtą. Ieškovas nesuteikė atsakovui galimybės dalyvauti specialistui atliekant automobilio apgadinimų analizę, išklausyti kilnojamojo turto vertinimo specialistų siūlymų dėl prekės prekinės vertės netekimo ir pan., be to, ieškovas praleido sutarties 3.1 ir 7.1.1 p. p. nustatytus terminus sutarčiai įvykdyti. Ieškovui vienašališkai nusprendus perdažyti variklio gaubtą ir atsisakius pakeisti variklio gaubtą nauju, t. y. automobiliui neatitinkant sutartyje nustatytos charakteristikos bei pardavėjui neįvykdžius esminio įsipareigojimo – perduoti naują automobilį be išorinių trūkumų, atsakovas 2013-03-20 raštu, remdamasis sutarties 7.l p., nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti sutarties 2.3.l p. sumokėtą 117 395, 20 Lt avansą ne vėliau kaip per 7 dienas. 2013-03-27 atsakovas gavo 2013-03-26 ieškovo pranešimą apie sutarties nutraukimą, iš kurio turinio suprato, kad ieškovas geranoriškai avanso negrąžins. Todėl kiek palaukęs, 2013 m. gegužės pradžioje kreipėsi į teismą. Atsakovo manymu, ieškovo realizuotas sutarties nutraukimas neteisėtas, nepagrįstas ir nesąžiningas, ieškovas, kaip pardavėjas, veikė vienašališkai, ignoruodavo atsakovo siūlymus arba jų iš viso nesprendė, nepaisė jokių pirkėjo interesų ir nesiekė išsaugoti sutartį, o taip pat pažeidė sutartinį įsipareigojimą pristatyti atsakovui naują, o ne suremontuotą, automobilį, kuris savo verte yra labai brangus turtas, atsakovas turėjo akivaizdžius lūkesčius gauti daiktą naują. Ieškovas sutartį nutraukė po to, kai pats atsakovas informavo jį apie sutarties nutraukimą. Ieškovo reikalavimų turinys ir jį pagrindžiančios aplinkybės akivaizdžiai pritrauktos prie įvykių konteksto su akivaizdžiu ketinimu išvengti galimos atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas neturėjo teisės pasilikti įmokėtą avansą, nes sutarties 9.3 p., įsigilinus į jo turinį ir aiškinant sistemiškai, neleidžia jam to daryti, kadangi automobilio atsakovas taip ir nepriėmė. Todėl įmokėtas avansas turi būti besąlygiškai grąžintas atsakovui. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 12 005 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 1) VĮ „Regitra“ už vardinius June LT numerius sumokėti 5 000 Lt; 2) 605 Lt už dokumentų ruošimą Citadelė lizingui ketinant imti paskolą likutinei ketinamo pirkti automobilio vertei apmokėti, 3) 6400 Lt už sumokėtas padangas, skirtas tik šiam automobiliui, 4) 1 267,92 Lt pagal sutarties 9.1 p. paskaičiuoti delspinigiai po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną perduoti automobilį nuo 2013-02-02 iki sutarties pasibaigimo 2013-03-27.

