- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- 1-1977-1072/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- R. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki 2022-05-05 dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" salės darbuotoju, teistas:
1) 2016-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2016-04-09 apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su močiute R. K., pastarajai su ranka trenkė per petį, nuo ko ji nukrito ant lovos ir, bandant jai atsikelti, ją suėmė per pečius ir pastūmė, tuo nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą), laisvės apribojimas 6 mėnesiai;
2) 2021-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 1 d., laisvės apribojimas 9 mėnesiai, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. L. būdamas neblaivus, 2022 m. balandžio 15 d., apie 00.52 val., (duomenys neskelbtini), būnant virtuvėje, sugriebęs rankomis už žastų ir stipriai suspaudęs nustūmė ant lovos savo senelę R. K., ir taip tyčia sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, V. L., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. balandžio 14 d. apie 17:00 val., iš kambaryje esančios spintos pagrobė voką su 300 eurų (po 100 eurų kupiūromis), tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. padarė 300 Eur vertės turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. L. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažįsta iš dalies. Butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso močiutei R. K., ji jam leido pas ją kurį laiką pagyventi, kai jis susipyko su drauge. Butas vieno kambario. Santykiai jų buvo geri, tik močiutei nepatiko, kad jis išgėrinėja. 2022 m. balandžio 14 d. gavo atlyginimą, dieną apie 14 val. už 100 eurų nusipirko telefoną, o 300 po 50 eurų kupiūromis eurų parnešė močiutei, nes pas ją gyveno. Vakare išėjo, o sugrįžo apie 23 val. Nusiprausęs ir nuėjęs į kambarį, nerado telefono pakrovėjo, paklausė močiutės, bet ji pradėjo muštis, davė su kažkuo jam per galvą, ėmė psichuoti, kad jis pavogė 300 eurų. Kai močiutė iš kambario nuėjo į virtuvę, jis (kaltinamasis) pamatė, kad nėra jo naujo telefono. Nuėjęs paklausė močiutės, kur telefonas, ji pasakė, kad jis dabar jos. Jie sukonfliktavo. Stovėdamas prieš močiutę, paėmė jai už žastų ir pasodino ant lovos, kad ji nusiramintų, tada paskambino į savo telefoną per messenger programėlę ir telefoną surado, bet pakrovėjo – ne. Kai sodino močiutę, ji ant lovos nenugriuvo, su galva niekur nesitrenkė. Sėdėdamas kambaryje, išgirdo, kad močiutė kalbasi su pusbrolio žmona kad iškvies policiją. Tada jis apsirengė ir išėjo. Kaltės dėl vagystės nepripažįsta, negali paaiškinti, kodėl močiutė turėtų meluoti dėl šio įvykio. Kai jis atėjo pas močiutę gyventi, ji norėjo padėti ir sakė, kad gali duoti 300 eurų buto nuomai, bet jis nesutiko, sakė, kad pats užsidirbs ir tada išeis. Be to, močiutė sakė, kad pinigų namie nelaiko. O po to iškart pasakė, kad pinigų namuose nėra. 300 eurų po 50 kupiūrų davė močiutei. Be jo pas močiutę daugiau niekas negyveno, kiek žino nesilankė.
