- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-25
- Bylos Nr.
- 1-716-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28547-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- A. Ž., G. Ž., Ž. Ž.
- Civilinis atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji G. L. 2017 m. birželio 9 d., apie 15.27 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai (duomenys neskelbtini) km, vairuodama automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 128 ir 140.1 punktų reikalavimus – privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, sankryžoje, kuri yra pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, ir kurioje draudžiama lenkti, atliko priekyje jos ta pačia kryptimi lėčiau važiavusių automobilių Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. V., ir Nissan X-Trail, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo P. M., draudžiamą lenkimo manevrą, kurio metu priekyje jos lėčiau važiavusiam automobiliui Nissan X-Trail, vairuojamam P. M., taip pat pradėjus lenkti ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, kelyje atsiradus kliūčiai, privalėdama vairuojamą automobilį Subaru Forester stabdyti savo judėjimo krypties eismo juostoje, o ne sukti automobilį į kairę pusę, automobilio nestabdė, į savo eismo juostą negrįžo, tačiau automobilį suko į kairį kelkraštį, kur tuo metu ėjo pėsčiasis B. Ž., prieš tai neįsitikinusi, kad tai yra saugu dėl ko partrenkė pėsčiąjį B. Ž., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiasis B. Ž. žuvo – jis mirė nuo kūno sumušimo, įvykus skersiniam stuburo kaklinės dalies 6-to slankstelio lūžiui su nugaros smegenų pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Kaltinamoji G. L. savo kaltę nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 9 d. kartu su dukra važiavo į Panevėžį pas savo mamą. Pravažiavusi Ramygalą nutarė aplenkti priekyje važiavusias mašinas, kadangi baigėsi ištisinė linija, o iš priekio kelias buvo visiškai tuščias. Nežino, kokiu greičiu judėjo lenkiami automobiliai, bet jeigu pati važiavo 70-80 km/h greičiu, tai jie judėjo lėčiau. Priekyje važiavęs automobilis Nissan pradėjo lenkimo manevrą, kai ji (kaltinamoji) jau buvo įpusėjusi lenkimą. Pažiūrėjusi į dešinę pamatė, kad automobilis Nissan važiuoja ant jos. Mano, kad automobilio Nissan vairuotojas jos paprasčiausiai nematė. Jai (kaltinamajai) nebuvo kur dėtis, labai išsigando, kad šis automobilis atsitrenks į dešinėje pusėje sėdinčią dukrą, ir todėl pasuko vairą į kairę. Grįžti į savo eismo juostą nebebuvo galimybės, kadangi ten buvo kiti automobiliai. Užvažiavusi ant kelkraščio, pajuto smūgį ir suprato, kad partrenkė ten ėjusį žmogų. Viskas įvyko labai greitai. Prieš pradėdama lenkimą matė kelkraščiu einantį žmogų, bet jis ėjo ganėtinai toli ir galvojo, kad iki tos vietos spės atlikti manevrą. Nelaimė, kaip ir nustatė ekspertizė, įvyko dėl neapdairumo – lenkė neleistinoje vietoje ir pažeidė KET taisykles. Po avarijos iš karto sustojo, iššoko iš savo automobilio, paprašė sustojusio vaikino, kad iškviestų pagalbą ir policiją, o pati pribėgo prie žmogaus, kuris gulėjo kelkraštyje. Patikrino pulsą, bet jo nebuvo. Buvo nuvažiavusi pas nukentėjusius per laidotuves pareikšti užuojautos, atsiprašyti. Tada su jais bendravo, kalbėjosi. Žino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai. Jis ganėtinai didelis. Nežino, ar per visą gyvenimą tiek galėtų atlyginti. Pateikė dokumentus apie savo turtinę padėtį. Šiuo metu vairuoja tą patį automobilį. Jam pirkti 2013 metais paėmė kreditą 5 metams, kas mėnesį sumoka 255 Eur. Dirba trijuose darbuose. Algų vidurkis apie 500 eurų. Susidaro apie 1500 eurų per mėnesį. Pagal galimybes stengsis atlyginti žalą. Šiai dienai yra atlyginusi 1000 eurų neturtinės žalos, kuriuos pervedė nukentėjusiajai G. Ž.. Turtinę žalą atlygino civilinės atsakomybės draudikas. Jeigu turtinė žala atlyginta ne visa, tai tikrai įsipareigoja atlyginti likusią dalį, jos dydžio neginčija. Dėl neturtinės žalos dydžio turėtų spręsti teismas. Teismui priėmus nuosprendį žalą atlygintų dalimis. Mano, kad reikės imti paskolą žalai atlyginti. Bet tą padarys, kai teismas nuspręs žalos dydį.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodoma:
Iš nukentėjusiojo A. Ž. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog tėvai B. ir G. Ž. turėjo sodybą Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., kurioje vasarą gyvendavo. 2017 m. birželio 9 d. ryte tėtis autobusu išvažiavo į minėtą sodybą ir turėjo užsukti į Panevėžį pas seserį. Kokiame sustojime tėtis išlipo, nežino. Eidamas link sodybos B. Ž. buvo mirtinai partrenktas automobilio. Iki sodybos buvo likę eiti apie 200-300 metrų. Tėvukas buvo geros sveikatos, žvalus. Kad tėtis žuvo eismo įvykio metu, telefonu informavo broliai. Su tėvuku palaikė labai artimus ir draugiškus ryšius, nuolat bendraudavo, kartu keliaudavo. Dėl tėvuko mirties labai išgyvena ir patyrė moralinę žalą. Turtinė žala nepadaryta, nes laidotuvių išlaidas apmokėjo mama (1 t., b. l. 40).
Iš nukentėjusiosios G. Ž. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2017 m. birželio 9 d., apie 15.27 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai (duomenys neskelbtini) km įvykusio eismo įvykio metu žuvo jos vyras B. Ž.. Dėl vyro mirties jai bei jos šeimai yra padaryta tiek turtinė, tiek moralinė žala (1 t., b. l. 47-48).