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-30 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo UAB „Sostena“ 2013-03-26 pranešimą dėl 2012-09-28 Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TDR1209281 nutraukimo neteisėtu; priteisė iš ieškovo UAB „Sostena“ atsakovo UAB „June LT“ naudai 117 395,20 Lt sumokėto avanso, 1267,92 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (118 663,20 Lt) nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme dienos (2013-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 405,70 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nors eksperto Edgar Sokolovskij išvada patvirtina, kad variklio gaubto apgadinimų pašalinimas neturės įtakos automobilio eksploatacinėms savybėms, tačiau Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 p., 5.1 p. numato pardavėjui pareigą atiduoti automobilį pirkėjui ne tik be jokių techninių defektų, bet ir be išorinių trūkumų, matomų defektų. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovas, ketindamas įsigyti prabangų automobilį, kurio rinkos vertė yra 507 000 Lt, tikėjosi gauti naują, neapgadintą ir neperdažytą transporto priemonę. Teismas padarė išvadą, jog būtent dėl šių priežasčių atsakovas atsisakė priimti automobilį su perdažytu variklio gaubtu (kas, bylos duomenimis, buvo atlikta be jo sutikimo). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad pardavėjas ginčo sprendime nebuvo tiek lankstus ir nesiekė sąžiningai bendradarbiauti su pirkėju sutarties vykdymo eigoje, kiek pagal susiklosčiusią situaciją buvo būtina ir protinga, kas iš esmės ir sąlygojo pirkėjo pasirinkimą nutraukti sutartį. Pardavėjas siekė išsaugoti sutartį jam palankiu būdu ir jam pačiam minimaliom sąnaudom, visiškai ignoruodamas pirkėjo valią. Teismas ieškovo teiginius apie tai, jog atsakovas siekė nutraukti sutartį dėl finansinių sunkumų bei dėl pasikeitusios valios pirkti automobilį, vertino kritiškai, nes, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartį: jos sudarymo dieną pervedė ieškovui avansą, ieškovui pranešus, jog automobilis pristatytas, tą pačią dieną nuvyko jį apžiūrėti. Teismas iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovas nebuvo pajėgus pirkti automobilį, sumokant sulygtą kainą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovas pažeidė sutarties sąlygas, pateikdamas atsakovo teisėtų lūkesčių neatitinkančią brangią prekę ir vėliau nei numatyta sutartyje, elgėsi nepakankamai sąžiningai, todėl ieškovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį 2013-03-20 pranešime nurodytu pagrindu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimus pripažinti neteisėtu atsakovo 2013-03-20 pranešimu atliktą 2012-09-28 Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TDRl209281 nutraukimą jame nurodytais pagrindais ir nuo jame nurodytos datos atmetė. Tuo pačiu teismas pripažino, jog atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį šiame pranešime nurodytu pagrindu. Teismas atsakovo reikalavimą pripažinti 2013-03-26 UAB „Sostena“ pranešimą dėl 2012-09-28 Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TDRl209281 nutraukimo pripažino pagrįstu ir tenkintinu. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo prašyti 117 395,20 Lt sumos, kaip patirtų minimalių neįrodinėtinų nuostolių, priteisimo, todėl šio jo reikalavimo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo veiksmai pasilikus atsakovo įmokėtą avansą po sutarties nutraukimo ir faktiškai jį tebeturint negali būti laikomi teisėtais ir sąžiningais, todėl atsakovo priešieškinį dėl 117 395,20 Lt, kaip be pagrindo įgyto turto, priteisimo tenkino. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus priteisti 5 000 Lt, sumokėtus VšĮ „Regitra“ už vardinius June LT numerius, 6 400 Lt už padangas, 650 Lt už dokumentų ruošimą Citadele lizingui ketinant imti paskolą likutinei automobilio kainai sumokėti, nes šie reikalavimai neįrodyti. Priešieškinį dėl 1 267,92 Lt nuostolių, kurie kildinami iš ieškovo pareigos mokėti sutartyje numatytus delspinigius, teismas tenkintino, nes šis atsakovo reikalavimas pagrįstas sutartimi ir įstatymu, prašomų priteisti delspinigių sumos ir paskaičiavimo ieškovas neginčijo.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Sostena“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Sostena“ ieškinį tenkinti, o UAB „June LT“ priešieškinį atmesti visiškai, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalims įstatymo galią turinčia automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas turės teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį tik sutarties 7.1 p. nurodytais atvejais. Nei viena iš sutarties 7.1 punkte nurodytų sąlygų neegzistavo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo buvus teisinį pagrindą atsakovui, vadovaujantis šiuo sutarties punktu, vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutarties pagal sutarties 7.1.1. p., nes nebuvo vėluojama daugiau nei 30 dienų neva dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pirkėjo (atsakovo) valios, perduoti automobilio. Teismas netinkamai įvertinęs įrodymus ir netinkamai pritaikęs sutarties 7.1.1 p., nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad apeliantas neva pažeidė automobilio pristatymo terminą (nors tai net nebuvo šalių ginčo dalyku), neatsižvelgė į šalių valią ir nepagrįstai tolesnius abiejų šalių veiksmus vertino automobilio vėlesnio pristatymo kontekste ir neteisėtai konstatavo, kad šis pažeidimas sudarė pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį 7.1.1 p. pagrindu. Pažymi, jog atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti sutarties ir pagal sutarties 7.1.2. p., nes automobilio perdavimo metu jis neturėjo esminių trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį, be to, net ir neesminiai automobilio apgadinimai buvo faktiškai pašalinti. Automobilio išorinis apgadinimas, buvo neesminis ir netrukdė automobilio naudoti pagal paskirtį. Be to, sutarties 9.2 p. šalys numatė automobilio defektų atsiradimo riziką ir aptarė jų pašalinimo būdus, ir tinkamas defektų pašalinimas per protingą terminą šalių sutarimu eliminavo sutarties nutraukimo galimybę. Vadinasi, pats faktas, jog automobilis turėjo neesminį defektą, kuris net vėliau buvo sutartyje nustatyta tvarka pašalintas, nebegali būti laikoma aplinkybe, sudariusia pagrindą atsakovui pagal sutarties 7.1 p. vienašališkai nutraukti sutartį. Pažymi, jog priešingai nei nurodė teismas, visos byloje surinktos ir rašytiniai įrodymais pagrįstos aplinkybės rodo, kad apeliantas tinkamai vykdė šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str.) ir elgtis sąžiningai (CK 6.4 str., 6.158 str.), dėjo visas įmanomas pateisinamas ir protingas pastangas, kad sutartis būtų išsaugota ir įvykdyta. Nurodo, kad būtent apelianto sutarties vienašalis nutraukimas sutarties 7.2.2 p. ir 7.2.3 p. nustatytais pagrindais yra teisėtas ir atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė. Pagal sutarties 2.3.2. p. atsakovas visą automobilio kainą turėjo sumokėti iki automobilio perdavimo dienos. Vertinant bylos aplinkybes, vėliausia automobilio parengimo perduoti atsakovui data laikytina 2013-02-24, iki tada, kai buvo pašalintas neesminis automobilio trūkumas ir atsakovas informuotas apie galimybę automobilį atsiimti. Todėl 30 dienų vėlavimo atsiskaityti terminas atsakovui baigėsi 2013-03-26 . Atsakovas iki šio termino pabaigos su apeliantu neatsiskaitė. Atsakovui nesumokėjus likusios automobilio kainos dalies, dėl ko ginčo byloje nėra, atsakovas pažeidė sutarties 1-4 p. sąlygas, ir apeliantas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį (7.2.2. p.). Be to, vadovaujantis sutarties 7.2.3. p., pardavėjas (apeliantas) turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą, kai pirkėjas (atsakovas) nepagrįstai atsisako priimti automobilį. Pažymi, jog apeliantui sutartiniu pagrindu teisėtai vienašališkai nutraukus sutartį (CK 6.217 str. 5 d., sutarties 7.2.2 p. ir 7.2.3 p.), vadovaujantis sutarties 9.3 p., atsakovui kilo pareigą per 1 dieną atlyginti apeliantui nuostolius, kurių minimali neįrodinėtina suma (netesybos) yra šalių sutarta sutarties 2.3.1 p. – 117395,20 Lt. Atsakovas minėtos sumos pagal 2013-03-26 pranešimą dėl sutarties nutraukimo nesumokėjo.

Atsakovas UAB „June LT“ atsiliepimu į ieškovo UAB „Sostena“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas skundą grindžia tuo, jog fiksuotas išorinis trūkumas (defektas) yra „neesminis“, t. y. netrukdo naudotis automobiliu. Pažymėtina, kad pagal CK 6.237 str. 3 d. pardavėjas pagal sutartį atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nustatytas nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, o pagal CK 6.193 str. 2 d. sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Ieškovas pagal sutarties 3.5 p., 5.1 p. buvo įsipareigojęs parduoti naują, „be išorinių trūkumų“ automobilį, sutarties 3.1 p. nustatytu terminu – iki 2013-02-02, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog „vėlesnis nei 2013-02-02 automobilio pristatymas jau yra pažeidimas, <...>, tačiau 2013-02-12 pristatytas automobilis buvo „ir netinkamos kokybės, t. y. su akivaizdžiai matomais defektais, kurių šalinimo ieškovas nederino su atsakovu ir šiuo klausimu su juo tinkamai nebendradarbiavo“. Teismas įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad „pagal sutarties 7.1 p. l d. ir 2 d. ieškovas nebuvo įvykdęs savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. iki 2013-03-02 nesugebėjo pašalinti pirkėjui priimtinu būdu išorinių transporto priemonės trūkumų bei perduoti sutarties sąlygoms atitinkančio automobilio, todėl paties ieškovo pasiūlytomis sutarties sąlygomis, atsakovas, ieškovui atsisakius priimtinu būdu pašalinti prekės trūkumus bei praleidus sutartyje nustatytus terminus perduoti prekę, įgijo teisę pagal sutarties sąlygas, nutraukti sutartį raštu apie tai pranešus prieš 5 darbo dienas ne teismine tvarka“. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad svarbu tai, jog apeliantas pašalino automobilio trūkumą per protingą terminą ir apie tai informavo atsakovą žodžiu ir raštu. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovas nesikooperuodamas ir nebendradarbiaudamas, vienašališkai nusprendė dėl išorinių trūkumų pašalinimo būdo, ir kad net pašalinus trūkumus – 2013-03-18 UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ vertintojas Antanas Viržintas pastabose atkreipia dėmesį į tai, jog pastebėjo, kad transporto priemonė suremontuota, t. y. perdažytas variklio gaubtas, kad nustatytas transporto priemonės prekinės vertės netekimas, kas akivaizdžiai patvirtina, kad net pasibaigus sutarčiai – išoriniai trūkumai buvo akivaizdūs ir vienašališkai pasirinktas ieškovo trūkumų šalinimo būdas, bandant vadovautis sutarties 9.2 p. nuostata, buvo akivaizdžiai netinkamas. Pažymi, jog apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad jam teisėtu pagrindu nutraukus sutartį, atsakovas įgijo pareigą atlyginti nuostolius. Ieškovas jokių realių nuostolių dėl būsimo pirkėjo veiksmų nepatyrė, nes pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ieškovui nesugebėjus pateikti sutarties sąlygas atitinkančio automobilio sutartyje numatytu terminu – automobilis neperduotas ir yra pardavėjo nuosavybė (kuris gali būti sėkmingai parduotas ar jau yra parduotas kitam pirkėjui), registravimo išlaidos nepatirtos, ieškovas nepagrįstai naudojasi atsakovo jam pervesto 117 395,20 Lt avanso suma ir jos negrąžina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija nesutinka su apelianto ieškovo UAB „Sostena“ argumentais, kad atsakovas UAB „June LT“ neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį pagal sutarties 7.1.1 punktą. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į sutarties 1.1 punktą, kuris patvirtina, kad šalys susitarė dėl naujo automobilio pirkimo - pardavimo. Sutartyje numatytą automobilį pardavėjas įsipareigojo perduoti iki 2013-02-02 (sutarties 3.1 punktas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilio pardavėjas pateikė pirkėjui automobilį su pažeistu variklio gaubtu, kurį vėliau perdažė ir vėl pateikė pirkėjui (t. 1, b.l. 31, 39-41, 105-107). Kolegija konstatuoja, kad pardavėjas neįvykdė įsipareigojimo perduoti pirkėjui naują automobilį, nes pirkėjui pateikė ne naują, o iš dalies perdažytą automobilį. Sutarties 7.1.1 punktas suteikė teisę pirkėjui vienašališkai nutraukti sutartį, kai dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pirkėjo valios, vėluojama perduoti automobilį daugiau nei 30 dienų. UAB „Sostena“, 2013-02-28 atsakydamas į pirkėjo pretenziją, nurodė, kad naujo variklio gaubto užsakymo įvykdymas užtruktų apie vieną mėnesį (t. 1, b.l. 40). Taigi pats atsakovas pripažino, kad sutartimi prisiimtą įsipareigojimą perduoti pirkėjui naują automobilį būtų įvykdęs tik 2013-03-28, t.y. daugiau nei 30 dienų pažeidžiant sutartyje numatytą terminą - 2013-02-02. Pirkėjas sutartį vienašališkai nutraukė 2013-03-20 dienos pranešimu (t. 1, b.l. 50). Kolegija sprendžia, kad paminėtomis bylos aplinkybėmis, atsakovo UAB „June LT“ vienašališkas sutarties nutraukimas visiškai atitiko automobilio pirkimo - pardavimo sutarties 7.1.1 punkto sąlygas.

Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad automobilis perdavimo pirkėjui metu neturėjo esminių trūkumų, todėl atsakovas neturėjo teisės nutraukti sutartį pagal sutarties 7.1.2 punktą. Šalys susitarė dėl didelės vertės - 507000 Lt naujo automobilio pirkimo – pardavimo. Didelė automobilio vertė patvirtina, kad pirkėjas siekė įsigyti, o pardavėjas parduoti prabangų aukščiausios kokybės automobilį. Tačiau pardavėjas pateikė pirkėjui pirkti ne naują, o iš dalies perdažytą automobilį. Pažymėtina, kad perdažyta buvo didelė, gerai matoma ir išoriniam automobilio vaizdui reikšminga detalė – variklio gaubtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad perdažytas automobilio dangtis nagrinėjamu atveju vertintinas kaip esminis prabangaus automobilio trūkumas. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad perdažytas variklio dangtis netrukdė automobilį naudoti (eksploatuoti). Pažymėtina, kad daikto naudojimas priklauso ne tik nuo jo paskirties, daikto savybių, bet ir daiktą naudojančio asmens tikslų bei teisėtų lūkesčių. Šiuo atveju pirkėjas ketino įsigyti prabangų automobilį, todėl tokio daikto naudojimas negali būti susiaurintas iki automobilio mechaninių savybių ir jo paskirties pervežti krovinius ar keleivius. Nėra abejonių, kad byloje nustatytas gaubto apgadinimas, netrukdė automobiliui važiuoti, tačiau toks automobilio naudojimo išaiškinimas nagrinėjamos sutarties atveju yra per siauras, neatitinka sutarties dalyko, už jį sumokėtos kainos, pirkėjo teisėtų lūkesčių įsigyti naują prabangų automobilį. Šiuo atveju aplinkybė, kad variklio gaubtas buvo suremontuotas kokybiškai neturi reikšmės, nes nepriklausomai nuo remonto kokybės, automobilis su perdažytu variklio gaubtu nebeatitiko paskirties, kurią būtų atitikęs naujas ir prabangus automobilis.

Pažymėtina, kad pirkėjo teisę nutraukti sutartį vienašališkai reglamentuoja ne tik sutartis bet ir įstatymo normos. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisę pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju pardavėjas iš esmės pažeidė pirkimo – pardavimo sutartį, nes vietoj sutartyje numatytos naujos prekės pirkėjui pateikė perdažytą prekę. Taigi pirkėjo veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko ne tik sutarties, bet ir įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgiant į paminėtus argumentus kolegija sprendžia, kad pirkėjas pagrįstai atsisakė priimti automobilį ir teisėtai vienašališkai nutraukė pirkimo – pardavimo sutartį.

Atmetami apelianto teiginiai, kad pardavėjas tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, dėjo visas įmanomas pastangas įvykdyti sutartį. Taip teigti atsakovas neturi jokio pagrindo, nes iš pat pradžių nepakeitė sugadinto variklio gaubto nauju, o jį perdažė ir pristatė pirkėjui ne naują automobilį, kaip to reikalavo pirkimo – pardavimo sutartis, o perdažytą automobilį, kas iš esmės neatitiko sutarties sąlygų.

Kolegija kaip nereikšmingus atmeta apelianto argumentus dėl pirkėjo mokumo, nes šiuo atveju pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad pirkėjas nesumokėjo už prekę, o dėl to, kad pardavėjas nevykdė įsipareigojimo laiku perduoti pirkėjui tinkamos kokybės prekę – naują automobilį.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių palūkanų, nes aplinkybė, kad apeliantas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 129400 Lt, nepaneigia atsakovo teisės į CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numatytas procesines palūkanas nuo ieškovui priteistos 118663,20 Lt sumos.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atsakovas UAB „June LT“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius 4500 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį atsakovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš ieškovo UAB „Sostena“ atsakovo UAB „June LT“ naudai priteisiama 2000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo UAB „Sostena“ atsakovo UAB „June LT“ naudai 2000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRūta BurdulienėVidas Stankevičius