Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-256-365/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-16
Bylos Nr.: 1A-256-365/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00748-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: M. B.
Advokatai: Kristina Sandaraitė-Butvilienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-365/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00748-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.5.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, nuteistajam M. B. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dainiaus Kunigėlio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198¹ straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo; BK 214 straipsnio 1 dalyje – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo; BK 215 straipsnio 1 dalyje – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, M. B. skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. B. skirtas – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme – M. B. skirta 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais M. B. skirti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti mokslus arba dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko nustatyta panaikinti.

Iš Manto B. K. P. naudai priteista 7 000 EUR (septyni tūkstančiai eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. M. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, o būtent: 2021 m. gruodžio 25 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 22.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su K. P., melagingai nurodęs pastarajam, kad į ranką įstrigo rakštis, paprašė adatos, neva pašalinti rakščiai, o K. P. davus adatą ir išėjus iš kambario, K. P. nematant, atidarė pastarajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono dangtelį ir iš telefono išėmė SIM kortelę „Tele2“ kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat iš po telefono dėklo paėmė elektroninio parašo kodų kortelę su prisijungimo prie sąskaitos banke atpažinimo PIN kodais, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti nukentėjusiojo K. P. lėšomis, esančiomis AB „SEB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, kuriuos neteisėtai laikė iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Jis gi, nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021 m. gruodžio 25 d., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su K. P., apgaulės būdu, melagingai nurodęs pastarajam, kad į ranką įstrigo rakštis, paprašė adatos, neva pašalinti rakščiai, o K. P. davus adatą ir išėjus iš kambario, K. P. nematant, atidarė pastarajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono dangtelį ir iš telefono išėmė ir pasisavino SIM „Tele2“ kortelę, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat elektroninio parašo kodų kortelę su prisijungimo prie sąskaitos banke atpažinimo kodu, tokiu būdu neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti nukentėjusiojo K. P. lėšomis, esančiomis AB „SEB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, 2021 m. gruodžio 25 d. 21.36 val. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamo mobiliojo įrenginio, įdėjęs K. P. priklausančią „Tele2“ SIM kortelę, prisijungęs prie AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai suvedė banko sistemoje K. P. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tokiu būdu pristatydamas save kaip K. P., ir atliko finansinę operaciją, t. y. iš. K. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo (M. B.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, neteisėtai pervedė 7 000 eurų, paskirtyje nurodydamas „dovanoju Kalėdų proga“, patvirtindamas šį pavedimą K. P. vardu išduotais elektroninio parašo atpažinimo kodais, tokiu būdu apgaule gijo svetimą turtą – pinigines lėšas, 7 000 eurų, priklausančius K. P., padarydamas pastarajam 7 000 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 25 d., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs K. P. elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti nukentėjusiojo K. P. lėšomis, esančiomis AB „SEB bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, t. y. elektroninio parašo kodų kortelę su atpažinimo kodu 2021 m. gruodžio 25 d. 21.36 val. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamo mobiliojo įrenginio, prisijungęs prie AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai suvedė banko sistemoje K. P. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, tokiu būdu pristatydamas save kaip K. P., ir atliko finansinę operaciją, t. y. iš K. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo (M. B.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, neteisėtai pervedė 7 000 eurų, paskirtyje nurodydamas „dovanoju Kalėdų proga“, patvirtindamas šį pavedimą K. P. vardu išduotais elektroninio parašo atpažinimo kodais, tokiu būdu neteisėtai panaudojo K. P. elektroninės mokėjimo priemonės duomenis. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