Iš nukentėjusiojo Ž. Ž. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. birželio 9 d., apie 15.27 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai (duomenys neskelbtini) km įvykusio eismo įvykio metu žuvo jo tėvas B. Ž.. Dėl tėčio žūties jam bei jo šeimai yra padaryta turtinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 52-53).
Iš nukentėjusiojo A. Ž. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog dėl tėvo B. Ž., kuris žuvo eismo įvykio metu, jam padaryta moralinė žala, nes dėl šio įvykio buvo labai sukrėstas, kreipėsi pas daktarus, jam buvo paskirti raminamieji vaistai, buvo sutrikęs širdies ritmas, pakilęs kraujospūdis. Dėl eismo įvykio patyrė moralinę ir turtinę žalą (1 t., b. l. 58-60).
Iš liudytojo P. M. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. birželio 9 d., vairuodamas automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Panevėžys – Aristava – Sitkūnai, važiavo iš Kauno į Panevėžį. Kartu važiavo žmona R. M., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Automobilio priekiniai artimieji žibintai buvo įjungti. Diena buvo graži, kritulių nebuvo, važiuojamosios dalies paviršius buvo sausas. Eismas buvo pakankamai intensyvus. Apie 15.20 val. buvo Ramygalos miestelyje. Važiuojant per Ramygalą, važiavimo greitis yra 50 km/h, todėl susidarė važiuojančių automobilių kolona. Priekyje važiavo didelis krovininis automobilis – vilkikas su puspriekabe. Priekyje šio vilkiko daugiau važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Iš paskos ta pačia kryptimi važiavo kolona automobilių, pirmasis už jo važiavo lengvasis automobilis, kaip vėliau, po eismo įvykio pamatė, tai buvo Audi A4 markės automobilis. Matė, kad už šio automobilio važiavo dar daug automobilių. Kai paties vairuojamas automobilis, važiuodamas kolonoje, išvažiavo iš Ramygalos miestelio, dar kurį laiką važiavo paskui krovininį automobilį. Greitis buvo apie 70-80 km/h. Iš priekio nuolat važiavo automobiliai, todėl aplenkti priekyje važiavusio krovininio automobilio nebuvo galimybių. Dėl tos pačios priežasties iš galo važiavę automobiliai taip pat neatliko lenkimo manevro ir nelenkė. Maždaug (duomenys neskelbtini) kelio kilometre, kelias Panevėžys – Aristava – Sitkūnai kertasi su šalutiniu keliu. Pagrindiniame kelyje, dešinėje pusėje, stovi kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“. Prieš pat sankryžą važiuojamosios dalies vidurys yra pažymėtas ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, paskui pačioje sankryžoje, įsukant į keliuką, viduryje yra punktyrinė linija, o paskui vėl tęsiasi ištisinė linija. Dar neprivažiavęs susikirtimo su šalutiniu keliu, tačiau jau važiuodamas prieš sankryžą ten, kur viduryje yra ištisinė linija, pamatė kairėje kelio pusėje, už sankryžos, kelkraščiu ėjusį žmogų. Žmogus tolo nuo jo, buvo atsisukęs į jį nugara, ėjo link Panevėžio pusės. Žmogus ėjo maždaug ties riba tarp asfaltuoto ir žvyruoto kelkraščio, tai užlipdamas ant asfalto, tai nulipdamas nuo jo kairiau ant žvyro. Žmogus buvo apsivilkęs šviesą atspindinčią liemenę. Kai pravažiavo pro sankryžą ir dar nebuvo pasibaigusi viduryje esanti ištisinė linija, jau pradėjo žiūrėti į priekį, ar nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių, kadangi norėjo, pasibaigus ištisinei linijai, aplenkti priekyje važiavusį krovininį automobilį. Matė, kad tuo metu iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, kelias buvo laisvas. Tada per kairės pusės šoninį veidrodėlį pasižiūrėjo atgal, kad įsitikintų, ar nėra vairuojamą automobilį lenkiančių automobilių – nei vienas automobilis nelenkė, kelias buvo laisvas. Kai privažiavo ištisinės vidurio linijos pabaigą, tačiau dar nebuvo baigęs jos pravažiuoti, įjungė kairės pusės posūkio signalą. Tada dar kartą pasižiūrėjo į priekį ir atgal pro automobilio kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir pro salone esantį veidrodėlį. Matė, kad už jo esanti priešpriešinio eismo juosta yra laisva ir nelenkė nei vienas automobilis. Iš priekio tuo metu kelias taip pat buvo laisvas. Kai tik pasibaigė ištisinė linija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkimą. Lenkdamas po truputį didino važiavimo greitį, nes norėjo aplenkti lėčiau važiuojantį krovininį automobilį. Kai vairuojamas automobilis buvo maždaug ties lenkiamo krovininio automobilio puspriekabės viduriu, staiga sau iš galo išgirdo kažkokius garsus, kaip bumbtelėjimą. Pažvelgęs per automobilio salone esantį veidrodėlį pamatė, kad paskui jį, toje pačioje priešpriešinėje eismo juostoje, besiblaškydamas po kelią, važiuoja automobilis, o dešine eismo juosta važiuojantys automobiliai lėtina greitį ir traukiasi dešiniau. Kokį atstumą nuvažiavo nuo to momento, kai pradėjo lenkimą, iki tol, kol išgirdo garsą, nežino, nes į tai tuo metu nekreipė dėmesio. Prieš pradėdamas lenkti jau nebekreipė dėmesio į prieš tai matytą kairiame kelkraštyje einantį žmogų, todėl nežino, ar išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, buvo tą žmogų jau pravažiavęs, ar ne. Kai pamatė besiblaškantį automobilį, pagalvojo, kad galėjo įvykti eismo įvykis, tačiau tuo metu nesuprato, kas nutiko, juo labiau nesuprato, kad tai buvo susiję su jo automobiliu. Norėdamas pasižiūrėti, kas nutiko, baigė lenkimą ir iš karto, apsisukęs kelyje, grįžo atgal. Grįždamas atgal matė, kad kelio kairėje pusėje, kelkraštyje, yra sustojęs Subaru markės automobilis, kuriam