Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė J. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. (D. M.) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo V. M. nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą po 570 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai 13 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d., išlaikymo įsiskolinimui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti papildomas vienkartines išlaidas apmokėti per pusę iš atsakovo, ieškovei pareikalavus ir pateikus išlaidų įrodymus; nustatyti ieškovės nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę. Šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) jie susilaukė sūnaus D. M. Ieškovės teigimu, su atsakovu tarpusavio santykiai nutrūko, šalys išsiskyrė, kartu nebegyvena jau ilgą laiką, dėl šios priežasties, tarp šalių kylant ginčams dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos, šalys kreipėsi į mediacijos instituciją, tačiau ji baigta nepasiekus bendro susitarimo. Ieškovė nurodo, kad vaikas visą savo gyvenimą gyvena tik su motina, leidžia laiką su ja, yra prie jos prisirišęs, tėvą jis matydavo gan retai, vaikas turi specialių socialinių poreikių, todėl motina jį nuo pat gyvenimo pirmų dienų prižiūri, rūpinasi juo ir žino viską apie jo sveikatos būklę. Tuo tarpu vaiko tėvas vaiku nesirūpina, jo nelanko ir jam nepaskambina. Ieškovė nurodo, kadangi sūnus turi sunkų neįgalumą ir jo poreikiai yra itin dideli, iš vaiko poreikių lentelės galima matyti, kad būtiniausi kiekvieno mėnesio vaiko sveikatai gerinti ar palaikyti poreikiai yra virš 1 600 Eur. Paaiškina, kad jai nuolat padeda ir jos artimieji. Anot ieškovės, vaiko tėvas turėtų mokėti po 800 Eur per mėnesį prisidedant su vaiko motina per pusę vaiko išlaikymui. Išlaikymo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina. Paaiškina, kad vaikas patiria ir kasmetinių vienkartinių poreikių, kuriuos dengia tik ieškovė; tie poreikiai vaikui yra būtini, todėl prašo vaiko tėvo pagal pateiktą sumą ir pareikalavimą apmokėti per pusę patiriamas papildomas išlaidas, kurios nurodytos pridedamoje vaiko poreikių lentelėje. Anot ieškovės, šiuos poreikius vaikas patiria arba kartą per metus, arba kartą per pusę metų, t. y. ne kas mėnesį, tačiau jie vaikui yra reikalingi pagal jo brandą, raidą ir socialinius poreikius. Ieškovė paaiškina, kad vaiko tėvas su vaiku nenoriai bendrauja, vaiko beveik nelanko, jam neskambina, tačiau vaikas siekia su juo bendrauti ir nori jam skambinti bei matyti. Ieškovė prašo nustatyti laisvos formos bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, norus, pageidavimus ir tėvo galimybes bei norą. Ieškovės teigimu, kadangi tėvas vaikui išlaikymo neteikia visa apimtimi, už paskutinius 3 metus yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris turi būti priteistas iš vaiko tėvo, nevykdančio savo įstatyminės bei konstitucinės pareigos. Ieškovė nurodo, kad įsiskolinimas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. (36 mėn.). Kas mėnesį skaičiuojant vaikui išlaikymą po 570 Eur, bendra įsiskolinimo suma vaikui yra 20 520 Eur. Kadangi vaiko tėvas mokėdavo visą šį laiką po 180 Eur, o nuo 2023 m. birželio mėn. moka po 230 Eur, atitinkamai įsiskolinimas mažintinas ir jo likutis yra 13 740 Eur.

3. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu iš dalies sutinka, teismo prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį ir nesutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma. Paaiškina, kad ieškovė ir atsakovas tarpusavyje buvo aptarę vaikui teikiamo išlaikymo dydį ir atsakovas laikėsi šio susitarimo. Vaiko išlaikymui mokėjo kiekvieną mėnesį po 180 Eur, o nuo 2023 m. birželio mėn. po 230 Eur. Atsakovas taip pat nurodo nesutinkantis su ieškovės prašoma priteisti periodine vaiko išlaikymo išlaidų suma, teigia, kad ieškovės lentelėje pateiktos kai kurios poreikių dydžio pozicijos yra abejotinos. Pažymi, kad teikiant vaikui išlaikymą kalbama apie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą, o ne visų galimų poreikių tenkinimą. Mediacijos metu atsakovas nurodė sutinkantis teikti vaikui 300 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau tokia suma ieškovės netenkino. Paaiškina, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovo realus darbo užmokestis yra 1 700 Eur į mėnesį. Įvertinus atsakovo pragyvenimo ir kitas išlaidas, kurias sudaro – nuomos mokestis už gyvenamąjį būstą 866,47 Eur (750 GBP), mokesčiai už komunalines paslaugas apie 300 Eur, atsakovo įmokos už paskolą – 232,93 Eur, kito vaiko išlaikymas per mėnesį – 270 Eur, išlaidos pragyvenimui – 500 Eur, atsakovo teigimu, jam nelieka lėšų niekam kitam. Atsižvelgiant į tokį pajamų ir išlaidų balansą, atsakovas gali teikti ir teikia vaiko išlaikymui 300 Eur per mėnesį.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, prieštarauti iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina neturi pagrindo, o prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai būtų pakankama išsaugoti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį ir tėvui dalyvauti vaiko auklėjime, kadangi nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ribotų tėvo ir vaiko bendravimą. Nurodo, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra jo poreikiai, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos poreikiai, lavinami gabumai. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais.

5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.

6. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei reikalavimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, vaikas gyvena kartu su ieškove. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, gyvena ir dirba užsienyje (Šiaurės Airijoje).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nustatyta, kad vaiko kasdienę, sveikatos priežiūrą, ugdymą užtikrina ieškovė, su kuria vaikai faktiškai gyvena. Tarnyba nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštaravo.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

11. Remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovas ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai neprieštaravo. Tarnybos nuomone, nors prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, tačiau, nesant duomenų, kad ieškovė ribotų tėvo ir vaiko bendravimą, galbūt būtų pakankama išsaugoti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį ir leistų tėvui dalyvauti vaiko auklėjime.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, konkreti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nesant būtinumo, netvirtinama, tenkinant dėl to pareikštą ieškinio reikalavimą. Tarp šalių kilus ginčui dėl atsakovo bendravimo su vaiku, priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo spręsti bendra tvarka.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad pirmiausia užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

16. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 570 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (taip pat priteisti papildomas vienkartines išlaidas apmokėti per pusę iš atsakovo, ieškovei pareikalavus ir pateikus išlaidų įrodymus). Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje detalizavo nepilnamečio sūnaus poreikius, bei nurodė, kad per mėnesį sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 1 153 Eur suma (965 Eur būtiniesiems poreikiams ir 188 Eur specialiesiems poreikiams), neįskaitant papildomų (vienkartinių) poreikių. Atsakovas su šiais ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė priteisti vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

18. Pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, pagrindžiantys tam tikrų išlaidų faktą (maisto, vaistų, baldų (kėdės) įsigijimo, komunaliniai mokesčiai), savaime neįrodo vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, kad visiems žinomų faktinių aplinkybių, jog kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, vaistai sezoninėms peršalimo ligoms, vitaminai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, standartinės ugdymo, mokymosi priemonės, transportas ir pan., vadinamieji būtinieji poreikiai, įrodinėti nereikia. Be to, kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

19. Kadangi ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 570 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškovė, pagal teismų praktiką, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (ieškinio padavimo metu – 633 Eur) išlaidas vaikui. Teismo vertinimu, nei ieškovės paaiškinimai, nei pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atskirų prekių (paslaugų) įgijimo faktą (el. b. 1 t., b. l. 63–76; b. l. 3 t., b. l. 40–48, 55–72), vertinant juos kartu, neįrodo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 1 153 Eur suma, neįskaitant papildomų (vienkartinių) poreikių (CPK 178, 185 straipsniai).

20. Kita vertus, kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Atsakovas šiuo atveju taip pat neįrodinėjo mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (CPK 178 straipsnis), priešingai atsiliepime į ieškinį pats rėmėsi minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Todėl teismas, vadovaudamasis minėtu teismų praktikoje suformuluotu kriterijumi ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, laiko, kad šalių nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 633 Eur / mėn. suma, galiojusi ieškinio padavimo metu, nuo kurio ir priteisiamas išlaikymas.