4. M. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent: jis, 2021 m. gruodžio 25 d. 21.36 val. būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš mobiliojo įrenginio prisijungė prie AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://e.seb.lt, neteisėtai panaudodamas nukentėjusiajam K. P. suteiktus AB „SEB bankas“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo duomenis, šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedė AB „SEB bankas“ suteiktą nukentėjusiajam K. P. autentifikavimo kodą į bei K. P. vardu išduoto elektroninio parašo atpažinimo PIN kodus bei atliko neteisėtą finansinę operaciją, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie AB „SEB bankas“ banko informacinės sistemos, tuo pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šiais savo veiksmais buvo katinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis), darė išvadą, kad M. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis bei vertindamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių atitiktį M. B. veiksmuose, teismas nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 198¹ straipsnį prisijungiant prie elektroninės bankininkystės be teisėto pagrindo ir leidimo kyla tik tuomet, kai tai daroma sugadinant ar pakenkiant šios sistemos apsaugos priemonėms. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas informacinę sistemą apibrėžia kaip techninių ir programinių priemonių visumą, naudojamą informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog M. B. prisijungdamas prie banko informacinės sistemos nukentėjusiojo vardu tai padarė nepažeisdamas apsaugos priemonių, pripažino, kad savo nusikalstamais veiksmais M. B. nerealizavo visų BK 198¹ straipsnio dispozicijoje numatytų objektyvių požymių, t. y. nepažeidė informacinės sistemos apsaugos priemonių, jas pašalino neteisėtai panaudodamas neteisėtai turėtus tikrus elektroninius duomenis. Nurodė, kad M. B. prisijungė kaip bet kuris kitas teisėtas vartotojas, kaip tai buvo priskirta ir daroma nukentėjusiojo K. P. vardu, nepažeidžiant apsaugos priemonių, jas įveikiant tikrais banko klientui K. P. išduotais slaptažodžiais ir kodais, t. y. elektroniniais duomenimis. Todėl sprendė, jog jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Įvertinus visą tai, pirmosios instancijos teismas M. B. išteisino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas paskyręs bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, jas subendrinęs, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bei taikydamas BK 64¹ straipsnį, paskyrė M. B. – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinęs su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme – M. B. paskyrė 3 (trejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad M. B. paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, nusprendė taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Savo sprendimą motyvavo įvertinęs, tai, kad M. B. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kitos dvi – apysunkių nusikaitimų kategorijai, kad jis yra jauno amžiaus, nusikalto pakartotinai dėl patirties stokos valdant savo spontanišką elgesį, dėl turėtos priklausomybės azartiniams lošimams, kurią šiuo metu gydo reabilitacijos centre. Teismas įžvelgė M. B. pastangas ir norą keistis, atsisakyti neteisėto elgesio ir vesti socialiai naudingą gyvenimo būdą. Pažymėjo, jog nors M. B. praeityje tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai savaime nereiškia, kad jam negali būtį dar kartą atidėtas bausmės vykdymas, akcentavo, jog ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Prokuroras pateikė apeliacinį skundą ir prašo:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. B. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalies požymių, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

M. B. pripažinti kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 40 parų arešto bausmę.

Palikti galioti paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir M. B. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme ir M. B. skirti galutinę 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

6.1. Prokuroras mano, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu atveju, o tai lėmė, kad M. B. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas vertindamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių atitiktį išteisintojo veiksmuose, padarė nepagrįstas išvadas, jog M. B. prisijungdamas prie banko informacinės sistemos nukentėjusiojo vardu tai padarė nepažeisdamas apsaugos priemonių.

6.2. Pabrėžia, jog pagal BK 198¹ straipsnio l dalį, atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Neteisėtumas komentuojamo straipsnio prasme pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio, išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungti galima tiek fiziškai tiesiogiai priėjus prie konkrečios informacinės sistemos, tiek netiesiogiai naudojantis vietiniais bei visuotiniais elektroninių ryšių tinklais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2019).

6.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog kasacinėje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, o teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-138/2015).

6.4. Be to, pažymima, jog neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos BK 198¹ straipsnyje numatytas atsižvelgiant į 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 2 straipsnį ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas (OL 2005 L 69, p. 67) 2 straipsnį, įgyvendinant šiuos teisės aktus neteisėtas prisijungimas BK 198¹ straipsnyje kriminalizuotas kaip savarankiška nusikalstama veika, t. y. be tiesioginio ryšio su kitomis jau sistemoje padaromomis veikomis. Be to, BK 198¹ straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones.