buvo apgadintas kairės pusės priekinis kampas. Taip pat matė, kad šiam automobiliui iš galo sustojo Audi A4 markės automobilis. Už šių automobilių stojo ir kiti automobiliai. Per visą važiuojamąją kelio dalį, nuo dešinio kelkraščio, žiūrint link Ramygalos pusės iki sustojusio Subaru automobilio ėjo įstriža žymė, todėl, nenorėdamas toliau važiuoti, kad neužvažiuotų ant pėdsakų važiuojamoje dalyje, toliau nebevažiavo ir sustojo maždaug ten, kur stovėjo Subaru automobilis, tik kitoje kelio pusėje. Tada išlipo iš automobilio ir, perėjęs į kitą kelio pusę, priėjo prie Subaru automobilio vairuotojos. Priėjo ir Audi A4 vairuotojas, kuris buvo jaunas vaikinas. Paklausė, kas nutiko. Tada tas vaikinas pasakė, kad Subaru automobilis kliudė žmogų ir kad jis (liudytojas) užkišo šiam automobiliui. Atsakė, kad nematė lenkiančio automobilio, buvo įjungęs posūkį. Vaikinas patvirtino, kad matė įjungtą posūkį, tačiau sakė, kad Subaru automobilis tuo metu jau lenkė ir jis (liudytojas) sukliudė. Grįžęs atgal prie savo automobilio pamatė, kad dešinėje pusėje, žiūrint link Ramygalos miestelio, griovyje, kniupščias guli žmogus. Pagalvojo, kad tai gali būti tas pats žmogus, kurį matė prieš tai einantį kelkraščiu, nes daugiau jokių žmonių toje vietoje prieš tai nematė. Ar įvykio vietoje sustojo vilkikas, kurį lenkė prieš įvykį, nematė, nes nekreipė dėmesio (2 t., b. l. 15-17).
Iš liudytojos R. M. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2017 m. birželio 9 d., truputį po 13 val., su sutuoktiniu P. M. išvažiavo iš Kauno į Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k. Važiavo automobiliu Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo vyras, o pati sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Diena buvo graži, saulėta, kritulių nebuvo, važiuojamosios dalies paviršius buvo sausas, matomumas geras. Važiavo keliu Panevėžys – Aristava – Sitkūnai. Važiuojant per Ramygalos miestelį važiavimo greitis yra 50 km/h, todėl susidarė visa kolona automobilių. Jų automobilis taip pat važiavo šioje kolonoje. Priekyje ta pačia kryptimi važiavo krovininis automobilis. Kokiu atstumu iki šio automobilio važiavo jų automobilis, nežino, tačiau tai buvo saugus atstumas, kokiu įprastai yra važiuojama automobilių kolonoje. Žino, kad už jų automobilio važiavo dar visa eilė automobilių. Išvažiavus iš Ramygalos visa kolona automobilių ir toliau taip judėjo, niekas nelenkė. Priekyje važiavusio krovininio automobilio greitis buvo apie 70 km/h, tai tokiu pačiu greičiu važiavo ir patys iš paskos. Kai nuo Ramygalos nuvažiavo keletą kilometrų, vyras pasakė, kad reikės lenkti priekyje važiuojantį krovininį automobilį. Praėjo truputį laiko, tačiau vyras vis nelenkė. Tada pamatė, kad važiuojamosios dalies viduryje yra ištisinė ženklinimo linija ir suprato, kad vyras nelenkia dėl to, kad toje vietoje lenkti draudžiama. Dar prieš tai matė, kad dešinėje kelio pusėje stovėjo kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“, todėl suprato, kad artėja prie sankryžos, kur lenkti draudžiama. Žiūrėjo į priekį ir stebėjo tą ištisinę liniją. Dar būnant prieš sankryžą matė už sankryžos kairėje kelio pusėje kelkraščiu einantį žmogų, kuris buvo su šviesą atspindinčia liemene. Šis žmogus labai aiškiai matėsi kelyje. Žmogus ėjo žvyruotu kelkraščiu link Panevėžio pusės ir buvo pasisukęs nugara į juos. Kai tik privažiavo prie ištisinės linijos pabaigos, vyras palinko į kairę pusę ir pasižiūrėjo, ar nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių, o paskui iš karto pasižiūrėjo pro kairės pusės šoninį veidrodėlį, kad pasižiūrėtų, ar nėra jų automobilį lenkiančių automobilių. Pati nežiūrėjo nei atgal, nei į priekį, ir nematė, kokia situacija buvo iš galo ir priekyje. Matė, kad kai tik baigėsi ištisinė linija, vyras neskubėdamas pavažiavo kairiau ir pradėjo krovininio automobilio lenkimą. Tuo metu jų automobilis kaip tik buvo pravažiavęs kairėje pusėje ėjusį žmogų. Vyras po truputį didino automobilio važiavimo greitį, tačiau greičio didinimas nebuvo staigus, automobilis greitėjo po truputį. Kai jų automobilio priekinė dalis buvo maždaug ties krovininio automobilio kabina, staiga už savęs išgirdo kažkokį triukšmą. Kas ten įvyko, nesuprato. Atsisukusi atgal pamatė, kad už jų, dešinėje kelio pusėje, stoja baltos spalvos lengvasis automobilis. Vyras pasakė, kad kažkas kažkam nutiko, todėl, baigęs lenkimo manevrą, pasitraukė dešiniau ir, praleidęs iš galo važiavusius automobilius, apsisuko kelyje ir grįžo atgal į įvykio vietą. Sustojo dešinėje kelio pusėje Ramygalos miestelio atžvilgiu. Jų automobilis sustojo beveik lygiagrečiai su kitoje kelio pusėje stovėjusiu automobiliu Subaru. Vyras nebevažiavo toliau dėl to, kad ant kelio buvo automobilio detalių nuolaužų. Išlipusi iš automobilio matė, kad kitoje kelio pusėje stovintis automobilis Subaru yra apgadintas, ir pradėjo dairytis, į ką šis automobilis atsitrenkė. Įvykio vietoje prisirinko žmonių, tai šių žmonių paklausė, kas nutiko. Jiems pasakė, kad yra partrenktas žmogus. Tada pamatė dešinėje pusėje griovyje gulintį žmogų. Įvykio vietoje buvęs jaunas vaikinas, kuris vyrui pasakė, kad jie šiam Subaru automobiliui užkišo. Nesuprato, kaip jie galėjo jam užkišti, nes praėjo nemažai laiko nuo jų automobilio lenkimo pradžios iki to momento, kai išgirdo garsus, tuo metu jau buvo nuvažiavę nemažą atstumą. Jokio kontakto su jų automobiliu nebuvo (1 t., b. l. 64).
Iš liudytojo A. V. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2017 m. birželio 9 d., apie 15.20 val., važiavo Panevėžio r., keliu Panevėžys – Aristava – Sitkūnai, už Ramygalos. Vairavo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo link Panevėžio miesto pusės. Tuo metu buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa, švietė saulė, važiavimo sąlygos buvo geros. Važiuojant nurodyta kryptimi saulė neakino. Važiavo apie 100 km/h greičiu. Jo važiavimo kryptimi ir nuo Panevėžio automobilių srautas buvo gana didelis. Priekyje važiavo automobilis Nissan X-Trail, o priekyje minėto automobilio važiavo vilkikas su puspriekabe. Paskui vairuojamą automobilį Audi A4 važiavo juodos spalvos automobilis Subaru Forester. Nuo automobilio Audi A4 iki priekyje važiavusio automobilio Nissan X-Trail buvo apie 10-15 metrų atstumas. Važiuojant nurodyta kryptimi, prieš sankryžą, jį (liudytoją) lenkė paskui važiavęs automobilis Subaru Forester. Minėtas automobilis lenkė vietoje, kur nebuvo ištisinės ženklinimo linijos ir tęsė lenkimo manevrą toliau, t. y. lenkė ir priekyje jo važiavusį automobilį Nissan X-Trail. Automobiliui Subaru Forester artėjant link automobilio Nissan X-Trail ir toliau tęsiant lenkimo manevrą, t. y. negrįžus į savo važiavimo eismo juostą, priekyje važiavęs automobilis Nissan X-Trail parodė kairio posūkio signalą ir iš karto darė lenkimo manevrą į kairę pusę, t. y. lenkė priekyje važiavusi vilkiką. Tai pastebėjęs automobilio Subaru Forester vairuotojas bandė vengti Nissan X-Trail vairuotojo staigaus manevro į kairę ir traukėsi link kairio kelkraščio pagal savo važiavimo kryptį bei kliudė kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį – vyrą. Matė, kaip pėsčiasis buvo numuštas į kairę pagal jo važiavimo kryptį. Sustabdė savo automobilį. Automobilis Subaru Forester taip pat sustojo, o automobilis Nissan X-Trail nuvažiavo tolyn, paskui apsisuko ir grįžto į įvykio vietą bei sustojo kairėje kelio pusėje. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė pagalbą. Nuėjo iki kliudyto pėsčiojo. Matė, kad pėsčiasis vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, kelyje buvo tikrai matomas. Automobilio Nissan X-Trail pradėto lenkimo manevro vietoje yra šalutinis keliukas, kuris yra pažymėtas kaip šalutinis kelias. Toje sankirtoje buvo punktyrinė linija. Automobilis Nissan X-Trail, pradėdamas lenkimo manevrą, sudarė akivaizdžią, galima pasakyti netikėtą, staiga atsiradusią kliūtį automobiliui Subaru Forester. Įvykio vietoje automobilio Nissan X-Trail vairuotojas pasakojo, kad lenkdamas automobilio Subaru Forester nematė. Automobilį Subaru Forester vairavo moteris, kuri, įvykus eismo įvykiui, buvo ištikta šoko. Paaiškino tik tiek, kad Nissan X-Trail jai sudarė staiga atsiradusią kliūtį. Ji paskutiniu metu tik spėjo į tai sureaguoti, automatiškai dar bandė vengti susidūrimo, automobilį kreipdama kairiau pagal savo važiavimo kryptį (1 t., b. l. 68-69).
Iš 2017 m. birželio 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į šiaurę. Nuo automobilio kairės pusės priekinio ir užpakalinio ratų iki kelio rytinio krašto – 0, 09 m atstumas. Nuo automobilio Subaru Forester kairės pusės užpakalinio rato į pietinę pusę 25 m atstumu guli vyriškos lyties lavonas, kuris guli vakarinėje kelio pusėje. Lavonas guli galva j pietų pusę, nuo jo galvos iki kelio vakarinės pusės kelkraščio – 3,5 m atstumas, nuo kojų iki tos pačios kelio pusės 3,5 m atstumas. Automobilis Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į pietų pusę. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato iki vakarinio kelkraščio – 0,15 m atstumas, nuo kairės pusės užpakalinio rato iki to paties kelio krašto – 0,1 m atstumas. Nuo automobilio Nissan X- Trail kairės pusės užpakalinio rato iki automobilio Subaru Forester kairės pusės užpakalinio rato – 7 m atstumas. Nuo automobilio Nissan X -Trail kairės pusės priekinio rato iki gulinčio lavono kojų – 18 m atstumas. 50 m atstumu nuo šalutinio kelio į šiaurinę pusę, kelio vakarinėje dalyje 0,0 m atstumu nuo kelio krašto prasideda automobilio Subaru Forester slydimo žymės. Žymės yra įstrižos link šiaurės rytų pusės, paskui žymės pertrauktos ir vėliau vėl tęsiasi. Slydimo žymių atkarpa nuo pradžios iki nuotrūkio yra 10,2 m atstumas, nuo nuotrūkio iki vakarinio važiuojamosios dalies krašto – 0,5 m atstumas. Slydimo žymių ilgis kelkraštyje yra 9 m, į važiuojamąją dalį išsikišę – 1,2 m. Pertrūkis tarp žymių yra 14,6 m, žymės tęsiasi 15,3 m atstumu. Nuo antrųjų slydimo žymių pradžios iki kelio važiuojamosios dalies rytinio krašto – 3,4 m atstumas, žymių pabaiga yra ties kelkraščio linijos žymėjimu. 3,5 m atstumu nuo kelio vakarinio kelkraščio žymėjimo ir 5,3 m atstumu nuo lavono galvos guli krepšys. Nuo šio krepšio 6,3 m atstumu pietų pusėn guli lavono kairės kojos batas, kuris nuo kelio vakarinio kelkraščio ženklinimo nutolęs 1,2 m. 3,4 m atstumu nuo kelio vakarinio kelkraščio ženklinimo linijos į vakarų pusę ir 4,3 m atstumu nuo bato guli automobilio Subaru Forester kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio apdaila. 1,2 m atstumu nuo kelio vakarinio kelkraščio ženklinimo į vakarų pusę ir 7,3 m atstumu nuo lavono kojų guli automobilio Subaru Forester kairės pusės priekinio žibinto apdaila. Vakarinėje kelio pusėje yra šalutinis kelias, kurio dešinėje pusėje stovi kelio ženklas „Stop“ (KET 1 pr. Nr. 204). Nuo šio šalutinio kelio pietinės pusės krašto ištisinės 6,5 m atstumu yra siaura ištisinė linija, kurios ilgis – 40,6 m. Nuo šio kelio šiaurinio krašto ištisinės į šiaurinę pusę 10,3 m atstumu prasideda siaura ištisinė linija. Tarp ištisinių linijų yra ženklinimo linija – siaura brūkšninė linija (KET 3 pr. 1,5 p.) Jos ilgis – 22,80 m. Nuo šio šalutinio kelio pietinio krašto ištisinės į pietų pusę, už 286 m rytinėje kelio pusėje stovi kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ (KET 1 pr. 110 p.) Oro sąlygos – šviesus paros metas, kelio dangos būklė – sausa (1 t., b. l. 7-9, 10-13, 14, 25-28).
Iš 2017 m. birželio 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įskilęs priekinis stiklas, apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, sudužęs priekinis kairės pusės žibintas (1 t., b. l. 15-19).
Iš 2017 m. birželio 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Nissan X-Trail, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapgadintas (1 t., b. l.20-24).
Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT/ACA 7776926, išduoto ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, matyti, kad automobilio Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2018 m. sausio 12 d. (1 t., b. l. 38).
Iš 2017 m. birželio 9 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 72 matyti, kad 2017 m. birželio 9 d., 17.21 val., G. L. buvo blaivi (1 t., b. l. 86).
Iš 2017 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti B. Ž. daiktai. Batas yra odinis, juodos spalvos, priekyje suvarstomas raišteliu. Priekinėje dalyje matyti braukimas. Liemenė yra geltonos spalvos, aplinkui prisiūtos šviesą atspindinčios juostos. Liemenės medžiaga purvina. Nugaros dalyje, viršutinėje dalyje medžiaga perplėšta. Nugaros pusėje apatinėje dalyje išplėšta skylė, kurios skersmuo apie 10 cm. Kelnės yra juodos spalvos, kostiuminės medžiagos. Priekinėje dalyje medžiaga neapgadinta. Nugaros pusėje, ant dešinės kojos klešnės, apie 50 cm aukštyje nuo apatinės dalies matyti purvo dėmė. Ant tos pačios klešnės pusės, apie 65 cm aukštyje nuo apatinės dalies, matyti horizontalus purvo ruožas. Toje pačioje klešnės pusėje, viršutinėje dalyje, ties kišene, 80-90 cm aukštyje nuo apačios, matyti purvo dėmė. Striukė yra juodos spalvos, priekinėje dalyje, kairėje pusėje, yra „Adidas“ logotipas. Priekinėje dalyje medžiaga purvina, tačiau mechaniškai nepažeista. Nugaros dalyje, dešinėje pusėje, viršutinėje ir apatinėje dalyje, yra ryškios purvo dėmės. Nugaros dalyje, kairėje pusėje, viršuje, ties petimi medžiaga mechaniškai pažeista, ties mentimi matyti purvo dėmė (1 t., b. l. 91-93).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2017 m. birželio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis juodos spalvos, visureigis. Automobiliui apgadintas kairės pusės priekinis kampas. Deformuotas priekinis kairės pusės sparnas, išdužęs priekinis kairės pusės žibintas. Perskilusi priekinio bamperio kairės pusės kampo plastmasė. Kairėje pusėje iškritęs priešrūkinio žibinto apdaila. Deformuotas variklio dangčio kairysis kraštas, deformacijos plotis 30 cm nuo kairio krašto, aukštis 25 cm atstumu nuo priekinio krašto. Kairėje pusėje apie 35-40 cm aukštyje nuo žemės matyti horizontali braukimo žymė ant priekinio bamperio kairio kampo. Kairėje apatinėje dalyje įskilęs priekinis stiklas. Nukritusi kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio plastmasinė apdaila. Salone pribyrėję smulkių stiklo šukių. Prietaisų skydelyje greičio ir variklio apsukų rodyklės stovi ties skaičiumi „0“ (1 t., b. l. 96-98).
Iš 2017 m. birželio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti žuvusiojo daiktai, rasti įvykio vietoje: kepurė, rankinės diržai, popieriaus lapai su brėžiniais ir kitais užrašais, kairės kojos batas, nosinė, rankinis laikrodis „Qartz“, užrašų knygutė, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, odinė piniginė, įvairūs maisto produktai, 151 euras (2 kupiūros po 50 Eur, 2 kupiūros po 20 Eur, 2 kupiūros po 5 Eur, 1 Eur moneta), 4 centai, 5 nuolaidų kortelės, 1 vizitinė kortelė, lagaminas „Stardragon“ su įvairiais vaistais, dokumentų segtuvas, kompensuojamų vaistų pasas, dujų balionėlis, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson“ kraujospūdžio matuoklis „Omron“, raktų ryšulys – 3 vnt. (1 t., b. l. 100-104).
Iš 2017 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 227/2017(05) matyti, kad B. Ž. lavono tyrimo metu nustatyta:
a) odos nubrozdinimai viršugalvio srityje, kaktoje, abiejų skruostų srityse, dešinio smilkinio srityje, nosies, lūpų ir smakro srityse, krūtinės ląstos srityje, poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejų akių vokuose, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, tarpuakio srityje, dešiniame skruoste, nosies ir smakro srityse, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje momeninėje-pakaušinėje srityje;
Žemesnės instancijos teismas
b) širdiplėvės, kairiojo plaučio, kepenų plyšimai;
c) nosies kaulų ir dešiniojo skruostikaulio lūžiai, dešiniojo raktikaulio lūžis, dešinės pusės 1-3-o, kairės pusės 2-10-o šonkaulių, dešiniojo šlaunikaulio, šeivikaulio lūžiai, vidinis kraujavimas į krūtinplėvės ertmes;
d) stuburo kaklinės dalies 6-o slankstelio pilnas lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, krūtininės dalies 1-o slankstelio skersinių ataugų lūžis;
e) minkštųjų audinių kraujosruvos abipus menčių srityse, dešinėje juosmeninėje srityje, dešinėje šlaunyje.
B. Ž. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai yra būdingi sužalojimams, padaromiems nukentėjusįjį kaip pėsčiąjį partrenkiant automobiliui. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietu buku, platų paviršių ir kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai judančio automobilio dalimis aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu pirminiam smūgiui tenkant į užpakalinę ir dešinę kūno pusę.
B. Ž. mirė nuo kūno sumušimo, įvykus skersiniam stuburo kalinės dalies 6-o slankstelio lūžiui su nugaros smegenų pažeidimu. B. Ž. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 165-170).
Iš 2017 m. lapkričio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1635(17) matyti, kad kelio ilgio atžvilgiu pėsčiasis B. Ž. buvo partrenktas iki eismo įvykio vietos plane užfiksuoto automobilio Subara Forester kairės pusės ratų pėdsako pradžios, o kelio pločio atžvilgiu – kairiajame kelkraštyje, žiūrint automobilio Subaru Forester važiavimo kryptimi.
Eismo įvykio metu automobilis Subaru Forester judėjo ne mažesniu kaip 71 km/h greičiu.
Nustatyti, kokiu atstumu automobilis Subaru Forester buvo neprivažiavęs automobilio Nissan X-Trail, kuomet automobilis Nissan X-Trail pradėjo lenkimo manevrą, negalima.
Nustatyti, kur buvo pėsčiasis B. Ž. automobilio Subaru Forester atžvilgiu, kuomet automobilio Nissan X-Trail vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą, negalima.
Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Subaru Forester vairuotojai G. L. važiuojant dešine važiuojamosios dalies puse ir nevykdant draudžiamo lenkimo manevro, grėsmė eismo saugumui nebūtų iškilusi.
Negalima nustatyti pėsčiojo ir automobilio Subaru Forester suartėjimo eigos, automobiliui Subaru Forester pradėjus lenkimo manevrą. Nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio atžvilgiu automobilio Subaru Forester vairuotoja pradėjo lenkti lėčiau važiavusius automobilius, negalima. Automobilio Subaru Forester vairuotojai buvo draudžiama važiuoti kairiau ištisinės linijos.
Šio eismo įvykio eigos elementai, tikėtina, buvo tokie: automobilio Subaru Forester vairuotoja G. L. kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti, lenkė lėčiau važiavusius automobilius; priekyje lėčiau važiavusiam automobiliui Nissan X-Trail taip pat pradėjus lenkti ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, automobilio Subaru Forester vairuotoja, vengdama susidurti su automobiliu Nissan X-Trail, suko į kairę ir, įvažiavusi į kairįjį kelkraštį, automobilio priekinės dalies kaire puse kliudė pėsčiąjį; pėsčiasis griuvo ant variklio dangčio ir trenkėsi į priekinį stiklą; pėsčiasis nuo automobilio Subaru Forester buvo nublokštas į priekį ir į kairę, o automobilis Subaru Forester pakeitė judėjimo kryptį į dešinę ir, judėdamas iš kairės į dešinę, kairės pusės ratais paliko pėdsaką; automobilis Subaru Forester po eismo įvykio sustojo dešinėje kelio pusėje padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.
Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Subaru Forester vairuotoja G. L. privalėjo važiuoti dešine važiuojamosios dalies puse ir nevykdyti draudžiamo lenkimo manevro. Atliekant manevrą ir kelyje atsiradus kliūčiai, privalėjo stabdyti savo judėjimo krypties eismo juostoje. Dėl to, kad nevažiavo dešine važiuojamosios dalies puse, o atliko draudžiamą lenkimo manevrą, techniniu požiūriu, tokie veiksmai buvo nepriimtini.
Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Subaru Forester vairuotojos G. L. veiksmai – atliko draudžiamą lenkimo manevrą, kurio metu priekyje lėčiau važiavęs automobilis Nissan X-Trail pradėjo taip pat lenkti, nusuko automobilį Subaru Forester į kairę ir partrenkė bei mirtinai sužalojo kairiuoju kelkraščiu judėjusį pėsčiąjį – techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1 t., b. l. 173-178).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. L. 2017 m. birželio 9 d., apie 15.27 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai (duomenys neskelbtini) km, vairuodama automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 128 ir 140.1 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčiasis B. Ž. – jis mirė nuo kūno sumušimo, įvykus skersiniam stuburo kaklinės dalies 6-to slankstelio lūžiui su nugaros smegenų pažeidimu. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Kaltinamosios G. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusieji G. Ž., Ž. Ž., A. Ž. ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 136-141). Nukentėjusioji G. Ž. prašo jai priteisti 3536,65 Eur turinei žalai atlyginti ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusieji Ž. Ž., A. Ž. ir A. Ž. prašo jiems priteisti po 25000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, o A. Ž. prašo dar ir priteisti 1100 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusioji G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateiktame ieškinyje prašo priteisti 3226,65 Eur turtinės žalos, kurią sudaro B. Ž. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti ir žalą, susijusią su velionio vyro eismo įvykio metu vilkėtais ir nepataisomai sugadintais drabužiais bei turėtu krepšiu (110 Eur), taip pat išlaidas, susijusias su religinėmis apeigomis – 150 Eur auka kunigui ir 50 Eur auka už mišias po trisdešimties dienų (200 Eur), iš viso 3536,65 Eur. Iš teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE nukentėjusiajai G. Ž. išmokėjo dalį, t. y. 2922,65 Eur, turtinės žalos, susijusios su B. Ž. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidomis, atlyginimo iš 3226,65 Eur sumos išskaičiuodamas 304,00 Eur dydžio laidojimo pašalpą, kuri yra įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad išlaidos, susijusios su laidojimu ir kapo sutvarkymu, yra atlygintos visiškai. Tuo tarpu likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra susijusi su eismo įvykio metu sugandintais daiktais ir aukomis religinėms apeigoms, iš viso 310 Eur. Nors šios nukentėjusiosios G. Ž. nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais kvitais ar kitais rašytiniais dokumentais (kunigas kvitų neišrašo, o drabužiai jau nebe nauji ir jų pirkimo dokumentų taip pat nebėra), teismo vertinimu, ieškinyje nurodytos sumos už sugadintus drabužius bei daiktus, taip pat nurodyti aukų dydžiai, yra protingi ir pagrįsti bei tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, kadangi iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog B. Ž. eismo įvykio metu dėvėti drabužiai buvo ir suplėšyti, ir sutepti, taigi nebetinkami naudoti, o aukos religinėms apeigoms taip pat yra neatsiejama bei neišvengiama krikščioniško (katalikiško) laidojimo apeigų dalis. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamoji G. L., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudiko ERGO Insurance SE. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 red.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiosios G. Ž. prašomos priteisti likusios neatlygintos turtinės žalos dydis (310 Eur) neviršija TPVCAPDĮ įtvirtintų ribų, žala pagrįsta bylos duomenimis, tarp patirtų išlaidų ir eismo įvykio yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl 310 Eur suma priteistina iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE nukentėjusiosios G. Ž. naudai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkinami iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl sutuoktinio ir tėvo netekties, nėra abejonės, jog G. Ž. dėl sutuoktinio, o A. Ž., A. Ž. ir Ž. Ž. – dėl tėvo žūties patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Sutiktina su tuo, kad, kaip nurodoma ieškinyje, G. Ž. su žuvusiuoju B. Ž. pragyveno daugiau nei penkiasdešimt metų, netekusi vyro, neteko galimybės toliau su juo bendrauti, jaučiasi vieniša, žuvus sutuoktiniui pablogėjo ne tik dvasinė, bet ir materialinė jos gerovė, po vyro mirties gaunama našlės pašalpa neatstoja gautos vyro pensijos, kuria dalijosi abu. Taip pat neabejotina, kad ir visi trys sūnūs dėl netikėtos tėvo netekties patyrė dvasinį sukrėtimą, neteko galimybės toliau bendrauti su juo. Taigi artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo G. Ž. bei visi trys sūnūs buvo saistomi stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, be jokios abejonės, stipriai paveikė jų gyvenimą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad visi trys sūnus yra suaugę, gyvenantys savarankišką gyvenimą, taip pat, kaip nurodė A. Ž. teismo posėdžio metu, jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), brolis A. Ž. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) ir tik Ž. Ž. gyvena netoli tėvų namų (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog sūnūs su tėvu B. Ž. daugiausiai santykius palaikė nuotoliniu būdu, tačiau toks bendravimas nelaikytinas itin artimu. Teismo vertinimu, G. Ž. po vyro mirties taip pat neliko visiškai vieniša, kadangi turi net tris sūnus, su kuriais turi galimybes bendrauti ir kurie, kaip nurodė A. Ž., rūpinasi ja bei padeda tiek morališkai, tiek ir materialiai. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamoji G. L. automobilį vairavo blaivi, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, sustojusio asmens paprašė iškviesti greitąją pagalbą bei policiją, o pati, kaip medikė, nubėgo suteikti pagalbos partrenktam žmogui, savo kaltę pripažino, buvo nuvykusi į B. Ž. laidotuves, atsiprašė žuvusiojo artimųjų, atlygino dalį žalos ir gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo. Kaltininkė yra netekėjusi, augina mažametę dukrą, iki 2018 m. lapkričio mėnesio turi kreditorinių įsipareigojimų už pirktą automobilį, nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomotame bute, tačiau dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesines pajamas vidutiniškai sudaro apie 1500 Eur, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jos turtinė padėtis būtų itin sunki. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui) ir nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos sumas mažina ir nustato jas tokias – nukentėjusiajai G. Ž. 12 000 Eur, o nukentėjusiesiems A. Ž., A. Ž. ir Ž. Ž. po 8000 Eur kiekvienam. Į nukentėjusiajai G. Ž. priteistiną sumą įskaičiuotina 1000 Eur, kuriuos G. L. kaip neturtinės žalos atlyginimą pervedė nukentėjusiajai.
Atsižvelgiant į tai, kad G. L. vairuotas automobilis Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudiko ERGO Insurance SE, taip pat atsižvelgiant į tai, kad PVCAPDĮ (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 red.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos), neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems pritiestinas iš kaltinamosios G. L. ir iš minėto draudiko subsidiariai – iš draudiko ERGO Insurance SE nukentėjusiosios G. Ž. naudai priteisiant 2000 Eur, o iš G. L. 9000 Eur; iš draudiko ERGO Insurance SE nukentėjusiųjų A. Ž., A. Ž. ir Ž. Ž. naudai priteisiant po 1000 Eur, o iš G. L. – po 7000 Eur kiekvienam.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis A. Ž., atstovaudamas visus nukentėjusiuosius, viso proceso metu patyrė 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai. Nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos nukentėjusiajam A. Ž. iš kaltinamosios G. L..
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. L. ir jos mama R. L. pateikė teismui prašymus atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą R. L. atsakomybei.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. L. savo ir G. L. prašymus palaikė, nurodydama, kad sutinka būti savo dukters laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta, dirba pedagoginį darbą, santykiai su dukra yra labai geri ir glaudūs, dukra atsižvelgia į jos nuomonę.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas prašė šių prašymų netenkinti ir G. L. skirti bausmę, kadangi ji savo kaltę pripažino ne iš karto nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dalį žalos nukentėjusiajai atlygino tik prieš pat teismo posėdį, nenurodė, ar atlygins ir kaip tą padarys teismo priteistą žalą. Teismas su tokia prokurorės ir atstovo nuomone nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pačios pirmos apklausos metu G. L. buvo apklausiama specialiąja liudytoja ir kaip matyti iš apklausos protokolo, jai apklausimas apie kaltės pripažinimą ar nepripažinimą užduotas nebuvo, o visas įvykio aplinkybes ji išdėstė nuosekliai ir išsamiai (1 t., b. l. 75-76). Taip pat nors iš tikrųjų G. L. pirmos įtariamojo apklausos metu nedavė parodymų ir nepasisakė dėl savo kaltės, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino jos gynėjas, kaltinamoji parodymų nedavė dėl to, kad būtent jis taip patarė jai daryti (2 t., b. l. 42). Be to, įstatymas numato įtariamajam tokią teisę. 2018 m. kovo 21 d. įtariamojo apklausos metu G. L. savo kaltę pripažino visiškai (2 t., b. l. 46-48), tą patį ji padarė ir teisiamojo posėdžio metu. Taigi akivaizdu, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Aplinkybę, kad gailisi, pagrindžia ne tik kaltinamosios/įtariamosios apklausų metu duoti parodymai, bet ir jos elgesys – G. L. buvo nuvykusi į B. Ž. laidotuves, atsiprašė jo artimųjų už tai, kas įvyko. Be to, G. L. anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, įvykdė neatsargų nusikaltimą (2 t., b. l. 26). Taip pat iš teisiamojo posėdžio metu pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ji nukentėjusiajai G. Ž. atlygino dalį padarytos neturinės žalos – pervedė 1000 Eur. Tai, kad kaltinamoji atlygino tik 1000 Eur ir tą padarė prieš pat teisiamąjį posėdį, priešingai nei teigė nukentėjusiųjų atstovas, nerodo, kad ji bando išpildyti tik formalias BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visiškai suprantamas kaltinamosios delsimas sumokėti nukentėjusiesiems didesnes pinigų sumas, kadangi šioje byloje dalį žalos jau atlygino ir dar atlygins draudimo bendrovė, o be to, iki teismo galutinio sprendimo priėmimo kaltinamajai nėra žinoma ta suma, kuri bus priteista ir kurią ji turės sumokėti. Šiuo atveju yra ir ketvirta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, t. y. kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji G. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pasižada atlyginti teismo priteistą sumą nukentėjusiesiems. Nukentėjusiosios mama R. L. taip pat nurodė, kad padės dukrai atlyginti padarytą žalą. Teismas neturi pagrindo abejoti, nei G. L., kuri yra gydytoja ir turi galimybių ateityje uždirbti dar didesnes sumas nei gauna šiuo metu, ir R. L., kuri nurodė, jog jos gaunamas darbo užmokestis yra nemažas ir galės padėti dukrai finansiškai. Akivaizdu ir tai, kad G. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. L. yra medikė, dirba trijose darbovietėse, charakterizuojama išimtinai teigiamai, ir nors yra bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, tačiau šie pažeidimai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kaltinamoji piktybiškai nesilaiko įstatymų ir juos pažeidinėja sistemingai.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja R. L. sutinka laiduoti už kaltinamąją, yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji G. L. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos R. L. atsakomybei dvejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. L. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji dirba, neteista, nebausta administracine tvarka. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti R. L., kaip laiduotoja, byloje nėra.
Daiktai – automobilis Nissan X-Trail, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas P. M. (1 t., b. l. 29), paliktinas savininkui P. M.; automobilis Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas G. L. (1 t., b. l. 99), paliktinas G. L.; maisto produktai, kepurė, batas, A4 popieriaus lapai, 2 diržai, piniginė, mobilus telefonas, užrašų knygutė, laikrodis, nosinė, rankinė (1 t., b. l. 105), B. Ž. dėvėti rūbai: kelnės, striukė, šviesą atspindinti liemenė, batas (1 t., b. l. 94), saugomi pas A. Ž., paliktini A. Ž..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios G. L. išieškotinos 16,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos R. L. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. L., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiosios G. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo neatlygintoje dalyje tenkinti visiškai ir iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE nukentėjusiajai G. Ž. priteisti 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų G. Ž., A. Ž., A. Ž. ir Ž. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, žalą priteisiant subsidiariai, t. y.:
- iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE nukentėjusiosios G. Ž. naudai priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų), iš G. L. nukentėjusiosios G. Ž. naudai priteisti 9000 Eur (devynis tūkstančius eurų);
- iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE nukentėjusiųjų A. Ž., A. Ž. ir Ž. Ž. naudai priteisti po 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų), iš G. L. nukentėjusiųjų A. Ž., A. Ž. ir Ž. Ž. naudai priteisti po 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) kiekvienam.
Priteisti iš G. L. 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo A. Ž. naudai.
Daiktus – automobilį Nissan X-Trail, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintą P. M., palikti savininkui P. M.; automobilį Subaru Forester, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintą G. L., palikti savininkei G. L.; maisto produktus, kepurę, batą, A4 popieriaus lapus, 2 diržus, piniginę, mobilųjį telefoną, užrašų knygutę, laikrodį, nosinę, rankinę, B. Ž. dėvėtus rūbus: kelnes, striukę, šviesą atspindinčią liemenę, batą, saugomus pas A. Ž., palikti A. Ž..
Išieškoti iš G. L. 16,20 Eur (šešiolika eurų 20 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.