21. Tačiau, kaip minėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, būstas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikimų nulemti specialieji vaiko poreikiai taip pat reikalauja didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų. Bet kuriuo atveju, kaip minėta, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

22. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiam vaikui nustatytas sunkus neįgalumas iki pilnametystės, pagal diagnozes (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 t., b. l. 240–242, 247). Vaikui taip pat buvo nustatytos ir kitos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (el. b. 82–88), nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai (el. b. 1 t., b. l. 90–95).

23. Ieškovės vertinimu, vaiko specialiųjų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 188 Eur suma (el. b. 1 t., b. l. 9–10). Tiek iš ieškovės sudarytoje lentelėje nurodytų paaiškinimų, tiek iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad didžioji dalis vaikui reikalingų paslaugų yra nemokamos (reabilitacija sanatorijose, specialistų paslaugos, specializuotos vasaros stovyklos), vaistai kompensuojami, o kaip specialiuosius poreikius ieškovė įvardija kuro / transporto bilietų išlaidas, patiriamas vaiką vežant į / iš sanatorijų, apsilankymų pas specialistus ir kt., taip pat papildomas maisto išlaidas vaikui būnant šiose įstaigose, iš viso, pagal ieškovės sudarytą lentelę, šioms išlaidoms (transportui ir maistui) reikalinga 138 Eur / mėn. suma (10 Eur + 30 Eur + 30 Eur + 50 Eur + 5 Eur + 13 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai išlaidas maistui priskiria prie specialiųjų vaiko poreikių, nes, pirma, byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų, su maistu susijusių poreikių, kurie savarankiškai didintų vaiko išlaikymui reikalingą sumą (CPK 178 straipsnis), antra, vaikui būnant sanatorijose, gydymo ir (ar) kitose įstaigose ieškovė nepatiria maisto išlaidų namuose, tačiau prašo priteisti išlaidas maistui tiek kaip būtinuosius, tiek specialiuosius vaiko poreikius, t. y. šias išlaidas dubliuoja. Antra, nors transporto išlaidos, nulemtos vaiko neįgalumo, nagrinėjamu atveju gali būti vertinamos kaip specialusis vaiko poreikis, tačiau išlaidos šiam vaiko poreikiui tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dauguma paslaugų vaikui teikiamos Vilniaus mieste; ieškovė, kaip pati nurodo sudarytoje lentelėje, ne tik vežioja vaiką automobiliu, bet ir naudojasi viešuoju transportu; pastoviai vaikas vežamas tik pas (duomenys neskelbtini) (1 kartą / sav.) ir į šeimos akademiją (1 kartą / sav.); įrodymų, kiek faktiškai patiria išlaidų šiam vaiko poreikiui, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), sprendžia, kad bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 70 Eur / mėn. suma transportui kaip specialiajam vaiko poreikiui (CK 1.5 straipsnis).

24. Pagal ieškovės sudarytą lentelę, specialiesiems vaiko poreikiams taip pat priklauso akiniai ir jų keitimas kasmet (350 Eur metams), pastovių vaistų vartojimas (10 Eur / mėn.) ir akių patikrinimas kartą per metus (plius kuras) (10 Eur / mėn.). Duodama paaiškinimus teisme ieškovė nurodė, kad akiniai keičiami kas dvejus, pustrečių metų, taigi išlaidos, susijusios su akinių keitimu, yra ne 30 Eur / mėn., o nuo 12 Eur iki 15 Eur / mėn. Vaistai, kaip minėta, yra kompensuojami, tačiau ieškovė sumoką dalį jų kainos – 10 Eur / mėn. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė taip pat pripažino, kad vaikas turi teisę į nemokamą akių patikrą, t. y. ieškovė pati pasirinko naudotis mokamomis paslaugomis, be to, į 10 Eur / mėn. sumą įtraukė taip pat kuro išlaidas, dėl kurių buvo pasisakyta pirmiau. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kitiems specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti reikalinga ne didesnė kaip 30 Eur / mėn. suma.

25. Įrodymų, patvirtinančių kitus su vaiko laisvalaikiu, bendravimu, saviraiškos pomėgiais, gabumų lavinimu susijusius poreikius (pavyzdžiui, būrelių lankymą), ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendžia, kad šie poreikiai nepadidina bendros nustatytos vaiko išlaikymui objektyviai reikalingos ir tėvų turtinę padėtį atitinkančios sumos.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga bendra 733 Eur suma (633 Eur būtinieji vaiko poreikiai + 100 Eur didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujantys vaiko poreikiai), kuri vertinama kaip pagrįsta bei įrodyta (CPK 185 straipsnis).

27. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

28. Byloje nustatyta, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, nuomoja būstą, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė, ieškovė verčiasi individualia veikla prekybos srityje (prekiauja rūbais internetu, anksčiau – (duomenys neskelbtini)), nurodo, kad jos pajamos yra 1 000 Eur / mėn., tačiau iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2023 m. liepos 14 d. ieškovė gavo įvairaus pobūdžio įplaukų 37 103,55 Eur sumai, t. y. vidutiniškai 6 184 Eur / mėn. (el. b. 1 t., b. l. 98–239), laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. – 12 291,18 Eur įplaukų, t. y. vidutiniškai 2 049 Eur / mėn. (el. b. 2 t., b. l. 108–180 Eur); daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo vidutinis darbo užmokestis, kaip nurodo, – 1 700 Eur / mėn.; gyvena užsienyje, kur nuomojasi būstą; moka vieną vartojimo kreditą; turi dar vieną nepilnametį vaiką (el. b. 2 t., b. l. 46–56). Nors atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis (vertinant pajamas ir išlaidas) neleidžia jam skirti didesnio nei 300 Eur / mėn. išlaikymo vaikui, tačiau, teismo vertinimu, atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo suma – 370 Eur / mėn., yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į atsakovo kvalifikaciją, amžių, sveikatos būklę (duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, atsakovas nepateikė), aplinkybę, kad atsakovas pats pasirinko gyventi užsienyje dėl, kaip teigia, didesnio atlyginimo, t. y. gyvenimas užsienyje, nepaisant didelių būsto nuomos kainų, kurias akcentavo atsakovas, jam išlieka finansiškai patrauklus, todėl atsakovas negali prašyti sumažinti vaikui priteistino išlaikymo dydžio remdamasis didelėmis pragyvenimo užsienyje išlaidomis. Taigi įvertinęs duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį ir jų galimybes tenkinti visus vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad, pirma, nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo ir, antra, abu tėvai turi visas galimybes lygiomis dalimis tenkinti nustatytus vaiko poreikius, todėl gaunamos vaiko išmokos iš valstybės skirtinos ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisia išlaikymą po 370 Eur (733 Eur / 2 = 366,50 Eur) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

30. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui priteistą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

31. Šalims išaiškinama, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, ir, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

32. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl papildomų vienkartinių išlaidų priteisimo

33. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo papildomas vienkartines išlaidas apmokėti per pusę, ieškovei pareikalavus ir pateikus išlaidų įrodymus.

34. Pirmiausia teismas pažymi, kad teismas, priteisdamas išlaikymą vaiko naudai, sprendžia dėl konkrečių, o ne hipotetinių vaiko poreikių tenkinimo. Antra, tokio ieškinio reikalavimo tenkinimas ne tik sudarys galimybes tarp šalių kilti naujiems ginčams, tačiau ir neatitiks teismo sprendimui keliamų reikalavimų, pirmiausia priverstinio vykdytinumo (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo galios), todėl aplinkybėms iš esmės pasikeitus (t. y. iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams, atsiradus papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikata, pavyzdžiui, dantų ortodontiniu gydymu), vaikui priteisto išlaikymo dydis, kaip minėta, galės būti peržiūrėtas (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu priimtas teismo sprendimas neužkirs šalims kelio papildomai susitarti dėl vienkartinių neįprastų išlaidų, ir tai atitiks rūpestingų tėvų elgesio standartą bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, vaikui kas mėnesį yra mokami 152,90 Eur „vaiko pinigai“ ir 394 Eur neįgalumo išmoka, šios išmokos pagal savo pobūdį taip pat skirtos būtent vaiko poreikių tenkinimui, ir teismas, kaip nurodyta pirmiau, nesumažino viso vaikui reikalingo išlaikymo dydžio šiomis vaikui mokamomis išmokomis, kurios ir galės būti panaudotoms įvairioms nenumatytoms (vienkartinėms) išlaidoms.

35. Dėl išdėstytų motyvų ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo papildomas vienkartines išlaidas apmokėti per pusę, ieškovei pareikalavus ir pateikus išlaidų įrodymus, atmetamas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

36. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

37. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė nurodo, kad kas mėnesį skaičiuojant vaikui išlaikymą po 570 Eur susidaro bendra 20 520 Eur išlaikymo suma (570 Eur x 36 mėn.), o kadangi atsakovas nuo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžios mokėjo po 180 Eur / mėn., o nuo 2023 m. birželio mėn. moka po 230 Eur / mėn., atėmus šias sumas, išlaikymo įsiskolinimo likutis yra 13 740 Eur. Pažymėtina, kad ieškovei, teigiančiai, jog ginčo laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo reikalinga iš viso 20 520 Eur suma, teko įrodinėjimo našta pagrįsti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Tačiau ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, vadovaujasi ta pačia išlaikymo suma (570 Eur / mėn.), kurią teismas šiuo sprendimu pripažino kaip neįrodytą bei neatitinkančią realumo bei pagrįstumo kriterijų netgi šiuo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį, vadovavosi ne realiais, o deklaratyviais vaiko poreikiais, todėl neįrodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo iš viso sumokėti 20 520 Eur išlaikymo (CPK 178 straipsnis).

39. Tačiau, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurio tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus). Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

40. 2020 metais minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius (toliau – ir MMA), Lietuvoje buvo 447 Eur, 2021 metais – 468 Eur, 2022 metais – 533 Eur. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2020 metais vaikui buvo mokami 100 Eur / mėn. „vaiko pinigai“ ir 270 Eur / mėn. neįgalumo išmoka, 2021 metais – 111 Eur / mėn. „vaiko pinigai“ ir 289 Eur / mėn. neįgalumo išmoka (nuo 2021 m. gegužės mėn.), 2022 metais – 116 Eur / mėn. „vaiko pinigai“ ir 300 Eur / mėn. neįgalumo išmoka (el. b. 3 t., b. l. 36–39).

41. Iš teismui pateikto 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimo apie privalomosios mediacijos baigimą matyti, kad 2020 m. pabaigoje tarp šalių vyko privalomoji mediacija ginče dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; mediacijos rezultatas – mediacija pasibaigė ginčo šalims sutarus dėl taikos sutarties sąlygų (el. b. 2 t., b. l. 188). Nors pasiektas susitarimas nebuvo pateiktas tvirtinti teismui, tačiau bylą nagrinėjant teisme šalys pripažino, jog, įvertinusios tuometinę atsakovo turtinę padėtį, sutarė dėl 180 Eur / mėn. išlaikymo teikimo, kol pagerės atsakovo turtinė padėtis, taip pat susitarė, kad atsakovas padės ieškovei dėl vaiko priežiūros (t. y. neturtinių sąlygų). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos, nes kaip tik tuo metu ir buvo sudarytas ir pradėjo galioti minėtas šalių susitarimas, pagal kurį atsakovas turėjo teikti (ir teikė) 180 Eur / mėn. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kaip atitinkantį tuometinę atsakovo turtinę padėtį. Duomenų, kad susitarimas buvo sudarytas ne laisva šalių valia, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), o duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, jog, jos vertinimu, atsakovas galėjo teikti didesnį išlaikymą nuo 2021 metų. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nustato būtiną išlaikymo dydį, kuris yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, minėtu laikotarpiu (2020 m. lapkričio–gruodžio mėn.) vaikui, kaip minėta, taip pat buvo mokamos 370 Eur valstybės išmokos, teismas neturi pagrindo spręsti, jog minėtas susitarimas akivaizdžiai neatitiko geriausių vaiko interesų, ir dėl to yra pagrindas jį peržiūrėti.