6.5. Prokuroras nurodo, kad nagrinėjamu atveju, vartotoją elektroninės bankininkystės sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. Pasak prokuroro, M. B., suvedus į elektroninės bankininkystės sistemą K. P. išduotą autentifikavimo kodą, bei K. P. vardu išduoto elektroninio parašo atpažinimo PIN kodus, t. y. teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka tik neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą. Taigi, byloje nustatyto neteisėto prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos vertinimui taikant tik BK 215 straipsnį, liktų neįvertintas pats neteisėto prisijungimo prie paskyros veiksmas. Todėl, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalies, o ne BK 215 straipsnio norma pripažintina norma visuma ir taikytina kvalifikuojant neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, šiuo atveju – prie elektroninės bankininkystės sistemos.

Žemesnės instancijos teismas

6.6. Be to, prokuroras mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė M. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Mano, jog nagrinėjamu atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą. Pažymima, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

6.7. Prokuroras sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, tačiau vertina, jog apylinkės teismas nepagrįstai teikė prioritetą tam, kad M. B. yra jauno amžiaus, pripažino pasielgęs netinkamai, nuoširdžiai ir išsamiai teismui nurodė įvykio aplinkybes, sutiko nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, įvykdytos nusikalstamos veikos buvo spontaniškos, dėl patirties stokos.

6.8. Prokuroro vertinimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, neišnykusį teistumą, jo socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti (teisiamas 6 kartą, ne kartą baustas administracine tvarka), taip pat ir anksčiau taikytas poveikio priemones (bausmės vykdymo atidėjimas taikytas 3 kartus). Prokuroras, įvertinęs M. B. charakterizuojančių duomenų visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras mano, jog nėra pagrindo išvadai, kad M. B. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

6.9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. B. naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos vienam mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo trečią kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tokie faktai, pasak prokuroro, patvirtina M. B. neteisėtų veiksmų dėsningumą, jo neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančių įstatymų, bendrųjų elgesio taisyklių laikymąsi ir sudaro pagrindą išvadai, kad jis yra linkęs nusikalsti, reikiamų išvadų nedaro. Tvirtinama, kad M. B. jaunas amžius, patirties stoka, spontaniškas elgesys negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bet įvykdytų nusikaltimų pavojingumu.

6.10. Prokuroras, įvertinęs tiek M. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas žalai atlyginti (byloje nėra duomenų, kad žala nukentėjusiajam būtų atlyginta bei tai, kad M. B. turėtų oficialias pajamas), mano, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Prokuroro teigimu, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, M. B. bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad praeityje M. B. net tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, vėl nusikalto praėjus vos mėnesiui, nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kuriuo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas trečią kartą. Prokuroro vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog M. B. negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, todėl nėra pagrindo manyti, kas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

7. Atsiliepimai į prokuroro apeliacinį skundą negauti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Nuteistasis M. B. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Prokuroras nuosprendžio dalies dėl M. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtų bausmių pagal šiuos nusikaltimus neginčija. Apeliaciniu skundu prokuroras mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. B. pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados šioje dalyje neatitinka baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos, tai lėmė, kad M. B. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Be to, prokuroras nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus M. B. realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro apeliacinio skundo esmę, jame keliamus klausimus, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

10. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Dėl M. B. atsakomybės pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį.

6. M. B. buvo kaltinamas šio nuosprendžio 4 punkte aprašytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje padarymu. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas M. B. išteisinimą motyvavo tuo, kad nustatyta tik viena būtinoji BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sąlygą, t. y. kad M. B. prisijungdamas prie K. P. banko sąskaitos ne savo vardu, be savininko sutikimo, tai padarė neteisėtai. Tačiau teismas sprendė, jog nenustatyta, kad M. B. prisijungdamas prie banko informacinės sistemos nukentėjusiojo vardu tai padarė pažeisdamas apsaugos priemones, t. y. jas sugadindamas ar pakenkdamas apsaugos priemonių rėžimui. Nurodė, jog M. B. prisijungė kaip bet kuris kitas teisėtas vartotojas, kaip tai buvo priskirta ir daroma nukentėjusiojo K. P. vardu, nepažeidžiant apsaugos priemonių, jas įveikiant tikrais banko klientui K. P. išduotais slaptažodžiais ir kodais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-02-13 nuosprendyje padaryta išvada.