Kaltinamasis V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022-04-15) parodė, kad savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažįsta iš dalies. Paaiškinti kaip viskas buvo iš tikrųjų sutinka. Jis gyvena kartu su močiute nuo šių metų vasario mėn., prieš tai gyveno su savo 2 vaikais ir mergina (duomenys neskelbtini), kadangi teismo sprendimu negali artintis prie savo merginos I. J., yra susipykę. Dėl šios priežasties jo močiutė jį priglaudė. Su močiute anksčiau konfliktų nėra buvę, jie gražiai sutardavo, kartu su vaikais apsilankydavo pas močiute. Vakar 2022-04-14, apie 23.00 val., grįžo pas močiute namo, pažymoje nurodytu adresu ir nuėjo į savo kambarį telefoną pakrauti ir grįžęs prie spintelės nerado nei pakrovėjo nei telefono (jis visada ten būdavo). Tuomet jis nuėjo pas močiute į kambarį, jos paklausti ar nematė jo telefono su pakrovėju, (neatsimena ką ji jam atsakė) ir jis nuėjo jo ieškoti į virtuvę, tada ji pas jį atėjo ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl savo pinigų, jam sakė, kad neranda 300 Eur ir jį apkaltino, kad jis neva juos pavogė iš jos. Ji jo kambaryje jam trenkė į galvos sritį (pakaušį) su kuo trenkė jis nematė ir nežino. Jis naują telefoną pirko prieš 2-3 d., viskas buvo ramu, vakar ji pamatė, kad nėra jos pinigų, kur ji tuos pinigus ir kokius pinigus turėjo jis nežino ir nematė. Nors ji jam anksčiau sakė, jis turi 300 Eur, ir padės jam išsinuomoti butą arba kambarį. Bet ji jam tų pinigų nedavė ir jis jų nematė, kur ji juos galėjo pasidėti, jis nežino. Konfliktų prieš tai nėra tarp jų buvę, nieko jam nesakė, kad norėtų jį iškraustyti. Tuomet močiutei išėjus iš jo kambario jie susitiko virtuvėje ir dar kartą paklausė, kur jo telefonas, pirktas prieš 2-3 d., ji jam atsakė, kad čia jos telefonas, nes už jos pavogtus pinigus jis jį nupirko. Tuomet jis griebė ją už abiejų rankų ir tikrai nestipriai (švelniai) pasodino ją ant lovos, kad ji nusiramintų ir jo nemuštų, daugiau jis jai nieko nedarė. Tuomet jis rado savo telefoną virtuvėje ant mažos kėdės, užslėptą po laikraščiais. Radęs telefoną išėjo į savo kambarį. Netrukus išgirdo, kad jai kažkas paskambino, kad blogai jaučiasi ir pan., suprato, kad kažkas iš giminių jai paskambino. Po šio skambučio jis apsirengė ir išėjo parūkyti. Tuo metu ji visą laiką sėdėjo koridoriuje ir stebėjo jį, ką jis veikia ir ką ruošiasi daryti. Jam berūkant namo kieme prie laiptų pastebėjo kaip atvyko policijos pareigūnai. Jis pareigūnams rodė jam iš darbovietės išmokėtus pinigus - atlyginimą, kad iš močiutės jokių pinigų neėmė. Kaltę prisipažįsta iš dalies, savo močiutę sugriebė už rankų, bet taip elgėsi, kad išvengtų dar didesnio konflikto su senele ir ji nusiramintų, bet tikrai jos nepurtė, nesmaugė ir nekratė. (t. 1., b. l. 71-73).