42. Minėta, kad šalių sudarytas susitarimas dėl išlaikymo dydžio turėjo būti laikinas, t. y. kol pagerės atsakovo turtinė padėtis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas pirmą kartą padidino išlaikymo dydį 2023 m. birželio mėn. iki 230 Eur, ir tik po to, kai ieškovė iškėlė klausimą dėl išlaikymo padidinimo. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė, kad jo finansinė padėtis tik 2023 m. birželio mėn. leido padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 230 Eur / mėn. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, pagal bylos duomenis, atsakovas nuo 2021 metų turėjo pastovias darbines pajamas, kurios palaipsniui augo (el. b. 3 t., b. l. 15–25), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, atsakovas įsipareigojo kitam savo vaikui nuo 2023 m. kovo 1 d. teikti 270 Eur / mėn. išlaikymą (el. b. 2 t., b. l. 57–60), 2023 m. balandžio mėn. išvyko dirbti į užsienį, tačiau atsakovas ne tik nedidino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydžio, tačiau jo ir neindeksavo, nors pagal įstatymą periodinėms išmokoms yra būdinga tai, jog jos indeksuojamos kasmet atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, pagal šalių susitarimą atsakovas turėjo ne tik teikti vaikui tam tikro dydžio išlaikymą, bet ir padėti ieškovei auginti vaiką, o atsakovo nemateriali pagalba, vadovaujantis šalių paaiškinimais, iš esmės buvo minimali (kol ilgainiui visiškai išnyko), teismas daro išvadą, jog atsakovo nuo 2021 metų teiktas išlaikymas nebuvo pakankamo dydžio, todėl yra pagrindas spręsti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą.

43. Pirmiau nurodyta, kad teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, be kita ko, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir nustatyti būtiną išlaikymo dydį, kuris yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, t. y. nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovė, kaip ji deklaruoja, 2020–2021 metais negavo jokių pajamų (el. b. 2 t., b. l. 181–183) (o atsakovas tvirtina, kad ieškovė tuo metu dirbo neoficialiai, t. y. nemokėdama mokesčių), neatleido ieškovės nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą šiuo laikotarpiu ir nėra pagrindas nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo. Antra, teismas, palyginęs atsakovo Lietuvoje gautas ir užsienyje gaunamas pajamas, daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė jam išvykus gyventi į užsienį ir, atitinkamai, ten įsikūrus, kas iš esmės sutampa su ieškinio padavimo momentu, t. y. praėjus apytikriai pusmečiui nuo išvykimo iš Lietuvos (CK 1.5 straipsnis).

44. Taigi, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ginčo laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad atsakovas, proporcingai jo turtinei padėčiai šiuo laikotarpiu, turėjo teikti vaikui ne mažesnį nei pusės MMA dydžio išlaikymą, kas reiškia, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo (2023 m. lapkričio 20 d.) išlaikymo suma, kurią turėjo teikti atsakovas vaiko išlaikymui, yra 9 488 Eur: ((468 Eur x 12 mėn. / 2) = 2 808 Eur) + ((533 Eur x 12 mėn. / 2) = 3 198 Eur) + ((633 Eur x 11 mėn. / 2) = 3 482 Eur).

45. Pagal ieškovės skaičiavimus, kurių atsakovas neginčijo, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos atsakovo suteikto išlaikymo suma yra 6 600 Eur. Taigi iš atsakovo priteistinas 2 888 Eur išlaikymo įsiskolinimas (9 488 Eur - 6 600 Eur = 2 888 Eur) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

47. Ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas visiškai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 65 proc., ieškinio reikalavimas dėl vienkartinių išlaidų priteisimo atmestas, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 21 proc., taigi ieškinys patenkintas 57 proc.

48. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 218 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 705 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 526,11 Eur (923 Eur x 57 proc. / 100 proc. = 526,11 Eur), o atsakovui iš ieškovės – 430 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000 Eur x 43 proc. / 100 proc. = 430 Eur). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 96,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

49. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėjimo, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 100,10 Eur už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (154 Eur x 65 proc. = 100,10 Eur) ir 64,89 Eur už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio (309 Eur x 21 proc. = 64,89 Eur), iš viso – 164,99 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

51. Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

Vaiko motina nesiūlo konkrečios bendravimo tvarkos, paliekant vaiko tėvui teisę ir laisvę susitarus prieš tai su vaiko motina ir atsižvelgiant į vaiko norus, pageidavimus, sveikatos būklę, dienotvarkę, bendrauti su vaiku tiek telefonu, tiek kitomis ryšio priemonėmis, tiek kitose pasirinktose vietose, saugiose vaikui ir atitinkančiose jo amžių ir poreikius. Vaiko tėvas gali matytis su vaiku nedarydamas neigiamos įtakos vaiko vystymuisi, augimui, lavinimui bei bendravimui ir santykiams su motina.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 888 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,11 Eur (devyniasdešimt šešis eurus, 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 164,99 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus, 99 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.