7. Sprendžiant dėl M. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad BK XXX skyriuje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. Šiame BK skyriuje, be kita ko, kriminalizuojant nusikalstamas veikas, pažeidžiančias elektroninių duomenų saugumą ir informacinių sistemų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė ne už bet kokį, o būtent už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos ar jos dalies (BK 198¹ straipsnis).

8. Neteisėtumo nustatymo reikalavimas, kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, yra susijęs su 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 2 straipsnio ir Direktyvos 2013/40/ES 3 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis kriminalizuoti ne bet kokią, o neteisėtą prieigą prie informacinės sistemos. Vadovaujantis Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio d punktu, neteisėtumas konstatuotinas, kai prieiga prie informacinės sistemos gauta neturint informacinės sistemos (ar jos dalies) savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios sistemos arba kai toks prisijungimas yra neleidžiamas pagal nacionalinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2019, 2K-27-976/2023).

9. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį užtraukia neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, kad: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių; 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu; 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytus prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, 2K-4-507/2016, 2K-314-895/2019, 2K-157-895/2020).

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 119-120, 127), tiek teisme kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visa apimtimi ir parodė, kad būdamas pas nukentėjusįjį K. P. namuose, su kuriuo yra pažįstamas ir iš kurio, įgyto pasitikėjimo pagrindu, pasiskolindavo pinigų, jis apgavęs nukentėjusįjį ir šiam nematant, paėmė K. P. telefoną. Iš pastarojo telefono išėmė SIM kortelę ir kodų korteles, nes žinojo, kad K. P. telefone laiko visus prisijungimo kodus. Prisijungimų kodų pagalba jis (M. B.) nukentėjusiojo vardu prisijungė prie K. P. banko sąskaitos ir persivedė sau 7 000 eurų. Pinigus išleido pralošdamas kazino.

11. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka ir nukentėjusiojo K. P. išsamūs parodymai tyrimo metu bei jo nurodytos aplinkybės užfiksuotos pareiškimo apie įvykį parodymų protokole iš kurių seka, kad 2021 m. gruodžio 25 d. vakare į jo butą atvyko pažįstamas M. B., kuris buvo įgyjęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, parašyti vekselių dėl jo (M. B.) turimų skolų. Šis ranka rašė vekselius, po to pasakė, kad į ranką įlindo rakštis, ir tam, kad ją pašalinti reikia adatos. Nukentėjusysis davė adatą ir išėjo iš kambario. Vėliau M. B. dėl vekselių persigalvojo ir juos visus suplėšė. Išvyko 22.30 val. Kitą dieną 11.00 val. nukentėjusysis pastebėjo, kad jo telefone nėra SIM kortelės (duomenys neskelbtini), taip pat ir kortelės su elektroninio parašo kodais. Nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad jam nematant, M. B. adatos pagalba atidarė jo mobiliojo telefono SIM kortelės dėklą ir pasisavino kortelę, taip pat el. parašo kodų kortelę, t. y. jo tapatybės identifikavimo elektroninėje erdvėje ir prisijungimo prie jo banko sąskaitos duomenis. Jis kreipėsi į „SEB“ banką ir sužinojo, kad tą vakarą 22.36 val. iš jo sąskaitos į M. B. sąskaitą buvo pervesti 7 000 eurų, nurodant mokėjimo paskirtį „dovana Kalėdų proga“. Jis jokio pavedimo M. B. nedarė (t. 1, b. l. 11-12; 31-32).

12. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų ir jo nurodytų aplinkybių pareiškime, kaltinamojo (nuteistojo) kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. policijos įvykių registro išrašo duomenys (t. 1, b.l. 19-22), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 99, 100), nukentėjusiojo tyrimo metu pateikti susirašinėjimai su M. B. (t. 1, b.l. 37-48), „SEB“ banko sąskaitos mokėjimo nurodymo kopija ir priedai (t. 1, b. l. 57-60), AB „Swedbank“ pateikti sąskaitų išrašai su fotonuotraukomis (T. 1, b.l. 104-112), iš kurių matyti, kad 2021 m. gruodžio 25 d. 21.36 val. M. B. iš mobiliojo įrenginio prisijungė prie AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://e.seb.lt, panaudodamas nukentėjusiajam K. P. suteiktus AB „SEB bankas“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo duomenis. Šios sistemos autentifikavimo langelyje jis įvedė AB „SEB bankas“ suteiktą nukentėjusiajam K. P. autentifikavimo kodą bei K. P. vardu išduoto elektroninio parašo atpažinimo PIN kodus ir taip atliko finansinę operaciją, kurios metu iš K. P. banko sąskaitos buvo atliktas 7 000 eurų pavedimas į jo (M. B.) priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Aptartais duomenimis neabejotinai įrodyta, kad M. B., panaudodamas neteisėtai įgytus nukentėjusiajam priklausančių elektroninių banko sąskaitų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos (banko elektroninės bankininkystės) apsaugos priemones, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją bei sąskaitos savininką K. P., neteisėtai internetu prisijungė prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės sistemos ir jo vardu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją. Neabejotina, kad jungdamasis prie informacinės sistemos (elektroninės bankininkystės) svetimo asmens vardu, naudojant neteisėtai įgytus šio asmens prisijungimo duomenis, M. B. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti, taigi dėl nuteistojo tyčios teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

14. Įvertinusi pirmiau minėtą teismų praktiką, kurioje aiškinamas prisijungimo prie informacinių sistemų neteisėtumas, sistemos suklaidinimo būdai, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. B. neteisėtai suvedus į elektroninės bankininkystės sistemą K. P. išduotą autentifikavimo kodą bei K. P. vardu išduoto elektroninio parašo atpažinimo PIN kodus, t. y. teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, tai laikytina šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą. Todėl konstatuojama, kad M. B. padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK198¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį bei turi visus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad byloje nustatyto neteisėto prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos vertinimui taikant tik BK 215 straipsnį, liktų neįvertintas pats neteisėto prisijungimo prie paskyros veiksmas. Todėl, priešingai nei vertinama skundžiamame nuosprendyje, būtent BK 198¹ straipsnio 1 dalies, o ne BK 215 straipsnio norma, pripažintina norma visuma ir taikytina kvalifikuojant neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, šiuo atveju – prie elektroninės bankininkystės sistemos.

15. Įvertinus ankščiau aptartus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pagrindas pripažinti, jog M. B. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent: jis, 2021 m. gruodžio 25 d. 21.36 val. būdamas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš mobiliojo įrenginio prisijungė prie AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://e.seb.lt, neteisėtai panaudodamas nukentėjusiajam K. P. suteiktus AB „SEB bankas“ banko elektroninės mokėjimo priemonės, leidžiančios elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybės patvirtinimo duomenis, šios sistemos autentifikavimo langelyje įvedė AB „SEB bankas“ suteiktą nukentėjusiajam K. P. autentifikavimo kodą į bei K. P. vardu išduoto elektroninio parašo atpažinimo PIN kodus bei atliko neteisėtą finansinę operaciją, tokiu būdu neteisėtai prisijungė prie AB „SEB bankas“ banko informacinės sistemos, tuo pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalis, kuria M. B. išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant M. B. kaltu dėl nurodytą nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl M. B. skiriamos bausmės

17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo jis pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas. Dėl šių priežasčių iš naujo sprendžiami klausimai dėl M. B. paskirtų bausmių bendrinimo už atskiras nusikalstamas veikas, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo bei naujai paskirtos bausmės bendrinamo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai)

18. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. M. B. padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 198¹ straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą.

20. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje – viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, už BK 214 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, už BK 215 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

21. Teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamu nuosprendžiu M. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad M. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, išreiškė gailestį dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodė pripažindamas visus nusikalstamus veiksmus teisme ir sutikdamas atlyginti padarytą žalą, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad M. B. nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

22. Iš Respublikinės priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad M. B. priklausomybės ligų centre per penkerių metų laikotarpį nesigydė (t. 1, b. l. 160), psichikos sveikatos centre gydėsi nuo (duomenys neskelbtini), pirmą kartą kreipėsi dar (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 161-162), ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 163). Specialisto išvadoje nurodyta, jog M. B. nustatyti psichikos sutrikimai gali turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl tikslinga jam atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 164). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad medicininio ir juridinio pakaltinamumo kriterijų nustatymas M. B. galimas tik konkretiems, juridiškai reikšmingiems laikotarpiams. Nusikalstamų veikų padarymo metu M. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Nusikalstamų veikų padarymo metu M. B. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu M. B. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. Dėl M. B. psichikos būklės su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas, gali stoti prieš teismą. M. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 1, b. l. 182-190). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, padarė teisingą išvadą, kad M. B. yra pakaltinamas ir jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. B. nors ir yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), tačiau nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas praeityje teistas jau 5 kartus, teistumui neišnykus (t. 1, b. l. 138-142). Per pastarųjų trejų metų laikotarpį jis eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 152-157). M. B. praeityje tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. M. B. bylos duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Nors pirmosios instancijos teismui jis teigė, kad yra studentas, apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad įsidarbino, mokosi, turės dvi specialybes, o sutikdamas nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad žala nukentėjusiajam bent iš dalies būtų atlyginta bei tai, kad jis dirbtų ar turėtų oficialias pajamas, išskyrus nuteistojo sudarytą patalpų (buto) nuomos sutartį (T. 2, b.l.74-78).

23. Taigi, teisėjų kolegija skirdama bausmę M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, taip pat atsižvelgdama į nustatytą vieną M. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, į ankščiau aptartų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, M. B. asmenybę sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam už nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, prokuroro siūlomą ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 40 parų arešto, paliekant pirmosios instancijos teismo jam paskirtas bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje – 8 mėnesius laisvės atėmimo, 214 straipsnio 1 dalyje – 9 mėnesius laisvės atėmimo, 215 straipsnio 1 dalyje – 10 mėnesių laisvės atėmimo, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, jos yra teisingos, atitinka bausmės tikslus, juolab, jog ir apeliacinių skundų šioje dalyje nėra pateikta.

24. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam M. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį savo sprendimo nemotyvavo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad bausmes skirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį teismas bendrino BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, jog veikos sudaro idealią sutaptį, o šią subendrintą bausmę, dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrino su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausme, t. y. prie griežčiausios subendrintos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos bausmės dalį – 5 mėnesius laisvės atėmimo.

25. Prokuroras prašydamas M. B. bendrinti bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, taip pat motyvų nenurodo, tačiau paskirtas bausmes prašo bendrinti kaip ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, t. y. apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Šioje dalyje prokuroro prašymas netenkinamas.

26. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ar 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, vieningai yra laikomos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Tačiau teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad su šiais nusikaltimais idealią sutaptį gali sudaryti ir nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje byloje šios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi visus M. B. sukčiavimo veiksmus ir su tuo susijusius nusikaltimus, sprendžia, kad nuteistasis M. B. turėjo vieningą ir iš anksto susiformavusį sumanymą padaryti sukčiavimą (BK 182 straipsnio 1 dalis), o tam, kad jį padarytų, turėjo padaryti net keletą tarpinių nusikalstamų veikų, numatytų, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad M. B. pradėjus realizuoti sumanymą sukčiauti nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo daromas nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, t. y. nukentėjusiajam nematant buvo įgyti elektroninės mokėjimo priemonės duomenys pakankami finansinei operacijai atlikti. Šie duomenys neteisėtai buvo įgyti tikslu juos panaudoti finansinei operacijai atlikti ir tai buvo padaryta nedelsiant šiuos duomenis įgijus. Šie duomenys nebuvo laikomi ar saugojami tikslu panaudoti juos ateityje, o iš karto buvo panaudoti. Tai yra, visi šie veiksmai buvo nuoseklūs, betarpiški, skirti įgyvendinti vieningą tikslą – sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Šiuo atveju visi sukčiavimo veiksmai ir kiti su tuo susiję nusikaltimai buvo daromi apibrėžtame laiko tarpe, t. y. iš nukentėjusiojo įgijus apgaulės būdu elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, jais nuteistasis nedelsiant darė neteisėtus prisijungimus prie nukentėjusiojo banko sąskaitos, neteisėtą finansinę operaciją iš nukentėjusiojo sąskaitos, pervedant pinigus į savo (M. B.) sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo (nuteistojo) M. B. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, idealioji sutaptis. Todėl paskirtos bausmės, subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, prieš tai, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį 40 parų arešto bausmę pakeičiant į 40 dienų laisvės atėmimo bausmę, bei paskiriant M. B. subendrintą 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