Kaltinamasis V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022-06-01) parodė, kad jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. 2022-04-15, apie 23 val., jis grįžo namo, nuėjo maudytis. Išsimaudęs nuėjo pas save į kambarį pasikrauto mobilaus telefono. Jis tuo metu turėjo 2 vnt. telefonų, bet nerado pakrovėjo ir pradėjo jo ieškoti. Tuomet nuėjo į virtuvę pasiklausti močiutės R., kur jo pakrovėjas, nes žinojo, kad pakrovėjas yra jo kambaryje (jis visad ten būdavo), o daugiau niekas be jo močiutės negalėjo paimti pakrovėjo, nes jie gyvena tik dviese močiutei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Močiutė jam atsakė, kad nežino, kur jo pakrovėjas, ji jo neėmė. Po to ji pradėjo jo klausinėti, kur jos 300 eurų. Jis paklausė, kokie pinigai ir kur jie buvo padėti, nes nesuprato apie kokius pinigus ji kalba ir kur jie buvo. Tuomet ji toliau jam sakė, kad jis paėmė jos 300 eurų. Tuomet jis apsisuko ir nuėjo į savo kambarį, paėmęs jos pakrovėją nuo telefono, kad nekeltų didesnio konflikto, ir atsisėdo ant sofos. Tuomet močiutė įbėgo į jo kambarį ir išvadino jį vagimi, kad daugiau niekas be jo jos pinigų negalėjo paimti, ir tada močiutė kelis kartus savo rankomis trenkė jam į nugarinę dalį. Bet jis patylėjo ir nieko jai nesakė, nes žinojo, kad ji impulsyvi ir gali susinervinti. Tuomet ji atsisėdo ant sofos-lovos ir kažką jam pradėjo sakyti apie pinigus, kažką, nelabai prisimena ką ji kalbėjo. Tuomet jis nuėjo į tualetą. Išėjęs iš tualeto, grįžęs į kambarį pamatė, kad nėra jo telefono. Močiutė jau buvo virtuvėje ir kažkur buvo paslėpusi jo telefoną. Jis jos klausė, kur jo telefonas. Ji jam atsakė, kad čia jos telefonas, kad už jos pinigus jis jį nupirko ir ji norėjo pasisavinti jam priklausantį telefoną, kurį buvo įsigijęs prieš balandžio 12 d., jis jį nusipirko per "Facebook" skelbimus, iš kokio žmogaus jis jį nusipirko, nebeatsimena, jis telefoną nusipirko už 100 eurų grynaisiais pinigais. Kai jo močiutė pradėjo konfliktuoti, jis pasiėmė močiutės planšetę, kuri buvo padėta virtuvėje prie šaldytuvo ant stalo, ir paskambino per "mesenger" programėlę iš planšetės į savo mobilųjį. Suskambėjus jo telefonui jis jį rado paslėptą virtuvėje prie siuvimo mašinos ant kėdės po laikraščiais. Jis pasiėmė savo telefoną ir jai pasakė, kad tai jo telefonas ir jai sakė, kad jis šį telefoną nusipirko iš atlyginimo, kurį buvo gavęs prieš 3 dienas. Atvykus policijos pareigūnams parodė savo banko išklotinę, kad pinigai buvo pervesti iš banko. Algos pervedimo kopiją galės pateikti tyrimo eigoje. Kaip nurodyta įtarime, jis jos pinigų 300 Eur (po 100 Eur kupiūromis), tikrai nevogė. Net nežinojo, kur jie yra padėti ir kad ji turi grynųjų pinigų, ji jam to nebuvo sakiusi. Ji tik buvo jam sakiusi, kad ji jam padės ant nuomos, jeigu jam reikės. Jis močiutei sakė, kad jam nereikalingi jos tie pinigai, nes jis pats gavo atlyginimą. Tuomet, jam radus telefoną, ji pradėjo jį trankyti ir trenkė su kažkuo jam per galvą iš nugarinės pusės. Po to, kai ji jam trenkė, jis iš priekio už jos rankų (pečių srities) paėmė ją ir pasodino virtuvėje ant lovos, kur ji miega, ir išėjo į savo kambarį, bet jos nepurtė. Jis prieš savo močiutę niekada gyvenime rankos negalėtų pakelti. Tiesiog pasodino ją ant lovos, kad apsiramintų. Ir tuomet nuėjo į savo kambarį. Jam besėdint kambaryje jis girdėjo, kad ji su kažkuo kalbėjo. Tuomet atvyko policijos pareigūnai. O jis stovėjo laiptinėje lauke, rūkė. Jie paklausė, iš kokio buto jis bus, jis atsakė ir kartu nuėjo į butą aiškintis. Tuomet jį policijos pareigūnai sulaikė ir nuvežė į areštinę. Kaltę dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies, dėl įvykio labai gailisi (t. 1., b. l. 86-90).
Nukentėjusioji R. K., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu anūkas V. L. gyveno pas ją. Be jų dviejų daugiau bute niekas negyveno, raktus turėjo tik ji ir V. L.. Jis jai pagelbėdavo, buityje, davė 300 eurų po 50 eurų kupiūromis, gavęs atlyginimą 2022 m. balandžio 14 d. Tačiau ji tą dieną, tai yra, 2022 m. balandžio 14 d., tikrindama slėptuvę apie 17 val. pasigedo savų 300 eurų po 100 eurų kupiūromis, kuriuos laikė kambario spintoje. Pinigai buvo voke, dėžės su taurėmis nugarai, dugne po taurėmis. Dėžė buvo uždėta rūbais. Kartas nuo karto patikrindavo, ar pinigai vietoje, matyt tada ir nužiūrėjo V. L.. Pinigus slėpė, nes anksčiau ne kartą V. L. paimdavo jos pinigus, bet tai buvo mažesnės sumos. Šiuo kartu tai buvo jos pagrindinės santaupos antkapiui sutvarkyti. V. L. sakydavo, kad pinigų namie nelaiko arba, kad išleido. Tačiau anūkas turi uoslę pinigams, slėptuves atrasdavo, kaip ir nagrinėjamo įvykio metu. Vakare vėlai grįžusiam V. L. pasakė, kad jis pavogė 300 eurų, jis pakėlė skandalą, daužė virtuvės duris. Tada ji pradėjo jį barti, o jis ją paėmė už žastų ir šveitė ant lovos, buvo piktas. Konfliktavo ir dėl telefono, bei pakrovėjo. Iš anūko telefoną paėmė, paslėpė, kad jo neparduotų. Kadangi buvo V. L. paskolinusi savo mygtukinį telefoną, o jis jį sugadino, tai ji nagrinėjamo įvykio metu pasakė, kad kai atpirks jos telefoną, atiduos V. L. telefono pakrovėją. Konflikto metu rankas kaltinamasis stipriai suspaudė ją mesdamas ant lovos, dėl ko jautė fizinį skausmą. Tai vyko virtuvėje. Į sieną neatsitrenkė, nes ant lovos pastatytos pagalvės. V. L. jos nepurtė, o tiesiog paėmė ir numetė, nušveitė į lovą, su galva atsitrenkė į pagalves, pasidarė bloga, ėmė verkti. Ikiteisminio tyrimo metu taip tyrėja užrašė, kad purtė, o ji (nukentėjusioji) norėjo pasakyti, kad šveitė. Paėmusi telefoną parašė žinutę kitam anūkui, jo žmonai, jie iškvietė policiją ir greitąją.
Nukentėjusioji R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022-04-15) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo anūku V. L., kuris gyvena su ja nuo sausio 28 d., nes susipyko su savo žmona, todėl jis atvažiavo pas ją gyventi. 2022-04-15 apie 00 val. nakties anūkas grįžo namo girtas, ieškojo pakrovėjo nuo savo MRT, iš pradžių paklausė pas ją, kur yra jo pakrovėjas, ji paaiškino, kad nežino, vėliau, jis pradėjo rėkti ant jos, kad ji pavogė jo laidą. Ji jam paaiškino, kad jokių laidų nematė, jam pasakė, kad pas ją ant dienų dingo pinigai apie 300 eurų suma. Išgirdęs apie tai, kad ji paklausė dėl pinigų, anūkas pradėjo ant jos rėkti, aiškinti, kad jis neėmė jokių pinigų. Ji pasakė, kad jis yra nepageidaujamas jos namuose, nes pastoviai vyksta konfliktai. Tada ji miegamajam kambary paėmė anūkui priklausantį MRT ir pasakė, kol negrąžins jai pinigų, ji negrąžins jam telefono, ir išėjo į virtuvę. Jis atbėgo į virtuvę, priėjo prie jos, pradėjo ją purtyti ir metė ją ant sofos, ji krisdama ant nugaros susitrenkė galvą bei pajuto fizinį skausmą. Ji atsikėlė ir parašė sms žinutę kito anūko žmonai K. L. (gim. (duomenys neskelbtini)). K. atvažiuodama pas ją iškvietė policiją, kartu su pareigūnais atėjo į butą. Atvažiavo GMP, ją apžiūrėjo ir išvežė į Lazdynų ligoninę, čia ją apžiūrėjo medikai, jokių sumušimų nenustatė. Dėl šio įvykio turi pretenzijų savo anūkui, nenori, kad jis lankytųsi jai priklausančiam bute (t. 1., b. l. 37-39).
Nukentėjusioji R. K., apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2022-04-15) parodė, kad pagal gautą užduotį į teismo medikus nesikreips, nes jokių žymių ant kūno neliko. Jis jai jokių smūgių nesudavė, tik sugriebęs už rankų virš alkūnių srityje pastūmė ant sofos. Krisdama ji susitrenkė galvą. Kai jis ją sugriebė, prieš pastumiant, jai neskaudėjo, bet kai nukrito ir susitrenkė galvą, dėl to jai skaudėjo. Skausmą vertina 8 balais. 2022-04-12 apie 12.00 val., ji būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), padėjo į spintą kambaryje 300 eurų (pinigai buvo po 100 eurų kupiūromis). Pinigus padėjo į spintą voke. Tuo metu kambaryje buvo jos anūkas V. L., kuris galimai matė, kur ji padėjo pinigus. 2022-04-14 apie 17.00 val. ji pastebėjo, kad spintoje nėra tų pinigų 300 Eur, kuriuos buvo padėjusi voke 2022-04-12. Voko taip pat nebuvo. Viską spintoje peržiūrėjo, pinigų nerado, jų į kitą vietą tikrai neperdėjo. Ji įtarė, kad juos galėjo paimti jos anūkas V. L., nes niekas kitas jos bute nuo tos dienos, kai į spintą paslėpė pinigus, nesilankė (t. 1., b. l. 45-48).
Iš 2022-04-15 R. K. Protokolo-pareiškimo matyti, kad R. K. pareiškė, kad 2022-04-12 apie 12.00 val., būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), ji padėjo į spintą kambaryje 300 eurų (po 100 eurų kupiūromis). Šiuos pinigus padėjo į spintą voke. Tuo metu kambaryje buvo jos anūkas V. L., kuris galimai matė, kur ji padėjo pinigus. 2022-04-14, apie 17.00 val., ji pastebėjo, kad spintoje nėra tų pinigų 300 eurų, kuriuos buvo padėjusi voke 2022-04-12. Voko taip pat nebuvo. Viską spintoje peržiūrėjusi pinigų nerado, jų į kitą vietą tikrai neperdėjo. Įtaria, kad juos galėjo paimti anūkas V. L., nes niekas kitas jos bute tą savaitę nesilankė. Prašo ištirti šį įvykį (b. l. l. 7-9).
Liudytoja K. K.-L., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo naktį, kai ji perskaitė telefone vyro močiutės R. K. jai rašytą sms žinutę „ atvažiuok, negaliu kalbėti, jis kitam kambary“. Kadangi dėl V. L. elgesio R. K. ne kartą skundėsi jai ir kvietė atvykti, suprato apie ką kalba. Ji (liudytoja) atvykdama iškvietė policiją, bei greitąją, nes R. K. susijaudinus pakyla spaudimas, ją tarsi surakina. Mano, kad R. K. pagalbos kreipėsi į ją, nes nenorėjo konflikto tarp anūkų, tai yra, jos (liudytojos) vyras būtų supykęs ant V. L., o ji ramiau reaguoja. Kai nuvyko pas R. K., policija jau buvo, o greitoji atvyko netrukus. R. K. gulėjo ant savo lovos, negalėjo judėti, buvo šoko būsenos. Policijos pareigūnai apklausinėjo V. L.. Jis buvo nelabai adekvatus, išgėręs, piktas, apsibarė ir su ja. Ji pasikalbėjo su močiute, kuri pasakojo, jog apsipyko su V. L., kad jis geria, tuomet vėlai grįžta, namie alkoholio kvapas , taip pat dėl 300 eurų, kurie buvo paslėpti, ir močiutė jų pasigedo. Sakė, kad V. L. supykęs sugriebė jai už rankų ir numetė ant lovos, labai išgąsdino. Sakė, kad abi rankas virš alkūnių skauda, paaiškino, kad ją griebė. Gydytojai taip pat klausė, ką skauda, R. K. pasakė, kad skauda rankas. Kadangi buvo aukštas spaudimas, davė vaistų ir pasiūlė važiuoti į ligoninę. Policijos pareigūnams ir jai R. K. parodė, kur laikė pinigus, tai yra, kambary, kur gyveno V. L., spintoje, voke kartoninėje dėžėje po taurėmis, skirtomis dėti ant nugaros. R. K. pinigai dingdavo ir anksčiau, bet mažesnėmis sumomis, R. K. supykusi išvarydavo iš namų V. L., po vėl priimdavo, o šie buvo pagrindinės R. K. santaupos, jai ženkli suma, dargi V. L. pakėlė ranką prieš močiutę ir tai buvo paskutinis lašas.
Liudytojas R. M., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigūnas, nagrinėjimą įvykį sunkiai prisimena, nes praėjo daug laiko, o iškvietimų dėl smurto būna daug. Pamena tiek, kad pas nukentėjusiąją buvo atvykę kažkas iš giminaičių. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, rodė duris sulaužytas nuo smūgio, bet negali pasakyti, ar jos buvo sugadintos įvykio dieną. Nukentėjusioji pasakojo, kad ir iki įvykio anūkas smurtavo, dingdavo pinigai, nors ir būdavo paslėpti. Nurodė vietą, kur buvo padėjusi pinigus, bet jų pasigedo, įtarė anūką. Sužalojimų nesimayė, tik susijaudinimas.
V. L. banko sąskaitos AB "Swedbank" išrašas (t. 1, b. l. 106).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2022-04-15 02.20 val. V. L. nustatytas 1,07% (prom.) girtumas (t. 1., b. l. 60, 61).
Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio R. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje 2022-04-15 duomenimis, R. K. paaiškino, kad jos anūkas V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), būnant virtuvėje pargriovė ją ant lovos ir griebė rankomis už jos rankų viršutinės dalie (bicepsų) ir stipriai suspaudus purtė. Po tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Policijos pareigūnui R. K. pareiškė turinti anūkui pretenzijų dėl pinigų, pasak jos, dviejų dienų bėgyje iš spintos, kur buvo paslėpti pinigai, dingo 300 eurų, ir ji įtaria V. L. (t. 1., b. l. 1-6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad pranešėja K.-L. 2022 m. balandžio 15 d. 00.52 val. BPC nurodė, kad neblaivus anūkas sumušė močiutę adresu (duomenys neskelbtini), pavogė 300 eurų, močiutei aukštas kraujo spaudimas (t. 1., b. l. 20).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele nustatyta, kad atlikta įvykio vietos apžiūra adresu adresu (duomenys neskelbtini). Bute aplinka tvarkinga (t. 1., b. l. 24-27, 28-32).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, jog 2022 m. balandžio 15 d. adresu (duomenys neskelbtini)apžiūrėta pacientė R. K., kuri skundžiasi, jog neblaivus anūkas atėmė pinigus, reakcija į stresą – pakilęs kraujospūdis (t. 1., b. l. 157-158).
Iš VšĮ M. Marcinkevičiaus ligoninės medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pacientei R. K. 2022 m. balandžio 15 d. 01.37 val. nustatytas pakilęs kraujospūdis, pakaušio skausmai, postresinė būklė (t. 1., b. l. 188).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti V. L. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apklausiama ikiteisminio tyrimo nukentėjusioji R. K. davė analogiškus parodymus kaip ir teisme, bei atvykus į namus po įvykio iškviestiems policijos pareigūnams, o būtent, kad jos anūkas V. L. žodinio konflikto metu stipriai griebė už abiejų žastų ir nustūmė ant lovos, po ko ji jautė fizinį skausmą, pradėjo verkti. R. K. parodymai vertinami neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, visų pirma, nuo kaltinamojo parodymų ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu, kad močiutė pradėjo psichuoti, todėl, kad ji nusiramintų, jis ją pasodino ant lovos, nesmurtavo prieš ją. Teismas kaltinamojo parodymus, menkinant savo atliktus veiksmus R. K. atžvilgiu, laiko gynybine pozicija, bijant atsakomybės. Be to, svarbu pažymėti, jog remiantis alkotesterio rodmenimis, V. L. įvykio metu buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs. Dėl šios aplinkybių netiesioginiais, bet reikšmingais bylai įrodymais teismas pripažįsta liudytoju apklaustas patrulis R. M., bei į įvykio vietą atvykusios liudytojos K. K.-L. parodymus apie R. K. psichologinę būseną, kad nukentėjusioji verkė, buvo išsigandusi, sakė, kad skauda suspaustas rankas, galvą, nes iš išgąsčio pakilo spaudimas, ką patvirtina greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, bei VšĮ M. Marcinkevičiaus ligoninės medicinos dokumentų išrašo duomenys. Medicininiuose dokumentuose nėra fiksuojami kūno sužalojimai, be kita ko, mėlynės ir negalėjo atsirasti iš karto nuo rankų suspaudimo, bet tai nepaneigia fakto, kad sugriebimas už žastų nukentėjusiajai ir metimas ant lovos sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, kuris buvo išreikštas verkimu. Taigi, teismas vertina, kad užtenka įrodymų pagrįsti nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalies objektyviajai pusei. Vertindamas subjektyviąją nusikaltimo pusę, teismas remiasi iš esmės nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad anūkas V. L. supyko, kad ji priekaištavo dėl alkoholio, dėl dingusių pinigų, šaukė, jo akys buvo „išverstos“, ji labai išsigando. Kaltinamasis pripažino, jog buvo pikta, kad močiutė jį kaltina vagyste, „psichuoja“, todėl suėmė už rankų ir pasodino, kas rodo, jog V. L. siekė tokiu būdu jėga baigti žodinį konfliktą, jo veiksmams būdinga tyčia. Nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, teismas daro išvadą, kad pakanka įrodymų V. L. kaltei, padarius veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. L. sugriebęs rankomis už jos žastų stipriai suspaudęs papurtė savo senelę R. K..
Atsižvelgiant į tai, kad R. K. apklausta teisme, dalyvaujant vertėjai iš rusų kalbos, paaiškino, jog V. L. jos nepurtė, o stipriai sugriebęs stūmė, „šveitė“ ant lovos, galimai ji netiksliai išsireiškė ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinimas tikslintinas nurodant, kad V. L. sugriebęs rankomis už jos žastų stipriai suspaudęs nustūmė ant lovos savo senelę R. K.. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.
Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju V. L. inkriminuota, kad pagrobto turto - piniginių lėšų vertė yra 300 eurų.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino V. L. pareikšti kaltinimai dėl R. K. priklausančių piniginių lėšų vagystės.
Kaltinamasis V. L. savo kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė pavogęs iš senelės R. K. 300 eurų, parodė, jog ji pati siūlė jam paskolinti 300 eurų buto nuomai, bet jis atsisakė, nes gali užsidirbti pats. Tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, V. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tiesioginių galimo nusikaltimo įrodymų teismas nenustato, bet atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (2005 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-597/2005; 2009 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2009).
Įrodinėjant kaltinamojo kaltę, teismas visų pirma, remiasi nukentėjusiosios parodymais. R. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog iš jos ne kartą yra dingę paslėpti pinigai, apsigyvenus anūkui V. L., nevengiančiam vartoti alkoholį. Ji dėl to pasiskųsdavo kitam anūkui, jo žmonai Karolinai, su kuria palaiko artimus ryšius. Pagrindines santaupas – 300 eurų, įdėtus voke, laikė spintoje buvusioje kartoninėje dėžėje po taurėmis nugarai. Tokius paaiškinimus ji davė atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, parodė slėptuvę, ir šiuos garbaus amžiaus nukentėjusiosios nuoseklius parodymus patvirtina teisme apklausti liudytojai pareigūnas R. M., bei anūko žmona K. K.- L.. Nors tai savaime ir neturi įrodomosios reikšmės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apie turimą konkrečią pinigų sumą ir slėptuvę R. K. niekam nepasakojo, netgi K. K.-L., kuria pasitikėjo labiausiai, o tik kalbėjo, kad slepia pinigus į įvairias vietas nuo V. L.. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad ši suma buvo skirta antkapiui tvarkyti. Tuo tarpu V. L. paaiškino, kad R. K. pati siūlė jam savo valia atiduoti santaupas jam buto nuomai, netgi nurodė konkrečią sumą – 300 eurų. Ši V. L. iškelta versija teismo neįtikino, nes R. K. su V. L. sukonfliktavo būtent dėl šių pinigų, ji ryžosi rašyti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš anūką, kas rodo, jog šie pinigai jai buvo itin reikšmingi ir nebūtų siūliusi juos atiduoti tiesiog anūko buto nuomai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tiki kaltinamojo parodymais, kad būtent 300 eurų įvykio dieną močiutei davė, paaiškindamas, kad jie buvo skirti komunaliniams mokesčiams ir pan., tai patvirtina ir jo banko sąskaitos išrašas, kad įvykio dieną išgrynino 420 eurų, tą patvirtino ir pati nukentėjusioji, ir tai rodo, jog V. L. visgi jautė kaltę ir pareigą būtent tokio dydžio sumą, kokią pavogė iš R. K., grąžinti. Tačiau ši aplinkybė nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką, bet bus reikšminga, parenkant bausmės rūšį ir dydį.
Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, esant nustatyta, kad V. L. bute adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. balandžio 14 d. apie 17:00 val., iš kambaryje esančios spintos pagrobė voką su 300 eurų (100 eurų kupiūromis), tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. padarė 300 Eur vertės turtinę žalą, taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip baigta vagystė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės; viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 140 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. L. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia, kurios priskiriamos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). V. L. abu nusikaltimus įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, taigi būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, skiriant bausmę už abi nuskalstamas veikas, o skiriant bausmę už nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad V. L. jos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas nustatyta alkotesterio duomenimis, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nes nukentėjusioji paaiškino, jog V. L. išgėręs visada agresyvus, o nagrinėjamo įvykio metu kaltinamojo neadekvatumą patvirtino ir liudytojais apklausti R. M., ir K. K.-L.. Lengvinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Vertinant V. L. asmenybę nustatyta, jog jis yra nevedęs, turi profesinį išsilavinimą, nedirba (b. l. 161-162), anksčiau teistas 2 kartus, vieną kartą, prieš šešis metus už analogišką veiką prieš senelę R. K. (b. l. 101-105), administracine tvarka 1 metų laikotarpiu baustas, baudos sumokėtos (b. l. 110-114).
Teismas, parinkdamas V. L. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgia taip ir į į tai, kad kaltinamasis neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nusikalstama veika padaryta žala nėra ženkli, nukentėjusioji parodė, kad jai kaltinamasis žalą atlygino, kas reiškia, jog visgi kritiškai vertina savo elgesį, duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo-psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti V. L. skyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui. V. L. už nusikalstamą veika, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kai nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 1 dalyje, kai nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, atsižvelginat į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad nusikaltimais nepadaryta ženkli žala, ir V. L. skirtina subendrinta 18 mėnesių (1 metų 6 mėnesių) laisvės apribojimo bausmė.
Bausmės atlikimo metu skirtini teismo įpareigojimai: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose 23.00-5.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga, uždrausti lankytis R. K. gyvenamojoje vietoje, jeigu ji prieštarauja, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 15 d. 01.40 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 14.59 val. (t. y.) vieną dieną (t. 1., b. l. 57-58, 78-80, t. 2., 16), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, V. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. V. L. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – senelę, todėl BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu kaltinamajam V. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1., b. l. 74-77) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu V. L. paskirti subendrintą –1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. L. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną 2022 m. balandžio 15 d. 01.40 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 14.59 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 1, 4 punktais, 6 dalimi, V. L. per visą bausmės atlikimo laikotarpį:
1) įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) uždrausti lankytis pas senelę R. K. gyvenamojoje jos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jei ji prieštarautų;
3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar liga;
4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.