28. Byloje esančiais, Teismų informacinės sistemos LITEKO bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis nustatyta, jog M. B. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme (2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo), nes minėtu nuosprendžiu skirta bausmė taip pat bendrinta su kitu apkaltinamuoju nuosprendžiu. M. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 3 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

29. Prokuroras pateiktu apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti M. B. bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į neigiamą nuteistojo asmenybės charakteristiką, todėl nepagrįstai nuteistajam taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, neišnykusį teistumą, jo socialinį pavojingumą ir nepagrįstai teikė prioritetą tam, kad M. B. yra jauno amžiaus, pripažino pasielgęs netinkamai, nuoširdžiai ir išsamiai teismui nurodė įvykio aplinkybes, sutiko nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, įvykdytos nusikalstamos veikos buvo spontaniškos, dėl patirties stokos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiems prokuroro argumentams. Tokius apylinkės teismo motyvus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip formalius ir objektyviai nepakankamus spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

30. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas M. B. atitinka.

31. Tačiau pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo M. B. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes jis nėra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. nėra pagrindo manyti, jog dabar – jau 4 kartą atidėjus ir vėl skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

32. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju M. B. padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 198¹ straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas M. B., nors ir būdamas jauno amžiaus, padarė ankščiau būdamas teistas net 5 kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Bausmės vykdymo atidėjimas ankstesniais teismų nuosprendžiais jam buvo taikytas 3 kartus. Šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas M. B. padarė neišnykus teistumui, praėjus vos vienam mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo trečią kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat už tyčinio nusikaltimo padarymą. Per pastarųjų trejų metų laikotarpį jis eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, o net ir probacijos laikotarpiu, vykdant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendį (T. 2, b.l 34), M. B. darė administracinius nusižengimus, dėl ko jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirta BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta pareiga – dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Nusikaltimais nukentėjusiajam padarytos žalos M. B. neatlygino net iš dalies. Aptartų duomenų visuma charakterizuojantį M. B. bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas rodo, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o anksčiau nuteistajam taikytos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo nuo naujų tyčinių nusikaltimų padarymo. Šios ir kitos aplinkybės – nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nesimoko (tokių duomenų nuteistasis nepateikė) paneigia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam nagrinėjamoje byloje galimybę.

33. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo įžvelgtos M. B. pastangos bei noras keistis, šiam tvirtinant, jog dėl turėtos priklausomybės azartiniams lošimams, šis pradėjo gydytis reabilitacijos centre. Nors šias aplinkybės ir galima būtų vertinti kaip teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, išskyrus paties nuteistojo pateiktą informacija (T. 2, b.l. 25), o tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, jog nuteistojo asmenybė yra pakitusi teigiama linkme.

34. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria teismas nusprendė M. B. bausmės vykdymą atidėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 punktais ir 329 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dainiaus Kunigėlio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B. išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo bei BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, M. B. subendrinus bausmes skirta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir :

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, M. B. šiame nuosprendyje nurodytą pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę bei pirmosios instancijos teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme ir M. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kuria M. B., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys